Įvadas
Mediacija - tai ginčų sprendimo būdas, kuris tampa vis populiaresnis Lietuvoje ir visoje Europoje. Siekiant užtikrinti kokybišką ir etišką mediacijos paslaugų teikimą, būtina vadovautis tam tikrais standartais ir principais. Vienas svarbiausių dokumentų, reglamentuojančių mediatorių veiklą, yra Europos mediatorių elgesio kodeksas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius šio kodekso principus, jo taikymą Lietuvoje ir mediatorių veiklos vertinimo tvarką.
Europos mediatorių elgesio kodekso pagrindiniai principai
Europos mediatorių elgesio kodeksas nustato esminius reikalavimus, kurių privalo laikytis mediatoriai, siekdami užtikrinti efektyvų ir sąžiningą mediacijos procesą. Šie principai apima:
- Kompetenciją, sąžiningumą ir nešališkumą: Mediatorius turi būti kompetentingas, sąžiningas ir nešališkas.
- Konfidencialumą: Mediatorius privalo užtikrinti mediacijos proceso konfidencialumą, išskyrus teisės aktų numatytas išimtis.
- Autonomiškumą: Mediatorius turi gerbti šalių autonomiją ir užtikrinti, kad susitarimas būtų pasiektas laisva valia.
- Sąžiningumą ir nešališkumą: Mediatorius privalo kiekvienos ginčo šalies atžvilgiu išlaikyti nešališką poziciją, skirti kiekvienai jų vienodą dėmesį. Esant mediatoriaus nešališkumo trūkumui, mediacijos procesas orientuojamas vienos iš šalių interesų didesniam patenkinimui, tuo keliant žalą kitai šaliai ir mažinant jos pasitenkinimą mediacijos procesu.
- Informavimą: Mediatorius turi suteikti šalims išsamią informaciją apie mediacijos procesą, jo ypatybes ir mediatoriaus bei šalių vaidmenį jame.
- Sutarčių vykdymą: Mediatorius turi suteikti šalims galimybių padaryti susitarimą vykdytiną.
Europos mediatorių elgesio kodekso taikymas Lietuvoje
Lietuvoje mediacijos procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas. Šis įstatymas nustato mediacijos principus, mediatorių teises ir pareigas, taip pat mediacijos proceso tvarką. Europos mediatorių elgesio kodeksas yra vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo vadovaujasi mediatoriai, vykdydami savo veiklą Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas numato, kad mediatoriai privalo laikytis Europos mediatorių elgesio kodekso reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimus mediatoriams gali būti taikomos drausminės nuobaudos.
Mediatorių veiklos vertinimas Lietuvoje
Lietuvoje mediatorių veiklą vertina speciali komisija - Mediatorių veiklos vertinimo komisija (MVVK). Ši komisija yra sudaryta iš Lietuvos mediatorių rūmų atstovų ir Teisingumo ministro deleguotų visuomenės atstovų. Komisijos sudėtį tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Mediatorių veiklos vertinimo komisijos sudėtis ir principai
Mediatorių veiklos vertinimo komisiją sudaro septyni nariai:
- Penki Lietuvos mediatorių rūmų atstovai.
- Du teisingumo ministro deleguoti visuomenės atstovai.
Komisijos veikla grindžiama šiais principais:
- Kolegialumo.
- Nešališkumo.
- Demokratijos.
- Nepriklausomumo.
- Teisėtumo.
Komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš komisijos narių Lietuvos mediatorių rūmų siūlymu skiria teisingumo ministras.
Mediatorių veiklos vertinimo komisijos funkcijos
Pagrindinės Mediatorių veiklos vertinimo komisijos funkcijos yra šios:
- Atlikti mediatorių veiklos vertinimą.
- Nagrinėti skundus (pranešimus) dėl mediatorių veiklos, kurie pažeidė Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus.
- Kelti Lietuvos mediatorių sąraše esantiems mediatoriams ir mediatoriams, laikinai teikiantiems mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, drausmines bylas.
- Priimti sprendimus dėl drausminės nuobaudos skyrimo bei mediatoriaus statuso panaikinimo.
Skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka
Skundas (pranešimas) dėl mediatorių veiklos, kurie pažeidė Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus, Komisijai gali būti paduotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, bet ne vėliau, kaip praėjus vieniems metams nuo pažeidimo padarymo dienos.
Taip pat skaitykite: Viduramžių visuomenės bruožai
Komisijos posėdžiai šaukiami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo (pranešimo) dėl mediatoriaus veiklos gavimo komisijoje dienos. Komisijoje gautas skundas (pranešimas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo šio skundo (pranešimo) gavimo mediatorių veiklos vertinimo komisijoje dienos.
Skundas (pranešimas) dėl mediatorių veiklos teikiami kreipiantis į Lietuvos mediatorių rūmus, tiesiogiai, siunčiant registruotu laišku, adresu Juozo Balčikonio g.
MVVK sprendimų apžvalga (2020-2023 m.)
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parengta MVVK sprendimų, kuriais mediatoriams buvo skirtos poveikio priemonės, 2020-2023 m. apžvalga rodo, kad daugiausia dėmesio skiriama šiems pažeidimams:
- Europos mediatorių elgesio kodekso principų pažeidimams.
- Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatų pažeidimams.
- Konfidencialumo principo pažeidimams.
- Nešališkumo principo pažeidimams.
- Informavimo pareigos nevykdymui.
- Pažymų išdavimo tvarkos pažeidimams.
Pavyzdžiai iš MVVK sprendimų
Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai iš Mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimų, iliustruojantys, kaip yra vertinama mediatorių veikla ir kokios sankcijos gali būti taikomos už pažeidimus.
Mediatorių veiklos vertinimo komisijos 2023-10-27 sprendimas „Dėl mediatoriaus veiksmų įvertinimo“
Šiuo atveju pareiškėjas skundėsi, kad mediatorius atsiuntė el. laišką su įžeidimais ir žeminančiais pareiškimais, nesuteikė prašomos informacijos apie mediacijos procesą. Komisija nusprendė, kad mediatorius šiurkščiai pažeidė Europos mediatorių elgesio kodekso ir Mediacijos įstatymo reikalavimus, ir skyrė jam sankciją - išbraukimą iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos vyrams: kainos
Komisija pabrėžė, kad mediatorius, būdamas savo srities profesionalu, privalo vadovautis pagarbos žmogui principu, susilaikyti nuo nepagarbaus bendravimo ir dėti visas pastangas užmegzti kontaktą bei pelnyti abiejų ginčo šalių pasitikėjimą. Mediatorius visada turi apgalvoti savo sakomų žodžių reikšmę ir vengti asmeninių vertinimų, gerbti šalis, negali kaltinti, kritikuoti, moralizuoti ar teisti. Elgtis ir kalbėti taip, kad nebūtų pakenkta mediacijos procesui, t. y. būti oficialiu, dalykišku, pagarbiu ir mandagiu.
Mediatorių veiklos vertinimo komisijos 2023-10-05 sprendimas „Dėl pažymos išdavimo“
Pareiškėjas skundėsi, kad mediatorius išrašė pažymą dėl mediacijos pabaigos, šalims nesuderinus priimtino už mediacijos paslaugas atsiskaitymo būdo, situacijoje, kai dar vyko privalomosios mediacijos inicijavimo etapas. Komisija nusprendė, kad mediatorius pažeidė Europos mediatorių elgesio kodekso ir Mediacijos įstatymo reikalavimus, ir skyrė jam įspėjimą.
Komisija pažymėjo, kad pažymos išdavimas, nepraėjus Mediacijos įstatymo nustatytam terminui antrajai ginčo šaliai atsakymui dėl dalyvavimo privalomojoje mediacijoje pateikti, neleidžia mediatoriui patvirtinti, kad pirmoji ginčo šalis įgyvendino savo pareigą inicijuoti privalomos mediacijos procesą. Tokiu atveju privalomoji mediacija dar net nebuvo prasidėjusi, todėl mediatorius gali tik patvirtinti, kad buvo gautas vienos šalies prašymas vykdyti privalomąją mediaciją.
Mediatorių veiklos vertinimo komisijos 2023-07-04 sprendimas „Dėl mediatoriaus šališkumo“
Pareiškėjas teigė, kad mediatorius buvo šališkas, bendravimas su juo proceso metu buvo sudėtingas, neetiškas. Komisija nusprendė, kad mediatorius pažeidė Europos mediatorių elgesio kodekso ir Mediacijos įstatymo reikalavimus, ir skyrė jam įspėjimą.
Komisija pabrėžė, kad mediatoriaus atliekamos funkcijos reikalauja, kad kiekvienos ginčo šalies atžvilgiu išlaikytų nešališką poziciją, skirtų kiekvienai jų vienodą dėmesį. Esant mediatoriaus nešališkumo trūkumui, mediacijos procesas orientuojamas vienos iš šalių interesų didesniam patenkinimui, tuo keliant žalą kitai šaliai ir mažinant jos pasitenkinimą mediacijos procesu.
Mediatorių veiklos vertinimo komisijos 2022-06-08 sprendimas „Dėl mediatoriaus išduotos pažymos“
Pareiškėjas skundėsi, kad mediatorius pažymoje detaliai pasisakė dėl ginčo esmės, atskleidė informaciją, kuri laikoma konfidencialia, taip pat pateikė savo išvadas, kas įrodo, kad mediatorius nesugebėjo procese išlikti objektyvus ir nešališkas. Komisija nusprendė, kad mediatorius pažeidė Europos mediatorių elgesio kodekso ir Mediacijos įstatymo reikalavimus, ir skyrė jam sankciją - išbraukimą iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
Komisija pažymėjo, kad mediatorius pažymoje apie mediacijos pabaigą atskleidė informaciją apie ginčo turinį, šalių pozicijas, nuomones ir elgesį, kuri turėjo būti skirta tik ginčo šalims ir pačiam mediatoriui, taip pažeisdamas pamatinį mediacijos proceso principą - konfidencialumą. Pažymoje neturi būti atskleidžiama informacija apie ginčo esmę, tik lakoniškai ir nuasmenintai konstatuojama mediacijos pabaiga ir jos pagrindas.
Mediacijos privalumai, lyginant su teismu
Mediacija turi keletą privalumų, lyginant su ginčų sprendimu teisme:
- Greitis: Mediacijos procesas paprastai yra daug greitesnis nei teisminis procesas. Vidutinė trukmė - nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių, o teisminis procesas gali trukti vidutiniškai 9 mėnesius, kai kuriais atvejais - kelerius metus.
- Ekonomiškumas: Mediacija dažnai yra pigesnė nei teisminis procesas, nes nereikia mokėti už advokatus, ekspertus ir kitas teismines išlaidas. Mediacijos atveju susitikimo suplanuojamos išlaidos apima tik tarpininko paslaugas.
- Lankstumas: Mediacijos procesas yra lankstesnis nei teisminis procesas, nes šalys gali pačios susitarti dėl ginčo sprendimo būdo ir sąlygų. Dalyviams suteikiama didesnė veiksmų laisvė.
- Konfidencialumas: Mediacijos procesas yra konfidencialus, todėl informacija apie ginčą nebus atskleista tretiesiems asmenims.
- Santykiai: Mediacija padeda išsaugoti gerus santykius tarp ginčo šalių, nes ji orientuota į abipusiai naudingą sprendimą, o ne į kaltės nustatymą.
- Kontrolė: Mediacijos procese dalyviai gali veikti sprendimą, o teisme dalyviai negali veikti sprendimo.
Mediacijos proceso etapai
Mediacijos procesą galima suskirstyti į kelis etapus:
- Pasirengimas: Mediatorius susitinka su šalimis atskirai, paaiškina mediacijos proceso esmę, nustato ginčo dalykus ir suderina mediacijos taisykles.
- Ginčo pristatymas: Kiekviena šalis pristato savo poziciją ir išsako savo lūkesčius.
- Diskusija: Mediatorius padeda šalims išsiaiškinti ginčo priežastis, interesus ir poreikius.
- Sprendimų paieška: Mediatorius padeda šalims ieškoti abipusiai naudingų sprendimų.
- Susitarimo sudarymas: Šalys pasirašo susitarimą, kuriame nustatomos ginčo sprendimo sąlygos. Mediacijos susitarimas šalių prašymu turi būti sudarytas raštu.
tags: #europos #mediatoriu #elgesio #kodeksas #buvo #sukurtas