Donatas Montvydas - vienas talentingiausių šalies atlikėjų, garsėjantis ne tik savo muzikine veikla, bet ir atvirumu jautrioms socialinėms temoms. Šiame straipsnyje panagrinėsime D. Montvydo poziciją psichikos sveikatos klausimais, jo paramą LGBT bendruomenei ir kitas socialiai atsakingas iniciatyvas.
Atvirumas Depresijai ir Savižudybėms
Atlikėjas Donatas Montvydas pastebi, kad depresija, kraštutinės jos formos yra nuo meno pasaulio neatsiejamas reiškinys: „Mano aplinkoje yra normalu kalbėtis apie depresiją, neslėpti, kad užklumpa tamsios mintys. Įprasta kalbėtis, kas tai yra savižudybė, paklausti, ar nekyla minčių apie ją. Kuomet pokalbis - abipusis, nėra taip jau sudėtinga kalbėtis. Tačiau jeigu žmogus nenori pasakoti apie savo problemas, jas įžvelgti sudėtinga.
D. Montvydas pabrėžia, kad savižudybė - tema, apie kurią mes privalome kalbėtis. Gerai, kad vieši žmonės vis dažniau prabyla šiuo jautriu klausimu. Kilus problemai atlikėjas pirmiausia skambintų bendruoju pagalbos numeriu 112. „Faktas, kad yra internetinių puslapių, trumpųjų telefono numerių, bet manau, kad bendroji pagalba nukreiptų, kur reikia.
Atlikėjo manymu, specialistų pagalba Lietuvoje dar nėra tokia populiari kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. Žmonės pernelyg susirūpinę savo reputacija, baiminasi aplinkinių apkalbų. „Kai lieki vienas, protas ima žaisti su tavimi, manipuliuoti, pradedi viską pateisinti. Pasak atlikėjo, pakanka pasiūlyti žmogui susitikti, išgerti su juo kavos.
Parama LGBT Bendruomenei
Internete komentatoriai jau kurį laiką spėliojo ar Montvydai nebe kartu: „Šiuo metu aš ir mano žmona Veronika esame skyrybų procese, tačiau kartu sukūrę tiek daug - šeima mes būsime visą gyvenimą. Ši moteris yra mano nuostabiausių pasaulyje vaikų mama, mano daugumos didžiausių gyvenimo įvykių palaikytoja, mano antra pusė, su kuria ir toliau palaikome draugišką, mylintį santykį, o už galimybę pajausti šiuos tikrus dalykus būsiu dėkingas visą gyvenimą.“
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Interneto platybėse taip pat kurį laiką buvo spekuliuojama ir apie tai, kad Montvydas yra homoseksualus ir dėl to skiriasi su žmona, tačiau dainininkas žinutėje tai paneigė: „Palaikau LGBT bendruomenę, kaip ir jai priklausantį savo draugų ratą, tačiau aš pats visada buvau ir esu tikras dėl savo orientacijos. Niekada neturėjau potraukio ar santykių su vyrais. Buvau ir liksiu ištikimas moterims.
Vaikų Sveikatos Metai ir Iniciatyvos
Žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo pat mažumės. Investicijos į vaikų sveikatos profilaktiką dabar − tai investicijos į ateities visuomenės sveikatą. Lietuvos sveikatos statistikos duomenys rodo, kad vaikų skaičius ir toliau mažėja, o jų sveikatos būklė vis dar nepatenkinama. LR Seimas, Sveikatos reikalų komiteto nariams inicijavus, 2014-uosius paskelbė Vaikų sveikatos metais, o LR Vyriausybė sudarė ir patvirtino šių metų priemonių planą. Viena iš šių priemonių buvo Vaikų sveikatos metų renginių kalendoriaus administravimas. Įvairios Lietuvos organizacijos pasiūlė apie 4000 priemonių, kurias Centras atrinko ir suvedė į Vaikų sveikatos metų renginių kalendorių. Šis kalendorius buvo pildomas siekiant informuoti Lietuvos visuomenę apie vaikų sveikatinimo renginius, vykusius visoje Lietuvoje. Vaikų sveikatos metų renginių kalendorius buvo publikuojamas SAM ir Centro interneto svetainėse.
Vaikų sveikatos metų pradžioje Centras Pasvalio Svalios pagrindinėje mokykloje ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje organizavo konferencijas, kuriose per 300 Lietuvos savivaldybių administracijų atstovų, visuomenės sveikatos biurų, ugdymo įstaigų vadovų bei atstovų, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų bei patys vaikai buvo supažindinti su Lietuvos vaikų sveikatos būkle, vaikų sveikatos stiprinimo iššūkiais bei aktualijomis. Konferencijos buvo organizuotos mokyklose, kurios jau daug metų įgyvendina Europos sveikatą stiprinančių mokyklų idėjas. Jose buvo akcentuojamos su vaikų psichikos sveikata, mityba ir fiziniu aktyvumu, traumatizmu susijusios problemos, ES sveikatos strategijos „Europa 2020“, 4-osios Europos sveikatą stiprinančių mokyklų konferencijos „Teisumas, švietimas ir sveikata“ teiginiai.
Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 63 tūkst. traumų, apsinuodijimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, kurie nutinka vaikams iki 17 metų amžiaus. Tai reiškia, kad per metus iš 1000 vaikų daugiau nei 100 patiria sužalojimus, kurių dauguma įvyksta namuose. Todėl mūsų Centras Vaikų sveikatos metais kaip vieną svarbiausių darbo krypčių įvardijo vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją. Mūsų įstaigos darbuotojai išvertė į lietuvių kalbą Europos vaikų saugos aljanso ekspertų atnaujintą leidinį „Saugių produktų vaikams vadovas - potencialiai pavojingi produktai“ (angl. Child Safety Product Guide - potentially dangerous products). Šis leidinys, skirtas šviesti tėvus ir taip padėti jiems išvengti vaikų susižalojimų naudojantis buitiniais gaminiais.
Vaikų sveikatos metais nepamiršta ir vaikų skendimų prevencijos sritis, kadangi 2013 metais nuskendo 163 žmonės, iš jų 9 nepilnamečiai iki 18 metų amžiaus. Lietuvos vaikai daugiausia skendo natūraliuose vandens telkiniuose. Vaikų sveikatos metais savivaldybių administracijų direktorius, savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros specialistus mūsų įtaiga pakvietė į seminarą Vilniuje ir supažindino su skendimų prevencijos principais. Renginio dalyviai buvo supažindinti su higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimais, pirmine skendimų prevencija, akcentuota, kad labai svarbu vaikus išmokyti gerai plaukti bei užtikrinti, kad baseinai ir kiti vandens telkiniai būtų saugiai aptverti. Vaikų skendimai dažniausiai įvyksta dėl suaugusiųjų priežiūros stokos. Turint mažų vaikų būtina aptverti ar uždengti atvirus baseinus ir tvenkinius bei kitus vandens rezervuarus, esančius prie namų ir namuose, net ir nedidelius bei negilius. Tai pat būtina vaikus išmokyti plaukti ir teisingai elgtis prie vandens telkinių. Prasidėjus vasaros maudymosi sezonui, prie Trakų ežerų Centras kartu su kitomis įstaigomis organizavo mokomąjį praktinį renginį „Būk saugus vandenyje ir prie vandens“. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai raginami ir toliau tęsti prevencinį darbą su gyventojais, nes skęstančiųjų nemažėja, iki 2014 m. lapkričio 30 d.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Šiuo metu mūsų įstaigos specialistai kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių plano priemonę „Atlikti ikimokyklinio amžiaus vaikų sužalojimų namuose paplitimo ir priežasčių tyrimą Lietuvoje“. Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų (0-6 metų imtinai) sužalojimų namuose paplitimą Lietuvoje. Tyrime dalyvauja 23 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, tyrimo apklausos laikotarpiu vykdę ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Dar viena labai svarbi Vaikų sveikatos metais Centro vykdyta veikla - sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo propagavimas tarp vaikų. Įprastai vaikai apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą turėtų sužinoti iš savo tėvų ir iš mokytojų mokyklose. Praeitais metais Centras kartu su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ atliko bendrojo lavinimo mokyklų 6−7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimą. Jo rezultatai mums parodė, kad šią informaciją iš tėvų bei mokytojų sužino tik kas antras mokinys. Tyrimo duomenimis, tik 64 proc. mokinių kiekvieną dieną valgo pusryčius ir tik mažiau nei pusė mokinių valgo mokykloje karštus pietus. Tik apie 69 proc. mokinių atsakė, kad kasdien ir kelis kartus per dieną valgo daržovių ir apie 77 proc. − vaisių. Tik du trečdaliai 6−7 klasių mokinių mano, kad reikia kasdien valgyti daržovių, kas antras - vaisių bei mėsos ir tik kiek daugiau kaip kas trečias − pieną ir pieno produktus, o apie būtinybę kasdien valgyti grūdinių produktų žino per 62 proc.
Išanalizavę mokinių atsakymus apie fizinį aktyvumą mokykloje ir laisvalaikį sužinojome, kad trečdalis apklaustųjų fiziniam aktyvumui skiria daugiau nei 1 valandą per dieną. Su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus lanko daugiau mieste negu kaime gyvenančių mokinių. Vaikų sveikatos metais mūsų įstaiga kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu atliko Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų miego ir fizinio aktyvumo ir savijautos vertinimą. Šis vertinimas atskleidė, kad panašų laiką aktyviam poilsiui skiria ir jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Centro darbuotojai kartu su kitomis įstaigomis organizavo arba dalyvavo tokiuose sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojančiuose masiniuose renginiuose kaip 2013-2014 m.
Įrodyta, kad daugelį įpročių žmogus įgyja būtent vaikystėje, todėl tikėtina, kad tie, kurie vaikystėje suvoks sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo svarbą, išmoks tinkamai maitintis bei būti fiziškai aktyvūs, ir suaugę išliks sveikos gyvensenos šalininkais. O, kad tokie renginiai būtų tinkamai metodiškai organizuojami, mūsų įstaiga visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, sveikos gyvensenos ugdytojams ir renginių organizatoriams parengė metodinį−informacinį leidinį „Fizinio aktyvumo renginių organizavimas ir vertinimas“. Šį leidinį galima rasti Centro interneto svetainės www.smlpc.lt skiltyje „Metodinė medžiaga - Fizinis aktyvumas“. Taip pat šioje skiltyje paskelbtas metodinis−informacinis leidinys „Mokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo skatinimas“.
Vaikų sveikatos metais ypač buvo akcentuota, kad daug dėmesio reikia skirti vaikų sveikatos stiprinimui. Šeimos ir vaikų gydytojai, dirbdami kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistais, galėtų daugiau nuveikti vaikų sveikatos stiprinimo srityje, ypač mokydami tėvus sveikai bei saugioje aplinkoje auklėti vaikus, aiškindami tėvams vaikų ligų profilaktikos programų naudą. Žinoma, vaikų sveiką gyvenseną gali formuoti ir mokykla. Puikus vaikų sveikatos stiprinimo modelis yra sveikatą stiprinanti mokykla. Šios mokyklos, pradedant ikimokyklinio ugdymo įstaigomis ir baigiant universitetais, siūlo bendruomenėms kurti sąlygas, kuriomis atsiskleistų sveikatos ir gerovės skatinimo iniciatyvos. Sveikatą stiprinančios mokyklos ieško galimybių, kaip sveikesnio gyvenimo pasirinkimą padaryti lengvesniu pasirinkimu; stiprina mokinių ir mokytojų sveikatą, kuria sveikatą stiprinančią darbo ir mokymosi aplinką; keičia požiūrį į sveikatą kaip į fizinę, psichologinę, emocinę, socialinę ir dvasinę gerovę; skatina mokyklos vaidmenį bendruomenių raidoje; siekia geresnių mokinių savijautos ir mokymosi pasiekimų; plečia galimybes gilinti sveikatos žinias, įgūdžius ir gebėjimus; įtraukia tėvus ir visą bendruomenę į bendrą veiklą; keičia mokyklos bendruomenės bendradarbiavimą su mokyklos vaikų sveikatos priežiūros specialistu. Dalijimasis sveikatą stiprinančių mokyklų gerąja patirtimi tarpusavyje ir su kitų mokyklų bendruomenėmis yra vienas esminių šių mokyklų bruožų, todėl matėme būtinybę paskatinti mokyklas viešinti savo pasiekimus, patirtį, tapti žinomomis ir pastebėtomis tarp kitų mokyklų, įgyti išskirtinį įvaizdį. Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų idėja dabar yra „užsikrėtusios“ 378 vaikų ir jaunimo ugdymo įstaigos, o jų reikia dar daugiau, nes kiekvienas vaikas turi teisę mokytis sveikatą stiprinančioje mokykloje.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra labai svarbus visose srityse, bet ypač stiprinant vaikų sveikatą. Vykdant vaikų sveikatos stiprinimo priemones Vaikų sveikatos metais buvo organizuoti keli bendri tarpinstituciniai renginiai, tokie kaip rugsėjo-spalio mėnesį vykusi Centro ir SAM inicijuota akcija „Sveikatingumo pertraukų savaitė“, prie kurios prisijungė per 500 mokyklų, pertraukas skyrusių vis kitai sveikatinimo temai: judėjimo galiai, vaisių ir daržovių naudai, vandens galiai, asmens higienos svarbai, darbo ir poilsio higienos naudai, tylos galiai, muzikos galiai, juoko galiai, padėkai. Prie kartu su Švietimo ir mokslo ministerija organizuotos Tarptautinei kovos su triukšmu dienai skirtos akcijos „Tylos stebuklinga versmė“ prisijungė 51 vaikų ugdymo įstaiga. Buvo bendradarbiaujama ir kitoje svarbioje vaikų sveikatos stiprinimo srityje - vykdant netaisyklingos laikysenos prevenciją ankstyvoje vaikystėje. Pradines laikysenos klaidas nesudėtinga koreguoti - svarbu laiku jas pastebėti. Centras kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais jau trečius metus iš eilės vykdė mokinių kuprinių svėrimo akciją, kurios tikslas - atkreipti mokinių ir jų tėvų dėmesį į mokyklinių kuprinių svorį ir turinį bei galimą sunkios kuprinės poveikį vaiko sveikatai. Mūsų specialistai, išanalizavę akcijos dalyvių - per 22000 mergaičių ir per 23000 berniukų iš 40 savivaldybių - duomenis, nustatė, kad tikrinimo dieną optimalaus svorio kuprinę daugiausia nešioja 6-10 klasių mokinių (66 -78 proc.). Per sunkias kuprines nešioja apie 56 proc. antrokų, apie 49 proc. trečiokų. Apie 6 proc. mokinių kuprines nešioja ant vieno peties ar rankoje.
Centras, turėdamas galimybę metodiškai pagelbėti visuomenės sveikatos biurams efektyviai vykdyti Vyriausybės paskirtas funkcijas, šiais metais parengė metodinį leidinį „Visuomenės sveikatos stiprinimo vadovas savivaldybėms“. Jį galima rasti mūsų interneto svetainės www.smlpc.lt skiltyje „Metodinė medžiaga - Sveikatos mokymas“.
Vaikų sveikatos metai davė impulsą išryškinti problemines sritis ir numatyti tolesnes vaikų stiprinimo veiklos kryptis. Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 patvirtintas Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014-2020 m. veiksmų planas, kuriame numatytos vaikų sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos bei efektyvaus gydymo užtikrinimo kryptys. Uždavinių įgyvendinimo priemonės apima septynias esmines vaikų sveikatos srities kryptis nuo ligų ir sužalojimų prevencijos iki asmens sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo. Mūsų centro specialistai, vykdydami šį įsakymą, dalyvaus organizuojant sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, kvalifikacijos tobulinimo kursus, teiks siūlymus rengiant sveikatos priežiūros specialistų funkcijų algoritmus ir veiklos aprašus, rengs sveikatos priežiūros specialistams lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančių vaikų priežiūros metodines rekomendacijas. Taip pat Centras toliau planuoja tęsti pradėtus darbus: vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų bei išorinių priežasčių (sužalojimų, paskendimų, apsinuodijimų ir kt.) nulemto vaikų mirtingumo profilaktiką tikslinėse teritorijose, sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo plėtrą (visų pirma ten, kur šių mokyklų skaičius yra mažiausias).
Empatija ir Jos Svarba
Pasak psichologės Karilės Levickaitės, empatija (iš graikų k. empatheia - įsijautimas) - gebėjimas pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis, įsijausti į jo jausmus, gilintis į jo patirtis, perprasti požiūrį, vertybes. „Kai mums pavyksta parodyti kitam žmogui, jog jį suprantame ir priimame, tarpusavio bendravimas tampa šiltesnis ir geresnis. Kai suprantame kito asmens jausmus, pasidaro lengviau palaikyti tvirtesnius santykius ir užmegzti stipresnius emocinius ryšius. Tai kelias į geresnius darbo ir visus kitus santykius, nes be empatijos ryšys ir efektyvus bendravimas iš esmės neįmanomi“, - sako psichologė. Vienas pagrindinių bazinių žmogaus poreikių yra jaustis ir būti suprastam aplinkinių žmonių.
JAV rašytojas Deanas Koontzas yra pasakęs: „Kai kurie galvoja, kad svarbiausia intelektas: gebėjimas spręsti problemas, gebėjimas išgyventi, gebėjimas pamatyti progą ir ja pasinaudoti. Geri santykiai = laimė? Pasak K. Levickaitės, paklaustas, kas jį padarytų laimingą, dažnas žmogus atsakytų - turtas arba padėtis visuomenėje. Vis dėlto, kaip rodo įvairūs tyrimai, laimės receptas yra ne statusas ir juo labiau ne pinigai. 1938 m. pradėtas vienas ilgiausiai pasaulyje trunkančių tyrimų - Harvardo suaugusiųjų raidos tyrimas, į kurį įtraukti 268 Harvardo universiteto antrakursiai (vyrai, nes tuo metu moterys universitete nesimokė). Tiriamųjų grupėje buvo net būsimasis prezidentas Johnas F. Kennedy ir Benas Bradlee, vėliau tapęs dienraščio „The Washington Post“ redaktoriumi. Bėgant metams mokslininkai rinko informaciją apie vyrų sveikatą ir kas dvejus metus klausinėjo apie jų gyvenimą, psichinę ir emocinę savijautą. Vėliau į tyrimą buvo įtraukti ir jų šeimų nariai. Pasak psichologės, Harvardo studija padėjo nustatyti stiprų ryšį tarp laimės ir gerų santykių su šeimos nariais, draugais, aplinkiniais. Dar daugiau - paaiškėjo, kad penkiasdešimties metų amžiaus žmonių pasitenkinimas savo santykiais yra svarbesnė fizinės sveikatos sąlyga nei cholesterolio kiekis kraujyje, vadinasi, geri santykiai lemia net fizinę sveikatą.
K. Levickaitė pasakoja, kad pradedant tyrimą niekam nerūpėjo nei prisirišimas, nei empatija, nei santykiai, vis dėlto bėgant metams paaiškėjo, kad socialiniai ryšiai be galo svarbūs ir psichinei, ir fizinei sveikatai. Nuo 2005-ųjų tyrimui vadovaujantis Robertas Waldingeris, Masačusetso bendrosios ligoninės psichiatras ir Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius, sako: „Stebina faktas, kad mūsų santykiai ir tai, kokie laimingi juose esame, daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Rūpintis savo kūnu labai svarbu, tačiau rūpinimasis savo santykiais yra ir savigydos forma.“
K. Levickaitė pabrėžia, kad Pasaulio sveikatos organizacija taip pat konstatuoja, jog psichikos sveikatos paslaugų piramidės pagrindą sudaro rūpinimasis savimi ir neformali bendruomenės pagalba, tarpusavio ryšiai. „Taigi psichikos sveikata nėra tik asmens reikalas, - sako psichologė. - Esame kolektyviai atsakingi už kito psichikos sveikatą. Vienas pagrindinių instrumentų, galinčių palaikyti aplinkinius, kurie kenčia ir patiria sunkumų, yra empatija. Kitaip tariant, empatija yra visų mūsų emocinės ir psichinės sveikatos gerinimo įrankis.“
Pasak psichologės, empatija yra sąmoningas, aktyvus veiksmas. Ji gali būti kognityvinė, emocinė ir užuojautos. Kognityvinė empatija - tai gebėjimas suprasti kito žmogaus požiūrį, mąstymą, pažvelgti į situaciją jo akimis. Ši empatijos rūšis gali būti tapatinama su asmens individualios perspektyvos suvokimu, suprantant kito žmogaus požiūrį ir elgesį. Emocinė empatija apima kito asmens emocijų supratimą, jaučiamą rūpestį, kai kitam nesiseka, ar kartu išgyvenamą liūdesį. Emocinė empatija susijusi su aktyviais veiksmais, tai gebėjimas jausti kito žmogaus emocijas. Užuojautos empatija - tai pastangos padėti, supratus kito žmogaus būklę.
Empatijos mechanizmas atskleistas palyginti neseniai - 1995 m. italų neurobiologai Giacomo Rizzolatti ir Vittorio Gallese atrado veidrodinius neuronus, kurie atspindi viską, kas vyksta aplink mus ir kuriuose užkoduotas mūsų gebėjimas atkartoti kito žmogaus elgesį ir judesius. Pasak psichologės, veidrodiniai neuronai smegenyse aktyvinasi, kai stebime kažką atliekant vienokius ar kitokius veiksmus, kai patys darome tą patį ir netgi kai galvojame apie tai, kad kas nors galėtų tai daryti. Pasirodo, šie neuronai būdingi žinduoliams, kurie gyvena stambiomis grupėmis, ir šis mechanizmas gerokai pagreitina bendravimą grupės arba genties viduje. Būtent veidrodiniai neuronai atsakingi už mūsų gebėjimą suprasti kito žmogaus emocijas.
„Empatijos mokomės iš aplinkos, iš kitų žmonių elgesio su mumis. Jei vaikas gyvena aplinkoje, kur yra parama, empatija, jis išmoksta būti empatiškas, o vaikas, kurį supa priešiška aplinka, to neišmoksta“, - teigia psichologė. Empatija ugdoma nuo vaikystės, vis dėlto, pasak K. Levickaitės, ją galima ugdyti bet kokiame amžiuje: „Empatiją galima ir reikia treniruoti. Ji susijusi su kitų žmonių jausmų suvokimu arba pajautimu, todėl visų pirma svarbu ugdyti savo emocinį raštingumą - pažinti, suprasti savo emocijas. Galima įprasti nuolat kreipti dėmesį į savo emocinę būseną ir stengtis atpažinti, ką aš jaučiu, kaip jaučiuosi, kokia mano emocinė reakcija į įvykį ar žmogų, kokius jausmus man tai sukėlė.“
Psichologės teigimu, empatiją padeda ugdyti ir tam tikras smalsumas. „Esame labai susikoncentravę į save, dažniausiai galvojame tik apie savo jausmus, išgyvenimus, bet nematome esančio šalia. Pabandykime nukreipti dėmesį į nepažįstamus žmones, važiuojančius tame pačiame autobuse ir pan. Stebėkime juos, pabandykime įsivaizduoti, kaip jie gyvena, kaip jaučiasi“, - siūlo K. Levickaitė ir perspėja - stebint žmones reikėtų apsieiti be kategorijų kūrimo ir etikečių klijavimo.
Svarbi empatiško ryšio sąlyga - atsivėrimas: „Empatiškas žmogus yra ne tik atidus kito žmogaus jausmams, bet ir pats pasakoja apie save, dalijasi savo jausmais, - sako psichologė ir pabrėžia, jog pagrindinė empatijos sąlyga - gebėjimas klausytis kito. - Empatiškas klausymasis yra tada, kai tu net tik girdi, bet tuo metu negalvoji apie save, nesvarstai savo problemų, kai sugebi būti čia ir dabar.“ Pasak K. Levickaitės, empatišką ryšį kuria užduodami klausimai, padrąsinimas, pripažinimas, kad žmogus turi teisę taip jaustis. Empatiškam bendravimui svarbi ne tik verbalinė, bet ir kūno kalba.
Svarbu žinoti ir tai, koks bendravimas nėra empatiškas. „Kontaktą su kitu žmogumi silpnina ir naikina kritika, vertinimai, pamokslavimai, moralizavimas, grasinimai, patarinėjimai, lyginimas su kitais žmonėmis, gėdinimas, kvotimas, loginis įtikinėjimas, lenktyniavimas“, - vardija psichologė, akcentuodama, kad empatija kuria kontaktą.
K. Levickaitė pabrėžia, kad, nors empatija yra labai svarbi ir reikalinga, ji gali kelti ir problemų: „Empatija gali pažeisti etiką, išvarginti. Nesveika yra ir projektinė identifikacija - kai jaučiame už kitą. Tada perimam atsakomybę už kito jausmus, o tai jau nėra sveika, todėl reikia mokėti ir atsiriboti nuo svetimų jausmų, negyventi kito žmogaus problemomis. Taip pat svarbu žinoti, kad empatija kenkia esant prievartos santykiams - tokioje situacijoje pirmiausiai reikia pasitraukti. Svarbu jausti empatiją ir sau“.
Savižudybių Prevencijos Mokymai
Kad reikiamos informacijos nepristigtų, įvairiose Lietuvos vietose organizuoti savižudybių rizikos atpažinimo ir jos valdymo mokymai ASIST ir „safeTALK“. Šių programų teikiamą naudą išbandė ir žinomas renginių vedėjas Juozas Liesis. „Buvau užklausęs merginos, kuri nori nusižudyti. Mes su ja bendravom ir aš prisiminiau matęs, kad viena mano pažįstama iš feisbuko dirba savižudybių prevencijos centre. Tuomet parašiau jai. Pasitikslinau, kaip ir ką turėčiau daryti. Paaiškėjo, kad man sekasi puikiai. Tą merginą galiausiai palydėjau į vietą, kurioje ja pasirūpino.“ Taip J.Liesis buvo pakviestas į „SafeTalk“, o vėliau ir ASIST mokymus. Vyras ir iki tol domėjosi, kaip reikėtų elgtis krizinėse situacijose, nepaisant to, jis sužinojo naujų dalykų. „Mokymuose supratau, kad nemoku girdėti. Žmogus nori būti išklausytas, o aš jam atsakau patarimais, pasiūlymais. Reikia girdėti, aktyviai klausytis ir būti su tuo žmogumi visose situacijose - ypač krizinėse. Tikrai nutinka taip, kad nerimą keliantys ženklai matyti ir iš žmonių veiklos socialiniuose tinkluose.
Standartizuoti tarptautiniai savižudybių prevencijos mokymai ASIST ir „safeTALK“ jau daugiau nei 30 metų vyksta skirtingose pasaulio valstybėse: Kanadoje, Norvegijoje, Airijoje, Australijoje ir kt. Mokymų programos nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir praktiniais įgūdžiais savižudybių prevencijos srityje, todėl mokymų struktūra užtikrina saugią aplinką dalyviui. Mokymuose mokoma atpažinti reikšmingus ženklus, rodančius savižudybės riziką, kaip kalbėtis su asmeniu ir kaip jį nusiųsti pas reikiamus specialistus.