Asmenybės Sutrikimai: DSM Kriterijai, Tipai ir Diagnostika

Mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai yra psichikos sveikatos sutrikimai, kurie dažnai siejami su žmogaus centrinės nervų sistemos veikla. Nors šie sutrikimai neturi tiesioginio poveikio konkretiems organams, jie gali paveikti įvairius psichinius procesus, tokius kaip emocijų reguliavimas, socialinis elgesys ir mąstymas. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs asmenybės ir elgesio sutrikimai, jų tipai, požymiai ir galimi gydymo būdai, remiantis medicinine informacija, psichologiniais tyrimais ir specialistų įžvalgomis.

Kas yra Asmenybės Sutrikimas?

Asmenybės sutrikimą galima apibrėžti kaip specifinį mąstymo, jautimo ir elgesio būdą, kuris yra nukrypęs nuo kultūrai būdingų normų, kelia distresą, apsunkina funkcionavimą ir šis paternas yra stebimas ilgą laiką, paveikia tarpsmeninius santykius, tęsiasi socialinėse ir asmeninėse situacijose. Taip pat svarbus diagnostinis kriterijus yra tai, kad tokios būsenos negalime geriau paaiškinti kitais psichikos sutrikimais.

Asmenybės sutrikimai nuo kitų psichikos sutrikimų skiriasi tuo, kad jie dažniausiai esti egosintoniniai. Tai reiškia, kad asmuo nemano, kad su juo yra kažkas negerai (bet yra). Tuo tarpu kitų psichikos sutrikimų atveju, žmonės suvokia, kad kažkas yra ne taip (pvz., depresijos, nerimo sutrikimų atveju).

Asmenybės Sutrikimų Klasifikacija Pagal DSM-V

Pagal vakaruose labiausiai naudojamą DSM-V klasifikaciją, šiuo metu yra diferencijuojama 10 specifinių asmenybės sutrikimų ir 3 diagnozės, kurios turi asmenybės sutrikimo bruožų, bet nėra atskiri asmenybės sutrikimai. Tačiau yra aktyviai dirbama prie naujos asmenybės sutrikimų klasifikacijos, kurią galėsime naudoti ateityje, kadangi šiuo metu, nors klasifikacija ir egzistuoja, asmenybės sutrikimus diagnozuoti vis dar sudėtinga, o kai kurie jų yra labai panašūs ir jų simptomai persidengia.

Visi asmenybės sutrikimai skirstomi į kelias grupes. Tas skirstymas yra labai sąlyginis, bet tiesiog susigaudyti tada truputį paprasčiau. Labai svarbu turėti omeny, kad be šių išvardintų asmenybės sutrikimų, egzistuoja ir kai kurie retesni, o ir išvardintieji dažnai turi paskirų, labai specifinių variantų, kurie tarpusavyje labai nepanašūs. Ypatingai painūs būna ribinio asmenybės sutrikimo atvejai, kur egzistuoja bent keletas visiškai nepanašių ir nesuderinamų skirstymų.

Taip pat skaitykite: Priklausomo asmenybės sutrikimo gydymo galimybės

Bendri Asmenybės Sutrikimų Požymiai

Esminiai bendri asmenybės sutrikimo požymiai - tai ypatingai gilūs paties žmogaus gebėjimo būti pilnaverčiu Aš pažeidimai ir pažeistas gebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis. Vienas arba daugiau patologinių asmenybės charakterio domenų ar aspektų (iš tų, kuriuos aprašysiu kiek žemiau). Pati asmenybės sutrikimo esmė yra kraštutinai išryškėję, viską užgožę mąstymo būdai, virtę itin stipriais, nuolat veikiančiais charakterio (t.y., įprasto mąstymo ir elgesio) bruožais. Sutrikimas negali būti paaiškintas kokių nors narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimu, o taip pat nėra kilęs dėl kokios nors medicininės kondicijos, pvz., dėl galvos smegenų traumos.

Žodžiu, esminiai bendri požymiai yra labai paprasti: žmogaus mąstymas yra persikreipęs kaip reikiant, tas persikreipimas reguliuoja žmogaus gyvenimą (ar negebėjimą gyventi) visose srityse ir tai tęsiasi visą laiką, be jokių bent kiek pastebimų pokyčių. Ir visa tai - ne dėl kokių nors paaiškinamų priežasčių, o tiesiog vat taip vat. Paprasčiausiai tiesiog.

Asmenybės Sutrikimų Paplitimas

Žmonės su asmenybės sutrikimais sudaro 10-15 proc. bendrosios populiacijos (Torgersen et al., 2001; Reich et al., 1989). Jie yra dažni medicinos įstaigų lankytojai, dėl smurto, traumų, narkotinių medžiagų vartojimo problemų, socialinių krizių, nutrūkusių santykių, save žalojančio elgesio, savižudybės rizikos, impulsyvios ir staigios smurtinės mirties (Warren et al., 2002; Verona et al., 2001; Watzke et al., 2006). Jie taip pat priklauso padidintos rizikos grupei įsivelti į konfliktą su įstatymus prižiūrinčiomis institucijomis dėl agresyvaus, demonstratyvaus elgesio, save žalojančio elgesio, seksualinių išpuolių, prievartos ar smurto, narkotinių medžiagų vartojimo, nužudymų ar recidyvistinio elgesio (Dunsieth et al., 2004; Watzke et al., 2006; Black et al., 2007).

Torgersen et al., (2001) Norvegijoje atliktas pimasis autorių žiniomis ir didžiausias tyrimas, aiškinantis, koks yra asmenybės sutrikimų paplitimas bendrojoje populiacijoje. Ištirta N=2053, tuo laiku vadovaujantis DSM-III-R. Nustatyta, kad 13.4% populiacijos turi asmenybės sutrikimus. Autoriai taip pat išskirstė pagal sutrikimus: paranoidinis, 2.4%; šizoidoinis 1.7%; šizotipinis 0.6%; asocialaus 0.7%; sadistinio 0.2%; ribinės asmenybės 0.7%; isterinės asmenybės 2.0%; narcisistinio 0.8%; vengiančios asmenybės 5.0%; priklausomos asmenybės 1.5%; obsesinės kompulsinės 2.0%; pasyviai-agresyvios(negatyvistinės) 1.7%; savi-žlugdančio tipo(self-defeating, vert. R.Žukauskienė 2010), 0.8%. Nustatyta, kad asmenybės sutrikimai labiau paplitę vidurinio išsilavinimo, ar net neturint vidurinio išsilavinimo populiacijoje, gyvenant vienam (be partnerio) miesto centre.

Pagrindiniai Asmenybės Sutrikimų Tipai

Žemiau pateikti trumpi kiekvieno sutrikimo aprašymai ir pagrindiniai bruožai, kuriais pasižymi sutrikimą turintys asmenys.

Taip pat skaitykite: Šizoidinio asmenybės tipo sutrikimo gydymas

Paranoidinis Asmenybės Sutrikimas

Neįprastai įtarus, nepasitikintis kitais, matantis slaptus kitų elgesio motyvus, kurie dažniausiai atrodo blogi. Asmenys, turintys paranoidinį asmenybės sutrikimą, yra atsitraukę, emociškai šalti, pasižymi nepagrįstu įtarumu, dideliu jautrumu, pavydumu ir intymumo baime. Taip pat jie dažnai būna rigidiški, linkę ginčytis ir mėgstantys bylinėtis. Dėl didelio jautrumo kritikai ir polinkio kaltinti kitus jie dažnai gyvena vieni ir yra nemėgstami kitų žmonių.

Šizoidinis Asmenybės Sutrikimas

Šį asmenybės sutrikimą turintys asmenys pasižymi atitolimu nuo socialinių santykių ir menka emocijų raiška. Ryškus schizoidinio sutrikimo požymis yra tik vienas: žmogus būna nesuvokiamai uždaras ir nebendraujantis. Netgi tiek uždaras ir nebendraujantis, kad aplinkiniai nustoja tą žmogų pastebėti - atrodo, lyg jo nėra. Asmenys, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą, linkę būti atsiskyrę ir turi mažai išreikštą tarpasmeninio bendravimo poreikį ir iš jo patiria labai mažai malonumo ar pasitenkinimo. Jiems būdingas susiaurėjęs afektas, emocinis atsiribojimas, polinkis į svajojimą, jie pasižymi prastu humoro suvokimu. Tačiau jie gali klestėti profesijose, kurios nereikalauja daug žmogiško kontakto.

Šizotipinis Asmenybės Sutrikimas

Jaučia diskomfortą artimuose santykiuose, gali turėti iškreiptą mąstymą, aplinkos suvokimą, pasižymėti ekscentrišku elgesiu. Šizotipinį asmenybės sutrikimą turintiems asmenims būdingi kai kurie šizoidinės asmenybės bruožai, taip pat jiems būdingas ekscentriškas elgesys ir savitas minčių turinys. Neretai jie teigia patiriantys keistus intrapsichinius išgyvenimus, mąsto neįprastu, keistu būdu, aplinkiniams neretai būna sudėtinga juos suprasti ir įsitraukti į santykį. Tačiau nė vienas iš šių ypatumų nepasiekia psichozinio lygmens.

Šizotipinio asmenybės sutrikimo ypatumai pagal DSM-5: Stipriai išreikšti socialiniai ir tarpasmeniniai deficitai, kurie pasižymi ūmiu diskomfortu tarpasmeninių santykių srityje bei sumažėjusiu gebėjimu juos megzti.

ŠTAS turintys asmenys neretai mano, kad turi ypatingų galių nujausti, numatyti ar sukelti tam tikrus įvykius prieš jiems dar įvykstant. Jie gali tikėti, kad mintimis tiesiogiai gali suketi tam tikrus įvykius (pvz., kad jų pažįstamas asmuo išvedė pavedžioti šunį dėl to, kad jie pagalvojo prieš valandą, kad jų draugas turėtų išvesti pavedžioti šunį). Taip pat gali tikėti, kad tam tikrus įvykius gali sukelti ir netiesiogiai, tam tikrų ritualų pagalba (pvz., kad apsaugojo nuo nelaimės tam tikrus žmonės dėl to, kad 3 kartus apėjo aplink specifinį objektą). ŠTAS turintys asmenys dažnai patiria tarpasmeninių santykių problemų ir dažnai patiria diskomfortą bendraudami su kitais žmonėmis. Pasižymi įtarumu kitų atžvilgiu, tačiau paprastai ne tiek stipriai išreikštu kaip, kad PAS atveju.

Taip pat skaitykite: Ribinio asmenybės sutrikimo ypatumai

Antisocialus Asmenybės Sutrikimas

Antisocialus. Dažnai antisocialios asmenybės sutrikimą turintiems asmenims jau nuo ankstyvos vaikystės pasireiškia elgesio sutrikimo simptomai, o ties paauglyste būdingas delinkventinis elgesys. Tarpasmeniniuose santykiuose juos labiausiai domina tai, kokią naudą jie gali gauti iš kitų. Taip pat jie nelinkę jausti empatijos, gailesčio ar kaltės dėl kitiems sukelto skausmo, padarytos žalos. Šiems asmenims dažnai būna sunku ilgesnį laiką išlaikyti darbą, jie yra linkę dažnai juos keisti. Jie yra linkę būti agresyvūs, impulsyvūs, hedonistiški, manipuliuoti, meluoti, apgaudinėti, išnaudoti, pažeidinėti įstatymus, užsiimti nelegalia veikla, elgtis nusikalstamai, piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis. Šis sutrikimas paplitęs tarp nusikaltėlių.

Antisocialaus asmenybės sutrikimo ypatumai pagal DSM-5: Išreikštas ir stabilus kitų asmenų teisių nepaisymas ir pažeidinėjimas, prasidedantis nuo 15 metų. Specifinės elgsenos kategorijos, charakterizuojančios elgesio sutrikimą - agresija nukreipta į žmones ar gyvūnus, nuosavybės naikinimas, apgaulingumas, vogimas, taisyklių pažeidinėjimas.

AAS turintys asmenys gan dažnai gali būti arogantiški, turėti išpūstą savęs vertinimą (pvz., manyti, kad „įprastas darbas“ yra jiems per prastas, žemiau jų, tvirtai ir užtikrintai reikšti savo nuomonę temose, kurias menkai išmano, numenkinti, sumažinti savo problemas, nerealistiškai pozityviai vertinti savo ateities galimybes). Kai kuriems AAS turintiems asmenims būdingas paviršutiniškas žavesys. AAS turintiems asmenims dažnai būna sunku išlaikyti monogamiškus santykius. Kaip tėvai dažnai būna neatsakingi, prastai besirūpinantis savo vaikų poreikiais. Antisocialios asmenybės sutrikimą turintys žmonės taip pat linkę sumažinti, nureikšminti savo veiksmų žalą, aukoms sukeltas pasekmes. AAS turintys asmenys gali patirti disforiją, jiems ypač sunku toleruoti nuobodulį, prislėgtą nuotaiką.

Ribinis Asmenybės Sutrikimas

Ribinis. Nestabilumas socialiniuose santykiuose, emocinėje raiškoje, savęs įsivaizdavime, impulsyvumas. Asmenys, turintys ribinės asmenybės sutrikimą, paprastai stokoja stabilios savasties pojūčio, dažnai išgyvena tuštumos jausmą ir atstūmimo baimę. Jie pasižymi impulsyviu elgesiu, yra linkę patirti intensyvias emocijas ir pasižymi emociniu nestabilumu, jiems būdingi pykčio ir agresijos protrūkiai bei disforijos patyrimas. Apimti intensyvių emocijų yra linkę žaloti save, taip pat būdingi dažni bandymai nusižudyti. Jų tarpasmeniniai santykiai pasižymi nestabilumu, chaotiškumu. Santykiams dažnai keliami nerealistiniai lūkesčiai ir jais dažnai nusiviliama.

Ribinės asmenybės sutrikimo ypatumai pagal DSM-5: Stipriai išreikštas impulsyvumas. Nestabilumas tarpasmeninių santykių srityje. Savęs vaizdo (savasties) nepastovumas. Afekto srities nestabilumas.

Artėjančio atsiskyrimo, atstūmimo ar išorinės struktūros praradimo suvokimas ribinei asmenybei gali sukelti savęs vaizdo, afekto ir elgesio pokyčius. Šie žmonės labai jautrūs išorinėms aplinkybėms.

Histrioninis Asmenybės Sutrikimas

Pasižymi perdėta emocijų raiška, perdėtu dėmesio siekimu, dramatizavimu, gali jausti nepatogiai būdami ne dėmesio centre. Asmenys, turintys histrioninį asmenybės sutrikimą, įvairiais būdais siekia būti dėmesio centre. Dažnai santykiuose iš pradžių jie gali pasirodyti žavūs, simpatiški, energingi, tačiau gan greitai išryškėja jų nebrandumas, egocentriškumas ir emocinis nestabilumas. Jų santykiai ir emocijos pasižymi intensyvumu, bet kartu ir paviršutiniškumu. Šių žmonių interesams ir požiūriui lengvai daro įtaką tai, ką galvoja ir vertina kiti. Šis sutrikimas daug labiau būdingas moterims, bet gali būti sutinkamas ir tarp vyrų.

Narcisistinis Asmenybės Sutrikimas

Vengiantis Asmenybės Sutrikimas

Vengiančio tipo asmenybės pasižymi nenoru įsitraukti į santykius, veiklas, kur jie nėra užtikrinti, kad juos mėgs. Asmenys turintys vengiančios asmenybės sutrikimą linkę būti drovūs, itin jautrūs, baimingi, nerimastingi, menkai save vertinantys.

Priklausomas Asmenybės Sutrikimas

Priklausomo tipo asmenybę turintys žmonės nuolat ieško patvirtinimų net kasdienėms savo veikloms, gali jaustis bejėgiai, kai lieka vieni, nes negeba savimi pasirūpinti. Leidžia kitiems prisiimti atsakomybę, turi žemą savivertės jausmą. Asmenys, kuriems būdingas priklausomos asmenybės sutrikimas, linkę būti pasyvūs, nuolankūs, paklusnūs, pavaldūs, pasiaukojantys, neužtikrinti savimi.

Obsesinis-Kompulsinis Asmenybės Sutrikimas (Anankastinis)

Reiktų nemaišyti šio sutrikimo su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, kuris yra nerimo sutrikimas, nors jie ir turi persidengiančių bruožų. Šį asmenybės tipą turintiems žmonėms labai svarbu tvarka, grafikų laikymasis, jie gali labai daug dirbti ir taip apleisti socialinius santykius, mėgiamas veiklas. Kelia sau neįtikėtinai aukštus standartus, mėgsta viską kontroliuoti. Asmenys, kuriems būdingas obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas yra perfekcionistiški, užsipyrę, teisuoliški, reiklūs, rigidiški, nelankstūs ir nerimastingi.

Asmenybės Sutrikimų Priežastys

Nėra vieno aiškaus atsakymo į šį klausimą, dažniausiai veikia keletas veiksnių: genetinis, socialinis, biologinis. Aplinka, auklėjimas, išmokimas, rizikos veiksnių turėjimas turi įtakos asmenybės vystymuisi.

Išties yra viena teorija, kuri paaiškina priežastis - yra pastebėtos labai ryškios sąsajos tarp asmenybės sutrikimų ir aplinkos, kurioje vaikas augo ankstesniame, nei 3-5 metų amžiuje. Vienas iš spėjimų yra toks: asmenybės sutrikimai irgi yra tos pačios neurozės, tačiau jos išsivysto kūdikystėje ar labai ankstyvame amžiuje (paprastai - iki 5-6 metų amžiaus, dažniau - dar anksčiau, iki 3-4 metų). O kadangi jau tokiame amžiuje pasaulio suvokimas vaikui persikreipia, tai jis vėliau visko mokosi tik su perkreiptu suvokimu, dar giliau tuos perkreipimus fiksuodamas.

Diagnostika

Mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai diagnozuojami remiantis klinikiniu vertinimu, kuris gali apimti psichologinius testus, interviu su pacientu ir jo šeima, bei stebėjimą. Psichiatrai ir psichologai dažnai naudoja diagnostinius kriterijus, tokius kaip DSM-5, kad nustatytų, ar asmuo atitinka tam tikrus diagnozės reikalavimus.

Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai etc, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.

Anamnezės ir Psichikos Būsenos Modelis

• Subjektyvi anamnezė:
  • Nusiskundimai. Jų pobūdis, intensyvumas etc.
  • Šeimos anamnezė.
  • Gyvenimo anamnezė. Paciento gimimo ypatumai. Simptomai vaikystėje. Ikimokyklinis amžius: ligos, traumos, žaidimų ypatumai, charakterio ypatumai. Mokyklinis amžius: adaptacija, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais. Karinė tarnyba. Lytinio gyvenimo ypatumai. Vedybinis gyvenimas, duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai, santykiai su vaikais. Žalingi įpročiai. Kitos ligos ( ne psichikos).
  • Ligos (paūmėjimo) anamnezė. Pradžia. Veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą. Darbas, savijauta, elgesys. Somatinės sveikatos, kūno masės pokyčiai. Nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai. Elgesio pokyčiai, iš kurių galima spręsti apie produktyvią psichopatologiją. Savižudiškos ir žudikiškos tendencijos.
  • Iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas.
• Asmenybė iki susergant:
  • Santykiai su draugai ir pažįstamais, bendravimo ypatumai.
  • Elgesys kolektyve. Ekstraversinės, intraversinės tendencijos.
  • Požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos.
  • Intelekto aktyvumas, interesai.
  • Nuotaikos. Charakteris. Pažiūros. Požiūris į save. Fantazijos.

Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas.

• Išvaizda. Ar atitinka metus, soc.
• Laikysena ir judesiai.
• Bendravimas ir elgesys. Ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, t.p. Požiūris į gydytoją.
• Sąmonė.
• Suvokimas.
• Mąstymas. Kliedesiai.
• Atmintis.
• Emocijos ir nuotaika. Sprendžiama iš paciento veido išraiškos, liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus (hipomimija, amimija). Nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija.
• Santykiai su artimaisiais.
• Valia.
• Dėmesys. Pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas (iš 100 atimti 7, išvardinti mėn.
• Potraukiai.
• Intelektas.
• Kritiškumas.

Čia vartojami psichiatrijos terminai. Svarbu diferencijuoti psichikos sutrikimą su galima somatine liga. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.

Struktūruoti Diagnostikos Interviu

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI- tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.

Psichodiagnostiniai Metodai

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti t.y. Žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu- Manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs- taip apeinami gynybos mechanizmai.

• Rorschacho testas. Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes- tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausima „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį. Pagal lokalizaciją- dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus- mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą etc. Pagal determinantes- veiksnius, lemiančius atsakymo turinį- dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas etc- galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą etc. Atsakymų turinys skirstomas į įv. kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra etc.
• Teminis apercepcijos testas (TAT).
• Piešimo testai. Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama:detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas. Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti. Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes- prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, soc. kontaktų ypatumus etc.
• Objektyvūs testai. Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.
  • MMPI. Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. LT naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su soc. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia soc. Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar t.t.
  • Ketelio testas. Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai- charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.
• Intelekto tyrimai. LT dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, t.p. projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyr. metodų. Jį sudaro 11 subtestų. Tai yra progresinio sunkumo testas. Skirtas mąstymo logiškumui tirti. Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas.
• Atminties tyrimai. Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka. Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama-šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.
• Mąstymo tyrimai. Naudojamos 2jop tipo užduotys-gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija. Įvertinami pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taktiliniai ir kinstetiniai įgūdžiai, verbaliniai įgūdžiai, kalbos suvokimas ir kalbos išgavimas, rašymas, aritmetiniai gebėjimai, atminties ir intelektiniai procesai.

Laboratoriniai Tyrimai ir EEG

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Lab. tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes karais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesuskųsti.

Elektroencefalografija (EEG) naudojama smegenų bioelektriniam aktyvumui tirti.

• Skaitmeninė EEG.
• Kiekybinė EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.

#

tags: #asmenybes #sutrikimas #dsm