Įvadas
Netinkamas elgesys yra iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis tėvų, mokytojų ir specialistų. Individualiosios psichologijos požiūriu, kiekvienas elgesys turi tikslą, net jei jis atrodo destruktyvus ar nesuprantamas. Šiame straipsnyje nagrinėjama Rudolfo Dreikurso sukurta netinkamo elgesio tikslų koncepcija, kuri padeda suprasti vaikų ir suaugusiųjų motyvaciją, slypinčią už nepageidaujamo elgesio, ir rasti būdų, kaip konstruktyviai reaguoti į jį.
Individualiosios Psichologijos Pagrindai
Individualioji psichologija, kurios pradininkas yra Alfredas Adleris, teigia, kad žmogus yra vientisa, nedaloma būtybė, nuolat siekianti tikslo. Svarbu suprasti, kad kiekvienas veiksmas yra naudingas, nes priartina prie to tikslo. Adleris akcentavo, kad kiekvienas žmogus jau vaikystėje patiria nuvertinimą ir menkavertiškumo jausmą. Mažas vaikas, būdamas silpnas suaugusiųjų pasaulyje, jaučiasi bejėgis ir ieško būdų, kaip kompensuoti šį jausmą ir įgyti pranašumą.
Menkavertiškumo įveikimas ir kūrybinė jėga
Vaikas, jausdamasis menkavertis, pasitelkia savo kūrybinę jėgą, kad kompensuotų šį jausmą ir įgytų pranašumą. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais, pavyzdžiui, manipuliuojant tėvais ašaromis arba bandant išvesti juos iš emocinės pusiausvyros. Adleris teigė, kad šis pranašumo siekis dažnai yra iliuzinis ir netikras.
Reikšmingumo poreikis
Vienas svarbiausių įgimtų žmogaus poreikių yra jaustis reikšmingam. Patirdamas nuvertinimą, žmogus natūraliai siekia kompensuoti šį jausmą, dažnai nuvertindamas kitus. Abu šie kraštutinumai - tiek menkavertiškumo, tiek pranašumo jausmas - yra subjektyvios patirties rezultatas ir neatspindi tikrosios vertės.
Kūrybinės jėgos panaudojimas
Žmogaus psichikoje natūraliai kyla kompensuojamasis judesys, ieškantis būdų susigrąžinti savivertę. Pavyzdžiui, situacijoje, kai kažkas užlindo į eilę, mūsų vidinis judesys gali būti nuvertinti tą asmenį - parodyti pyktį gestais ar žodžiais. Tačiau svarbu suvokti, kad tiek jautimasis nuvertintu, tiek jautimasis pranašesniu yra fiktyvūs jausmai, nes mūsų vidinė vertė nepakinta. Asmuo visada stengiasi kuo konstruktyviau atstatyti savo pažeistą vertę, ieškodamas pozicijos, kuri leistų jam jaustis reikšmingu.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie netinkamą elgesį
Nuvertinimo priežastys ir pasekmės
Kai kurie žmonės patiria didesnį nuvertinimą nei kiti. To priežastys gali būti įvairios: kritiški tėvai, fiziniai trūkumai, priklausymas mažumoms, prievarta ar nepriežiūra. Patirdamas didelį nuvertinimą, žmogus formuoja menkavertiškumo kompleksą, kuris yra neatsiejamas nuo pranašumo siekio komplekso. Toks žmogus nuolat jaučiasi menkesnis ir bando įrodyti savo pranašumą, o tai gali sukelti praradimų, pavyzdžiui, paauglys meta mokyklą, nes netiki, kad gali mokytis.
Gyvenimo patirtis ir apercepcija
Kiekvienas žmogus turi savo unikalų gyvenimo tikslą, kuris susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais. Gyvenimo patirtis lemia ne tik veiksmus ir pasirinkimus, bet ir suvokimą bei situacijos matymą. Adleris įvedė terminą „apercepcija“, kuris reiškia, kad mūsų pasaulio suvokimas priklauso nuo anksčiau įgytos patirties. Todėl svarbu ne pats gyvenimo faktas, o tai, ką jis reiškia žmogui.
Rudolfo Dreikurso Netinkamo Elgesio Tikslų Koncepcija
Rudolfas Dreikursas, remdamasis savo ilgamete tėvų ir mokytojų konsultavimo patirtimi, sukūrė netinkamo elgesio tikslų koncepciją. Ši koncepcija padeda suprasti, kodėl vaikai ir paaugliai elgiasi netinkamai, ir rasti būdų, kaip padėti jiems patenkinti savo poreikius konstruktyviais būdais. Dreikursas išskyrė keturis pagrindinius netinkamo elgesio tikslus:
1. Dėmesio Siekis
Vaikas jaučiasi reikšmingas tik tada, kai į jį atkreipiamas dėmesys. Šio tikslo vaikas siekia, kai nepatenkinamas vienas iš bazinių poreikių - priklausyti, jaustis susijusiu. Dėmesio vaikai gali siekti įvairiais būdais, pavyzdžiui, nuolat prašydami pagalbos, triukšmaudami arba rodydami perdėtą meilumą. Suaugusieji dažnai jaučia susierzinimą dėl tokio elgesio.
2. Jėgos Kova
Vaikas jaučiasi reikšmingas tik tada, kai jaučia, kad jo viršus. Už šio tikslo slypi kompetencijos jausmo trūkumas. Vaikas stokoja tikėjimo tuo, kad gali sugeba, moka ar išmano. Tokie vaikai dažnai priešinasi taisyklėms, ginčijasi ir bando kontroliuoti situaciją. Suaugusieji jaučiasi įpykę ir išprovokuoti.
Taip pat skaitykite: Vaikų elgesio problemos ir sprendimai
3. Kerštas
Vaikas jaučiasi reikšmingas, kai įskaudina kitą taip pat, kaip ir jis pats buvo įskaudintas. Tai labai nusivylusių, įsitikinusių, kad pasaulis yra neteisingas, vaikų jausmas. Tokio elgesio priežastis gali būti patirtos patyčios, neteisingumas ar nuoskaudos. Vaikai, siekiantys keršto, gali būti piktybiški, agresyvūs ir linkę žaloti kitus. Suaugusieji jaučiasi įskaudinti ir nori bausti vaiką.
4. Pasitraukimas Ar Prisiimtas Nesugebėjimas
Vaikas jaučiasi bejėgis, nori būti paliktas vienas, nes netiki, kad jis gali. Vaikas yra netekęs drąsos bandyti ir klysti. Suaugę šalia šių vaikų jaučiasi sumišę ir bejėgiai. Jie tarsi užsikrečia vaiko bejėgiškumu. Tokie vaikai vengia iššūkių, atsisako dalyvauti veikloje ir atrodo abejingi viskam, kas vyksta aplinkui.
Tikslų progresija
Pirmieji du tikslai - dėmesio siekis ir jėgos kova - yra būdingi daugumai vaikų ir paauglių. Tačiau, jei vaikai ir toliau patiria daugiau nuvertinimo nei padrąsinimo, jie gali pereiti prie 3-io ir 4-o tikslo, o tai jau yra destruktyvu.
Praktiniai Pavyzdžiai
Pavyzdys Nr. 1: Dukters verkimas
Du vaikus auginanti mama Jovita skundžiasi, kad nesusikalba su savo aštuonmete dukra, kuri dėl menkiausios priežasties puola į ašaras. Individualiosios psichologijos konsultantė Gabija Jurgelytė pataria Jovitai išanalizuoti savo jausmus dukters verkimo metu. Ar ji jaučia susierzinimą? Ar gali būti, kad dukra nesijaučia priklausanti šeimai ir verkimas yra jos būdas atkreipti į save dėmesį? Jei taip, Jovita turėtų ieškoti būdų parodyti dukrai dėmesį, kai ji daro kažką gero ir tinkamo.
Pavyzdys Nr. 2: Paauglių Bėgimas Iš Pamokų
Psichologė M.Motiejūnaitė pabrėžia, kad tinginystė niekada nėra tikroji priežastis, kodėl paaugliai bėga iš pamokų. Toks elgesys slepia kažką svarbaus ir reikšmingo, kas vyksta paauglio gyvenime. Priežastys gali būti įvairios: motyvacijos trūkumas, noras maištauti, nesaugi aplinka mokykloje, stresas, psichologinė įtampa. Psichologė pataria tėvams pasikalbėti su paaugliu, išklausyti jo nuomonę ir pabandyti surasti elgesio priežastis bei pasiūlyti pagalbą.
Taip pat skaitykite: Saugus elgesys internete
Kaip Reaguoti Į Netinkamą Elgesį?
Atpažinti Tikslą
Pirmiausia reikia atpažinti, kokio tikslo siekia vaikas ar suaugęs žmogus, elgdamasis netinkamai. Tai galima padaryti stebint savo jausmus ir reakcijas į tą elgesį.
Neįsivelti Į Kovą
Svarbu neįsivelti į jėgos kovą su vaiku ar suaugusiuoju. Reikia atsitraukti ir leisti jam patirti natūralias savo elgesio pasekmes.
Padrąsinti Ir Palaikyti
Reikia ieškoti būdų padrąsinti vaiką ar suaugusį žmogų, parodyti jam savo pasitikėjimą ir padėti jam atrasti savo stipriąsias puses.
Ugdyti Bendruomeniškumo Jausmą
Svarbu kurti tokią aplinką, kurioje kiekvienas žmogus jaustųsi reikšmingas ir priklausantis bendruomenei. Tai padeda patenkinti pagrindinius žmogaus poreikius ir sumažina netinkamo elgesio tikimybę.
Socialinis Interesas Ir Bendruomeniškumo Jausmas
Adleris pabrėžė socialinio intereso ir bendruomeniškumo jausmo svarbą žmogaus psichinei sveikatai. Bendruomeniškumo jausmas susideda iš dviejų dalių: poreikio priklausyti grupei ir poreikio įnešti savo indėlį į grupės gyvenimą. Žmogus, kuris jaučiasi priklausantis realiai grupei, jaučiasi galįs būti naudingas tai grupei, jaučiasi saugus, pasitikintis savimi, pakankamai reikšmingas. Socialinio intereso prigimtis yra biologinė, tačiau jį reikia sąmoningai ugdyti.
Holistinis Požiūris Į Asmenybę
Adleris teigė, kad asmuo yra vientisas, visuminis, neskaidomas į dalis. Svarbu suprasti žmogaus kūno, psichikos ir dvasios vienybę. Gyvenimo stilius yra visuminis asmens reiškimasis, atspindintis būdus, kuriais individas siekia savo gyvenimo tikslo.
Psichologijos Studijų Svarba
Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą ir ugdyti saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas.