Kai liūdesys, apatija, nuovargis ar beviltiškumo jausmas užsitęsia, gyvenimas gali atrodyti tarsi per miglą. Gali būti sunku keltis, dirbti, rūpintis savimi ar artimaisiais. Šiame straipsnyje apžvelgsime psichologės Karolinos Murauskaitės darbą, aptarsime dažniausius psichologinius sunkumus ir kaip ieškoti pagalbos.
Kada kreiptis į psichologą?
Dažnai žmonės abejoja, ar jų problemos yra pakankamai rimtos, kad kreiptis į psichologą. Tačiau svarbu suprasti, kad psichologas gali padėti įvairiais atvejais, įskaitant:
- Nuolatinis nerimas: Nuolatinis jaudulys, įkyrūs blogiausio scenarijaus vaizdiniai, įtampa kūne ar staigūs panikos epizodai.
- Emocinis išsekimas: Kai ilgą laiką laikotės iš paskutiniųjų, viskas pamažu praranda spalvas: darbas, santykiai, laisvalaikis. Gali atsirasti dirglumas, miego ir dėmesio sunkumai, jausmas, kad „nebepatempiu“, viskas slegia ir norisi verkti.
- Trauminiai įvykiai: Artimojo mirtis, skyrybos, liga, darbo netekimas ar kiti svarbūs pokyčiai sukrečia ir dažnai išmuša iš vėžių.
- Santykių problemos: Pasikartojantys konfliktai, nesusikalbėjimas, pavydas, sunkumas pasakyti „ne“ ar sunkumas leisti sau būti artimam ryšyje su kitu.
- Žema savivertė: Kai vis atrodo, kad kiti geresni, o su savimi įpratote kalbėtis kritikuodami ar žemindami, natūraliai krenta nuotaika ir noras, kuo nors užsiimti.
- Neaiškūs sunkumai: Kartais sunku tiksliai įvardyti problemą: nuotaika šokinėja, sunku susikaupti, greitai užverdate, atsiranda keisti kūno pojūčiai ar tiesiog jausmas „esu ne savo vėžėse“.
Kaip vyksta konsultacijos pas psichologą?
Psichologo kabinete ieškoma, iš kur kyla nerimas, siekiama aiškiau ir giliau suprasti, su kokiu gyvenimo kontekstu Jūsų nerimas susijęs. Kartu mokomasi jį pastebėti anksčiau, atpažinti nerimo siunčiamus ženklus. Kartu ieškoma Jums veikiančių būdų nurimti - tiek mintimis, tiek per kūną ir kasdienius įpročius. Psichologo kabinete yra vietos visiems jausmams - liūdesiui, pykčiui, kaltės ar sumišimo jausmui.
Svarbu paminėti, kad konfidencialumo užtikrinimas yra vienas pamatinių psichologo profesinės etikos principų. Visa, kas kalbama psichologo kabinete (taip pat ir nuotolinėse konsultacijose), jame ir lieka. Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai atsiranda akivaizdus pavojus paties asmens, jo aplinkos žmonių ar visuomenės sveikatai ar gyvybei ir be konfidencialumo pažeidimo neįmanoma išvengti žalos.
Dažnam žmogui kyla klausimas: „Ar privalau pasakoti viską? Psichologo konsultacija nėra išpažintis. Jūs neprivalote „atsiduoti iki paskutinės detalės“ pirmo susitikimo metu. Tuo pačiu, atvirumas padidina pagalbos veiksmingumą. Kad psichologas galėtų jums padėti, jam reikia suprasti esminius jūsų sunkumų aspektus. Kartais saugumo jausmą užtrunka sukurti. Ypatingai, jei gyvenime dažnai patyrėte atstūmimą, kritiką, smurtą ar emocinį apleistumą. Jei nemalonūs jausmai kartojasi ir atrodo nepakeliami, apie tai labai vertinga kalbėti su psichologu. Jeigu nuspręstumėte konsultacijas baigti staigiau, labai naudinga skirti bent vieną ar kelis susitikimus užbaigimui.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Svarbu pabrėžti, kad psichologai neteikia konsultacijų dėl medikamentinio gydymo (gydymo vaistais ir kt.).
Depresija: ne mitas, o liga
Statistika rodo, kad per pastaruosius 15 metų Lietuvoje sergamumas depresija padidėjo 40%. Ir tai tik matoma ledkalnio viršūnė. Didžioji sergančiųjų žmonių dalis savo būsenos neatpažįsta kaip depresijos. Nuo ligos pradžios iki kreipimosi pagalbos neretai praeina keli sunkūs metai. Jei skaitydami depresijos simptomus atpažįstate savo patirtį, pirma žinia, kurią turite išgirsti - depresija yra išgydoma liga. Viltis pasveikti ir pagalba iš tiesų egzistuoja. Tuo tarpu tiesa yra ta, kad depresija yra tokia pat tikra liga, kaip vėžys, cukrinis diabetas ar lūžę kaulai. Girdėdama daugelio žmonių pasakojimus, galiu tvirtai pasakyti, kad depresija sergančio žmogaus patiriama kančia dažnai būna daug didesnė nei mūsų dažnai vieninteliu „tikru” vadinamas fizinis skausmas.
Kaip atpažinti depresiją?
Vienos moters patirtis, sergant depresija:
- Nerimas: Beprotiskas nerimas, dirglumas, norėjosi verkti - buvo labai negera. Niekada daugiau gyvenime nesijaučiau taip, kaip tą dieną. Tokia būsena užėjo staiga.
- Įkyrios mintys: Pvz., mintys, jog vyras, su kuriuo bučiavausi prieš daug metų, tai nufilmavo ir atsiųs dabar į mano darbo el.
- Kaltė: Begalinė kaltė. Prisiminiau įvairias smulkmenas, kurios yra visiškai nereikšmingos. Pvz., kaip darželyje vaikui kokio nors žaislo nedaviau, močiutei nepaskambinau 3 kartus per savaitę, darbe atrodydavo, kad jei padarysiu klaidą, mane uždarys į kalėjimą.
- Somatika: Moteriškos bėdos, grybeliai, kurie niekada nepraeina. Vėliau karts nuo karto suskausdavo šonas.
- Mintys apie savižudybę: Ramiai darže raviu ir staiga prisimenu, kaip mano mokyklos laikais nusižudė mokytoja, tada dar 2-3 prisiminimai apie savižudybes, toliau plūsta visa tai, ką esu ta tema perskaičiusi.
- Košmarai: Naktimis sapnuodavau košmarą po košmaro.
Kaip sau padėti sergant depresija?
- Kreipkitės į specialistus: Psichoterapija ir medikamentinis gydymas gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti savijautą.
- Palaikykite ryšį su kitais: Kalbėkitės su artimaisiais, draugais ar terapijos grupe.
- Rūpinkitės savimi: Stenkitės sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir pakankamai miegoti.
- Užsiimkite malonia veikla: Raskite laiko veikloms, kurios jums teikia džiaugsmą ir atsipalaidavimą.
Pirmoji psichologinė pagalba krizės paliestam žmogui
Jei manote, kad tai, ką išgyvenate šiuo metu, gali būti depresija - kreipkitės pagalbos į psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Jei kyla įtarimų, kad Jūsų artimasis serga depresija - padėkite jam rasti pagalbą ir susitarti dėl pirmojo susitikimo su specialistu. Nekentėkite vienatvėje.
Kontroversijos dėl vaikų ugdymo metodikų
Pastaruoju metu kilo diskusijų dėl ikimokyklinėse įstaigose diegiamų ugdymo metodikų, kurios, kai kurių nuomone, gali žaloti vaikų psichinę sveikatą ir sukelti lytinės tapatybės sutrikimus vaikystėje. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA) išreiškė nerimą dėl „Gender Loops“ projekto, kuriame siūloma nagrinėti pasaką, kurioje du princai įsimyli vienas kitą, susituokia ir tampa Karaliumi ir Karaliumi, taip pat „padidinti supratimą apie seksualinės įvairovės svarbą žmonėms ir visuomenei“.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
NŠTA nesutinka, kad „su mūsų vaikais būtų vykdomi tokio pobūdžio socialiniai eksperimentai ir reikalauja nedelsiant sustabdyti „Gender Loops“ įgyvendinimą bet kokiu lygmeniu, kol nebus išsiaiškinta galima žala šeimai ir vaikams.
Šis klausimas reikalauja atidaus išnagrinėjimo ir diskusijų, siekiant užtikrinti, kad vaikų ugdymas būtų grindžiamas moksliškai pagrįstais metodais ir atitiktų jų interesus.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
tags: #psichologe #karolina #muraskaite