Žmogus - sudėtinga būtybė, kurios mąstymas, emocijos ir būdas išskiria ją iš kitų gyvų organizmų. Žmogaus viduje dažnai vyksta dvasinė kova, kai elgesys neatitinka jausmų ir minčių. Šiame straipsnyje nagrinėsime žmogaus dvilypumo reiškinį lietuvių literatūroje, remiantis V. M. Putino ir A. Škėmos kūriniais.
Žmogaus prigimties dualizmas
Žmogaus prigimtis yra dualistinė, jam būdingi vidiniai konfliktai, prieštaravimai sau ir aplinkai, ribinės situacijos, kuriose sunku pasirinkti tarp geidžiamų dalykų ir pareigos jausmo. Pasirinkimas tarp pareigos ir norų atskleidžia žmogaus dvilypumą. Gyvenime dažnai pasitaiko situacijų, kai pareiga ir atsakingumas nusveria svajones ir poreikius.
V. M. Putino „Altorių šešėly“: kunigo ir poeto kelias
Vincas Mykolaitis-Putinas romane „Altorių šešėly“ atskleidžia Liudo Vasario asmenybę, kuri bando suderinti kunigo ir poeto kelią. Tai yra pagrindinis veikėjo dvilypumas. Dramatiškų asmenybės formavimosi istorijų iki Putino niekas nebuvo pavaizdavęs. Tai pirmasis lietuvių psichologinis romanas, kuriame gilinamasi į žmogaus mintis, jausmus, išgyvenimus, savijautą. Dėl žmogaus pasiaukojimo pobūdžio romaną galima vadinti ne tik psichologiniu, bet ir intelektualiniu.
Liudas Vasaris nuo pat pirmųjų metų kunigų seminarijoje abejoja, ar sugebės laikytis griežtų kunigams skirtų taisyklių. Situacija pablogėja, kai jaunuolis atranda savyje pašaukimą kurti literatūrą. Iš pradžių jo poezija pavyzdinga, aukštinanti Dievą ir atskleidžianti gyvenimo tiesas. Tačiau skaitytojui ši poezija atrodo nenatūrali.
A. Škėmos „Balta drobulė“: dvilypumas emigracijoje
Antanas Škėma romane „Balta drobulė“ kuria Antano Garšvos paveikslą, kuris dirbdamas ir gyvendamas JAV išgyvena dvilypumą. Garšva atsiduria ribinėje situacijoje, išgyvena dvilypumą.
Taip pat skaitykite: Fausto charakterio studija
Ribinės situacijos kaip prigimties atspindys
Gyvenime nutinkančios ribinės situacijos parodo tikrąją žmogaus esmę ir prigimtį. Jose išryškėja individualumas ir tikrosios vertybės.
Prigimties dvilypumas pasireiškia dėl istorinių aplinkybių, visuomenės ir šeimos spaudimo. XIX a. pab. filosofinės pasaulėjautos rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ veikėjui Liudui Vasariui tenka priimti sunkius sprendimus, pasirinkti tarp kunigo kelio ir poeto pašaukimo. Jis pasirenka tai, kas jam svarbu, nors tai ir nepriimtina visuomenei.
Kūrybiškumo paieškos ir vertybių pasirinkimas
Dalia Staponkutė knygoje „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“ analizuoja emigracijos patirtį, žmogaus buvimą tarp Lietuvos ir Kipro, tarpininkaujančią vertimo veiklą, plevenimą tarp praeities ir ateities, tarp filosofijos ir literatūros, tarp esė ir autobiografijos. Tai sunkus kelias, verčiantis knygos žmogų nuolat keliauti ne tik fiziškai, bet ir mintyse.
Asmenybės dvilypumas kitų autorių kūriniuose
Asmenybės dvilypumas dažna įtakingų, daug pasiekusių žmonių problema, kuri kyla dėl pareigos ir asmeninio gyvenimo interesų skirtumo. Griežtos gyvensenos taisyklės, kurioms priešinasi žmogaus prigimtis, skatina individo dvilypumą. Ypač dažnas asmenybės susidvejinimas pastebimas kunigų gyvenimuose, kuomet visuomenėje jie privalo būti dorovingų žmonių pavyzdžiais, nors jų prigimtis nedaug skiriasi nuo eilinių žmonių gaivališkumo.
Išvados
Žmogaus dvilypumas - sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį atspindi lietuvių literatūros kūriniai. Pasirinkimai tarp pareigos ir norų, vidiniai konfliktai ir ribinės situacijos atskleidžia žmogaus prigimties dualizmą. Tai tema, kuri aktuali ir šiandien, verčianti mus susimąstyti apie savo vertybes, pasirinkimus ir vietą pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Dvilypės asmenybės filosofija
Taip pat skaitykite: Kas yra Dviguba Asmenybė?
tags: #dvilype #zmogaus #asmenybe #lietuviu #literaturoje