Kodėl Vaikai Neklauso: Moksleivių Netinkamo Elgesio Priežastys ir Sprendimo Būdai

Įvadas

Nė vienas gimdytojas neatsikelia ryte, ketindamas padaryti savo vaiko gyvenimą nelaimingą. Nė viena motina nesako sau: „Šiandien aš priekaištausiu, priekabiausiu ir žeminsiu savo vaiką kiekviena proga“. Priešingai, daugelis motinų ryte nutaria: „Šiandien bus taiki diena. Jokių raginimų, jokių ginčų, jokios kovos“. Tačiau, nepaisant gerų ketinimų, nenorimas karas prasideda iš naujo. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl vaikai neklauso, kokios yra moksleivių netinkamo elgesio priežastys ir kaip suaugusieji gali padėti vaikams elgtis tinkamai. Visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų saugūs ir laimingi. Niekas sąmoningai nesistengia padaryti savo vaiką baikštų, drovų, netaktišką, nepakenčiamą. Tačiau augdami daugelis vaikų įgyja nepageidaujamų bruožų, ima jaustis nesaugūs ir neišmoksta gerbti savęs ir kitų.

Mokyklos Svarba ir Iššūkiai

Pirmieji metai mokykloje suteikia vaikui galimybę mokytis daugybės naujų dalykų, vis geriau pažinti supantį pasaulį, įgyti daug draugų. Daugeliui vaikų, ateinančių į pirmą klasę, ateitis atrodo viliojanti ir pilna įvairiausių galimybių, viską atrodo įmanoma pasiekti ir nugalėti. Šiuo laikotarpiu vaikui labai svarbu mokykla ir draugystė su bendraamžiais. Todėl nesėkmė mokykloje ir bendraamžių atstūmimas jam atrodo kaip didžiulė katastrofa. Daliai vaikų problemos mokykloje kyla dėl to, kad jie nevykdo mokytojo nurodymų, trukdo kitiems vaikams pamokų metu, neatlieka namų ir klasės darbų.

Netinkamo Elgesio Priežastys: Funkcinis Požiūris

Mėginant suprasti vaikų netinkamo elgesio priežastis, dažnokai daroma prielaida, kad tokį elgesį lemia vaiko sveikatos sutrikimai. Nors daugelis požiūrių į vaikų netinkamo elgesio problemas remiasi subjektyvia nuomone ir teorija, vienas iš požiūrių pagrįstas sistemingu tyrimu ir tiesioginiu vaikų stebėjimu klasės aplinkoje. Remiantis šiuo požiūriu siekiama nustatyti, kokios yra netinkamo elgesio funkcijos vieno ar kito moksleivio atžvilgiu. Vietoje to, kad visas dėmesys būtų skiriamas netinkamo elgesio atsiradimo priežasčių analizei, siekiama atskleisti, kokias funkcijas atlieka netinkamas elgesys.

• Dėmesio Siekimas: Bet kurio amžiaus mokiniai gali elgtis netinkamai, siekdami sulaukti daugiau dėmesio iš savo mokytojų ar bendraamžių. Daugelis mokinių trokšta dėmesio ir kartais, to siekdami, per pamokas elgiasi labai destruktyviai, nevaldomai, tuo priartindami trokštamą tikslą. Tuo atveju, kai mokinys netinkamai elgiasi, kad atkreiptų dėmesį, galima taikyti labai efektyvius tiesioginius metodus, kuriais vaikas mokomas siekti dėmesio tinkamu elgesiu.

• Situacijų Vengimas: Kai kurie mokiniai jau nuo pirmų metų mokykloje ima suvokti, kad netinkamas elgesys padeda jiems išvengti tam tikrų situacijų. Mokytojai dažnai pastebi, jog mokiniai elgiasi netinkamai, norėdami išvengti kontrolinių darbų, sudėtingų užduočių arba tokių dalykų kaip matematika ar skaitymas. Tačiau paaiškėjo, jog pykčio priepuoliai kyla tik prieš skaitymo pamokas ir kitas užduotis, kurias atliekant reikia vadovautis rašytiniais nurodymais. Tapo aišku, jog to priežastis yra labai retas regėjimo sutrikimas, dėl kurio vaikas negali sėkmingai mokytis skaityti. Netinkamu elgesiu jis siekė apsisaugoti nuo bendraamžių pajuokos.

  Taip pat skaitykite: Vaikų motyvacijos puoselėjimas

• Kontrolė: Kai kurie mokiniai netinkamai elgiasi norėdami geriau kontroliuoti aplinką. Kontrolė tampa tam tikru jų veiklos motyvų pastiprinimu. Pavyzdžiui, mokytojas pastebėjo, jog viena mokinė labai dažnai nori užsiimti ta veikla, kurią pati pasirenka, o kai užduotį pateikia mokytojas - ji dykinėja ir nepaklūsta nurodymams. Kadangi mergaitė tokių epizodų metu yra linkusi užsiimti kokia nors savo pasirinkta veikla, mokytojas mano, jog ji nesistengia išvengti užduočių ir nesiekia atkreipti dėmesio.

• Bendravimo Sugebėjimai: Kai kurių vaikų netinkamo elgesio priežastis yra nepakankamai išvystyti bendravimo gebėjimai. Vaikai nemoka tinkamu būdu perduoti kitiems informacijos apie savo poreikius, norus ar jausmus. Pavyzdžiui, pykčio priepuoliai, savęs žalojimas, agresyvus elgesys dažnai būdingi artistiškiems vaikams, nes jie tokiu būdu mėgina aplinkinius informuoti apie savo poreikius ar jausmus. Bet ir kiti, neartistiški vaikai, elgiasi panašiai, kai jų bendravimo, socialiniai ar pragmatiniai gebėjimai nėra pakankamai išvystyti.

Fizinės Bausmės: Ar Tai Veiksminga Priemonė?

Kiekvieną dieną daug vaikų yra baudžiami fizinėmis bausmėmis. Kaip rodo tyrimų duomenys, Lietuvoje daugiau nei pusė visų vaikų yra mušami ar baudžiami kitokiomis fizinėmis bausmėmis. Žinoma, visi vaikai kartais neklauso, elgiasi ne taip, kaip norime mes, suaugusieji. Tačiau ar pats geriausias būdas, susidoroti su šiomis problemomis, yra fizinės bausmės? Daugelis vaikų gydytojų, psichologų ar kitų specialistų dirbančių su vaikais pataria nemušti savo vaikų. Kai vaiką muša tėvai ar globėjai, jis jaučiasi pažemintu, tampa piktas, pamiršta, ką blogo yra padaręs, bet prisimena, kad jį skriaudė. Tas, kas muša savo vaiką tarsi sako vaikui - ,, Jeigu tu esi didesnis ir stipresnis, tu gali skriausti kitus“, taip duoda suprasti vaikui ( patys to visai nenorėdami), kad agresija yra pats tinkamiausias būdas spręsti konfliktus. Ir svarbiausia - mušimas neišmoko vaiko tinkamo ar pageidaujamo elgesio.

Alternatyvūs Būdai: Kaip Elgtis Teisingai

Mušimas nėra vienintelė priemonė. Reikia stengtis sakyti vaikui, ką jis turi daryti, o ne tai, ko jis neturi daryti, reikia mažiau vartoti žodžių ir frazių su dalelyte ,, NE „. Vaikas geriau klausys, jeigu būsime šalia vaiko, o mūsų ir vaiko akys bus viename lygyje. o ne ,, Jeigu „. Paliepimus vaikui duokime kaip galima konkretesnius ir specifiškesnius. Geriau sakykime ,, Surink nuo grindų popierius ir išmesk juos į šiukšlių kibirą „,o ne ,,susitvarkyk savo kambarį „. Kuo garsiau šauksime, tuo mažiau pasieksime. Aiškiai, tvirtai, bet nekeliant balso reikia pasakyti vaikui, ko tikimės iš vaiko. Jeigu vaikas vis dar nevykdo mūsų prašymo ar manome, kad už nusižengimą reikia vaiką nubausti, reikia pasirinkti kitokią nuobaudą - pavyzdžiui, alternatyvi nuobauda galėtų būti malonumo atėmimas . Svarbu, kad nuobauda sektų kaip galima greičiau po ,, nusikaltimo „. Jeigu vis dar negalime susilaikyti, reikia suskaičiuoti mintyse iki dešimties. Bet svarbiausia - vaikas daugiausia išmoksta ne iš bausmių ir kritikos. Daugiausia vaikas išmoksta skatinant jo ,, gerą ““ elgesį - tada lieka mažiau vietos blogam elgesiui.

Dėmesio Stoka su Hiperaktyvumu: Sindromas, Reikalaujantis Dėmesio

Žinoma, daugelis iš mūsų pasakys - ,, tai geri patarimai, aš juos bandžiau, bet mano vaikui tai visai netinka „. Tokiu vaikų tėvų skundai būna labai panašūs: vaikas nenustygsta vietoje, darželyje tuo metu, kai kiti vaikai yra užsiėmę darbeliais, jis pradeda bėgioti po grupę, yra impulsyvus, neklauso ką jam sako, pertraukinėja kalbantįjį, atlikinėdamas užduotį negali sukoncentruot dėmesio, dažnai nebaigia pradėto darbo. Gydytojai pastebi, kad panašūs požymiai dažnai išryškėja apie trečiuosiuos metus, kai vaikas pradeda lankyti darželį, o žymus elgesio sutrikimai pastebimi vėliau, apie septintuosiuos gyvenimo metus , t.y. pradedant lankyti mokyklą. Šis dėsningumas paaiškinamas paprastai: vaiko smegenys nesugeba susidoroti su naujais psichologiniais ir fiziniais sunkumais, atsirandančiais pradedant lankyti darželį ir mokyklą. Tretieji ir septintieji gyvenimo metai yra kritiniai vaikų centrinės nervų sistemos formavime ir padidėjęs jos apkrovimas iššaukia elgesio sutrikimus. 3 metai - dėmesio, atminties bei kalbos aktyvaus vystymosi pradžia, 7 metai - susikaupimo, kryptingo elgesio, savęs vertinimo bei savikontrolės formavimosi pradžia, todėl 3-5m. ikimokyklinukų, turinčių dėmesio stokos su hiperaktyvumu sindromą, tėvai pastebi vaiko jautrumą, padidėjusį emocionalumą bei judrumą, išsiblaškymą ir impulsyvumą. 7-10m amžiuje ryškėja mokymosi sunkumai, nepažangumas bei elgesio sutrikimai. Taip pat gydytojai pastebi, kad susirgimas labiau paplitęs tarp berniukų. Be abejo, gydytojai, mokytojai ir psichologai yra paprasti žmonės ir labiau linkę matyt „disciplinos pažeidėjus“ - berniukus, bet egzistuoja ir mokslinis tam paaiškinimas - gamtos taip sutvarkyta, kad dar iki gimimo vyriškos lyties vaisius labiau jautrus įvairiems žalingiems aplinkos veiksniams. Berniukų nervų sistemos ypatumo dėka, dėmesio sutrikimo simptomai išryškėja ankščiau negu pas mergaites, t.y. maždaug 3-4 metų amžiuje. Mergaičių tarpe, hiperaktyvumas pasireiškia rečiau, dėmesio sutrikimai pastebimi vėliau, dažniausiai pradinėse klasėse.

Taip pat skaitykite: Elgesio formavimasis

Kas Lemiam Dėmesio Stokos su Hiperaktyvumu Sindromą?

1. Šiai grupei galima būtų priskirti nėštumo bei gimdymo patologiją (toksikozės, nėščiosios infekciniai susirgimai, didelių alkoholių kiekių vartojimas, rūkymas, pilvo srities traumos, gimdymo eigos komplikacijos bei netaisyklinga vaisiaus padėtis). Psichologai pastebi, kad dar negimusį vaiką neigiamai veikia nėščios moters stresas ir psichologinės traumos. Taip pat turi įtakos ir gimdytojų amžius. Patologijos pasireiškimo tikimybė ženkliai didėja, jeigu nėščioji jaunesnė nei 19m. bei vyresnė nei 30m., o tėvas vyresnis nei 40m. Bet kokie susirgimai, lydimi aukštos temperatūros bei stipriai veikiančių vaistų panaudojimu, kūdikystėje taip pat didina elgesio sutrikimo tikimybę.
2. Šiai rizikos veiksnių grupei priskirtinas įgimtas polinkis.
3. Šioje grupėje išskirtini vaiko mitybos ypatumai nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių, maisto produktų turinčių dirbtinų priedų vartojimas.

Išvada: Dėmesio Stoka su Hiperaktyvumo Sindromu - Tai Susirgimas, o Ne Išlepinimo Pasekmė

Vaikas nekaltas, kad turi problemų. O juk apie tai, kad vaikui, turinčiam elgesio problemų, reikalingas gydymas, ne visada žino net gydytojai, o ką jau kalbėti apie tėvus ir pedagogus. Todėl mūsų užduotis - būti jautriems ir dėmesingiems, suprasti tokį mažylį ir laiku kreiptis pagalbos į specialistus.

Kaip Gi Padėti Tokiam Vaikui?

1. Reikia žinoti ir būti pasiruošusiems tam, kad tokie reiškiniai, kaip impulsyvumas, išsiblaškymas ir hiperaktyvumas neišnyks per keleta savaičių arba net mėnesių. Mažylis nesugeba susitvarkyti su savimi, viską jis daro „netyčia“, be tikslo paerzinti ar supykdyti ką nors. Tokio „motoriuko“ tėvams gydytojai aiškina, kad būklės pagerėjimas labai priklauso nuo ramaus, geranoriško ir nuoseklaus suaugusiųjų elgesio su vaiku. Iš vienos pusės, negalima visko leisti, vaikui yra būtina išaiškinti konkrečias elgesio taisykles įvairiose situacijose, tačiau draudimu kiekis turėtu būti minimalus. Tokį išdykėlį būtina skatinti už kryptingą, susikaupimo reikalaujančią veiklą, girti kiekvieną kartą, kai jam pavyko užbaigti pradėtą darbą. Labai veiksminga yra sudaryti būtinai suderintą su vaiku dienotvarkę, rašyti įvairius raštelius su priminimais (galima su smagiais paveiksliukais ar piešiniais). Tokie paprasti dalykai padeda vaikui priprasti planuoti savo veiklą. Ne mažiau svarbu taikyti įvairius paskatinimus ar nedidelius prizus už teisingą vaiko elgesį, ar jeigu jis sugebėjo atlikti naujas užduotis. Namų aplinka turėtų būti rami bei geranoriška. Esant galimybei, idealu jeigu tokio mažylio aplinkoje nebūtų pašalinių, erzinančių jį daiktų bei triukšmo. kompiuterio. Tėvams reikia saugoti vaiką nuo pervargimo, didelių žmonių susibūrimo vietų (parduotuvės, mugės ir pan.), idealu jeigu galima riboti žaidimo draugų kiekį, kad vaikas vienu metu žaistų tik su vienu, pageidautinai ramiu draugu, vengti triukšmingų, išdykusių vaikų. Problematišką vaiką reikia sodinti į pirmą suolą, kad jis būtų kuo arčiau mokytojo. Tokiu būdu ir mokytojas galės sekti atliekamą darbą ir laiku padėti, o pačiam vaikui, esant reikalui, bus lengviau ir greičiau kreiptis pagalbos. Galima panaudoti šių vaikų energingumą pamokos metu, pvz., paprašyti surinkti mokinių sąsiuvinius, išdalinti dažus ar plastiliną. Tačiau vien pakeisti bendravimą su vaiku nepakanka, kad pasikeistų jo elgesys ir pagerėtų pažangumas. Neuropsichologai mano, kad dar yra būtinas gerai parinktas korekcinis darbas. Dažniausiai jį sudaro individualūs užsiėmimai, skirti ne tik ištaisyti susikaupimo stoką, bet ir būdingus šiems vaikams atminties, mąstymo, orientavimo erdvėje trūkumus, lemiančius rašybos, skaitymo, skaičiavimo klaidas. Hiperaktyviams vaikams, turintiems kalbos defektų (( mikčiojimas, tarties klaidos) yra būtina logopedo pagalba. Medikamentinė terapija yra labai svarbi gydyme ir skiriama individualiai vyresniems nei 6 m. vaikams. Šioje terapijoje naudojami preparatai, stimuliuojantys dėmesį, atmintį, veiklos kontrolę.

Išvada: Kantrybė, Išmintis ir Humoras - Raktas į Sėkmę

Toks vaikas sukelia daug problemų tėvams ir pedagogams, bet laiku ir tinkamai suteikta pagalba atsiperka, nors suaugusiųjų pastangų ir išeikvotų nervų kiekis dažnai neatitinka laukiamo vaiko būklės pagerėjimo greičio. Todėl reikia apsišarvuoti kantrybe, išmintimi, humoru ir tada mūsų pastangos tikrai atsipirks.

Netikėtos Audros ir Periodiški Atsitraukimai: Alkoholizmas Šeimoje

Alkoholiko vaikas nuolat patiria nesuprantamas netikėtas audras. Jis mato, kaip jo gimdytojo nuotaikos ir elgesys tampa neprognozuojami ir gąsdinantys. Vaizdas būna apgailėtinas ir neužmirštamas. Vaikas regi savo saugumo simbolį, trupantį jo akyse. Jis mato savo tėvą arba motiną apsvaigusį ir praradusį orientaciją, silpną ir tuščiažodžiaujantį, apsiašarojusį ir tironišką, esantį pasaulyje, kuris yra už vaiko supratimo ribų. Gimdytojas alkoholikas gali labai mylėti savo vaikus, bet dėl savo paties bėdų jis negali jais nuosekliai rūpintis.

Nuoširdumo Regimybė: Skyrybos ir Vaikai

Skyrybos, kaip amputacija, yra sukrečiantis įvykis visiems, kurie su jomis susiję. Tėvams jos reiškia daugelio puoselėtų svajonių ir siekių pabaigą. Vaikams tėvų skyrybos gali atrodyti pasaulio pabaiga. Blogiausia, ką tėvai gali padaryti - tai panaudoti vaiką kaip keršto kitam priemonę. Jausmai dar neatšalę galimybės - akivaizdžios, pagunda - didžiulė. Kitas gimdytojas gali būti kaltinamas ir apkalbamas, ir vaikai gali būti verčiami arba skatinami palaikyti vieną pusę nuolatiniuose kivirčuose dėl teisių, globos, pinigų, auklėjimo būdų ir lankymų laiko. Geriausia, ką gali padaryti išsiskyrę tėvai - išlikti tėvais ir nebūdami sutuoktiniais. Tačiau tai nėra lengvai įgyvendinamas ketinimas, nes tam reikia nuoširdumo regimybės, esant priešiškumui ir nesantaikai.

Netinkamas Pavyzdys: Kieno Atsakomybė?

Paplitusi nuomonė, kad netinkamas tėvų, mokytojų ar bendraamžių pavyzdys, kitaip tariant, netinkami elgesio modeliai nulemia netinkamą vaiko elgesį. Analizuojant tėvų požiūrį, aiškėja, jog problemos struktūra ta pati. Tėvai eikvoja daugybę laiko, mėgindami pakeisti svetimų vaikų elgesį, ir niekada nesako savo vaikui liautis netinkamai elgtis. Jų manymu, nėra prasmės liepti vaikui nustoti netinkamai elgtis, nes jam pernelyg daug įtakos daro kiti vaikai, ir jis tiesiog negali pasakyti „NE“. Tai vis tie kiti baisūs vaikai, kurie valkiojasi gatvėmis ir kuriais nesirūpina tėvai, - visi jie verčia jų vaiką netinkamai elgtis. Tokia tėvų nuomonė aiškiai rodo vaikui, jog jis nėra atsakingas už savo elgesį, jog niekas iš jo to nesitiki, be to, kažkas kitas privertė jį padaryti tuos baisius dalykus. Laikui bėgant, vaikas puikiai tai suvokia ir išmoksta bet kuriuo atveju pasakyti: „Aš to nebūčiau daręs, bet kiti vaikai mane privertė taip pasielgti“. Mokinys neprisiima atsakomybės už savo elgesį, nes dažnai girdėjo tėvus aiškinant, jog kažkas kitas priverčia jį blogai elgtis. Pakeisti tokio pobūdžio įsitikinimus galima ieškant faktinių įrodymų, patvirtinančių a…

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti psichologinį smurtą

Praktiniai Pavyzdžiai ir Sprendimai (pagal L. Alkimavičiūtę)

L. Alkimavičiūtė pateikia keletą gerai visiems žinomų scenarijų ir kaip jų metu turėtume elgtis mes, tėveliai:

• Apsilankymas prekybos centre: Auginant ikimokyklinio amžiaus vaiką apsilankymas prekybos centre dažnai tampa dideliu išbandymu tiek tėveliams, tiek ir vaikui. Mažasis bėgioja, nori paliesti ir paimti viską, ką mato lentynose. Tėveliai atsisako pirkti tai, kas nebuvo planuota, dėl ko vaikas ima verkti. Kokios gali būti tokio vaiko elgesio priežastys? L. Alkimavičiūtė pastebi, kad vaiko nervų sistema atsidūrus aplinkoje, kurioje itin daug dirgiklių (spalvos, garsai, šviesos ir kt.) yra perkraunama, jis nebežino, kaip atsikratyti įtampos. Į tokį vaiko elgesį nepatariama atsakyti tokiu pačiu pykčio priepuoliu. Vaikas dar nevaldo savo emocijų ir nesuvokia, kas su juo vyksta. Psichologė, daugybės knygų autorė Isabelle Filliozat isterijos apimtą vaiką pataria apkabinti. Tvirtas apkabinimas leis jūsų vaikui pasijusti saugiam ir mylimam, nes būtent meilaus fizinio kontakto metu išsiskiria oksitocinas - vienas iš laimės hormonų. Isabelle Filliozat taip pat pataria duoti savo vaikui užduotį, kuri atitiktų jo gebėjimus. Pavyzdžiui, esant parduotuvės vaisių skyriuje, galima paprašyti mažojo į pirkinių krepšį įdėti kelis raudonus obuolius. Tokiu metu dirbs kaktinė bei asociacinės smegenų zonos. Prisiminkite, kai smegenys neturi darbo, jos pačios jo susiranda.

• „Ne ne ne“ arba „STOP“ galia: L. Alkimavičiūtė siūlo prisiminti atvejį, kai paskutinį kartą savo mažyliui buvo sakyta „Ne“. „Galbūt jis bandė pasiekti besikraunantį mobilųjį telefoną ar kapstė gėlės vazoną? Žodis „Ne“ jūsų vienerių, dvejų ar trejų metų vaikui nedaug tereiškia. Ypač, jei „Ne“ sakomas besišypsant ir švelniu tonu, nes tai leidžia suprasti, jog nieko blogo nevyksta. Kitas kraštutinumas, kurio geriau vengti, tai „Ne“ sušukimas stipriu, griežtu tonu. Tokiu atveju vaikas patiria baimę, jaučiasi blogas, tačiau vis tiek nesuvokia, kodėl jūs piktai žvelgiate, juk jis tik kapsto žemę, kuri tokia šalta, puri ir maloni liesti, - atkreipia dėmesį L. Alkimavičiūtė. Dažnai kartojant žodį „Ne“, ilgainiui vaikas ima jo nebegirdėti. Tad kaip sustabdyti vaiką nuo netinkamo elgesio? L. Alkimavičiūtė, remdamasi psichologės I. Filliozat įžvalgomis, siūlo išmokti tėveliams sakyti „STOP“. I. Filliozat pastebi, jog sakant „STOP“, akys išsiplečia, tonas yra liepiamasis, o ne kaltinamasis. Sustabdžius vaiką, vaiko galima paprašyti trumpai keliais žodžiais paaiškinti, kodėl nevalia taip elgtis. Taip pat galima parodyti alternatyvą, kaip vaikas gali elgtis. Pavyzdžiui, ne tampyti katino už uodegos, o švelniai jį paglostyti. Juk ir vaikui nepatiktų, jei jį kas nors tampytų už plaukų, jam skaudėtų. „Vaikas tyrinėja jį supantį pasaulį, stengiasi patenkinti savo poreikius bei išbandyti jėgas, todėl visiškai natūralus jo noras viską pačiam paliesti, paimti, numesti“, - atkreipia dėmesį L. Alkimavičiūtė.

• Vaiko priešgyniavimas ir tėvų įsakinėjimai: Dvejų metų vaikai ima priešintis tėvų nurodymams, nes pradeda suprasti, jog jie yra asmenybės ir gali priimti sprendimus. Pavyzdžiui, ruošiantis į mokyklą tėveliai mato, jog lauke lyja, šalta, ir prašo vaiko apsiauti tinkamą tokiam orui avalynę. Pasitaiko atvejų, kuomet vaikas ne iš karto sutinka rengtis vieną ar kitą drabužį, tad tėvai neretai pakelia toną. Kodėl kyla tokio tipo konfliktai? Psichologės I. Filliozat teigimu vaikas bijo, jog nepaliekant jam pasirinkimo laisvės, yra naikinamas jo savasis „Aš“. L. Alkimavičiūtė atkreipia dėmesį, kad mažajam paklusus įsakymui apsiauti lietaus avalynę, vaiko smegenų kaktinė sritis nedirbs. Pageidaujant, kad vaikas nustotų „ožiuotis“, svarbu leisti jo smegenims dirbti, priimti sprendimus. Tokioje situacijoje vaiką galima mokyti asociacijų - kai lyja, dedamės guminius batus, kai sausa, sportinius batelius. Galima paprašyti vaiko atidaryti duris, patikrinti orą ir užduoti keletą klausimų: Šalta? Lyja? Sausa? Ne? Taigi, ką dedamės, kai šlapia? Teisingo pasirinkimo atveju svarbu pagirti vaiką, atkreipti dėmesį į tai, koks jis protingas ir kaip puikiai geba spręsti PATS!

Daktaro, mokslininko, knygų autoriaus John J. Medina teigimu, tėvų atsakas į vaiko elgesį bei emocijas yra vienas svarbiausių veiksnių, parodančių, koks vaikas bus užaugęs. „Tad auginant vaiką nukreipkime vaiką teisinga kryptimi vengiant įsakinėjimo ir paliekant apsiprendimo teisę“, - atkreipia dėmesį L. Alkimavičiūtė.

Konfliktai ir Agresija: Teorinis Požiūris

Šiame leidinyje aptariamos mokyklinio amžiaus vaikų netinkamo elgesio priežastys, mokytojų ir tėvų bendravimo su vaiku ypatumai ir pateikiama siūlymų, kaip būtų galima spręsti vaiko elgesio problemas.

Magistro darbo vadovas  doc.

1. KONFLIKTAI IR AGRESIJA: TEORINIS PO}
   Ij
   RIS
   1. Konflikto samprata, prie~
      astys
   2. Konflikto sprendimo bk
      dai
   3. Agresijos samprata
   4. Agresij
      lemiantys veiksniai
   5. Agresyvaus elgesio keitimo strategijos
2. KONFLIKTI`
   KI IR AGRESYVj
   S VAIKAI MOKYKLOJE
   1. Mokykloje kylantys konfliktai
   2. Ikimokyklinio ir jaunesniojo am~
      iaus mokinis
      agresyvus elgesys
   3. Paauglis
      agresyvumo raia
      ka
3. NE}
   YMIAI SUTRIKUSIO INTELEKTO MOKINIr
   IR PEDAGOGr
   PO}
   Ij
   RIS .
   KONFLIKTUS IR AGRESIJ
   MOKYKLOJE
   1. Tyrimo tikslas, u~
      daviniai
   2. Tyrimo metodika
   3. Tyrimo rezultatai ir analiz
      
      1. Ne~
         ymiai sutrikusio intelekto mokinis
         po~
         ik
         ris /
         konfliktus ir js
         sprendim
         
      2. Agresijos da~
         nis mokykloje (ne~
         ymiai sutrikusio intelekto mokinis
         nuomon
         )
      3. Pedagogs
         po~
         ik
         ris /
         konfliktus mokykloje ir js
         vertinimas
      4. Agresyvaus mokinio stereotipas mokytojs
         nuomone
      5. Agresijos pasireia
         kimo da~
         numas mokykloje (pedagogs
         nuomon
         )

Ia
vados

Rekomendacijos pedagogams

Literatk
ra

Rezium

Priedai

1 priedas

2 priedas

3 priedas

tags: #el #vaikai #neklauso #moksleiviu #netinkamo #elgesio