Psichozė ir depresija yra sudėtingi psichikos sutrikimai, turintys didelę įtaką žmogaus gyvenimui. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami psichozės ir depresijos simptomai, priežastys, diagnostikos metodai ir gydymo galimybės, siekiant padėti geriau suprasti šias ligas ir suteikti informacijos, kaip kreiptis pagalbos.
Kas yra Psichozė?
Dana Sėlė klausia: Kodėl žmogus patiria sudėtingą psichikos sutrikimą - psichozę? Kas ją sukelia? Vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus nėra. Psichozė nėra liga, bet sunkus psichikos sutrikimas, kai žmogus praranda kontaktą su realybe. Tai yra gili psichiatrinė krizė, kuri apima visus gyvenimo aspektus. Ūmios psichozės būklės metu žmogus praktiškai yra 100 proc. neįgalus. Mediciniškai psichozė yra didelė šizofrenijos, šizoafektinių sutrikimų grupė, taip pat depresija, bipolinis sutrikimas.
Gydytoja psichiatrė Tamara Kuntelija-Plieskė sako, kad psichozė gali pasireikšti tiek sergant šizofrenija, tiek apsinuodijus alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, tiek ir sergant organinėmis galvos smegenų ligomis. Psichozės pasireiškimui gali turėti įtakos ir paveldimumas. Gydytoja psichiatrė teigia, kad tai - labai reikšminga aplinkybė, bet nereikėtų jos pervertinti. Paveldėjus polinkį sirgti dar nereiškia, kad būtinai užklups liga, kuri kankino vyresnės kartos artimuosius. Tačiau esant genetiškai sąlygotam pažeidžiamumui jautresniems žmonėms psichozę gali sukelti emociškai sudėtingos, stresinės situacijos, kurias kiti išgyvena be didesnių kančių.
Psichozės Simptomai ir Požymiai
Psichozės požymiai skirstomi į pozityvius (atsiranda susirgusio žmogaus psichikai nebūdingų bruožų - kliedesiai, haliucinacijos ir elgesio sutrikimai) ir negatyvius (prarandama tai, kas buvo būdinga iki ligos - jausmų įvairovė, logika, valia). Psichozė - tai kontakto su realybe praradimas. Žmogus patiria psichozę ir išgyvena tai skausmingai. Vienas iš medicininių sindromų yra žymūs esamos realybės suvokimo, pažintinių funkcijų, tai yra - mąstymo, dėmesio, atminties ir vykdomųjų funkcijų - elgesio, valios, sutrikimai, dėl kurių žmogus negali suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti ir numatyti pasekmių. Ilgainiui jis gali suprasti, kas su juo vyksta, jeigu teikiama pagalba. Priešingu atveju žmogus pradeda gyventi liguistoje realybėje, kurioje yra kliedesiai, haliucinacijos ir labai sutrikęs elgesys.
Paciento, išgyvenusio psichozę, liudijimas: „Psichozės metu jaučiausi, kaip sapne. Keistumo ir neapsakomo chaoso jausmas, kai atrodo, tarsi viskas aplink mane yra padaryta specialiai, skirta man. Tai - tarsi košmariškas sapnas, kuris nepraeina nei dieną, nei naktį“.
Taip pat skaitykite: Diagnostika ir gydymo strategijos sergant psichozine depresija
Žmonės, patiriantys psichozę, nenori joje būti. Jie nori išsivaduoti ir tikisi, kad tai savaime praeis, tačiau nepraeina ir tęsiasi mėnesių mėnesiais. Anot profesoriaus, net ir kai kurie artimieji patiki istorija, kad žmogus nuėjo su kažkuo susipažinti į barą ar kavinę ir tai įvyko.
Psichozės metu kalba gali tapti padrika, nelogiška, dažnai pametama mintis, gali apimti klausos, uoslės ir kitokios haliucinacijos, stiprus susijaudinimas, perdėtas aktyvumas arba akivaizdus vangumas, pasireiškiantis sulėtėjusiais judesiais, sąstingiu, įmantriomis pozomis.
Psichozės Priežastys
Profesorius savo per skyriaus atidarymą skaitytoje paskaitoje pasakojo, kad mediciniškai psichozė yra didelė šizofrenijos, šizoafektinių sutrikimų grupė, taip pat depresija, bipolinis sutrikimas. Šios grupės persidengia. Gali būti ir narkotikų sukelta psichozė, kuri vėliau išprovokuoja psichozinius sutrikimus, progresuojančius iki šizofrenijos arba net šizoafektinio sutrikimo.
Viena iš rizikos patirti psichozę grupių yra vienišos motinos pogimdyminiame laikotarpyje. Šis pogimdyminės depresijos arba pogimdyminės psichozės epizodas yra labai svarbus jaunų moterų gyvenime, nes jis turi didelį poveikį tiek pačiai motinai, tiek kūdikiui. Lietuvoje kiekvienais metais būna keletas atvejų, kai, deja, moterys, patiriančios psichozę, nužudo savo vaikus dėl psichozės simptomų, nors galima to išvengti.
Psichozės rizikos veiksniai yra genetiniai. Dvynių ir įvaikinimo tyrimai rodo, kad genai turi įtakos, bet jie nėra lemiami. Didžiausia, nors ir mažesnė nei 50 proc., rizika susirgti yra šizofrenija sergančio žmogaus tapačiam dvyniui. Epigenetika - aplinkos arba gyvensenos veiksniai, kurie turi įtakos genų aktyvavimui ar užslopinimui, - taip pat svarbi. Ar genai bus aktyvuoti, priklauso nuo gyvenimo būdo, streso, aplinkos, kitų veiksnių, taip pat ir nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Reikšmingi ir biologiniai veiksniai: ankstyva raida, infekcijos nėštumo metu, gimdymo traumos, kūdikystėje persirgtos ligos. Gali būti ir psichozę skatinantys veiksniai, pvz., neigiami ar reikšmingi gyvenimo įvykiai.
Taip pat skaitykite: Psichozė ir depresija: išsamus tyrimas
Psichozės Diagnostika
Psichozę (ypač sunkią) svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Psichozė nustatoma iš pokalbio su tiriamuoju ir jo artimaisiais, draugais, iš stebėjimo ir psichologinio tyrimo duomenų. Dažnai padeda kraujo, šlapimo tyrimai, elektroencefalografija, galvos smegenų kompiuterinė tomografija ir kita.
Diagnozuoti psichozę - didelis iššūkis. Ją tenka atskirti nuo kitų psichikos sutrikimų ir net fizinių ligų, tai yra fizinės ligos gali nulemti psichiatrinius simptomus. Todėl labai svarbu metodų išgryninimas ir taikymas praktikoje. Svarbus ir klaidingas elgesys su sergančiuoju: laiku nesuteikta pagalba arba pernelyg agresyvus gydymas gali sunkinti atsigavimo procesą ar net sukelti neįgalumą, o ankstyvoji diagnostika sumažina negalės atsiradimo riziką, pagerina socialinę veiklą ir sutvirtina individą palaikančius socialinius ryšius.
Psichozės Gydymas
Gydoma daugiausia antipsichoziniais vaistais (slopinama centrinė nervų sistema, šalinama baimė, nemiga, haliucinacijos, kliedesiai, agresyvumas), antidepresantais (šalinama depresija, skatinama psichikos veikla), trankviliantais, arba raminamaisiais (slopinama centrinė nervų sistema, šalinama nerimas, nemiga, traukuliai), kai kada taikoma elektros terapija. Psichozės gydymui svarbios yra socialinės ir psichologinės priemonės (psichoterapija, fizioterapija, darbo terapija, profesinis orientavimas), padedančios sugrįžti prie įprastinio gyvenimo ir išvengti socialinės rizikos. Svarbu saugoti ligonį nuo savižudybės (nepalikti jo vieno, neduoti aštrių ir kitų pavojingų daiktų, neleisti kaupti vaistų). Lengviau sergantieji ir sveikstantieji gydomi namie, natūralioje aplinkoje.
Patyrusiam psichozę asmeniui sveikti padeda 5 dalykai. Pirmasis - vaistai ar vaistų deriniai. RVPL taikomos ir nefarmakologinės, vadinamos neurostimuliacinės priemonės, tokios, kaip invazinis metodas elektros impulsų terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija. Kitas svarbus gydymo komponentas - abstinencija nuo psichoaktyvių medžiagų, kurias vartoja ne mažiau kaip trečdalis sergančių žmonių. Gydant psichozę svarbu skatinti psichologinius gebėjimus ir spręsti įvairius konfliktus, į kuriuos patenka žmonės, jei iškrenta iš mokyklos, nebelanko užsiėmimų profesinės reabilitacijos ar darbinėje karjeroje, kada valkatauja, netgi išvažiuoja į užsienį, tarsi bandydami pabėgti nuo savęs. Labai svarbi socialinė parama, kad būtų išvengta izoliacijos - jos žala ypač pasimatė per pandemiją, kai daug žmonių dėl izoliacijos patyrė psichozės simptomus.
Depresija: Gilus Liūdesys ir Apatija
Depresija yra psichikos sutrikimas arba būsena, kuri pasižymi nuolatiniu liūdesiu ir/arba prasta nuotaika, dirglumu, interesų, energijos ir motyvacijos sumažėjimu, trukdančiu kasdieniam funkcionavimui. Depresija priskiriama nuotaikos sutrikimams. Ji gali būti apibūdinama kaip liūdesio, praradimo ar pykčio jausmas, trukdantis kasdienei žmogaus veiklai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Sergant didžiuoju depresiniu sutrikimu liūdesio jausmas yra nuolatinis. Žmonės depresiją išgyvena skirtingai. Ji gali trukdyti kasdieniam darbui, dėl to prarandamas laikas ir sumažėja produktyvumas. Ji taip pat gali turėti įtakos santykiams ir kai kurioms lėtinėms sveikatos būklėms. Būklės, kurios gali pablogėti dėl depresijos, yra šios: artritas, astma, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas, nutukimas.
Svarbu suvokti, kad kartais jaustis prislėgtam yra normali gyvenimo dalis. Liūdnų ir nuliūdusių įvykių pasitaiko visiems. Tačiau jei nuolat jaučiatės prislėgti ar beviltiški, gali būti, kad sergate depresija. Depresija laikoma rimta medicinine būkle, kuri gali pablogėti be tinkamo gydymo.
Depresijos Simptomai ir Požymiai
Depresija gali būti daugiau nei nuolatinis liūdesys ar „mėlyna” būsena. Didžioji depresija gali sukelti įvairių simptomų. Vieni jų veikia nuotaiką, kiti - kūną. Simptomai taip pat gali būti nuolatiniai arba ateiti ir praeiti. Ne visi sergantieji depresija patiria tuos pačius simptomus. Simptomai gali skirtis savo sunkumu, dažnumu ir trukme.
Be jau minėtų depresijos simptomų, jai gali būti būdinga:
- Nereguliarus valgymas, persivalgymas arba valgymas labai mažai, apetitas apskritai gali pasikeisti, svoris kisti. Sunkios depresijos atveju - žmogus gali išvis nustoti valgyti.
- Nemiga arba perdėtas mieguistumas.
- Bendravimo su draugais, šeimos nariais, artimaisiais vengimas, izoliacija nuo jų.
- Noro atlikti veiklas, kurios prieš tai teikė džiaugsmą, kuriomis buvo mėgaujamasi, tame tarpe ir įvairūs hobiai, praradimas.
- Dominuojatys beprasmybės ir beviltiškumo jausmai.
- Negebėjimas pasirūpinti savimi, gali nebelikti energijos net išsivalyti dantis ar nusiprausti.
- Neigiamos mintys dėl ateities, kurios gali prieiti net prie minčių apie savižudybę, bandymo žudytis, savižalos.
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi prastesne atmintimi, pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Pradedama piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, vaistais (raminamieji, migdomieji ir pan.).
- Gali pasireikšti ir fiziniai depresijos simptomai, tokie kaip: silpnumas, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, menstruacijų ciklo pakitimai, įvairūs sąnarių, raumenų skausmai, dusimo jausmas, seksualinė disfunkcija.
Depresija nustatoma tada, kai mažiausiai dvi savaites žmogus didžiąją dalį dienos yra prislėgtas ir pasyvus. Tačiau depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Žmogus, kuris serga depresija, gali vengti apie tai kalbėti arba apsimesti, jog viskas yra gerai.
Depresijos simptomai gali skirtingai pasireikšti vyrams, moterims, paaugliams ir vaikams.
Depresijos Priežastys
Yra kelios galimos depresijos priežastys. Jos gali būti įvairios - nuo biologinių iki netiesioginių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:
- Smegenų chemija. Depresija sergančių žmonių smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį, gali būti cheminis disbalansas.
- Hormonų kiekis. Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, pogimdyminio laikotarpio, perimenopauzės ar menopauzės metu, gali padidinti depresijos riziką.
- Šeimos istorija. Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei jūsų šeimoje yra buvę depresijos ar kito nuotaikos sutrikimo atvejų.
- Ankstyvosios vaikystės traumos. Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip jūsų organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
- Smegenų struktūra. Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi.
- Medicininės būklės. Tam tikros būklės gali jums kelti didesnę riziką, pavyzdžiui, lėtinės ligos, nemiga, lėtinis skausmas, Parkinsono liga, insultas, širdies priepuolis ir vėžys.
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Anksčiau buvęs piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu gali turėti įtakos jūsų rizikai.
- Skausmas. Žmonės, kurie ilgą laiką jaučia emocinį ar lėtinį fizinį skausmą, turi gerokai didesnę tikimybę susirgti depresija.
Depresijos Gydymas
Labai svarbu neignoruoti savo būsenos ir negalvoti, kad tai praeis ir susitvarkys savaime. Depresiją reikia gydyti, ji savaime nepraeina. Todėl, susidūrus su depresijai būdingais simptomais - nebijokite apie tai kalbėtis, ieškokite pagalbos ir ją priimkite.
Pirmasis depresijos gydymo žingsnis gali būti kreipimasis į emocinės paramos linijas, kuriose galite nemokamai, anonimiškai ir konfidencialiai, jums priimtina forma (telefonu, pokalbiais internetu, el. laišku), pasidalinti mintimis, jausmais, gauti palaikymą ir informaciją apie tolimesnes pagalbos galimybes.
Apsilankius pas psichologą ar psichoterapeutą, šis gali nukreipti apsilankyti ir pas psichiatrą, nes neretai depresijos simptomus reikia gydyti ir medikamentais - tai visiškai normalu. Antidepresantai ir/arba kiti vaistai gali palengvinti simptomus ir padėti grįžti į normalią būseną, palaikyti funkcionavimą.
Šalia medikamentų yra rekomenduojama lankytis reguliarioje psichoterapijoje, kurios metu dirbama su psichoterapeutu individualiai arba grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, kurie leidžia sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichoterapijoje taip pat galima išmokti kaip susitvarkyti su savo simptomais, prisikasti prie galimos depresijos priežasties/priežasčių bei priimti save.
Gydymo būdai:
- Vaistai. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI), serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių (SNRI), triciklių ir tetraciklių antidepresantų, noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitorių (NDRI), monoaminooksidazės inhibitorių (MAOI), N-metil D-aspartato (NMDA) antagonistų.
- Psichoterapija. Bendravimas su terapeutu gali padėti išmokti įgūdžių, kaip susidoroti su neigiamais jausmais. Jums taip pat gali būti naudingi šeimos ar grupinės terapijos užsiėmimai.
- Šviesos terapija. Baltos šviesos dozių poveikis gali padėti sureguliuoti nuotaiką ir pagerinti depresijos simptomus.
- Elektrokonvulsinė terapija (EKT). Elektrokonvulsinė terapija (EKT) naudoja elektros srovę priepuoliui sukelti ir, kaip įrodyta, padeda klinikine depresija sergantiems žmonėms.
- Alternatyvios terapijos. Pasiteiraukite gydytojo apie alternatyvius depresijos gydymo būdus.
Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir/arba nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą.
Bipolinis Sutrikimas: Nuotaikų Svajonės
Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais, yra psichinė liga, kuri tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą. Ši liga gali sukelti pokyčius smegenų struktūroje ir funkcijose, ypač tose srityse, kurios atsakingos už nuotaiką, emocijas ir elgesį. Tyrimai rodo, kad žmonėms, sergantiems šiuo sutrikimu, gali būti pastebėti pokyčiai amygdaloje, kuri yra atsakinga už emocinį apdorojimą, ir prefrontalinėje žievėje, kuri dalyvauja sprendimų priėmime ir impulsų kontrole.
Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais, yra kompleksinis psichinis sutrikimas, kuris pasižymi nuotaikų svyravimais nuo euforijos ir hiperaktyvumo (manija) iki sunkių depresijos epizodų. Ši liga gali sukelti ne tik emocinius, bet ir kognityvinius bei fiziologinius sunkumus, o psichozės simptomai, tokie kaip haliucinacijos ar kliedesiai, gali dar labiau apsunkinti paciento būklę.
Bipolinio Sutrikimo Simptomai ir Požymiai
Išskiriami du dvipolinio afektinio sutrikimo tipai:
- I tipo dvipolinis afektinis sutrikimas nustatomas tada, kai pacientui pasireiškia manija arba manija ir depresija. Šiam tipui diagnozuoti reikia mažiausiai vieno manijos (ar mišrios būsenos) epizodo, po kurio seka (bet ne visada) ilgas depresijos epizodas.
- II tipo dvipolinis afektinis sutrikimas - tada, kai pacientui pasireiškia depresija ir hipomanija (lengvo laipsnio manija, ligoniui nebūna haliucinacijų ar kliedesių). Šiam tipui diagnozuoti reikia mažiausiai vieno didelio depresijos epizodo, po kurio seka hipomanijos (bet ne manijos) būsena.
Dvipolio afektinio sutrikimo simptomai, kai vyrauja manijos epizodas: Manijos epizodas prasideda staiga ir trunka nuo savaitės iki kelių mėnesių. Jam būdinga ne mažiau nei vienos savaitės trukmės besitęsianti pakili, euforinė arba dirgli nuotaika. Manijos būsenoje žmogus yra viskuo patenkintas, lengvai užmezga naujas pažintis, energingas (gali kelias naktis nemiegoti ir nejausti nuovargio arba jaučiasi pailsėjęs po mažiau nei 4 miego valandų ), vienu metu imasi daugelio darbų ir sumanymų, kuria vėliau neįgyvendinamus planus.
Dvipolio afektinio sutrikimo simptomai, kai vyrauja depresijos epizodas: Natūralu, kad po tam tikrų įvykių gali užplūsti liūdna nuotaika. Tačiau sergant dvipoliniu afektiniu sutrikimu, depresinė nuotaika užtruks ilgiau nei 6 mėnesius, ji bus stipriau išreikšta, taps sunku tinkamai reaguoti į paprastas situacijas. Šiam epizodui būdinga depresijos triada: liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos (mąstymas) ir sulėtėję judesiai.
Dvipolio afektinio sutrikimo simptomai, kai vyrauja mišri būklė: Manijos ir depresijos simptomai pasireiškia vienu metu. Šiai būsenai būdingas susijaudinimas, blogas miegas, apetito sutrikimai, negatyvios mintys.
Bipolinio Sutrikimo Priežastys
Bipolinio afektinio sutrikimo priežastys yra kompleksinės ir apima genetiką, biologinius veiksnius bei aplinkos įtaką. Genetiniai tyrimai rodo, kad liga gali būti paveldima, o šeimos istorija padidina riziką. Be to, smegenų chemija, ypač neurotransmiterių disbalansas, gali prisidėti prie ligos atsiradimo.
Veikia ne tik genai, bet didelę reikšmę šiam sutrikimui atsirasti turi aplinkos veiksniai, vieni iš jų yra psichologiniai. Pagrindiniai sergančiųjų dvipoliniu sutrikimu sunkumai ir yra tarpasmeninių santykių (taip pat ir šeimoje) problemos, nesugebėjimas reikšti, kontroliuoti ir suprasti savo emocijų, sunkumai įveikiant stresą. Manoma, kad įvairios traumos ir hormoniniai sutrikimai taip pat gali turėti įtakos šio sutrikimo išsivystymui.
Bipolinio Sutrikimo Diagnostika
Paprastai diagnozuojama remiantis nustatytais dvipolinio afektinio sutrikimo kriterijais. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai atliekami siekiant diferencijuoti nuo somatinių ligų, tokių kaip skydliaukės patologijos, autoimuninių ligų, infekcijų, navikų, galinčių sukelti nuotaikos sutrikimus.
Bipolinio Sutrikimo Gydymas
Gydymas bipolinio afektinio sutrikimo, sunki depresija su psichozės simptomais, apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai skiriami stabilizatoriai, tokie kaip lituotai, antidepresantai ir antipsichoziniai vaistai, siekiant suvaldyti simptomus. Psichoterapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, taip pat gali būti efektyvi gydant ligą. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip psichosocialinė reabilitacija ir grupinė terapija, gali padėti pacientams geriau valdyti ligą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Medikamentinis gydymas priklauso nuo epizodo, kuris yra labiau išreikštas dvipolinio afektinio sutrikimo metu, nes šio sutrikimo fazių (depresijos ar manijos) simptomai yra visiškai priešingi. Per depresijos epizodus ligoniai gydomi antidepresantais (mažinančiais depresijos simptomus), raminamaisiais medikamentais (slopinančiais nerimą arba padedančiais sureguliuoti miegą). Vaistų grupės, dozės ir skyrimo trukmė priklauso nuo pasireiškiančių simptomų laipsnio, pašalinio poveikio ir atsako į gydymą. Manijai gydyti skiriami nuotaikos stabilizatoriai (ličio druskos, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas.), sunkesniais atvejais - neuroleptikai. Sustabdžius manijos ar depresijos protrūkį, gydytojai rekomenduoja reguliariai vartoti nuotaikos stabilizatorius, kad galima būtų išvengti ligos epizodų kartojimosi.
Optimaliausias dvipolinio afektinio sutrikimo gydymo efektas pasiekiamas, kai sudaromas individualus gydymo planas, apimantis medikamentų vartojimą, mokymą ir psichoterapiją.
Pedagogų Svarba Ankstyvoje Diagnostikoje
Kaip minėta, kritiškai svarbu laiku suteikti pagalbą pirmąjį psichozės epizodą patiriantiems žmonėms. Deja, kaip rodo duomenys, dažnai tai padaroma per vėlai. Net Norvegijoje tai užtrunka maždaug 2 metus - tiek laiko jauni žmonės su psichikos sutrikimais iškrenta iš mokymosi ciklo, darbų, šeimos. Lietuvoje tai gali užtrukti net 5, kai kur - ir 7 metus.
Laiku atpažinti psichozę gali padėti ir pedagogai. Mokytojai gali pastebėti mąstymo, suvokimo sutrikimus ir elgesį, kuris būna labai įvairus: nuo depresijos, pasimetimo, apatijos, valios susilpnėjimo, iki visiško bevališkumo. Artimieji labai dažnai klaidingai vertina psichozę patyrusius asmenis, kaip tinginius, nes jie nebegali mokytis yra tarsi pasinėrę į kažkokią tinginystę, internetą, atsitolinę nuo aplinkinių ir tęsia toliau tą situaciją, nebando jos spręsti.
Pagalba Artimiesiems
Įkalbėti psichozę patyrusį žmogų priimti pagalbą yra viena sunkiausių užduočių. Kuo labiau žmogus spaudžiamas į kampą gydytis, tuo mažiau šansų, kad jis savo noru ateis pas specialistą, todėl labai svarbu parodyti pagarbą psichikos sutrikimą patiriančiojo kančiai, jo išgyvenimams. Psichozės kankinamam žmogui reikia leisti suvokti ir pajusti, kad jis yra išgirstas, suprastas. Kartu būtina parodyti, kad yra ir kita nuomonė apie tai, kas vyksta.
Kalbantis su sergančiuoju reikia stengtis išsiaiškinti, kuo konkrečiai galima padėti, kad kenčiantis žmogus pasijustų geriau. Galbūt bus paprašyta tiesiog pabūti šalia, galbūt reikės pasirūpinti, kad žmogus normaliai valgytų, kad būtų saugus, galbūt palydėti pas gydytoją gauti receptą vaistų, padėsiančių jam geriau išsimiegoti ar ramiau pasijausti.
tags: #psichozine #depresija #kas #tai