Palmira Pečiuliauskienė: indėlis į fizikos mokymą Lietuvoje

Įvadas

Palmira Pečiuliauskienė - žymi lietuvių edukologė, socialinių mokslų daktarė, habil. dr. procedūra (2007 m.), kurios mokslinė veikla ženkliai prisidėjo prie fizikos mokymo tobulinimo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Jos darbai apima mokinių fizikos mokymosi motyvacijos tyrimus, mokyklinių vadovėlių turinio projektavimą bei daugybės mokymo priemonių kūrimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime P. Pečiuliauskienės indėlį į Lietuvos švietimo sistemą, jos mokslinę veiklą ir sukurtas mokymo priemones.

Mokslinė veikla ir interesų sritys

Pagrindinės P. Pečiuliauskienės mokslinių darbų kryptys apima fizikos mokymo tobulinimą bendrojo lavinimo mokyklose, mokinių fizikos mokymosi motyvacijos didinimą bei mokyklinių vadovėlių turinio projektavimą. Jos moksliniai interesai apima ir Z kartos kūrybingumo bei integracijos klausimus, kurie buvo nagrinėjami monografijoje „Z karta: kūrybingumas ir integracija“ (2013 m.), parašytoje kartu su kitais autoriais. Iš viso P. Pečiuliauskienė yra paskelbusi daugiau nei 50 mokslinių straipsnių.

Vadovėlių ir mokymo priemonių kūrimas

P. Pečiuliauskienė yra parašiusi daugybę mokymo priemonių, skirtų bendrojo lavinimo mokykloms. Tarp jų:

• „Fizika (bendrasis kursas)“: vadovėlis 11 klasei (dvi knygos, 2005 m.).
• „Fizika (išplėstinis kursas)“: vadovėlis 11 klasei (1 knyga, 2008 m.).
• „Fizika (bendrasis kursas)“: vadovėlis 12 klasei (2 knygos, 2006 m., kartu su Alfonsu Rimeika).
• Fizikos mokytojų knygos 7 (2003 m.), 8 (2004 m.), 9 (2005 m.), 10 (2003, 2006 m., visos su V. Valentinavičiumi).
• Fizikos mokytojų knyga 11 klasei (2007 m., su Giedre Kvietkauskiene).
• Fizikos pratybų sąsiuviniai 7-12 klasėms.
• Fizikos testai 7, 9, 10 klasėms.
• Metodinės mokomosios priemonės bendrojo lavinimo ir aukštosioms mokykloms.
• Fizikos vadovėlis 7 klasei „Fizika? Tai labai paprasta!“ (2022 m. atnaujintas).
• Fizikos pratybų sąsiuvinis 8 klasei (2022 m.).
• Naujas fizikos vadovėlis XII klasei bendrajam kursui.

Šios mokymo priemonės apima platų fizikos temų spektrą ir yra skirtos įvairaus amžiaus mokiniams.

Fizikos vadovėlis 7 klasei „Fizika? Tai labai paprasta!“

Šis vadovėlis parengtas pagal 2022 m. atnaujintą Fizikos bendrąją programą ir nagrinėja garso ir šviesos reiškinius. Jis skirtas neintegruotam gamtos dalykų kursui mokyti, tačiau siekiant išlaikyti gamtamokslinių dalykų integruoto mokymo tęstinumą, integruotas mokymo turinys sudaro apie 20 proc. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpa anotacija, o baigiamas apibendrinimu. Paskutinė kiekvieno skyriaus tema yra integracinio pobūdžio, papildanti skyriaus medžiagą sąsajomis su aplinka, mokslo ir technikos pažanga. Autorė kviečia nuodugniai išnagrinėti reiškinius ir tik tuomet pereiti prie formulių kalbos. Analizuojamos spalvos, spalvų maišymo technikos, akies fizika ir akiniai. Vadovėlyje daugiau struktūros, labiau išryškinta esminė informacija, pateikiama paprasta kalba.

Taip pat skaitykite: Demotyvacijos poveikis

Vadovėlio turinys:

1 skyrius. Garsas.

• 1.1. Garsas.
• 1.2.
• 1.3. Garsis.
• 1.4. Garso sklidimas.
• 1.5. Garso užlinkimas už kliūties.
• 1.6.
• 1.7. Kaip mes girdime?

2 skyrius. Šviesa.

• 2.1. Šviesos spindulys.
• 2.2. Šešėlis.
• 2.3.
• 2.4.
• 2.5. Šviesos greitis.
• 2.6.
• 2.7.

3 skyrius. Šviesa.

• 3.1. Šviesos banga.
• 3.2. Baltos šviesos išskaidymas.
• 3.3. Spalvų fizika.
• 3.4.
• 3.5. Šviesos matavimas.
• 3.6.

4 skyrius. Lęšiai.

Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos

• 4.1. Lęšis.
• 4.2. Lęšio didinimas.
• 4.3. Atvaizdo susidarymas glaudžiamajame lęšyje.
• 4.4.
• 4.5.
• 4.6.
• 4.7.

5 skyrius.

• 5.1.
• 5.2.
• 5.3.
• 5.4.
• 5.5. Dangaus stebėjimas.
• 5.6. Teleskopų kūrimo istorija.

Fizikos pratybų sąsiuvinis 8 klasei

Šis sąsiuvinis parengtas pagal 2022 m. Fizikos bendrąją programą. Jo turinys suderintas su fizikos vadovėlio turiniu, siekiant palengvinti žinių ir gebėjimų formavimosi dermę.

Sąsiuvinio turinys:

1. Elektra.

   • 1.1. Kūnų įelektrinimas.
   • 1.2.
   • 1.3.
   • 1.4.
   • 1.5. Kondensatorius.

2. Elektros srovė.

   Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie LAMABPO metodiką

   • 2.1. Elektros srovė.
   • 2.2.
   • 2.3. Elektros grandinė.
   • 2.4.
   • 2.5.
   • 2.6.
   • 2.7. Varžas.
   • 2.8.

3. Laidininkų jungimo būdai.

   • 3.1. Laidininkų jungimo būdai.
   • 3.2.
   • 3.3. Apibendrinkime skyrių „Laidininkų jungimo būdai.

4. Elektros srovės darbas ir galia.

   • 4.1.
   • 4.2.
   • 4.3.
   • 4.4. Saugikliai.
   • 4.5. Elektros srovės magnetinis veikimas.
   • 4.6.

5. Puslaidininkiai.

   • 5.1.
   • 5.2.
   • 5.3.
   • 5.4. Puslaidininkiai.
   • 5.5.
   • 5.6. Puslaidininkinė sandūra.
   • 5.7.

Fizikos vadovėlis XII klasei bendrajam kursui

Šis vadovėlis yra fizikos vadovėlio XI klasei bendrajam kursui tąsa. Jis atitinka Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus. Vadovėlyje pateikiamos bendros žinios apie nuolatinę elektros srovę, magnetinį lauką, elektros srovę įvairiose terpėse, elektromagnetinę indukciją, elektromagnetinius virpesius, elektromagnetines bangas, geometrinę optiką. Elektrodinamikos ir optikos žinios integruojamos su šiuolaikine technika. Kiekvienas skyrius baigiamas pažintine tema. Mokomosios medžiagos pateikimo būdas paragrafuose pasirinktas atsižvelgiant į psichologinius ir didaktinius reikalavimus. Paragrafų turinys sudarytas laikantis etapinės žinių įvaldymo teorijos. Pagal ją žinių įvaldymas prasideda nuo teigiamos mokymosi motyvacijos sužadinimo nagrinėjamo mokymo turinio atžvilgiu. Teigiamą mokymosi motyvaciją laiduoja konkrečių pavyzdžių, sutinkamų artimiausioje aplinkoje nagrinėjimas, jų modeliavimas taikant eksperimentinį metodą, probleminių situacijų sudarymas. Kiekvienos temos (paragrafo) pabaigoje pateikiami klausimai ir užduotys. Siekiant ugdyti moksleivių gebėjimus taikyti įgytas žinias, kiekviename vadovėlio skyrelyje yra temos ,,Mokomės spręsti uždavinius“. Šiose temose pateikiami originalių ir įdomių uždavinių sprendimo pavyzdžiai. Jas papildo savarankiškam darbui skirti uždaviniai. Sudarant uždavinius, atsižvelgta į skirtingas moksleivių pažintines galias. Kiekvieno skyrelio pabaigoje yra trumpa nagrinėto skyriaus santrauka. Santraukoje pateikiami to skyrelio svarbiausių fizikinių dydžių apibrėžimai, formulės.

Mokymosi mokytis kompetencijos tobulinimas

P. Pečiuliauskienė savo darbuose didelį dėmesį skiria mokymosi mokytis kompetencijos ugdymui. Ši kompetencija apibrėžiama kaip polinkis ir gebėjimas organizuoti bei reguliuoti savo paties mokymąsi, efektyviai valdyti savo laiką, spręsti problemas, įgyti, apdoroti, įvertinti ir įsisavinti naujas žinias bei šias žinias ir gebėjimus pritaikyti įvairiuose kontekstuose.

Mokymosi mokytis kompetencija apima:

• Gebėjimą kelti mokymosi tikslus ir uždavinius.
• Supratimą, kad mokymasis yra prasminga ir tikslinga veikla.
• Siekią išsiaiškinti, ką jau geba, ko dar reikėtų mokytis.
• Supratimą, kurios asmeninės savybės padeda sėkmingai mokytis, kurios - ne.
• Gebėjimą planuoti ir pasirinkti mokymosi laiką, tinkamas mokymosi strategijas bei priemones.
• Kryptingą veikimą siekiant išsikeltų uždavinių.
• Mokymąsi siejant naują mokymosi medžiagą ar patirtį su tuo, kas jau žinoma, patirta.
• Klaidingų įsitikinimų išsiaiškinimą ir jų keitimą, koregavimą.
• Gebėjimą atlikti, mokytis savarankiškai, atkakliai, kryptingai.
• Susidūrus su sunkumais ar nesėkmėmis, atkakliai ieškoti išeities, valingai dirbti.
• Gebėjimą mokytis individualiai, grupėje, klasėje.
• Mokymąsi iš įvairių informacijos šaltinių, informacijos tvarkymą: radimą, suvokimą, atsirinkimą, sisteminimą, kritišką vertinimą.
• Laiko ir informacijos valdymą.

P. Pečiuliauskienė pabrėžia, kad mokytojai turėtų ne tik patys būti puikūs besimokantieji, bet ir sugebėti plėtoti savo mokinių mokėjimo mokytis kompetenciją.

Mokymosi mokytis kompetencijos kaitos veiksniai

P. Pečiuliauskienė išskiria subjektyvius ir objektyvius mokymosi mokytis kompetencijos kaitos veiksnius. Subjektyviems veiksniams priskiriami prigimtiniai veiksniai, tokie kaip intelektas bei dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulių apspręstas individualus mokymosi stilius.

Indėlis į švietimo sistemos reformas

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, švietimo sistema patyrė esminių pokyčių. P. Pečiuliauskienės darbai prisidėjo prie šių reformų, siekiant suformuoti asmens kompetencijas, reikalingas sėkmingam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. Pagal ES švietimo dokumentus, bendrasis privalomasis ugdymas turi suformuoti asmens gebėjimus komunikuoti gimtąja ir užsienio kalba, matematinio, gamtamokslinio ir technologinio raštingumo, informacinių komunikacinių gebėjimų, mokėjimo mokytis, tarpasmenines ir pilietines kompetencijas, verslumo, kultūrines kompetencijas pagrindus.

tags: #motyvacijos #tipai #peciuliauskiene