Dėmesio sutrikimas, dažnai vadinamas dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimu (DTHS), yra vienas dažniausiai pasitaikančių vaikų elgesio sutrikimų. Šis sutrikimas pasireiškia sunkumais sukaupti dėmesį, dažnu išsiblaškymu, impulsyviu elgesiu ir hiperaktyvumu. Vaikams, turintiems dėmesio sutrikimo simptomų, būdingas nuolatinis judėjimas, sunkumai ramiai išbūti vienoje vietoje, o taip pat negebėjimas užbaigti užduotis. Dėmesio sutrikimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti simptomus ir ieškoti tinkamos pagalbos.
Dėmesio sutrikimas suaugusiems yra gana dažnas reiškinys, tačiau dažnai lieka nepastebėtas, nes simptomai gali būti ne tokie ryškūs kaip vaikystėje. Suaugusieji, turintys dėmesio sutrikimo sindromą, dažnai patiria sunkumų susikaupti darbui, baigti užduotis, yra linkę atidėlioti ir išsiblaškyti.
Šiame straipsnyje aptarsime elgesio sutrikimus, ypač dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimą (DTHS), jų gydymo būdus, įskaitant medikamentinį gydymą, psichoterapiją ir alternatyvius metodus. Taip pat aptarsime nerimą, kuris dažnai lydi elgesio sutrikimus, ir persivalgymo sutrikimą, kuris taip pat gali būti susijęs su elgesio problemomis.
Dėmesio Stokos ir Hiperaktyvumo Sutrikimas (DTHS)
Dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas - tai psichinės kilmės raidos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus gebėjimą sutelkti dėmesį, kontroliuoti impulsus ir reguliuoti savo elgesį. Kaip dažnai manoma, ADHD nėra tiesiog „vaikų liga“ ar paprastas išsiblaškymas - tai sudėtingas nervų sistemos funkcionavimo ypatumas, susijęs su dopamino ir kitų neuromediatorių veiklos skirtumais smegenyse. Pagal DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostinį ir statistinį vadovą), ADHD, o ypatingai hyperaktyvumą, apibūdina elgesio modeliai, kurie reikšmingai trikdo žmogaus socialinį gyvenimą.
Dėl sutrikimo vaikams gali kilti sunkumų prisitaikant mokykloje ar bendraujant su bendraamžiais, o suaugusiesiems - darbo, santykių ar savireguliacijos srityse. ADHD neretai gali pasireikšti kartu su gretutiniais sutrikimais. Tyrimai rodo, kad nemažai vaikų ir suaugusiųjų, turinčių dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimą, taip pat susiduria su nerimo, depresijos požymiais, miego sutrikimais, elgesio ar opoziciniais sutrikimais, o kartais - ir mokymosi sunkumais (skaitymo, rašymo, dėmesio koncentracijos problemomis). Toks simptomų persidengimas dažnai apsunkina tikslią diagnozę, todėl itin svarbu, kad įvertinimą atliktų patyręs vaikų arba suaugusiųjų psichiatras, gebantis atskirti, kuris sutrikimas yra pirminis, o kurie - antriniai.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) suaugusiems pasireiškia kitaip nei vaikams - nors išlieka tie patys pagrindiniai bruožai, jų poveikis gyvenimui tampa kur kas platesnis. Hiperaktyvumas dažnai įgauna vidinio neramumo formą - žmogus gali jaustis lyg „nuolat įsitempęs“ ar skubantis, net kai aplinkybės to nereikalauja. Kas žmogui be ADHD atrodo įprasta diena - laiku atvykti į darbą, užbaigti projektą, apsipirkti, pasirūpinti šeima - asmeniui, turinčiam ADHD, gali tapti tikru išbandymu. Dėl sunkumų planuojant, valdant laiką ar palaikant dėmesį, tokie kasdieniai dalykai reikalauja neproporcingai daug pastangų.
Tyrimai rodo, kad ADHD pasireiškimas gali skirtis tarp vyrų ir moterų. Vyrams šis sutrikimas dažniau pastebimas dėl išorinių, elgesio simptomų - impulsyvumo, aktyvumo, dėmesio stygiaus darbe. Tuo tarpu ADHD simptomai moterims pasireiškia - nerimu, emociniu nuovargiu, perfekcionizmu ar savikritika.
ADHD tyrimas dažniausiai apima kelis etapus - išsamius pokalbius, tėvų ar mokytojų apklausas (jei tiriamas vaikas), elgesio stebėjimus bei standartizuotus psichologinius klausimynus. Tokie testai kaip ASRS (angl. Labai svarbus diagnostikos etapas - kitų galimų sutrikimų atmetimas. Kaip minėta, ADHD simptomai gali būti panašūs į nerimo, depresijos ar mokymosi sutrikimų požymius, todėl gydytojas vertina visumą ir atsižvelgia į asmens gyvenimo istoriją.
DTHS Gydymo Būdai
Gydymo metodai dažnai apima psichologinę terapiją, kurioje vaikai mokomi socialinių įgūdžių ir geresnio emocijų valdymo. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti medikamentinį gydymą, ypač jei simptomai yra sunkūs ir trukdo kasdieniam vaiko gyvenimui.
Dėmesio sutrikimo gydymas suaugusiesiems gali apimti tiek terapiją, tiek medikamentinį gydymą. Psichoterapija ir elgesio terapija padeda ugdyti dėmesio valdymo įgūdžius, planuoti veiklas ir efektyviau atlikti užduotis. Svarbus elementas yra kasdienių įpročių keitimas, pavyzdžiui, naudojant užrašų knygutes, tvarkaraščius ir planavimo įrankius, siekiant geriau valdyti laiką ir sutelkti dėmesį dirbant.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Gydymas paprastai apima medikamentinę terapiją ir psichosocialines intervencijas. ADHD vaistai Lietuvoje, skiriami gydytojo, padeda pagerinti dėmesio koncentraciją, sumažinti impulsyvumą ir hiperaktyvumą. Vaikų atveju, svarbią reikšmę turi ir tėvų mokymai bei švietimo specialistų įsitraukimas - mokytojai gali taikyti pritaikytas ugdymo strategijas, o šeimos nariai išmokti, kaip tinkamai palaikyti vaiką ar suaugusįjį, turintį ADHD.
Medikamentinis Gydymas
Vaistas padeda sureguliuoti galvos smegenų aktyvumą. Svarbu reguliariai lankykitės pas savo gydytoją. Vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Vienas iš vaistų, naudojamų DTHS gydymui, yra Strattera. Nežinoma, ar vaistas veikia, ar yra saugus šiems žmonėms. Vaistas didina noradrenalino kiekį galvos smegenyse, kuris yra svarbus dėmesingumui, slopina impulsyvumą ir per daug padidėjusį aktyvumą. Svarbu suprasti, kad vaikai ir suaugusieji, turintys DTHS, negali savęs kontroliuoti, ir tai nėra jų kaltė, kad jie negali to padaryti. Vaistai turi padėti jiems kasdieniniame gyvenime.
Svarbi Informacija apie Strattera Vartojimą
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant vaistus, įsigytus be recepto, apie tai pasakykite gydytojui. Jūs turite perskaityti pakuotės lapelius visų vaistų, kuriuos vartojate kartu su Dexamethasone Krka dėl informacijos, susijusios su šiais vaistais, prieš pradedant gydymą Dexamethasone Krka.
Jeigu vartojate monoaminooksidazės inhibitoriais, pavyzdžiui, fenelzino, arba turite kitų psichikos sutrikimų, gali pasireikšti sunkus šalutinis poveikis ar kilti pavojus gyvybei. Jei tinka kuri nors pirmiau nurodyta aplinkybė, Strattera vartoti negalima. Jei abejojate, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku prieš vartodami Strattera. Įspėjimus ir atsargumo priemones turi žinoti ir suaugusieji, ir vaikai.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Strattera gali dažninti širdies plakimą (pulsą) ir padidinti kraujospūdį. Taip pat gali sukelti kepenų sutrikimus. Jei vartojimo metu jaučiate dažną širdies plakimą, bet dėl to nesunkėja astma, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai skiria gydytojas. Vartojant Strattera, galite justi nuovargį, mieguistumą arba svaigulį, todėl būtinas atsargumas. Negalima atidaryti Strattera kapsulių, nes kapsulės turinys gali dirginti akis.
Kaip Vartoti Strattera
Visada vartokite Strattera tiksliai kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas. Gydytojas pasakys, kokią Strattera dozę gerti, atsižvelgdamas į Jūsų kūno masę. Pradinę paros dozę reikia vartoti ne trumpiau kaip 7 paras iš eilės, o vėliau ją didina. Suaugusieji, kuriems nesireiškia šalutinis poveikis, pradinę paros dozę gali padidinti iki įprastinės palaikomosios dozės.
Jei išgėrėte per daug Strattera kapsulių, nedelsdami kreipkitės į skubios medicinos pagalbos skyrių ir pasakykite, kiek kapsulių išgėrėte. Didesnės dozės, negu bendra Jūsų paros dozė, gerti negalima. Jei pamiršote išgerti vaisto, vėliau negalima gerti iš karto dviejų kapsulių.
Gydymas Strattera nereikės vartoti visą gyvenimą, tačiau svarbu atsiminti, kad vaistas skirtas Jums, todėl jo neleiskite gerti niekam kitam. Jei nutraukus vaisto vartojimą šalutinio poveikio neatsiranda, bet gali atsinaujinti DTHS simptomai.
Gydymo Strattera metu sulėtėja kai kurių vaikų augimas (ūgis ir kūno masė), todėl gydytojas periodiškai matuos Jūsų vaiko ūgį ir svers kūno masę.
Šalutinis Poveikis
Kaip ir visi vaistai, Strattera gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Svarbu žinoti, kuris šalutinis poveikis gali būti sunkus, ir apie kurį buvo pranešta. Jei pastebėjote bet kokį šalutinį poveikį, pasakykite savo gydytojui arba vaistininkui.
Psichoterapija
Be medikamentinio gydymo, psichoterapija yra vienas iš pagrindinių ir efektyviausių nerimo sutrikimų gydymo metodų. Ji padeda suprasti nerimo priežastis, išmokti valdyti simptomus ir keisti mąstymo bei elgesio modelius, kurie palaiko nerimą.
Dažniausios psichoterapijos kryptys nerimo sutrikimams gydyti:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda keisti klaidingus įsitikinimus ir nerimą palaikantį elgesį.
- Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (PĮT): padeda priimti nerimą kaip natūralų reiškinį, mažinti minčių poveikį atsiejant jas nuo realybės.
- Dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) metodai: padeda stebėti mintis ir emocijas jų neslopinant.
- Psichodinaminė terapija: padeda atskleisti gilesnes nerimo priežastis, kilusias iš nesąmoningų konfliktų, vaikystės patirčių, skatina adaptyvesnes emocines išraiškas.
- Egzistencinė terapija
Terapija paprastai vyksta esant reguliarioms sesijoms kartą per savaitę arba dažniau ir gali trukti nuo 10 sesijų iki kelių metų, priklausomai nuo problemų sunkumo, kompleksiškumo, išsikeltų tikslų, eigoje kylančių trikdžių.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Be tradicinės psichoterapijos ir vaistų, yra daugybė alternatyvių nerimo įveikimo metodų, kurie gali būti naudingi kaip papildoma pagalba ar net pagrindinis būdas valdyti nerimą. Šie metodai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti emocinę savijautą ir sustiprinti atsparumą įtampą keliančiose situacijose.
Į kūną ir protą orientuotos praktikos:
- Sportas ir fizinis aktyvumas: reguliarus judėjimas mažina nerimą, didina serotonino ir dopamino kiekį, didėja atsparumas mažiems stresoriams. Tinka ir jėgos, ir ištvermės sportas, joga.
- Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) - mokymasis sutelkti dėmesį į dabartinį momentą be vertinimo. Pagrindiniai metodai: formalios ir neformalios meditacijos (sąmoningas kvėpavimas, kūno skenavimas, sėdimoji meditacija, sąmoningas valgymas, sąmoningi judesiai ir kt.)
- Meditacija ir relaksacinės technikos sumažina streso hormonų lygį, ramina nervų sistemą, gali padėti kurti sveikesnį santykį su nerimastingomis mintimis. Populiariausi metodai: vizualizacija, progresuojanti raumenų relaksacija.
- Kvėpavimo pratimai padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą. Efektyvūs kvėpavimo metodai: 4-7-8 kvėpavimas (įkvėpti 4 sek., sulaikyti 7 sek., iškvėpti 8 sek.), diafragminis kvėpavimas.
- Akupunktūra ir akupresūra remiasi kinų medicina.
Kognityviniai ir elgesio metodai:
- Pozityvi vizualizacija - vaizduotėje kuriami pozityvūs scenarijai, mažinantys nerimą (pvz:. isivaizduoti save ramiai įveikiantį stresinę situaciją).
- Dėkingumo praktika - kasdien rašyti, už ką esu dėkingas - mažina negatyvų mąstymą.
- Pastovesnės dienotvarkės sudarymas ir laikymasis (pvz:.
Nerimas ir Elgesio Sutrikimai
Nerimas - emocija, kuriai būdingas grėsmės, nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Nerimas yra neišvengiama ir reikalinga emocija, padedanti išgyventi, numatyti pavojus, skatinanti pasiruošti įveikti sunkumus, kliūtis, išvengti itin pavojingų dalykų. Tačiau jei nerimas pernelyg dažnas ar itin intensyvus, gali kilti sveikatos problemų, sutrikti miegas, atsirasti sunkumų socialiniuose santykiuose, darbuose, moksluose. Dėl intensyvaus nerimo dažnai kyla noras vengti situacijų, kurios būtinos svarbiausiems tikslams siekti, palaikyti pasitikėjimą savimi, patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą.
Nerimo sutrikimai - tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių.
Skiriami tokie nerimo sutrikimo tipai:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas - nuolatinis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių (darbo, sveikatos, santykių).
- Panikos sutrikimas - pasikartojantys staigūs ir intensyvūs panikos priepuoliai su stipriais fiziniais simptomais.
- Socialinis nerimo sutrikimas - intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam ar gėdintis socialinėse situacijose.
- Specifinės fobijos - stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė (pvz:. aukščio, vorų, skrydžių).
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
- Potrauminio streso sutrikimas - nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.
Nerimo Simptomai
Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio. Jie gali pasireikšti įvairaus intensyvumo ir trukmės epizodais, priklausomai nuo žmogaus būklės ir nerimo sutrikimo tipo.
Fiziniai simptomai:
- Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija)
- Kvėpavimo sutrikimai - dusulys, hiperventiliacija
- Prakaitavimas, drebulys
- Raumenų įtampa, galvos ar nugaros skausmai
- Virškinimo sutrikimai - pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas
- Galvos svaigimas, alpimo jausmas
- Šaltkrėtis arba karščio bangos
- Kūno tirpumas ar dilgčiojimas (ypač rankose, veide)
- Pasikeitusios realybės ar savęs suvokimo pojūtis
- Sunkumai susikoncentruoti, dėmesio sutrikimai
Emociniai simptomai:
- Įtampa
- Nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“
- Sunkumai atsipalaiduoti
Kognityviniai simptomai:
- Susirūpinimas dėl ateities, mintys apie galimas grėsmes, nemalonumus
- Katastrofinis mąstymas (tikėjimas blogiausiu scenarijumi)
- Savo galimybių išspręsti ar atlaikyti sunkumus, susidoroti su nesėkmėmis nuvertinimas
- Galimybių sulaukti reikiamos pagalbos iš aplinkos nuvertinimas arba nepagalvojimas apie tai
Elgesio simptomai:
- Nervingi įpročiai - nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų kratymas
- Tam tikrų objektų, situacijų ar vietų, kurios sukelia nerimą, vengimas.
- Įvairūs atidėliojimai
- Padidėjęs polinkis kontroliuoti aplinką, gali būti ritualizuotas elgesys, tikrinimai (pvz:. ar užrakintos durys, išjungta viryklė)
- Kitas saugumo siekiantis elgesys (pvz:. vaistinėlės visur nešiojimąsis, ėjimas kur nors tik su kitu žmogumi, tyrinėjimas, kur yra avariniai išėjimai, tualetai, gesintuvai)
Jei nerimas sutrikdo funkcionavimą pagrindinėse gyvenimo srityse (darbe/moksluose, santykiuose su žmonėmis, laisvalaikyje, sveikatos palaikyme), rekomenduojama kreiptis pagalbos į specialistus.
Nerimo Sutrikimų Gydymas
Nerimo sutrikimų gydymas apima psichologinį gydymą (psichoterapiją), farmakologinį gydymą (vaistus) ir alternatyvius gydymo būdus.
Farmakologinis gydymas (vaistai) yra viena iš gydymo strategijų, dažniausiai taikoma kartu su psichoterapija, gyvenimo būdo pokyčiais. Vaistai padeda sušvelninti nerimo simptomus, pagerinti žmogaus savijautą. Dėl nerimo sutrikimų gydymo vaistas reikia kreiptis į psichiatrą, kuris įvertins simptomus ir parinks tinkamus vaistus bei dozę.
Persivalgymo Sutrikimas
Persivalgymo sutrikimas - pats dažniausias valgymo sutrikimas, su kuriuo susiduria beveik 2% visų pasaulio gyventojų. Šis sutrikimas labiau būdingas moterims nei vyrams. Persivalgymo sutrikimui būdingas gausesnis maisto suvartojimas nei įprastai, per palyginti trumpą laiko tarpą. Dar viena svarbi persivalgymo sutrikimo charakteristika - netinkamo kompensacinio elgesio nebuvimas.
Nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės gali turėti padidėjusį jautrumą dopaminui, kuris yra atsakingas už atlygio ir pasitenkinimo būseną bei dažnai tiesiog vadinamas laimės hormonu. Įtempti gyvenimo įvykiai (smurtavimas, atskyrimas nuo šeimos, artimojo mirtis ar net automobilio avarija) - tai taipogi gali būti persivalgymo sutrikimo rizikos faktorius.
Persivalgymo Sutrikimo Rizikos Sveikatai
Iki 50% nuo persivalgymo sutrikimo kenčiančių žmonių yra nutukę. Persivalgymo sutrikimas siejamas su padidėjusia svorio prieaugio ir nutukimo rizika, taipogi su susijusiomis ligomis, tokiomis kaip II tipo diabetas bei širdies ligos.
Persivalgymo Sutrikimo Gydymas
Įrodyta, jog specialisto atliekama kognityvinė elgesio terapija yra efektyviausias persivalgymo sutrikimo gydymo būdas. Atitinkamai, specialisto kontroliuojama savarankiškai atliekama kognityvinė elgesio terapija taipogi gali padėti. Tokia savarankiška kognityvinės terapijos forma įprastai pigesnė ir labiau prieinama. Be to, gali rasti padėti galinčių papildomų svetainių ir mobiliųjų programėlių. Kognityvinės elgesio terapijos tikslas - identifikuoti persivalgymą sukeliančius negatyvius jausmus ir elgesį bei jais remiantis sukurti veiksmingas gydymo strategijas.
Psichoterapija gali būti atliekama tiek grupėje, tiek asmeniškai. Yra tvirtų įrodymų, jog tarpasmeninė psichoterapija turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį teigiamą efektą persivalgymo sutrikimui gydyti. Remiantis tarpasmeninės psichoterapijos principais, persivalgymas - tai bandymas įveikti ar nuslopinti neišspręstas asmenines problemas. Šios terapijos tikslas - identifikuoti persivalgymą sukeliančias problemas, jas pripažinti ir pašalinti.
Pagal dialektinę elgesio terapiją, persivalgymas - tai emocinė reakcija į negatyvius kasdienius išgyvenimus. Siekiant nustoti persivalgyti ir geriau su tuo kovoti, dialektinės elgesio terapijos metu naudojamos tokios strategijos kaip įsisąmoninimas bei emocijų reguliavimas.
Svorio metimo terapijos pagalba siekiama sumažinti svorį bei nepasitenkinimą savo kūnu ir padidinti savivertę - tai gali padėti sumažinti persivalgymą. Gydymas vaistais gali sumažinti persivalgymą trumpalaikėje perspektyvoje. Visgi, vaistų terapijos ilgalaikis efektyvumas vis dar nėra aiškus.
Svarbu rinktis sveikus maisto produktus, stengtis maitintis kaip įmanoma sveikiau, valgyti daug baltymų ir gerųjų riebalų turinčius maisto produktus, stengtis valgyti reguliariai. Taip pat svarbu išsimiegoti, nes miego trūkumas yra susijęs su didesniu kalorijų suvartojimu ir nereguliariais mitybos įpročiais.
tags: #elgesio #sutrikimas #papildai