Elgesio terapija niežuliui gydyti: veiksmingiausi metodai ir patarimai

Odos niežulys, mediciniškai vadinamas niežuliu, yra labai nemalonus pojūtis, kuris gali rimtai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje nagrinėjamos įvairios niežulio priežastys, patofiziologija ir, svarbiausia, elgesio terapijos vaidmuo jį valdant.

Įvadas į niežulį

Niežulys apibūdinamas kaip subjektyvus, nemalonus pojūtis odoje, sukeliantis norą kasytis. Biologinis niežulio tikslas - sukelti kasimąsi, kurio metu būtų pašalintas pruritogenas - kaip manoma, evoliucijos eigoje jais dažniausiai buvo parazitai. Nors niežulys yra labai dažnas simptomas, jo patogenezė sudėtinga ir nėra visai aiški.

Niežulio klasifikacija

Niežulys gali būti klasifikuojamas pagal įvairius kriterijus:

Pagal priežastį:
- Pruritocepcinis: kyla odoje dėl joje vykstančio uždegimo, t. y. šį niežulio tipą sukelia įvairios dermatozės ir odoje matomi pirminiai bėrimo elementai.
  
  Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
- Neurogeninis: dėl periferinės ir centrinės nervų sistemos patologijos, pavyzdžiui, galvos smegenų naviko.
- Neuropatinis: dėl įvairių endogeninių bioaktyvių medžiagų poveikio odos nervams, pavyzdžiui, cholestazės metu opioidiniai peptidai veikia periferinių nervų galūnes ir sukelia odos niežulį.
- Psichogeninis: kai nerandama objektyvios organinės niežulį paaiškinančios priežasties, pavyzdžiui, parazitofobinis kliedesys.
Pagal lokalizaciją:
- Generalizuotas: kai niežti praktiškai visą kūną.
- Lokalus: kai niežti tik tam tikras vietas. Pagal tai negalima spręsti apie niežulio priežastis.

Niežulio patogenezė

Niežulio pojūtis perduodamas per nemielinizuotas C skaidulas, esančias odoje, kuriomis impulsas per užpakalinius nugaros smegenų ragus sklinda per Tr. spinothalamicus specifinėmis niežuliui skaidulomis iki pagumburio. Iš ten pasiekia vidinę kapsulę ir somatosensorinę smegenų žievės dalį. Taip pat stimuliuojama motorinė žievė, dėl ko kyla noras kasytis. Šis kelias yra paralelinis skausmo pojūčio keliui iki galvos smegenų žievės. Kartais teigiama, kad niežulys yra tam tikra skausmo forma, kai receptorių dirginimo stiprumas santykinai nedidelis. Be pruritogeninių stimulų odoje, niežulio pojūtis gali kilti bet kurioje aferentinio kelio vietoje. Jis gali atsirasti pažeidus neuronus išeminio insulto, traumos ar tūrinio proceso galvos smegenyse.

Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas

Sisteminės ligos, sukeliančios niežulį

Daugybė sisteminių ligų gali pasireikšti niežuliu kaip simptomu:

Inkstų ligos: Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (IFN) gali sukelti priepuolinį (paroksizminį) odos niežulį. Tarp dializuojamų pacientų 15-20 proc. pasireiškia odos niežulys.
Kepenų ligos: Pacientams, sergantiems kepenų ligomis ir esant intra- ar posthepatinei cholestazei, dažnai pasireiškia niežulys. Dažniausiai intensyvų niežulį sukelia pirminė bilijinė kepenų cirozė, pirminis sklerozuojantis cholangitas, obstrukcinė choledocholitiazė, kepenų latakų karcinoma, įvairių kitų priežasčių sukelta cholestazė, lėtinis hepatitas C ir kiti virusiniai hepatitai.
Kraujo ligos: Kai kuriomis piktybinėmis kraujo ligoms sergantiems pacientams odos niežulys yra dažnas. Iki 70 proc. pacientų, sergančių tikrąja policitemija, kenčia nuo odos niežulio.
Piktybiniai navikai: Bet kurios lokalizacijos piktybinis navikas gali sukelti odos niežulį kaip paraneoplastinį sindromą. Literatūroje aprašytos asociacijos tarp odos niežulio ir piktybinių nosiaryklės, prostatos, skrandžio, krūtų, skydliaukės, gimdos ir storosios žarnos navikų.
Skydliaukės ligos: Intensyvus generalizuotas niežulys gali būti vienas pirmųjų hipertiroidizmo požymių. Retai hipotiroidizmas gali sukelti lokalų ar generalizuotą niežulį, bet taip būna rečiau ir yra labai susijęs su hipotiroidizmo sukeliamu odos sausumu.
Cukrinis diabetas: Tyrimai rodo, kad odos niežulys diabetu sergantiems pacientams pasireiškia ne dažniau nei nesergantiems diabetu, tačiau lokalus niežulys lytinių organų ir tarpvietės srityje ypač susijęs su bloga cukrinio diabeto kontrole ir gerokai dažniau pasitaiko moterims.

Kitos niežulio priežastys

Be sisteminių ligų, niežulį gali sukelti ir kiti veiksniai:

Vaistai: Bet kuris vaistas gali sukelti nepageidaujamą odos reakciją, susijusią su niežuliu.
Psichogeniniai veiksniai: Jei niežulys pasireiškia su kitais nerimo sutrikimais, depresija ar šizofrenijos simptomais, jis gali būti vadinamas psichogeniniu.
Brachioradialinis niežulys: Tai reta lokalaus niežulio forma, pasireiškianti epizodiškai lenkiamuosiuose dilbių paviršiuose.
Notalgija paresthetica: Tai labai intensyvus priepuolinis odos tarp vidinių menčių kraštų niežulys.
Senilinis niežulys: Vadinamasis senilinis niežulys (arba Willano niežulys), diagnozuojamas vyresnio amžiaus pacientams, kuriems atmestos pirminės odos ligos, kserozė, nepageidaujamos vaistų sukeltos odos reakcijos ir sisteminės ligos.

Paciento įvertinimas

Apklausiant pacientą, besiskundžiantį odos niežuliu, svarbu nustatyti 2 dalykus - ar yra odos bėrimų, niežulys yra lokalus ar generalizuotas. Staigi niežulio pradžia nebūdinga sisteminėms niežulį sukeliančioms ligoms, o dažniau pasitaiko dėl nepageidaujamų vaistų sukeliamų reakcijų, parazitų ir kontaktinio dermatito. Praktiškai visuomet niežulys sustiprėja vakare, bet naktinis niežulio pablogėjimas ypač būdingas niežams. Nusiprausus duše, kai kamuoja akvageninis (vandens sukeltas) niežulys, pacientui gali atsirasti stiprus duriantis niežėjimas. Stuburo ligos (tarp jų ir stuburo osteochondrozė su šakneliniu sindromu) gali sukelti brachioradialinį niežulį. Svarbi ir profesinė veikla, mėgstami laisvalaikio užsiėmimai, kontaktas su gyvūnais. Konstituciniai simptomai (karščiavimas, šaltkrėtis, svorio sumažėjimas ar naktinis prakaitavimas) gali sukelti limfomos ar kitų sisteminių ligų įtarimą. Pacientui, besiskundžiančiam odos niežuliu, būtina apžiūrėti visą odą. Taip pat reikėtų palpuoti pilvą dėl organų padidėjimo bei periferinius limfmazgius ir skydliaukę. Radus pirminius bėrimo elementus, neretai paaiškėja ir diagnozė. Deja, dažnai matomi tik antriniai bėrimai.