Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname streso, nerimo ir įtampos, svarbu suprasti psichikos sveikatos būklę. Psichikos sveikata apima emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę, o psichikos sveikatos ligos ir sutrikimai, tokie kaip nerimas ir depresija, yra plačiai paplitę. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo ir depresijos sąvokas, apibrėžimus, simptomus, tipus, priežastis, diagnostiką ir gydymo būdus.
Depresijos apibrėžimas ir esmė
Spaudoje ir populiariojoje literatūroje dažnai randami straipsniai apie depresiją, tačiau trūksta aiškaus apibrėžimo. Medicininiu psichiatriniu požiūriu, depresija yra įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys (sindromas). Pagrindiniai simptomai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas ir aktyvumo sumažėjimas, kurie turi tęstis ne mažiau kaip mėnesį. Depresija nėra vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių įvykių. Taip pat, depresija negali būti tapatinama su nerimo sutrikimais ar panikos atakomis, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus.
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, trukdančiu kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija, nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Pagrindiniai depresijos simptomai
Kaip minėta, yra trys pagrindiniai depresijos simptomai:
- Prislėgta nuotaika: Liūdesys, „gyvenimo pilkumas“, neaiškaus ilgesio jausmas. Kartais jaučiamas krūtinėje. Sergant tam tikro tipo depresija, jaučiamas „tuštumos jausmas“.
- Malonumo jausmo praradimas: Nebeteikia malonumo ta veikla, kuri anksčiau būdavo maloni.
- Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas: Nuolatinis nuovargis, „nekyla rankos“ veiklai.
Kiti depresijos simptomai:
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
- Nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas negilus.
- Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms.
- Vengimas bendrauti.
- Fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo“ pojūtis arba nerimo epizodai.
- Kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas.
- Sunku susikaupti veiklai.
- Pesimistinis ateities įsivaizdavimas.
- Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę.
- Apetito netekimas, svorio kritimas.
- Potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, siekiant „atsijungti“.
- Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški po išsamaus medicininio ištyrimo.
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Svarbu paminėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos tipai ir priežastys
Psichikos sveikatos specialistai depresijas klasifikuoja pagal vyraujančius simptomus, jų sunkumą, pasikartojimų dažnumą ir kitus kriterijus. Pagal vyraujančias priežastis galima išskirti:
- Endogeninė depresija: Sąlygota daugiau vidinių, biologinių priežasčių. Būdinga, kad depresija sergančių yra tarp paciento giminių, depresija prasideda jaunystėje (iki 25 metų). Sutrikimui būdingas judesių bei mąstymo sulėtėjimas, apetito sumažėjimas. Neretai pasitaiko, kad praeityje yra buvę ir priešingų depresijai nuotaikos epizodų, pasireiškusių liguistai pakilia nuotaika, perdėtu aktyvumu.
- Egzogeninė depresija: Sąlygota daugiau išorinių, psichologinių bei socialinių priežasčių. Rutuliojasi žmogui patiriant stresą, kuris gali būti stiprus, staigus ir netikėtas arba ne toks stiprus ir ne toks netikėtas, tačiau ilgalaikis, sekinantis. Pasitaiko, kad žmogus nueina „ne savo gyvenimo keliu“ ir nuolatos išgyvena stresą keliančias situacijas. Prieš išsivystant aiškiai egzogeninio tipo depresijai, pacientą dažnai vargina ilgalaikis nerimas.
- Depresija sergant kitomis psichikos ligomis: Depresija yra kito psichikos sutrikimo simptomų visumos dalis. Depresijos simptomai gali pasireikšti po ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu ir kvaišalais, sergant šizofrenijos grupės sutrikimais ir kt.
Depresijos simptomai rutuliojasi pamažu - mėnesiais, metais. Šia liga retai susergama ūmiai. Sergant depresija, sąlygota daugiau vidinių priežasčių, ypač svarbūs yra predisponuojantys veiksniai. O esant išorinių veiksnių sąlygotai depresijai - provokuojantys bei palaikantys veiksniai. Antrojo ir trečiojo tipo depresija yra žymiai dažnesnė.
Kitos galimos depresijos priežastys:
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar seserų serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, didesnė tikimybė susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
- Smegenų chemija: Depresija sergančių žmonių smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį, gali būti cheminis disbalansas.
- Hormonų kiekis: Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais gali padidinti depresijos riziką.
- Ankstyvosios vaikystės traumos: Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
- Smegenų struktūra: Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi.
- Skausmas: Žmonės, kurie ilgą laiką jaučia emocinį ar lėtinį fizinį skausmą, turi didesnę tikimybę susirgti depresija.
Diagnostika
Depresinį sindromą diagnozuoja gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento nusiskundimus, psichikos būklę, sutrikimų bei gyvenimo istoriją, psichologinių testų rezultatus. Nederėtų depresijos tipo „diagnozuotis“ be specialisto konsultacijos - pagal žurnaluose ar internete surastus testus, pažįstamų pasakojimus ir pan. Preliminarų, ne psichiatrinį, savo nuotaikos būklės įvertinimą galima atlikti panaudojus Beko depresijos klausimyną arba Burnso depresijos skalę.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
Gydymas
Depresijos gydymo metodus galima suskirstyti į tris grupes:
- Gydymas psichotropiniais vaistais (pagrindiniai vaistai - antidepresantai).
- Gydymas psichoterapija.
- Gydymas psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija.
Tinkamą gydymo metodą parenka bei gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į paciento depresijos ypatumus. Depresijos gydymas yra ilgalaikis, jo trukmė skaičiuojama mėnesiais, neretai - ir metais.
Gydymo sudedamosios dalys:
- Palaikymas: Pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukacija.
- Psichoterapija: Darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai.
Kiti gydymo būdai:
- Šviesos terapija: Baltos šviesos dozių poveikis gali padėti sureguliuoti nuotaiką ir pagerinti depresijos simptomus.
- Elektrokonvulsinė terapija (EKT): Naudoja elektros srovę priepuoliui sukelti ir, kaip įrodyta, padeda klinikine depresija sergantiems žmonėms.
- Alternatyvios terapijos: Pasiteiraukite gydytojo apie alternatyvius depresijos gydymo būdus.
Nerimas: Apibrėžimas ir Ypatybės
Nerimas yra emocinė būsena - neapibrėžtas nelaimės, grėsmės jausmas, kylantis dėl tikro arba įsivaizduojamo pavojaus. Nuo baimės, kaip reakcijos į konkretų pavojų, skiriasi pavojaus nekonkretumu, grėsmės difuziškumu (sklaidymusi). Nerimą kelia grėsminga, neįveikiama situacija, neįsisąmoninti konfliktai, vienas kitam priešingi motyvai. Nerimas skirstomas į situacinį (kyla, kai gresia nemaloni situacija, kartais gali sutrikdyti adaptaciją) ir patologinį (atsiranda be aiškios priežasties).
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
Nerimo simptomai
Nerimas pasireiškia psichologiniais ir somatiniais simptomais.
Nerimo psichologiniai simptomai:
- Grėsmės ir baimės jausmas.
- Padidėjęs dirglumas.
- Panika.
- Bloga nuojauta.
- Siaubo jausmas.
- Nerimas dėl smulkmenų.
- Sumažėjęs dėmesys.
- Negebėjimas atsipalaiduoti.
- Priimti sprendimus.
- Ambivalentiškumas.
- Sutrikusi judesių koordinacija.
Nerimo somatiniai simptomai:
- Galvos skausmas ir svaigimas.
- Sulėtėjęs mąstymas.
- Svaigulys.
- Smaugimo jausmas.
- Burnos sausumas.
- Hiperventiliacija (dažnas arba gilus kvėpavimas).
- Dusulys.
- Mirties nuo uždusimo baimė.
- Krūtinės skausmas.
- Tachikardija.
- Pilvo skausmai.
- Pykinimas.
- Vėmimas.
- Viduriavimas.
- Sutrikusi lytinė funkcija.
- Padažnėjęs šlapinimasis.
- Krūpčiojimas.
- Nenustygimas vietoje.
- Įtempti raumenys.
- Virpulys.
- Drebulys.
- Raumenų skausmas.
- Parestezijos (tirpimo, niežėjimo ir kitų nesamų dirgiklių tariamas jutimas).
- Kojų ir bendras silpnumas.
- Greitas nuovargis.
- Šaltkrėtis.
- Hiperhidrozė (pernelyg gausus prakaitavimas).
Nerimastingas žmogus dažnai jaučiasi beviltiškas, išsigandęs, praradęs savikontrolę, būna įkyrus, daug kartų klausinėja arba teigia tą patį, išsenka jo psichika (atėjus tikram pavojui žmogus nebeturi jėgų priešintis). Nerimas yra vienas svarbiausių neurozinių sutrikimų požymių.
Nerimo sutrikimų tipai (pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją)
Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (patvirtinta 1992) skiriami:
- Fobiniai nerimo sutrikimai: Gali svyruoti nuo lengvo nesaugumo jausmo iki siaubo. Apima agorafobiją, socialines fobijas ir specifines, arba izoliuotas, fobijas.
- Kiti nerimo sutrikimai: Būdinga, kad pasireiškiantis nerimas nėra sukeltas vienos aiškiai apibrėžtos išorinės aplinkybės. Apima epizodinį paroksizminį nerimą, arba panikos sutrikimą, generalizuotą nerimo sutrikimą, mišrų nerimą ir depresijos sutrikimą.
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas: Pagrindinis požymis yra pasikartojančios mintys ir kompulsiniai (stereotipiškai kartojami, neturintys prasmės) veiksmai.
- Potrauminis streso sutrikimas: Pasireiškia kaip pavėluota arba užsitęsusi reakcija į labai pavojingą arba užsitęsusį įvykį ar situaciją.
- Adaptacijos sutrikimai: Būdinga depresyvi nuotaika, nerimas, susirūpinimas, negebėjimas susitvarkyti, planuoti ateitį, atlikti kasdienius darbus, kartais pacientui atrodo, kad jis padarys ką nors dramatiško arba agresyvaus.
Koks vaiko elgesys rodo, kad jis patiria sunkumų?
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.