Įvadas
Šiandieninėje skaitmeninėje eroje emocijos vis dažniau reiškiamos ne žodžiais, o simboliais - vadinamaisiais „emoji“. Šie jaustukai, iš pradžių sukurti palengvinti bendravimą, šiandien tapo kultūros, tapatybės ir net pasipriešinimo išraiška. Straipsnyje aptariama „emoji“ reikšmė, jų naudojimas socialiniame tinkle „Facebook“ ir platesniame interneto kontekste, taip pat nagrinėjama, kaip jie veikia mūsų komunikacijos įpročius ir kultūrinę raišką.
Kalbos kaita ir naujų technologijų įtaka
Kalbos kitimas yra natūralus ir nuolatinis procesas. Ji keičiasi kartu su ja kalbančių žmonių poreikiais ir naujais technologiniais išradimais. Ne tik lietuvių, bet ir visas pasaulio kalbas neišvengiamai keičia bendravimas internetu bei nauji technologiniai išradimai, kuriems, žinoma, reikia naujų pavadinimų. Pavyzdžiui, žodis „trolinimas“ (angl. „trolling“) kilęs iš žodžio „trolis“ - norvegų mitologinės būtybės. Ji apibūdinama kaip bjaurus, agresyvus, ožkomis mintantis padaras.
„Emoji“ - nauja skaitmeninė kalba
Nors „emoji“ paprastai naudojame nesusimąstydami apie jų reikšmę kasdienei komunikacijai, tačiau šią bendravimo formą šiandien jau tyrinėja rimti lingvistai ir kultūros srities akademikai, kurie kalba apie tikrų tikriausios naujos skaitmeninės kalbos gimimą. 2015 m. Oksfordo žodynas simbolį 😂 netgi pripažino metų žodžiu.
„Emoji“ populiarumo priežastys
„Emoji“ populiarumą galima paaiškinti daugeliu atvejų universaliai ir intuityviai suprantamu šių simbolių turiniu bei galimybe tam tikrą emociją, veiksmą ar intenciją išreikšti labai aiškiai, trumpai ir greitai. Internete, ypač socialiniuose tinkluose, tai yra išties paranku. Juk žymiai lengviau ir greičiau į draugo atsiųstą juokingą GIF’ą sureaguoti 😂, nei parašyti „mirštu iš juoko“. Kartu jaustukai bent iš dalies pakeičia kūno kalbą ar veido išraiškas, kurios bendraujant akis į akį yra tokios pat svarbios kaip ir sakomi žodžiai. Be atitinkamo „emoji“ simbolio internete neretai gali būti sudėtinga suprasti komunikuojančiojo toną ar intenciją. Taigi „emoji“ virtualų bendravimą padaro išraiškingesnį ir turtingesnį.
Oficialus „emoji“ skaičius ir naujos ikonėlės
Spartėjant skaitmenizacijai ir virtualiam bendravimui, rašytinė kalba tampa vis vaizdingesnė. Ją bendravimo programėlėse galime papildyti ne tik savo nuotraukomis ar vaizdo įrašais, bet ir specialiais jaustukais. Oficialiame „Unicode Standart“ sąraše skaičiuojama virš 3,5 tūkst. „emoji“. 2021-ųjų metų jaustukų sąraše paskelbta 217 naujų „emoji“ ikonų.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
„Emoji“ reikšmių interpretacijos
Gana dažnai šie jaustukai neturi visuotinai priimtos reikšmės. Viename tyrime 1100 žmonių buvo paklausta, ką reiškia :p simbolis. Beveik 66 proc. atsakė, kad tai reiškia flirtuojantį ar mielą elgesį, o tuo tarpu 8 proc. mano, kad tai reiškia pašaipą.
Pasiklysti galima ir „emoji“ vertime
Ir vis dėlto, kaip ir naudojant bet kurią kitą bendravimo formą, pasitelkus jaustukus ne visuomet išvengiama nesusipratimų ir dviprasmybių. Konkretaus jaustuko ar jų kombinacijos interpretacija gali priklausyti nuo žmogaus kultūrinės aplinkos, lūkesčių ar net prietaiso, kurio ekrane jis perskaito žinutę. Be to, „emoji“ pasaulyje egzistuoja savos metaforos ir slengas. Kai kurios „emoji“ ikonėlės gali turėti papildomų prasmių, priklausančių nuo konteksto, kuriame jaustukas naudojamas. Pavyzdžiui, ožio jaustukas (🐐) gali reikšti visai ne naminį gyvūną ar įžeidimą, o frazę „visų laikų geriausias“ (angl. greatest of all time - GOAT). Baklažanas (🍆) ar persikas (🍑) taip pat nebūtinai yra tik nekaltos daržovės ir vaisiai, o, pavyzdžiui, prancūziškas sviestinis ragelis (🥐) dažnai naudojamas kaip opozicijos Brexit‘ui simbolis. Taigi „emoji“ simboliai internete dažnai gyvena nuo jų kūrėjų intencijų nepriklausomą gyvenimą, ir nors pačios piktogramos atrodo labai paprastos, jų semantika gali būti pakankamai įvairialypė.
„Emoji“ kaip identiteto politikos platforma
Jaustukai šiandien yra ne tik nuolat besiplečianti komunikacijos sistema, bet ir tam tikrų socialinių ir politinių realijų atspindys. Vienas iš diskusijas keliančių klausimų yra skirtingų rasių ir kultūrų reprezentavimas standartiniame jaustukų rinkinyje. Tik 2015 m. į organizacijos „Unicode Consortium“ tvirtinamą „emoji“ ikonėlių standartą buvo įtraukti tamsesnės odos atspalvių žmones vaizduojančių jaustukų pasirinkimai. Dar vėliau „emoji“ klaviatūroje atsirado ir tradicinį musulmonų galvos apdangalą - hidžabą - dėvinčios moters (🧕), ir vyro su turbanu (👳) simboliai. Diskusijos apie skirtingų kultūrų reprezentavimą lėmė ir „emoji“ klaviatūros papildymą visų didžių religijų simboliais ir maldos vietų piktogramomis. Net ir įvairių maisto simbolių pasirinkimas gali būti susijęs su skirtingų kultūrų reprezentavimu ir pripažinimu.
Lyčių ir seksualinių mažumų reprezentavimas - dar vienas socialinis klausimas, lėmęs „emoji“ evoliuciją. Šiandien standartiniame „emoji“ rinkinyje jau galima rasti ir tos pačios lyties asmenų šeimas vaizduojančius jaustukus (👨👨👧), o skirtingas profesijas simbolizuojantys emotikonai turi ir vyrams (👮), ir moterims (👮♀️) tinkančias versijas.
LGBTQ+ bendruomenės „emoji“
LGBTQ+ bendruomenė taip pat naudoja specifinius „emoji“ išreikšti savo identitetui ir bendruomenei. Vaivorykštės vėliava (🏳️🌈) - bene universaliausias queer simbolis. Naudojamas trans asmenų arba jų sąjungininkų. Vienaragis - dažnas LGBTQ+ kultūros simbolis, ypač tarp drag, nedvinarės tapatybės žmonių. Persikas simbolizuoja užpakalį, o baklažanas - penį. Šie simboliai žymi romantinius ar seksualinius ryšius tarp tos pačios lyties asmenų. Meška - simbolis, dažnai naudojamas tarp „bear“ bendruomenės narių: tai didesnių apimčių, plaukuoti vyrai. Skirtingai nei raudona ar rožinė, violetinė širdis dažnai siejama su LGBTQ+ judėjimu, feminizmu, solidarumu.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
„Emoji“ istorija
Pirmieji „emoji“ - modernaus meno eksponatai. Iš pradžių „emoji“ simbolių buvo gerokai mažiau, o vizualinę jų raišką ribojo to meto technologinės galimybės. „Emoji“ prototipais galima laikyti standartinės kompiuterio klaviatūros kombinacijas, kuriomis internetinių chat‘ų laikais buvo išreiškiamos tam tikros veido išraiškos ar emocijos, pavyzdžiui, primerktą akį ir šypseną simbolizuojantis ;-). Pirmaisiais tikraisiais „emoji“ simboliais laikomos japonų menininko Shigetaka Kurita 1999 m. sukurtos 12x12 pikselių raiškos piktogramos. Šiandien jos netgi eksponuojamos Niujorko modernaus meno muziejuje.
„Emoji“ standartizacija
Savo „emoji“ gali pasiūlyti kiekvienas. Pirmojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje „emoji“ išpopuliarėjo ir Vakaruose, o 2007 m. kompanija „Google“ ėmėsi iniciatyvos ir iškėlė idėją įtraukti „emoji“ simbolius į organizacijos „Unicode Consortium“ tvirtinamų kompiuterinių standartų sąrašus. Sprendimą indeksuoti ir standartizuoti „emoji“ simbolius organizacija priėmė 2010-aisiais. Nuo tada būtent „Unicode Consortium“ svarsto ir tvirtina naujus „emoji“ kodus, kuriais savo vartotojams siūlomas jaustukų klaviatūras gali papildyti išmaniųjų įrenginių ir programinės įrangos kūrėjai.
„Emoji“ naudojimas verslo komunikacijoje
Žinutėse kolegoms ir klientams emociukus (angl. emoji) naudoja daugiau nei 70 proc. žmonių visame pasaulyje, rodo tarptautiniai tyrimai. Nors tai pagyvina rašomą tekstą, tačiau netinkamai juos naudojant, kyla rizika pasirodyti kvailai.
Patarimai, kaip naudoti „emoji“ darbe
Sėkmingam bendravimui su kolegomis ar klientais patariama naudoti visiems puikiai atpažįstamus emociukus, tokius kaip nykštys į viršų ar elektros lemputė. Taip pat svarbu pažinti savo auditoriją ir įvertinti, ar ji palankiai vertina „emoji“ naudojimą.
„Emoji“ ir SEO
Pastebėta, kad ieškant pagal „emoji“, „Google“ vaizduose pateikia ir tikrus paveikslėlių atitikmenis (šuns „emoji“ paieškoje matome tikrų šuniukų nuotraukas). Ištirta, kad 92 procentai interneto vartotojų naudoja „emoji“ paveikslėlius. Todėl internetinės rinkodaros kanalai stengiasi išsunkti iš šio fenomeno kiek galima daugiau naudos.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas