Emocijos ir jausmai yra neatsiejama žmogaus patirties dalis, tačiau dažnai painiojami arba vartojami kaip sinonimai. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti emocijų ir jausmų skirtumus, jų kilmę, rūšis ir poveikį žmogaus savijautai. Taip pat aptariama valia ir jos ryšys su emocijomis.
Emocijų (jausmų) kilmė ir apibūdinimas
Emocijos - tai žmogaus santykio su vidinio ir išorinio pasaulio objektais išgyvenimas. Jos yra tam tikru momentu kylantys išgyvenimai, kurie parodo, kaip žmogus vertina situaciją, susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo momentu. Emocijos yra žmogaus organizmo būsena ir reakcija, prasidedanti smegenyse, kuriose yra emocijų centras, paruošiantis žmogų tam tikram veiksmui. Terminas „emocija“ (angl. „emotion“) kilęs iš žodžio „motion“, reiškiančio judėjimą, nurodant emocijų ryšį su veiksmu.
Jausmai - tai žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas. Jais reiškiasi įvairūs žmogaus poreikiai, skatinantys jį veikti, kad tuos poreikius patenkintų. Jausmai reiškiasi veido ir viso kūno judesiais, kalbos intonacijomis. Emocionalūs žmonės, susidurdami su aplinka, džiaugiasi ir liūdi, myli ir neapkenčia, garbina ir niekina, pavydi ir atleidžia, juokiasi ir verkia, aistringai ko nors siekia ir nusivilia. Ramūs, šaltakraujiški žmonės neturi tokio emocinių išgyvenimų diapazono: jiems būdingas mažas jautrumas, santūrios išorinės išraiškos, vadovavimasis apskaičiavimais ir kitomis proto išvadomis.
Emocijų kilmė aiškinama įvairiai. Č. Darvinas teigė, kad emocijų kilmė yra gyvuliška ir kad psichikai vystantis, emocijos turėtų išnykti. Jo nuomone, emocijos - tai instinktyvių veiksmų rudimentas, o emocijų išraiškos - tai buvusių naudingų judesių liekanos. V. Džemsas ir K. Langė teigė, kad emocijų kilmė nulemta pakitimų motorinėje sferoje. Jų nuomone, emocijos kyla dėl judesio (pavyzdžiui, žmogus juokiasi, todėl jam linksma), taigi, fiziologiniai procesai yra emocijų šaltinis, o ne pasekmė. S. Šachterio nuomone, emocijos kyla, kai tam tikros situacijos ar stimulo suvokimas sukelia pakitimus kūne, kurie siunčia žinią į smegenis ir taip kyla tam tikros emocijos patyrimas.
Jausmai yra svarbūs žmogaus, kaip asmenybės tobulėjimui. Atsiradę kaip emocinio patyrimo apibendrinimo rezultatas, susiformavę jausmai tampa žmogaus emocijų pamatu, nuo jų priklauso situacinių emocijų dinamika ir turinys. Jausmai tiek reikšmingi žmogaus gyvenime, tiek daug jie teikia pasitenkinimo, komforto bei nusivylimų, kad atsispindi ir grožinėje literatūroje, ir kitose meno šakose.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Psichologinėje literatūroje manoma, kad jausmai ir emocijos yra sinonimai. Tačiau verta atskirti šias sąvokas. Emocijos yra fiziologinė, subjektyvi ir automatinė reakcija į stimulą, kuri yra įtakota mūsų pačių evoliucijos ir asmeninės patirties. Kitaip tariant, emocijos paruošia mus reaguoti į tam tikras situacijas ar įvykius, dar apie juos net nepagalvojus. Tuo tarpu jausmai yra pojūčiai atsirandantys kaip emocijų rezultatas.
Jausmų rūšys ir poveikis žmogaus savijautai
Emocijas klasifikuodami psichologai susiduria su problema, pagal kokius kriterijus derėtų skirstyti emocines būsenas. Populiariausias yra R. Plutchiko emocijų įvairovės aprašymas, kuriame emocijų pusrutulį sudaro 4 pirminių emocijų poros: ekstazė - sielvartas, pritarimas - antipatija, akylumas - stebėjimasis, įtūžis - panika. Intensyvumo mažėjimo kryptimi jausmai silpnesni.
Somatiniai (kūno) reiškiniai ir emocijos
Somatiniai (kūno) reiškiniai glaudžiai susiję su emocijomis. Tenkinant poreikį, žmogaus emocijos kinta. Pajutęs kokį trūkumą, žmogus pirmiausia jaučia nepasitenkinimą, įtampą ir kančią. Poreikiui virtus motyvu, žmogus jau žino ir supranta, ką jis turi padaryti, kad išsivaduotų iš tos įtampos. Emocinių išgyvenimų kaita priklausys nuo to, ar seksis patenkinti savo poreikius. Jeigu norai nesunkiai įvykdomi, kyla pasitenkinimo jausmų banga, išnyksta kančia ir įtampa, patiriamos teigiamos emocijos; o jeigu žmogui sunku ar neįmanoma patenkinti poreikio, jei veikla neduoda teigiamų rezultatų, kyla nusivylimas, neigiamos emocijos neatlėgsta, lieka įtampa ir nepasitenkinimas.
Nuotaika - sąlyginai ilgalaikė, gana pastovi psichinė būsena, pasireiškianti kaip ilgalaikis teigiamas ar neigiamas emocinis žmogaus veiklos fonas, kuriame išsiskiria daugiau ar mažiau ryškūs atskiri išgyvenimai. Nuotaiką gali sąlygoti savijauta. Priklausomai nuo mūsų nuotaikos tas pats įvykis gali nudžiuginti, suerzinti arba nuliūdinti.
Baimė
Aukštesniųjų gyvūnų bei kūdikių Moro refleksas byloja apie išgąsčio reakcijų svarbą. Kilus pavojui, automatiškai įsikimbama. Ir suaugę jaučia šį sąstingį. Trumpam gali sutrikti pulsas, kvėpavimas, susiaurėti sąmonė. Baimė irgi paralyžiuoja. Fiziškai ji reiškiasi kaip padažnėjęs pulsas, išsiplėtę akių vyzdžiai, rankų “laužymas”, psichiškai - kaip beviltiškumo jausmas, siaubas. Nors gausybė baimės formų slegia žmogų, bebaimingumas irgi būna pavojingas. Nors baimė negatyvi, žmogus, pasitaikius progai, jos ieško savo valia: antai per atrakcionus žmonės baimę išgyvena kaip pasitenkinimą, net maži vaikai gali mėgautis baime. Baimė skirstoma į tris formas: paprasta baimė, siaubas ir išgąstis. Baimės priežastys miglotos. Baimė yra ir rezultatas, ir priežastis.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Džiaugsmas
Džiaugsmo jausmas mus išlaisvina, praturtina, nuskaidrina bei sušildo. Džiaugsmo išgyvenimas gali būti skirtingų krypčių bei nevienodo intensyvumo. Daug pasyvesnės ir visuotinesnės yra linksmumo bei pasitenkinimo būsenos.
Pyktis
Pyktis yra emocija, kuria siekiama paveikti mums padariusį skriaudą ar įžeidimą kitą asmenį taip kad tas mums nusikaltęs asmuo kentėtų. Čia žymu aktyvus, net agresyvus noras įžeisti kitą. Supykęs žmogus dažniausiai kartoja tas pačias frazes, yra monotonija. Pykstantis, pvz., kivirčijantis, kraujas “užverda”, veidas kaista, raumenys įsitempia. Pyktis glaudžiai susijęs su valdžios problema. Kai apribojama mūsų teisė kontroliuoti, kenčiame laisvės suvaržymą, kurio daugiau ar mažiau stengiamasi atsikratyti.
Kančia
Sunkumai, skausmas, rūpesčiai, nelaimės ir kančios yra žmogaus egzistencinės situacijos dalis. Kaip tvarkomasi su savo rūpesčiais? Kiekvienas žmogus per savo gyvenimą išsiugdo tam tikras strategijas. Vienas lengviau nusimena, kitas nuvertina sunkumus, dar kitam atrama - juokas, kai kurie savo psichines kančias “perstumia” į fizines ligas; dauguma su savo kančia mėgina susidoroti savyje. Vis dėlto kenčiama ne tik dėl savęs pačių, bet ir dėl kitų.
Nustebimas
Kiekvienas nustebimas rodo, kad visuomet turime ateities vaizdinį. Nustembame, kai kas nors atsitinka visai kitaip. Dažniausiai žmogus apsidraudžia nuo pernelyg didelių staigmenų, bando numatyti visas įmanomas galimybes. Taigi nustebimas reiškia, jog kažko nepavyko numatyti, tačiau kartu staigmenos yra gyvenimo druska - be jų būtų nuobodu.
Socialiniai jausmai
Visos aukštesnės būtybės susijusios sudėtingais socialiniais ryšiais, formuojančiais įvairius socialinius jausmus, kuriuos galima įžvelgti sudėtinguose visuomeniniuose poelgiuose.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Meilė
Daugelis meilę laiko reikšmingiausiu jausmu. Apskritai meilė yra prieraišumo jausmas, į kurį įtraukiamos įvairios psichikos dalys; kai kurios iš jų yra nuolatinės, kitos jas papildo, kai kurios dominuoja slopindamos kitas. Meilės, kaip prieraišumo jausmo, pagrindas yra atsidavimas vienas kitam, apimąs švelnumą, gerumą, palankumą. Individų išsiskyrimas gimstant (evoliuciškai prasidėjęs nuo paprasto ląstelių dalijimosi) kompensuojamas prieraišumu. Mylimas asmuo tampa neatimama Aš dalimi: kas nutinka jam, panašiai ar net dar stipriau liečia mus. Meilė remiasi abipusiu patrauklumu, t.y. pasiaukojimą. Įsimylėjimas praeina, svarbesniu dalyku tampa interesų bendrumas, bendri tikslai, dvasinis artumas. Todėl meilė irgi tam tikra užduotis. Jei į tai neatsižvelgiama, netenkama ryšio pilnatvės.
Draugystė
Aristotelis tokią nuostatą vadina artimumo jausmu, skatinančiu iš geros valios gera daryti kitiems. Dažniausiai aukojasi draugai. Nors draugystė ne tokia intymi kaip meilė, norint sukurti gerus santykius, reikia ne mažesnės asmeninės simpatijos, abipusio vertinimo, atidumo, pasitikėjimo. Draugai iš dalies atsisako savo interesų vienas kito labui, tačiau netampa vienas nuo kito priklausomi.
Antipatija ir agresija
Antipatija yra bendras apibūdinimas, apimantis visas negatyvias emocijas be atviro priešiškumo. Tokia nuostata galima daiktų, gyvūnų, asmenų, idėjų atžvilgiu. Agresija viena daugiausiai psichologijos nagrinėjamų emocijų. Tai neuroanatominės struktūros nulemtas elgesys.
Pažintiniai jausmai
Pažintiniai jausmai - itin ryškus pavyzdys, kaip jausmai persipina su kitais psichiniais procesais. Vidiniai potyriai interpretuojami ir įtraukiami į aukštesnių intelektualinių bei pasaulėžiūrinių ryšių struktūrą.
Viltis
Viltis - tai emocinis išgyvenimas, kylantis laukiant norimo įvykio ir atspindinti numatomo jo realaus išsipildymo tikimybę. Žmogus visada orientuojasi į ateitį, todėl viltį galima vadinti pamatine emocija. Ji reiškiasi kaip tvirtas įsitikinimas, savikliova, tikėjimas keliamais tikslais, optimistinė įtampa, ateities ilgesys. Tačiau ji gali nuvesti ir apgaulingais klystkeliais: realius lūkesčius išstumia nerealių pasakų šalių vaizdiniai. Vis dėlto išgyvenant sunkias situacijas viltis reikalinga, reikia mokytis viltis.
Estetiniai ir religiniai jausmai
Estetinius vertinimus labai veikia laikas - tai, kas prieš 80 metų buvo laikomi bjauriais dalykais, šiandien daugelis patiria kaip gražius. Beje, dauguma žmonių savo vertinimus konformistiškai derina prie populiarių vertinimų. Religiniai jausmai yra dvasiniai išgyvenimai, kurių pobūdis priklauso nuo religinio centro bei asmens santykio su juo.
Meditacinės emocijos
Ši emocijų dalis susijusi su jau buvusiomis emocijomis. Žmogus ne tik išgyvena tam tikras jausmines būsenas, bet ir mėgina nuolat jas atnaujinti ir keisti: nepakankamas - sustiprinti, perdėtas - prislopinti, slogias pakeisti “gražiomis svajonėmis”. Tai yra meditatyvus emocionalumas, kitaip tariant, savęs pažinimas gilinantis į savo išgyvenimus. Meditacinės emocijos labiau nei momentinės būsenos padeda save emociškai realizuoti.
Gėda
Gėda yra tipiška žmogaus dorumą liudijanti emocija. Gėda reiškiasi fiziškai: nuleista galva, nukreiptas žvilgsnis, gestai, rodantys norą užsidengti.
Valia ir emocijos
Valia - tai sąmoningas žmogaus pastangas nukreipti savo elgesį ir mintis į tikslą, įveikiant kliūtis ir vidinius konfliktus. Valios dėka, žmogus, siekdamas tikslo, gali nugalėti neigiamas emocijas, kliūtis ir veikti toliau. Valia turi būti ugdoma kaip asmenybės savybė.
Teigiamų emocijų išraiškos judesiai priešingi neigiamų emocijų išraiškos judesiams. Valios dėka, žmogus, siekdamas tikslo, gali nugalėti neigiamas emocijas, kliūtis ir veikti toliau. Valia turi būti ugdoma kaip asmenybės savybė.
Emocinio intelekto ugdymas
Emocijos ir jausmai vaidina labai svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Emocijos kyla spontaniškai ir trunka neilgai, o jausmai - kiek intensyvesni ir ilgiau trunkantys. Tiek emocijos, tiek jausmai kyla nuolatos, padeda užmegzti santykį su mus supančia aplinka, parodo, kaip vertiname konkrečią situaciją, ar yra patenkinami mūsų poreikiai. Šios vidinės būsenos mums padeda suprasti tai, ką išgyvename bei reaguoti.
Norint labiau suprasti ir pažinti save, reikia atkreipti dėmesį į savo jausmus, kasdien savęs paklausti: Kaip aš šiandien jaučiuosi? Koks elgesys ar aplinkos veiksnys šį jausmą sužadino? Koks praeities išgyvenimas ar įvykis susijęs? bei pastebėti savo kūno reakciją: Gal aš įsitempęs? Gal padažnėjo kvėpavimas? Gal pila prakaitas? Gal širdis neramiai plaka?
Kita svarbi emocinės kompetencijos dalis yra jausmų ir emocijų išraiška. Ji gali būti nebrandi, kai savo jausmus išreiškiame destruktyviu, netinkamu būdu, bei brandi, kai reaguojame apgalvotai bei pritaikydami socialinius įgūdžius. Dažniausiai daugumą sunkumų aplinkoje sukelia destruktyvi jausmų išraiška, kuri būna labiau pastebima, tokia, kaip fizinis smurtas, patyčios, šaukimas, kaltinimai. Verta pastebėti, kad prie žalingos išraiškos priskiriamas ir jausmų užgniaužimas.
Tinkamai išreikšti jausmus ir emocijas galima atpažįstant, koks jausmas Jums kilo bei koks konkretus aplinkos veiksnys ar elgesys jį sukėlė. Pastebėkite savo kūno reakcijas. Jei kyla stipri emocija - kiek nusiraminkite. Atraskite sau malonius ir jums priimtinus nusiraminimo būdus.