Asmenybės Raidos Psichologija: Teorijų Apžvalga

Įvadas

Asmenybės raida yra sudėtingas ir nuolatinis procesas, kurio metu keičiasi žmogaus elgesys, mąstymas ir jausmai. Šiame straipsnyje pateikiama pagrindinių asmenybės raidos teorijų apžvalga, nagrinėjanti, kaip formuojasi ir keičiasi žmogaus individualumas. Aptarsime įvairius požiūrius - nuo psichoanalitinio iki kognityvinio, atkreipdami dėmesį į kiekvienos teorijos stipriąsias ir silpnąsias puses.

Raidos Samprata ir Jos Sritis

Raida apima biologinius, psichologinius ir socialinius pokyčius, vykstančius per visą žmogaus gyvenimą. Raidos sritis apima įvairius aspektus, tokius kaip biologiniai raidos procesai, aplinkos įtaka, raidos proceso sąveika, laiko faktorius ir istorinė bei kultūrinė perspektyva. Žmogaus raidos tyrimai siekia suprasti šiuos procesus ir veiksnius, lemiančius asmenybės formavimąsi.

Pagrindinės Raidos Sferos

Pagrindinės raidos sferos apima:

• Biologinę raidą: Fizinis augimas, smegenų vystymasis ir motoriniai įgūdžiai.
• Pažintinę raidą: Mąstymo, atminties, kalbos ir problemų sprendimo įgūdžių vystymasis.
• Socialinę ir emocinę raidą: Santykių su kitais kūrimas, emocijų reguliavimas ir moralės principų formavimas.

Pagrindinės Raidos Psichologijos Problemos

Pagrindinės problemos apima:

• Prigimtis vs. Aplinka: Kiek raida priklauso nuo įgimtų savybių ir kiek nuo aplinkos veiksnių?
• Tęstinumas vs. Diskretiškumas: Ar raida yra nuolatinis procesas, ar ji vyksta etapais?
• Universalumas vs. Specifiškumas: Ar raidos procesai yra vienodi visiems žmonėms, ar jie priklauso nuo kultūros ir individualių skirtumų?

Moksliniai Raidos Psichologijos Tyrimo Metodai

Raidos psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai:

Taip pat skaitykite: Raidos teorijų apžvalga

• Stebėjimas: Elgesio stebėjimas natūraliomis arba laboratorinėmis sąlygomis.
• Interviu: Pokalbiai su individais, siekiant gauti informacijos apie jų patirtį ir požiūrius.
• Testai ir anketos: Standartizuoti instrumentai, skirti įvertinti kognityvinius, emocinius ir socialinius įgūdžius.
• Longitudinaliniai tyrimai: Tų pačių individų stebėjimas ilgą laikotarpį, siekiant nustatyti raidos pokyčius.
• Skerspjūvio tyrimai: Skirtingo amžiaus grupių palyginimas vienu metu, siekiant nustatyti amžiaus skirtumus.

Pagrindinės Asmenybės Raidos Teorijos

Dispozicinės Asmenybės Teorijos

Šios teorijos pabrėžia įgimtus asmenybės bruožus, kurie yra palyginti pastovūs ir nulemia žmogaus elgesį įvairiose situacijose.

Didysis Penketas (Big Five)

Tęsiant G. Allporto, H. Eysencko ir R. Cattello tyrimus, surinktas ir apibendrintas gausus savęs aprašymų kiekis, ko pasekoje išaiškėjo 5 dažniausiai pasikartojantys bruožai - Big Five. Taip užgimė naujas dispozicinis asmenybės modelis. Šis modelis išskiria penkis pagrindinius asmenybės bruožus:

• Atvirumas patirčiai: Smalsumas, kūrybiškumas, vaizduotė.
• Sąžiningumas: Organizuotumas, atsakingumas, kruopštumas.
• Ekstravertiškumas: Komunikabilumas, energingumas, socialumas.
• Sutariamumas: Geranoriškumas, užuojauta, pasitikėjimas.
• Neurotiškumas: Nerimas, dirglumas, emocinis nestabilumas.

Šie bruožai yra matuojami įvairiais psichologiniais testais ir naudojami asmenybės profiliams sudaryti.

Išmokimo Teorijos

Išmokimo teorijos teigia, kad asmenybė formuojasi per patirtį ir mokymąsi.

Biheviorizmas

Biheviorizmas pabrėžia išmokimą klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo būdu. Klasikinis sąlygojimas (pvz., Pavlovo šunys) apima asociacijų tarp dirgiklių kūrimą, o operatyvinis sąlygojimas (pvz., Skinnerio dėžė) - elgesio formavimą per atlygį ir bausmes. Jei alkanas šuo užuos maistą (stimulas), Klasikine sąlyginė reakcija.

Taip pat skaitykite: Sužinokite apie asmenybės raidos teorijas

Socialinio Mokymosi Teorija

Socialinio mokymosi teorija, plėtojama Alberto Banduros, teigia, kad žmonės mokosi stebėdami kitus ir modeliuodami jų elgesį. Bandura teigė, kad žmogus mokosi stebėdamas kitų elgesį.

Kognityvinė Teorija

Kognityvinė teorija akcentuoja pažinimo procesų, tokių kaip mąstymas, suvokimas ir atmintis, vaidmenį asmenybės raidoje.

Kognityvinės Raidos Stadijos Pagal Jean Piaget

Jean Piaget sukūrė kognityvinės raidos stadijų teoriją, kuri apibūdina, kaip vaikų mąstymas keičiasi augant. Pagal Piaget, vaikai pereina per keturias pagrindines stadijas: sensomotorinę (0-2 metai), priešoperacinę (2-7 metai), konkrečių operacijų (7-11 metų) ir formaliųjų operacijų (nuo 11 metų). Kiekvienoje stadijoje vaikai įgyja naujų kognityvinių gebėjimų, leidžiančių jiems geriau suprasti pasaulį.

• Konkretus operacinis mąstymas:
• Formalus operacinis mąstymas:

Kognityvinė Raida Socialiniame Kontekste

Levas Vygotskis pabrėžė socialinio ir kultūrinio konteksto svarbą kognityvinėje raidoje. Jis teigė, kad vaikai mokosi per socialinę sąveiką su labiau patyrusiais asmenimis, kurie padeda jiems peržengti savo dabartines galimybes.

Psichoanalitinė Teorija

Psichoanalitinė teorija, sukurta Sigmundo Freudo, teigia, kad asmenybė formuojasi ankstyvojoje vaikystėje per nesąmoningus konfliktus ir potraukius.

Taip pat skaitykite: Raidos psichologija: Integruotas požiūris

Vystymosi Stadijos Pagal Freudą

Freudas išskyrė penkias psichoseksualinės raidos stadijas: oralinę (0-1 metai), analinę (1-3 metai), falinę (3-6 metai), latentinę (6-12 metų) ir genitalinę (nuo 12 metų). Kiekvienoje stadijoje pagrindinis malonumo šaltinis yra susijęs su tam tikra kūno zona.

• Oralinė Stadija (0-1 metai): pagrindinis malonumo šaltinis yra burna. Valgymas, čiulpimas ir kramtymas yra pagrindinės veiklos, susijusios su šia stadija. Fiksacija oralinėje stadijoje gali sukelti priklausomybę nuo kitų, polinkį į rūkymą ar alkoholį, taip pat lengvatikiškumą arba kandžiojimąsi.
• Analinė Stadija (1-3 metai): pagrindinis malonumo šaltinis yra šalinimas. Vaikas mokosi kontroliuoti tuštinimąsi, o tai gali turėti įtakos jo asmenybės formavimuisi. Griežtas pratinimas prie puoduko gali sukelti užsispyrimą, šykštumą ir tvarkingumą, o per daug laisvas - netvarkingumą ir destruktyvumą.
• Falinė Stadija (3-6 metai): pagrindinis malonumo šaltinis yra lytiniai organai. Šioje stadijoje vaikai patiria Edipo kompleksą (berniukai) arba Elektros kompleksą (mergaitės), kurie susiję su seksualiniu potraukiu priešingos lyties tėvui ir priešiškumu tos pačios lyties tėvui.

Identifikacija ir Pakeitimas

Freudo teorijoje svarbūs mechanizmai yra identifikacija (perėmimas kito žmogaus bruožų) ir pakeitimas (instinkto objekto pakeitimas kitu). Identifikacija padeda sumažinti įtampą, o pakeitimas leidžia patenkinti instinktus socialiai priimtinu būdu. Sublimacija - tai pakeitimas, kuris skatina kultūrinius pasiekimus.

Asmenybės Struktūra Pagal Freudą

Froidas teigė, kad asmenybę sudaro trys struktūros:

• Id: pasąmonės dalis, kuri siekia patenkinti instinktus.
• Ego: sąmonės dalis, kuri reguliuoja Id veiksmus atsižvelgiant į realybę.
• Superego: moralės principų visuma, kuri atspindi visuomenės normas ir vertybes.

Kiti Psichoanalitiniai Požiūriai

• Karlas Jungas: pabrėžė kolektyvinės pasąmonės ir archetipų svarbą.
• Alfredas Adleris: akcentavo individualios psichologijos svarbą ir siekį įveikti menkavertiškumo jausmą. Alfredo Adlerio teorijos ir praktikos taikymas bei sklaida buvo veikiami Europos istorijos. Adleris suformulavo savo pirmuosius teorinius postulatus būdamas artimas S. Freudo mokinys. Freudas supykęs atmetė Adlerio idėjas, netgi pareiškė, kad jos yra labai pavojingos psichoanalizės teorijai, ardo ją iš esmės. A. Adleris buvo priverstas pasitraukti iš psichoanalitikų rato ir 1914 m. įkūrė savo Individualiosios psichologijos draugiją, pradėjo leisti žurnalą „Journal for Individual Psychology”. Tolesnei jo teorijos eigai įtakos turėjo jo patirtis Pirmojo pasaulinio karo metais, kai jis tarnavo veikiančioje armijoje gydytoju psichiatru. Kai kurioms jo pažiūroms galėjo turėti įtakos ir jo žmona Raissa Epštein, iš Rusijos emi¬gravusi socialiste, feministė. Būtent per žmoną jis susipažino ir artimai bendravo su Leonu Trockiu ir jo žmona Natalja, būtent ji privertė Adlerį pamatyti ir suvokti moters nelygiavertiškumą to meto visuomenėje. Ir gyvenime, ir savo teorijoje bei konsultavimo praktikoje Adleris teigė lygiavertiškumo ir demokratijos idėjas kaip labiausiai atitinkančias mūsų psichologine prigimtį. A. Austrijoje Adleris užėmė tvirtą padėtį moksliniame ir socialiniame to meto gyvenime. Buvo populiarios jo paskaitos, populiarus jis buvo tarp kolegų, turėjo gausų savo pasekėjų būrelį, netrūko klientų. Sėkmingai ėjo individualiosios psichologijos žurnalas, Vienoje buvo įkurta gimnazija, kurioje vaikai buvo ugdomi pagal Adlerio idėjas. Nacizmas - kitas totalitarinis režimas atėjo į valdžią Austrijoje ketvirtojo dešimtmečio viduryje. A. Adleris įžvelgė šios politinės jėgos grėsmę dar anksčiau. Jis pats su savo šeima jautėsi nesaugiai, nes buvo žydai, o ir pati fašizmo ideologija buvo priešinga visai jo pasaulio bei žmogaus sampratai. 1926 m. Adleris emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. JAV Adlerio teorija tapo labai populiari. Įdomu, kad Adleriui pradėjus rašyti angliškai kai kurios jo teorijos sąvokos šiek tiek pasikeitė. Amerikietiškas pragmatiškumas metafizines aukštumas pasiekiančią bendruomeniškumo jausmo (Gemeinschaftsgefuehl) sampratą pakeitė žemiškesne, į veiklą nukreipta socialinio intereso sąvoka. Adleris ir gyvendamas Amerikoje daug keliavo po Europą ir skaitė paskaitas įvairiuose universitetuose, stengėsi patekti į Tarybų Rusiją, matyt, tikėdamasis ap¬tikti prapuolusios dukters pėdsakus. 1933-1945 m. Adlerio pasekėjų Vokietijoje ir Austrijoje liko mažai. Kai kurie emigravo, kai kurie žuvo koncentracijos stovyklose, kai kurie -dar blogiau - bendradarbiavo su nacistine vyriausybe. Po karo adleriška teorija ir praktika vokiškai kalbančiuose Europos kraštuose praktiškai nunyko. Ir tik antroje dvidešimtojo amžiaus pusėje vėl sugrįžo pakankamai ironiškai - iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Lietuvoje Adlerio teorijos pagrindus Vilniaus universitete dėstė prof. A. Gučas. Nuo devintojo dešimtmečio vidurio Lietuvoje kelis kartus lankėsi Cincinačio Xaviero universiteto prof. V. Bieliauskas - šeimos terapeutas, Adlerio mokyklos žinovas ir atstovas. Iš naujos pirmųjų Lietuvoje paruoštų psichologų kartos viena iš Adlerio teoriją propagavusių ir palaikiusių psichologų buvo prof. D. Gailienė. Psichologai Z. Streikus ir A. Kučinskas nuo studijų metų domėjosi A. Adlerio psichologija, A. Kučinskas dėstė apie ją VDU bei Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institute. 1992 m. Druskininkuose Z. Streikus, D. Streikuvienė, R. Bieliauskaitė įsteigė „Darnos” mokyklą. Aktyviai jos veikloje dalyvavo D. Kuzmickienė, programas organizuoti padėdavo tuo metu Druskininkuose gyvenusios ir dirbusios psichologės R. Kalnaitytė ir E.Repšytė. Nuo 1992 m. Asmenine Z. Streikaus iniciatyva Darnos mokyklos steigėjai 1992 m. išvyko į tarptautinę A. Adlerio psichologijos mokyklos vasaros stovyklą ICASSI (International Committee of Adler Summer Schools and Institute) Olandijoje, 1993 m. - Prahoje. Ši šeimoms, vaikams ir jaunimui skirta stovykla ICASSI buvo įkurta individualiosios psichologijos klasiko, A. Adlerio mokinio R. Dreikurso iniciatyva 1963 m. Jos tikslas - skleisti A. Adlerio mokymą. Programa paruošta įvairių sričių profesionalams -psichologams, psichoterapeutams, socialiniams darbuotojams, pedagogams, tėvams, verslininkams, jaunimui. Šiose mokyklose užmegzti ryšiai padėjo 1992-1996 m. Druskininkų „Darnos” mokykloje suorganizuoti nemažai seminarų, kuriuos vedė iškilūs individualiosios psichologijos profesionalai - Betty Lou Betner (JAV), Helmutas Heuschenas (Vokietija), Teo Joostenas (Olandija), Ericas Masangeris (JAV), Michaelis Pop-kinas (JAV),Yvonne Schuerer (Šveicarija), prof. R. Kernas (JAV), Frankas VValtonas (JAV). 1993 m. „Darnos” mokykloje suburta pirmoji mažoji lietuviškoji adlerinė vasaros stovykla (mini ICASSI), kurią vedė IP klasiko R. Dreikurso duktė Eva Ferguson-Dreikurs ir jos vyras prof. W. G. Lindenas bei psichologė iš Kanados E. Nash. Visi šie žmonės esmingai prisidėjo prie individualiosios psichologijos idėjų plitimo Lietuvoje. Jų moralinė, profesinė ir finansinė parama buvo svarbi tolesniame A. Kitas individualiosios psichologijos raidos etapas - 1997 m. Editos Briedienės iniciatyva 20 žmonių iniciatyvinė grupė įsteigė Lietuvos individualiosios psichologijos draugiją (LIPD). Edita Briedienė buvo pirmoji jos prezidentė. Šiuo metu draugija vienija daugiau nei 60 narių. 1997 m. Eglės Zubienės ir Editos Briedienės iniciatyva buvo surengta pirmoji LIPD vasaros stovykla Paberžėje. Joje dalyvavo 30 žmonių -įvairių sričių profesionalų su šeimomis. Nuo to laiko LIPD vasaros stovykla vyksta kiekvienais metais. Dalyvių skaičiui išaugus iki 100 ir daugiau buvo pakeista stovyklos vieta. Ir pastaraisiais metais rugpjūčio pabaigoje adlerininkai ir jiems prijaučiantieji su šeimomis ir be jų renkasi Pasvalio rajone esančiame Balsių malūne. 1998 m. Lietuvoje vykusiame ICASSI turėjo galimybę dalyvauti net 40 Lietuvos profesionalų. Lietuvoje individualiosios psichologijos raidą skatinti padėjo ir filantropas iš Jungtinės Karalystės J. Sharpas - ne tik sudaręs galimybę dideliam būriui psichologų iš Lietuvos dalyvauti tarptautinėje vasaros stovykloje (ICASSI) Vilniuje, bet ir finansavęs 1999-2000 m. prof. R. Kerno bei F. Waltono projektą. Buvo mokomi trijų Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos psichologai, pedagogai bei mokytojai, o mokymus vedė prof. R. Kernas ir F. Waltonas bei 4 LIP draugijos narės psichologės: L. Lasauskienė, E. Beržinienė, E. Zubienė ir V. Dapševičienė. 1999-2000 m. Lietuvos individualiosios psichologijos draugijos gyvenime būta daug įvykių: grupė stažavo užsienyje, Lietuvoje vedė įvai¬rius mokymus psichologams, tėvams, pedagogams, gydytojams, socialiniams darbuotojams, vaikams ir paaugliams. Matant vis akivaizdesnę individualiosios psichologijos mokymų prasmę ir praktinę naudą, vis aiškesniu tapo sistemingų ir nuoseklių žinių poreikis. Tuo laikotarpiu Edita Briedienė stažavosi Šveicarijoje, Ciuricho individualiosios psichologijos institute. Lietuvos individualiosios psichologijos draugija 2000 m. įstojo į IAIP - Tarptautinę individualiosios psichologijos asociaciją. 2008 m. tarptautinį šios draugijos kongresą Tarptautinė IP asociacija patikėjo jos vardu organizuoti Lietuvos individualiosios psichologijos draugijai bei Individualiosios psichologijos institutui. Šis sprendimas rodo, kad Lietuvos adlerininkai yra laikomi pakankamai pajėgūs atlikti tokį sudėtingą uždavinį. 2012 m. 2000 m. vasario mėnesį buvo įsteigta viešoji įstaiga Individualiosios psichologijos institutas. Jo steigėjos - Rasa Barkauskienė, Erika Beržinienė, Rasa Bieliauskaitė, Edita Briedienė, Lilija Lasauskienė, Violeta Satkūnienė ir Eglė Zubienė. Violeta Satkūnienė buvo pirmoji instituto direktorė. Instituto mokslinę ir taikomąją strategiją kuria mokymo taryba, kurią sudaro Edita Heister, Erika Kern, Eglė Zubienė, Rasa Barkauskienė ir Rasa Bieliauskaitė.
• Karen Horney: kritikavo Froido požiūrį į moteris ir teigė, kad moterys jaučiasi menkavertės, nes yra priklausomos ekonomine, politine ir socialine prasme nuo vyrų.
• Haris Stekas Salivanas: interpersonalinės psichoanalitinės teorijos pradininkas.

Humanistinės Asmenybės Teorijos

Šios teorijos pabrėžia žmogaus laisvę, pasirinkimą ir savirealizacijos siekį.

Karlo Rodžerso Teorija

Karlas Rodžersas atsisakė jam neįdomios psichologijos teorijos ir plėtojo savo 19-os teiginių „terapijos, asmenybės ir tarpasmeninių santykių teoriją” kurią pristatė 1951 m. knygoje Client-Centered. Rodžersas teigė, kad žmogus turi įgimtą polinkį tobulėti ir siekti savirealizacijos. Geras gyvenimas - tai ne galutinis punktas, o kryptis, kuria žmogus juda pagal savo prigimtį. Atvirumas išgyvenimams. Tokie žmonės suvokia savo išgyvenimus nejausdami grėsmės.

Abrahamo Maslow Teorija

Tyrinėdamas sėkmingiausius, brandžiausius visuomenės narius Maslow išskyrė tokius jiems būdingus bruožus: Pilnesnis realybės suvokimas. Abraham Maslow sukūrė poreikių hierarchijos teoriją, kuri teigia, kad žmogaus poreikiai yra išdėstyti hierarchine tvarka. Žemiausiame lygyje yra fiziologiniai poreikiai, o aukščiausiame - savirealizacijos poreikis. Maslow teigė, kad žmogus gali siekti aukštesnių poreikių tik patenkinęs žemesnius.

Gordono Allporto Teorija

Brandi asmenybė pagal Gordon Willard Allport (1897-1967). Žmogaus brendimas - tai visą gyvenimą trunkantis procesas. Nebrandžių žmonių elgesys kyla dėl neįsisąmonintų motyvų, dažniausiai ateinančių dar iš vaikystės. Psichologiškai brandi asmenybė apibūdinama 6 bruožais: Žmonės, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, geriausiu būdu daro tai, ką jie sugeba daryti, apibūdinami kaip sveiki, pilnaverčiai.

Erik Eriksono Psichosocialinė Teorija

Erik Erikson išplėtojo psichosocialinę asmenybės raidos teoriją, kuri apima visą žmogaus gyvenimą. Jis išskyrė aštuonias raidos stadijas, kurių kiekvienoje žmogus susiduria su savita psichosocialine krize. Sėkmingas krizės įveikimas lemia asmenybės augimą, o nesėkmingas - psichologines problemas.

Eriksono Stadijos:

• Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas (0-1 metai): Kūdikis mokosi pasitikėti savo globėjais.
• Autonomija arba abejonė (1-3 metai): Vaikas mokosi būti savarankiškas.
• Iniciatyva arba kaltė (3-6 metai): Vaikas mokosi imtis iniciatyvos ir planuoti veiksmus.
• Darbštumas arba nepilnavertiškumas (6-12 metų): Vaikas mokosi būti produktyvus ir kompetentingas.
• Tapatybė arba vaidmenų painiava (paauglystė): Jaunuolis ieško savo tapatybės ir vietos visuomenėje.
• Intymumas arba vienatvė (jaunystė): Jaunuolis mokosi užmegzti artimus santykius su kitais.
• Tęstinumas arba uždarumas (vidutinis amžius): Suaugęs žmogus siekia būti produktyvus ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
• Vientisumas arba nusivylimas (senatvė): Senyvas žmogus apmąsto savo gyvenimą ir siekia jaustis patenkintas.

Kiti Požiūriai

Egzistencinė Psichologija

Egzistencinė psichologija pabrėžia žmogaus laisvę, atsakomybę ir gyvenimo prasmės paieškas. Ši kryptis teigia, kad asmenybė formuojasi per žmogaus pasirinkimus ir reakcijas į gyvenimo iššūkius. Kai kurie žmonės nėra nei depresyvūs, nei apimti manijos, tačiau vis tiek nėra ir sveikos psichikos. Juos kamuoja asmenybės ar temperamento sutrikimai. Pasitaiko, jog žmogaus protą apgula klausimai apie tai, kas jis yra ir kokia jo paskirtis šioje žemėje. Ir tada paaiškėja, kad tas protas, į savo paties išsikeltus klausimus atsakyti negali, nes tai pranoksta jo galimybes. Tada tenka kreiptis pagalbos. Asmenybės raida gyvenime: egzistencinio apsisprendimo psichologija - I" yra kun. dr. Kęstučio Trimako antroji studija religijos psichologijos knygų serijoje. Joje svarstomas žmogaus asmenybės atsiskleidimas, sukeltas tiek vidinių poreikių, tiek gyvenimo keliamų uždavinių. Aptariamos Eriko H. Erikson'o, Danielio J.

ERG Teorija

ERG teorija išskiria 3 poreikių lygmenis: egzistencijos, santykių ir augimo. Jis pabrėžė asmeninių laimėjimų (rezultatų), įtakos kitiems žmonėms (valdžios), draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių (priklausymo) svarbą.

Moralės Raidos Teorijos

Moralės raida - tai procesas, kurio metu individas įgyja moralinius principus ir vertybes, kurios lemia jo elgesį socialinėse situacijose.

Piaget Teorija Apie Moralę

Piaget išskyrė dvi pagrindines moralės raidos stadijas:

• Heteronominė moralė (5-10 metų): Vaikai tiki, kad taisyklės yra nekintamos ir nustatytos autoriteto. Jie vertina veiksmus pagal jų pasekmes, o ne pagal ketinimus.
• Autonominė moralė (nuo 10 metų): Vaikai supranta, kad taisyklės gali būti keičiamos ir kad moraliniai sprendimai turėtų būti grindžiami abipusiu susitarimu ir teisingumu. Jie vertina veiksmus pagal ketinimus, o ne tik pagal pasekmes.

Kohlberg Moralės Raidos Samprata

Kohlberg išplėtojo Piaget idėjas ir sukūrė išsamesnę moralės raidos teoriją, kurią sudaro trys lygmenys, suskirstyti į šešias stadijas:

• Iki konvencinis lygmuo:
  • 1 stadija: Paklusnumas ir bausmė.
  • 2 stadija: Individualizmas ir mainai.
• Konvencinis lygmuo:
  • 3 stadija: Tarpasmeninis sutarimas ir atitikimas.
  • 4 stadija: Įstatymų ir tvarkos orientacija.
• Po konvencinis lygmuo:
  • 5 stadija: Socialinio kontrakto orientacija.
  • 6 stadija: Universalių etinių principų orientacija.

Asmenybės Raidos Tyrimai

Asmenybės raidos tyrimai naudoja įvairius metodus, tokius kaip stebėjimas, interviu, testai ir anketos, siekiant suprasti, kaip formuojasi ir keičiasi žmogaus asmenybė. Šie tyrimai padeda patvirtinti arba paneigti teorijas ir sukurti naujus asmenybės raidos modelius.

Aplinkos Įtaka Asmenybės Formavimuisi

Vaiko aplinka, motinystė ir tėvystė turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Motinystė ir tėvystė yra pereinamieji, kriziniai laikotarpiai, kuriuose tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais.

Mentalizacija ir Prieraišumas

Mentalizacija yra elgesio supratimas susiejus su intencionaliomis psichikos būsenomis. Nors šis gebėjimas literatūroje apibrėžiamas šiek tiek skirtingai, taip pat šiek tiek skirtingai aiškinama jo raida, pasta­ruoju metu vis didėja susidomėjimas tarpasmeniniais mentalizacijos raidos veiksniais. Fonagy, Steele, Steele, Moran ir Higgitt (1991), taip pat Fonagy, Gergely, Jurist ir Target (2004) siūlomas požiūris, kai vai­kų prieraišumas ir tėvų mentalizacija yra suprantami kaip itin reikšmingos vaikų mentalizacijos raidos prielaidos, yra plačiau aprašomas ir empiriškai tikrinamas ankstyvoje vaikystėje. Vidurinėje vaikystėje ir paauglystėje, vykstant reikšmingiems prieraišumo sistemos pokyčiams, prieraišumo ir tėvų mentaliza­cijos vaidmuo vaiko mentalizacijos raidai ir sklaidai nėra apibrėžtas. Šios apžvalgos tikslas yra atskleisti ir analizuoti svarbiausius empirinius atradimus, susijusius su mentalizacijos vaikystėje ir paauglystėje tyrimais ir taip išryškinti ir kritiškai įvertinti vaiko prieraišumo ir tėvų mentalizacijos, kaip pagrindinių teoriškai postuluojamų veiksnių, vaidmenį vaiko mentalizacijos raidai. Apžvelgti tyrimai rodo, kad gera tėvų mentalizacija yra svarbi saugiam prieraišumui ir psichikos teorijos įgijimui ankstyvoje raidoje, at­skleidžia motinų reflektyviosios funkcijos prieraišumo santykiuose svarbą organizuotoms vaiko prier­aišumo strategijoms. Be to, prasta motinų reflektyvioji funkcija siejasi su dezorganizuotu prieraišumu, o šis, skirtingų tyrimų duomenimis, yra susijęs su prastesniais mentalizacijos gebėjimais tiek ankstyvo­je, tiek vėlesnėje raidoje. Nors prieraišumo, saugumo ir mentalizacijos ryšys lieka svarbus ir vidurinėje vaikystėje, ir paauglystėje, tyrimai pateikia skirtingų duomenų apie strategijų reikšmę mentalizacijos naudojimui ir kartu rodo, kad ne tiek prieraišumo saugumas, kiek prieraišumo sistemos organizavimas apskritai yra sėkmingos mentalizacijos raidos sąlyga. Empiriniai duomenys rodo, kad motinų men­talizacija būna svarbi vaiko mentalizacijai ir vėlesnėje raidoje, kartu atskleisdami skirtingų motinos mentalizacijos gebėjimo dėmenų reikšmę vaiko ir paauglio mentalizacijos raiškai. Kita vertus, vis dar nepakanka empirinių duomenų, kurie leistų paaiškinti galimus aptariamų procesų sąveikos vėlesnėje raidoje mechanizmus.

tags: #raidos #psichologija #raidos #teorijos