Daug profesijų reikalauja nepriekaištingo profesionalumo, kur net menkiausia klaida gali turėti pasekmių. Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, ir profesinės galimybės yra neribotos. Tarp įvairių profesijų atstovų galima rasti puikių specialistų, klystančių ir nespėjančių. Neretai tarp jų pasitaiko ir psichikos ligomis sergančių žmonių. Ar saugu, kai pacientą gydo psichikos liga sergantis gydytojas? Ar ramu tėvams, kurių vaiką moko psichikos liga sergantis pedagogas? Straipsnyje nagrinėjama depresijos ir darbo darželyje tema, siekiant atskleisti iššūkius ir galimybes, su kuriomis susiduria tiek darbuotojai, tiek ugdytiniai.
Psichikos ligos ir įsidarbinimo sunkumai
Šiaulių psichikos ligomis sergančiųjų klubo „Dvasinė šiluma“ pirmininkė Laima Vitienė teigia, kad žmogui, sergančiam psichikos liga, kuriam nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis, susirasti darbą yra labai sunku. Dažniausiai darbą susiranda tie, kurie slepia savo ligą nuo darbdavio, arba tie, kurie darbą turėjo dar prieš ligą ir jame liko.
Šiaulietis Darius (vardas pakeistas) septynerius metus ieškojo darbo. Jis įsitikinęs, kad jei darbdavys žinotų apie jo ligą, jis būtų atleistas. Tačiau be darbo, vien iš neįgalumo pašalpos, žmogus neišgyventų. Darius turi šeimą, augina vaiką ir jaučiasi geriau, kai nereikia šeimai skursti ir pats gali gyventi savarankiškai. Tačiau, pasak L. Vitienės, tai yra reta išimtis. Dažniausiai klubo nariai, turintys 2-3 neįgalumo grupę, darbo negauna, nors fiziškai yra sveiki.
L. Vitienės nestebina, kad psichikos ligomis sergantys žmonės dirba ir gydytojais, ir mokytojais, ir statybininkais. Pasak jos, šiauliečiai, dirbantys atsakingus darbus, nesilanko psichikos ligomis sergančiųjų klube. Vilniuje situacija kitokia - ten sergantieji psichikos ligomis ir dirbantys žmonės yra susibūrę į kitą grupę, kurioje yra ir gydytojų, ir mokytojų, ir teisininkų.
Dažniausiai psichikos ligomis sergantieji dirba neterminuotą, menkai mokamą darbą. Europos Sąjungos finansuojamos programos situacijos nepakeitė - darbdaviai, sužinoję, kad žmogus serga psichikos liga, į darbą nepriima. Dažniausiai darbą turi tie, kurie dirbo ir prieš ligą - atleisti žmogų dėl ligos įstatymai draudžia. Pasak L. Vitienės, atleistas iš darbo gali būti tik tas ligonis, kuriam medikai nustato sunkią negalią ir žmogus dirbti nebegali.
Taip pat skaitykite: Auklėtojos depresija
Darbdavių baimės ir stereotipai
Psichikos ligos visuomenėje kelia baimę, sergančiaisiais nepasitikima, o jų motyvacija dirbti dažnai būna maža. Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės direktorius Eugenijus Mikaliūnas mano kitaip. Jis įsitikinęs, kad sergantieji psichikos ligomis nori ir gali dirbti, tačiau jų galimybes riboja liga. Net ir sergantieji sudėtingomis psichikos ligomis, tokiomis kaip depresija, šizofrenija ar manija, gali imtis darbinės veiklos tuo metu, kai neserga. Ligos paūmėjimo metu, kai žmogui taikomas gydymas, jam skiriamas nedarbingumo lapelis, suteikiantis teisę nedirbti.
E. Mikaliūnas pažymi, kad sergantieji silpnaprotyste ar patyrę galvos traumas, paženklinusias psichiką, negalėtų imtis jokio darbo. Vaikystėje susirgusieji psichikos ligomis net neįgyja profesijos ir dirbti negalės. Yra darbų, kurių žmonės, kuriems diagnozuota psichikos liga, negalės dirbti, pavyzdžiui, turėti ginklo ar vairuoti automobilio. Tačiau, pasak E. Mikaliūno, gydytojai, mokytojai, pardavėjai ir kitų paprastų profesijų žmonės gali dirbti net ir tada, kai serga. Tokiu atveju atsakomybė už šį žmogų didesnė, nes būtina pastebėti ligos pradžią, kad darbuotojo elgesys netaptų neadekvatus.
Psichiatras teigia, kad per savo ilgametę darbo praktiką yra pažinęs ne vieną žmogų, kuriam nustatyta psichikos liga, tačiau jis iki pensijos dirbo savo darbą, gydėsi ir vėl dirbo. E. Mikaliūnui dažnai tenka konsultuotis su specialistais iš Sveikatos apsaugos ministerijos ar Vilniaus universiteto Medicinos katedros, kai reikia nustatyti žmogaus darbines galimybes po to, kai psichikos liga diagnozuojama protinį darbą dirbančiam žmogui. Jei medikai nusprendžia, kad dirbti žmogus negalės, jis siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos komisiją, kurioje dirbantys psichikos sveikatos specialistai nustato darbingumo lygį, nusprendžia, kokį darbą žmogus gali dirbti, kokie ribojimai turi būti taikomi ir pateikia rekomendacijas.
E. Mikaliūnui nuolat skambina darbdaviai, įstaigų vadovai ir klausia, kaip jiems elgtis, kai darbuotojas ima elgtis neadekvačiai, įtariama psichikos liga. Dirbantį psichikos ligonį saugo ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, kuriame numatyta, kad gydytojas gali išduoti nedarbingumo lapelį ne nuo tos dienos, kai žmogus atvyko į gydymo įstaigą, bet savaitę iki ligos diagnozės. Tai apsaugo žmogų nuo to elgesio ir galimų sprendimų, kuriuos jis įvykdė veikiamas ligos. Pavyzdžiui, jei žmogus keletą dienų nėjo į darbą, nes jam paūmėjo depresija ir jis užsidarė savo kambaryje, diagnozei pasitvirtinus, žmogus nebus atleistas iš darbo dėl pravaikštų. Taip pat, jei darbuotojas parašo pareiškimą atleisti iš darbo savo noru, pareiškimas turi būti naikinamas, jei žmogui diagnozuojama psichikos liga.
Sergantį žmogų gina Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuriame nurodyta, kad ligos diagnozė negali būti rašoma net ir į nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau dažnas darbdavys pats skambina į gydymo įstaigą ir klausia gydytojo, kokia liga slepiasi už šifro. E. Mikaliūnas teigia, kad jis to negali sakyti, tačiau pripažįsta, kad visi ligų šifrai yra internete.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
E. Mikaliūnas mano, kad psichikos sveikatos ligos neturėtų būti labai įslaptintos, nes labai gerai, kai apie tai žino artimos aplinkos žmonės, kurie paūmėjimo atveju gali suteikti pagalbą ir supratimą. Jis teigia žinantis ne vieną atvejį, kai kolegos aplanko bendradarbį, užsuka į gydytojo kabinetą ir pasakoja, jog žmogus jis - labai geras, labai reikia jam padėti, kad pasveiktų ir galėtų grįžti į darbą. Jis taip pat žino atvejų apie gerus kaimynus, kurie skambina gydytojams ir piktinasi, kad serga žmogus, o jo nepriima į ligoninę. Tačiau guldyti į Psichiatrijos ligoninę be paties sutikimo draudžiama.
Darbas darželyje ir depresija: iššūkiai ir galimybės
Darbas darželyje yra emociškai ir fiziškai reikalaujantis, todėl darbuotojams gali būti sunku susidoroti su depresija. Auklėtojoms tenka nuolat bendrauti su vaikais, jų tėvais ir kolegomis, spręsti konfliktus, organizuoti veiklą ir užtikrinti vaikų saugumą. Visa tai gali sukelti stresą, nuovargį ir emocinį išsekimą, kurie yra pagrindiniai depresijos rizikos veiksniai.
Depresijos simptomai ir jų įtaka darbui darželyje
Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip liūdesys, energijos trūkumas, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, koncentracijos sunkumai, kaltės jausmas ir mintys apie savižudybę. Šie simptomai gali turėti didelės įtakos darbuotojo gebėjimui tinkamai atlikti savo pareigas darželyje. Pavyzdžiui, sumažėjęs energijos lygis gali trukdyti aktyviai dalyvauti vaikų veikloje, o koncentracijos sunkumai gali apsunkinti užduočių planavimą ir organizavimą. Be to, depresija sergantis darbuotojas gali būti labiau linkęs į konfliktus su kolegomis ar tėvais, o tai gali neigiamai paveikti darželio atmosferą.
Vaikų gerovė ir auklėtojų psichinė sveikata
Auklėtojų psichinė sveikata yra glaudžiai susijusi su vaikų gerove darželyje. Depresija sergantis darbuotojas gali būti mažiau jautrus vaikų poreikiams, mažiau linkęs bendrauti ir žaisti su jais, o tai gali neigiamai paveikti vaikų emocinę raidą. Be to, vaikai gali jausti auklėtojo liūdesį ir nerimą, o tai gali sukelti jiems pačius panašius jausmus. Todėl svarbu, kad darželio vadovybė ir kolegos būtų atidūs darbuotojų psichinei sveikatai ir, pastebėję depresijos simptomus, pasiūlytų pagalbą ir paramą.
Pagalba ir parama darbuotojams, sergantiems depresija
Yra keletas būdų, kaip padėti darželio darbuotojams, sergantiems depresija. Pirmiausia, svarbu sukurti atvirą ir palaikančią aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi saugūs kalbėti apie savo problemas. Darželio vadovybė turėtų reguliariai organizuoti susitikimus su darbuotojais, kurių metu būtų aptariami darbo krūviai, iššūkiai ir galimybės tobulėti. Taip pat svarbu užtikrinti, kad darbuotojai turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą, jei jiems to reikia. Tai gali būti individualios konsultacijos su psichologu arba dalyvavimas grupės terapijos užsiėmimuose. Be to, darželio vadovybė turėtų skatinti darbuotojus rūpintis savo fizine ir emocine sveikata, pavyzdžiui, organizuoti sporto užsiėmimus, meditacijos sesijas ar kitas atsipalaidavimo veiklas.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Sezoninė depresija ir darbingumas
Sezoninė depresija, arba sezoninis afektinis sutrikimas, yra nuotaikos pablogėjimas ir darbingumo sumažėjimas, susijęs su tam tikru metų laiku. Dažniausiai pasitaiko rudeninė, žieminė ir pavasarinė depresijos. Rudenį ir žiemą prastą nuotaiką lemia apniukęs oras, šaltis ir šviesos trūkumas. Pavasarinė depresija yra pokyčių (klimato, gamtos, aprangos ir pan.) sukelto streso pasekmė.
Kaip kovoti su sezonine depresija?
- Dirbtinis stresas: Sąmoningai sukurti naują, nestandartinę situaciją, kurioje būnant jaučiamas jaudulys. Tai gali būti viešas kalbėjimas, bendravimas su nepažįstamaisiais, mokymasis grupėje ar su mokytoju, ekstremalus sportas, kelionės į nepažįstamas vietas ir pan.
- Pozityvus mąstymas: Rašyti dalykus, kurie kelia teigiamas emocijas, ir dalykus, kurie sukelia neigiamas emocijas. Kiekvienam negatyviam dalykui sugalvoti po tris teiginius, kurių pirmoje dalyje būtų negatyvios emocijos priežastis, o antroje dalyje - kontrargumentas, prasidedantis žodeliu „užtat“. Prie kiekvieno pozityvaus dalyko parašyti po tris teiginius, kurie dar labiau paryškintų pozityvaus dalyko privalumus.
- Buvimas gryname ore: Kasdien lauke praleisti bent 45 minutes.
- Sezoniniai produktai: Vartoti šviežius sezoninius produktus - nuo ridikėlių iki špinatų.
- Gėlės: Pradžiuginti save gėlėmis.
- Aksesuarai: Išsirinkti aksesuarus, kurie būtini pavasario palydovai.
- Šypsena: Šypsotis kuo daugiau.
Vaikų darželis: nauda ir žala
Didelė dalis tėvų, kai jų atžalai sukanka treji ar ketveri metai, nerimauja, ar jų vaikui bus geriau eiti į darželį, ar ir toliau augti namuose su aukle ar močiute. Pradėjus lankyti darželį, vaiko pasaulis plečiasi, jo patirtis didėja su kiekviena diena.
Darželio privalumai:
- Vaikas stebi kitus vaikus, bendrauja, žaidžia su bendraamžiais, užsiima nauja ir įdomia veikla, atsiduria jam nežinomose situacijose.
- Vaikas mokosi išklausyti kitus, toleruoti bendraamžių elgesį, spręsti konfliktus, įgyjama daug naujų įgūdžių, socialinės patirties, įsisąmoninamos socialiai priimtinos elgesio normos ir moralinės vertybės.
- Kiekvienas darželis turi ugdymo programą, kuri pagal vaikų amžių yra pritaikyta konkrečiai grupei.
- Auklėtojų patarimai, nurodymai, taisyklės moko vaiką disciplinos, atsakomybės, moralinių normų.
Darželio trūkumai:
- Dažniau serga nuolat stresuojantys, sunkiai išgyvenantys išsiskyrimą su tėvais vaikai.
- Vaikas patenka į kolektyvą, kuriame reikia adaptuotis, prisitaikyti, išmokti dalintis, savarankiškai apsirengti, užmigti. Dėl patiriamo streso silpsta vaiko imuninė sistema ir jis greičiau gali pasigauti virusą.
Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?
- Prie darželio pratinti pamažu.
- Nepatartina vaikutį nuo pirmos dienos palikti visai dienai darželyje.
- Pirmas dienas kartu su savo atžala galėtų pabūti artimas žmogus.
- Pasirūpinti vaiko grūdinimu, vaikas turėtų kuo daugiau būti gryname ore, judėti, sveikai ir reguliariai maitintis, vartoti vitaminus.
Darboholizmas ir jo pasekmės
Darboholizmas - tai polinkis pasinerti į darbą tiek, kad asmeninio gyvenimo beveik nelieka. Nuo darbštaus žmogaus darboholikas skiriasi nuolatiniu siekiu patirti sėkmę ir aplinkinių pritarimą. Darbas tokiam žmogui pakeičia santykius, pramogas, pomėgius, bendravimą - viską, nes tik pastoviai kažką veikdamas darboholikas jaučiasi vertingas.
Kaip kovoti su darboholizmu?
- Suplanuoti laiką sau.
- Nusipirkti abonementą sporto klube ir susitarkite su treneriu tikslią valandą arba išsiųskite kvietimą trims draugams pavakaroti kavinėje.
- Pradėti lankyti jogą, chorą, keramiką ar savanoriauti.
- Skirti 8 valandas sau.
- Ilsėtis.
- Valgyti sveikai ir linksmai.
- Gaminti maistą namuose ir neškitės su savimi.
- Atsipalaiduoti.
- Pagalvoti, kad darbas tėra… darbas.
- Atstatyti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
- Nebeatidėlioti gyvenimo.