Įvadas
Penktasis kūdikio gyvenimo mėnuo yra svarbus etapas, kai vyksta sparti emocinė raida, gali prasidėti dantų dygimas ir įvyksta reikšmingi fiziniai pasiekimai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vystosi penkių mėnesių kūdikio emocijos ir kaip tėvai gali padėti jam augti ir tobulėti.
Fizinė raida
Judėjimo įgūdžių tobulėjimas
Penkių mėnesių kūdikis tampa vis aktyvesnis ir labiau domisi aplinka bei žmonėmis. Ant pilvo paguldytas kūdikis jau nebenori statiškai gulėti pakėlęs galvą. Jam rūpi išbandyti daugiau judėjimo malonumų, juo labiau kad raumenys jau gerokai tvirtesni nei prieš mėnesį. Ypač sutvirtėję kojų tiesiamieji ir nugaros raumenukai, todėl ant pilvo paguldytas, vaikutis jau kelia ne tik galvą, bet ir abi rankas iš karto, krūtinės ląstą, tempia kojas. Pečius jis atlošia, rankas sulenkia per alkūnes, o plaštakas ištiesia. Kai kurie 5 mėnesių kūdikiai įsigudrina persiversti nuo pilvo ant nugaros.
Antrajame pusmetyje mažyliai išmoksta suktis aplink savo ašį ir pasiimti šalia esančius daiktus ar žaislus, kurių jie nori ir po truputi pradeda įvaldyti šliaužimą, tad namuose kūdikio bus visur. Jau kur kas geriau pradeda sėdėti, šliaužioti, ropoti, savarankiškai atsisėsti ir atsistoti.
Kada sunerimti dėl raidos vėlavimo?
Nors ne visi kūdikiai vystosi pagal vadovėlius, svarbu stebėti, ar nėra raidos problemų. Jeigu 9 mėnesių kūdikis nepasėdi stabiliai ar virsta, tai jau yra ženklas, kad reikia sunerimti, taip pat jeigu nevyksta joks judėjimas iki 8-9 mėnesių, ar 10 mėnesių neropoja, tuomet taip pat nereikėtų laukti ir kreiptis pas specialistą. Jeigu bendrai nėra judesio sekos ir kūdikis nemoka keisti pozicijų iki 9 mėnesių ar iki 10-11 mėnesių pats savarankiškai neatsistoja - užsirašykite vizitui. Tikrai nieko tokio jeigu pirmiau išmoksta ropoti, o šiek tiek vėliau atsisėsti arba jeigu dar neropoja, o jau stojasi. Svarbiausia, kad vaikas judėtų ir turėtų visas galimybes judėti.
Klaidos, laukiant pirmųjų žingsnių
Tikriausiai visų laukiamiausias etapas yra savarankiškas vaikščiojimas. Tėvai susilaukia netgi spaudimo iš aplinkinių daug su įvairiais klausimais: „Ar jau vaikšto?“ arba „Kodėl dar nevaikšto?“ Tėvai daro didelę klaidą, kai kūdikį pradeda statyti ant kojyčių ir vedžioja laikydami už rankų. Tai yra gan didelė klaida, nes vaikas dar nėra pasiruošęs šiam etapui.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Vaikščiojimas ant pirštų galiukų
Jeigu vaikas tik kartas nuo karto atsistoja ir eina ant pirštų galų, tai tikrai nieko tokio, tačiau jeigu toks vaikščiojimas ant pirštų galų yra beveik pagrindinis, tuomet jau nėra gerai ir reiktų kreiptis į gydytoją. Pradėdami vaikščioti vaikai žingsniuoja įvairiai, tačiau ant pirštų galų vaikščiojimas neturi būti pagrindinis, bet galimas iki 2-3 metų.
Raumenų tonusas
Per didelis raumenų tonusas reiškia kažkuriose vietose įsitempimą, kuris gali trukdyti vykti normaliai kūdikio raidai. Padidėjusi raumenų tonusą reiktų normalizuoti iki metų laiko. Kuo anksčiau tuo geriau, geriausia dar pirmajame kūdikio gyvenimo pusmetyje. Bet jeigu kūdikio raumenų tonusas kelia daug klausimų, patartina apsilankyti pas neurologą.
Masažas, mankšta ir plaukiojimas baseine
Kiekvienam žmogui yra naudingas tiek masažas, tiek mankšta ir baseinas, o kūdikiui, kuris dar tik mokosi visų judesių, tai yra be galo naudinga ir reikalinga. Kaip ir mums, suaugusiems, mankšta reikalinga kasdien, taip ir patiems mažiausiems reikalingas nuolatinis judėjimas, mankštinimasis.
Emocinė raida
Emocijų raiška
Penkių mėnesių kūdikis kuo puikiausiai skiria intonacijas, mimikas. Jei mama kalba griežtai ir nutaiso piktą veidą, vaikas vargu ar šypsosis - jo veide atsispindės nuostaba, sutrikimas, o gal net baimė. O kai mama nusijuokia ir iš džiaugsmo pakelia antakius, kūdikio laimė veržias per kraštus. Mažylis turi savo „juoko kauliuką“, kurį pajudinus, iškart pradeda kvatoti. Vienas krykščia kilnojamas, kitas - kai jam bučiuoja kakliuką, labai malonus ir žaidimas „budi-budi-bukšt“ (kai suaugusysis kakta švelniai bumbteli į kūdikio kaktą).
Bendravimas ir kalbos vystymasis
Meiliai čiauška. Kūdikis mato aplinkinių artikuliacinius lūpų judesius ir stengiasi pats mėgdžioti. Taria balsius ir dvibalsius: i, a, ei, ou. Ištaria keletą priebalsių: d, b, l, m. Žaisdamas kalbasi „pats su savimi“. Stengiasi įvairiai čiauškėti, kad atkreiptų dėmesį į save. Stebi suaugusiojo mimiką, išgirdęs kitus garsus, taria savuosius - „kalbasi“ su mama. Mėgdžioja grimasas, šypsosi žmogui, jį kalbina. Kai kurie kūdikiai penktą mėnesį neišmoksta naujų „žodžių“ - kalba taip pat, kaip ir ketvirtą mėnesį. Raidos tempai labai skiriasi.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Aplinkos suvokimas
Kūdikio klausa jau puikiai išlavėjusi. Pasislėpkite ir tyloje glamžykite laikraštį. Vaikutis akimis ieškos garso šaltinio ir jį suras. Kūdikio dėmesį patraukia viskas, kas juda, skleidžia garsą ar šviesą. Vaikutis seka daiktus akimis į visas puses (į šonus ir aukštyn-žemyn). Stebi mažus ir tolimus daiktus. Maži judantys objektai, pavyzdžiui, paukštis ar didelė musė, gali sudominti kūdikį net kelioms minutėms - jis objektą sekios akimis. Spalvos ir judėjimas kūdikį masina. Žiūri į veidrodį, pradeda suprasti naujas situacijas už namų ribų, garsais reiškia nuotaikas.
Daiktų paėmimas
Pamatęs gražų daikčiuką kūdikis spurda, tiesia į jį rankas ir paliečia. Imant daiktą jo žvilgsnis klaidžioja nuo rankų prie daikto ir atgal. Dažniausiai daikto siekia abiem rankomis. Jomis braukia nuo daiktų kraštų vidurio link. Kartais tai daro sugniaužęs kumščius. Per mėnesį daikto paėmimo procesas pastebimai patobulėja. Mėnesio pradžioje rankos susitikdavo žemiau, viršuje arba šalia daikto, o mėnesio pabaigoje jos dažniausiai susitinka ties daiktu.
Mityba ir miegas
Mitybos pokyčiai
Maitinamas tapšnoja krūtį ar buteliuką, judina liežuviu burnoje sutrintą maistą (jei jau pasiūlėte) ir jį nuryja. Kai kurie 5 mėnesių kūdikiai jau paragauja pirmo „tikro“ maisto. Žinoma, jei mamos pieno pakanka, jis kūdikio poreikius visiškai patenkina iki 6 mėnesių. Penktą gyvenimo mėnesį kūdikis valgo 5 kartus per parą.
Miego režimas
5 mėnesių kūdikis naktį išmiega apie 11 valandų, o dieną - 3 kartus po 1-1,5 valandos. Miego kalendorius nėra labai griežtas, yra kūdikių, kurie prabunda 5 ryto ir pradeda dieną.
Raidos vertinimas
Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Įvertinti raidą naudinga visada. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius.
Emocinės gerovės svarba
2020-ieji paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais, todėl naudojuosi proga ir noriu atkreipti dėmesį į vaikus ir jų šeimas, kurioms emocinė gerovė svarbi tema. Lietuvoje dar vis labai neįprasta, kad tėvai su pačiais mažiausiais vaikais - kūdikiais ir mažyliais iki maždaug trejų metų - ieškotų psichologų pagalbos (labiau įprasta dirbti su kiek vyresniais). Jei kūdikiai labai neramūs, dirglūs, nenumaldomai klykia, nemiega, atsisako valgyti, o kiek vyresni vaikai labai neramūs, neprisitaiko naujoje aplinkoje, yra pilni baimių ar netikėtai ima reaguoti agresyviai ar destruktyviai, tėvai paprastai klausia pediatro patarimo.
Visais atvejais psichologų (ar kitų psichikos sveikatos priežiūros specialistų) pagalba reikalinga, kad dideli sunkumai auginant vaiką arba „įsivaizduojami“ simptomai netaptų „tikrais“ sutrikimais. Juk auginančiųjų vaikus, turinčius psichikos sutrikimų, laukia sunkūs kasdieniai vaikų priežiūros ir auklėjimo iššūkiai, dažnai kitaip klostosi bendravimas šeimoje, taip pat tėvų ir vaikų santykiai.
Kūdikystės sutrikimai
Pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais, o kartais ir vėliau tėvai kreipiasi dėl labai intensyvaus, šaižaus ir garsaus (iki 120 decibelų!), ilgai trunkančio ir nenumaldomo klyksmo periodų. Specialistai sutrikimui nustatyti naudojasi „trejeto taisykle”: vaikas klykia mažiausiai 3 valandas per dieną, 3 ar daugiau dienų per savaitę ir tai trunka mažiausiai 3 savaites. Tėvai kartais nurodo, kad klyksmas trunka iki dešimties valandų per parą. Verkimas žymiai intensyvesnis vakare ir naktį nei rytą. Kūdikis būna labai įsitempęs, netoleruoja gulimosios padėties, tačiau ir nešiojamas sunkiai nurimsta. Be šių požymių, sutrikimui dar būdingas kūdikio nepaguodžiamumas, neramumas ir irzlumas.
Tėvai ypač nerimauja, kai vaikas nesidomi maistu, valgo labai mažai ar nuolat atsisako valgyti, yra išrankus maistui arba maitinimas užtrunka labai ilgai. Nors valgymo sutrikimai (šiuo atveju - kai valgo per mažai) taip pat labai dažni - 25-40 proc., tačiau dauguma jų praeina, tik 3-10 proc. vaikų antraisiais ir trečiaisiais metais vis dar atsisako valgyti.
Gali būti, kad pirmaisiais-antraisiais metais (ar vėliau) tėvai pastebi vaiko elgesyje nuolatinę, stiprią (rečiau sumažėjusią) ir staigią reakciją į sensorinius (jutiminius) dirgiklius: išorės (šviesa, nestiprus, bet netikėtas garsas, temperatūros pokytis ir t. t.) ar vidaus (pvz., alkio skausmas, virškinimas, raumenų įtampa). Būna, kad mažylis netoleruoja lytėjimo, kai kurių drabužių, jį dirgina kvapai; negali prisitaikyti prie naujo skonio (maisto konsistencijos ar kitos žinduko tekstūros) - ima vengti maisto, bet verkia, nes junta alkį.
Tėvų patarimai
Sveiki, mergytei 3.5men, labai irzli, anksciau dar susitvarkydavau, dabar niekas nebetinka, jokie zaisliukai neidomus, kalbinimai ar pakibinimai, jei padedi iskart niurzga iki kol iki isterijos prieina. As pati jauciuosi issekus, nebegaliu, uzeina juodu minciu, motinyste neteikia jokio dziaugsmo. Buvom pas neurologe, ji nurase tai nebrandziai nervu sistemai ir gal vaikas nedavalgo uz tai nervinga. Maitinu pati, siulau daznai, kartais traukia gerai, o kartais tiesiog klykia prie kruties. Neurologe sako, kad viskas praeis kai susiformuos nervu sistema, bet kada tas bus, ar man tiketis lengvesnio gyvenimo ar vaikas toks ir bus? Gal verta pabandyti misineli, galvoju gal mano nervingumas persiduoda per piena. Na neurologe irgi sake iki 6 men turi susitvarkyt.
Mums taip buvo nuo 3 iki kažkur 7 mėnesių. Išsugo matyt🙂 Dabar metukai ir mėnuo beveik, ramus vaikas. Kažkokių irzlumų be priežasties nelabai pasitaiko. Miega labai gerai, naktimis nesikelia jau pora mėnesių. Reikia daug kantrybės. Kūdikystė ir manęs visai "nevežė", puldavo niūrios mintys. Sakyčiau pasiekimu savaites juse vaikui. Sparčiai mokosi, daug naujų dalykų. Norisi vaikui saugumo pas mama.
Kaip jus suprantu… mūsų sunus buvo itin irzlus, piktas, iš pradžių pas tik ant rankų miegodavo, taip pat lauke kai prabusdavo irgi bėgdavom tiesiog su vėžimu namo nes irgi klykdavo.. irgi nuolat verkdavau tikrai nes mano visos pastango budavo padaryti kad tik vaikas neklyktų :/ tai mūsų vaikas ilgai toks buvo iki kokių 9-10 mėnesių ir nežinau kodėl. Turbūt toks vaikas, o abar jis linksmesnis aišku pazirzia bet kaip ir visi, bet yra itin aktyvus, nenusėdi vienoje vietoje. Sakyčiau pasiekimu savaites juse vaikui. Sparčiai mokosi, daug naujų dalykų. Norisi vaikui saugumo pas mama. "Būtent pasiekimų savaičių metu (kurios remiantis X. Plooij ir H. Van De Rijt trunka iki 82 gyvenimo sav.) kūdikis deda labai daug pastangų naujiems įgūdžiams ir suvokimui lavinti, tad nenuostabu, kad atlikdamas tokį sudėtingą protinį darbą mažylis tampa irzlus, prieraišus ir netgi verksmingas.