Odos ligos, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, virškinimo problemos - tai tik keletas pavyzdžių, kaip emocijos gali atsispindėti fizinėje sveikatoje. Šiame straipsnyje nagrinėsime emocijų ir ligų ryšį, psichosomatikos principus bei praktinius būdus, kaip stiprinti emocinį intelektą ir rūpintis savo kūnu.
Odos ligos kaip psichosomatikos išraiška
Odos ląstelės ir nervų sistemos ląstelės vystosi iš to paties ektodermos sluoksnio embriono stadijoje. Tai rodo, kad nervų sistema ir oda yra glaudžiai susijusios, tarsi vienas kito atspindžiai. Disreguliuota nervų sistema, psichoemocinė įtampa, gyvenimiškos traumos ir emocinės žaizdos gali atsispindėti odoje.
Dažnai vaikystėje patiriamos situacijos, kai vaikas jaučiasi bejėgis ir negali apdoroti emocinės perkrovos, gali lemti ligos ar simptomo pasirinkimą kaip vienintelį saugumo ir išeities būdą. Oda, gelbėdama žmogų, prisiima stresą sau.
Svarbu atkurti tuos momentus iš vaikystės, įvertinti situaciją objektyviai ir rasti naują, sveiką išeitį. Specialistai gali padėti iškoduoti kūniškas, pasąmonines žinutes ir palaikyti sveikimo kelyje.
Emocijos ir kūno formavimasis
Emocijos formuoja kūną, o tik vėliau kūno forma įtakoja emocijas, būsenas ir savijautą. Emocija yra nervų sistemos neurohumoralinis atsakas. Tam tikra emocija atitinka tam tikrą ląstelių išsidėstymą, struktūrą, aktyvumą, formą, dydį ir pralaidumą. Todėl būtina dirbti somatiškai, stiprinti emocinį intelektą ir susikurti vidinį emocinį palaikymą. Taip pat svarbu grįžti į pasąmonę, kad suvoktum, kokie įvykiai ir emocijos suformavo kūną, odą ir ligą. Kuo tiksliau įvardinama probleminės odos susikūrimo priežastis ir nutraukiamos emocinės sąsajos, tuo labiau atsipalaiduoja psichika ir atlaisvėja kūnas bei oda.
Taip pat skaitykite: Emocijų įtaka vaikų ligoms
Perfekcionizmas ir odos problemos
Perfekcionizmas yra atidėliojimo sinonimas, kurstomas pykčiu ant savęs. Perfekcionizmas leidžia suktis aplink vieną tašką, persidirbti, išsekti ir net nepradėti, nes niekada nebus taip tobulai, kaip norisi. Po to seka kaltė, savigrauža, savikritiškumas ir nusivylimas. Visa tai slepia baimę suklysti ir gauti kritikos.
Probleminė oda rodo šešėlinę realybę apie kaltę, klaidas ir nevertumą, kol bandoma įrodyti savo tobulumą. Oda sveiksta tada, kai priimamas save klystantis, kai sugebama mylėti save klystantį tiek pat, kiek mylėtum save „tobulą“. Spuogų spaudimas simbolizuoja savęs spaudimą jaustis ramiausiai, dirbti produktyviausiai, atrodyti gražiausiai, kalbėti aiškiausiai, klysti mažiausiai, pasiekti daugiausia ir veikti greičiausiai.
Svarbu palikti save ramybėje, stabtelėti, įvertinti dabarties vertingumą ir prisiminti, kad esi pakankamas jau dabar ir gali pasirinkti būti laisvas nuo įrodinėjimo.
Oda kaip saugumo barjeras
Oda, dengdama visą kūną, yra pirmasis apsauginis sluoksnis, saugantis tiek fiziškai, tiek psichoemociškai. Oda kuria barjerą tarp vidaus ir išorės, tarp savęs ir kito asmens. Barjeras pažeidžiamas, kai santykyje juntamas per didelis gąsdinantis artumas arba kai santykiai atrodo pavojingi. Nesaugumas yra viena iš psichosomatinių priežasčių, aktyvuojančių odos ligas. Odos ligos taip pat gali formuotis dėl baimės atsiskirti nuo saugumą teikiančio objekto.
Juntant stiprų nesaugumą, gali pasireikšti įvairūs odos simptomai: per didelis sebumo išskyrimas, šerpetojimas, pleiskanojimas, žvynelinė, egzema, stora, kieta, suragėjusi oda, sąaugos, bloginančios odos elastingumą. Svarbu užduoti sau klausimus: nuo ko saugausi? Kuri dalis junta pavojų? Ką savyje saugau? Kaip apginu save? Ko savyje negebu, bet norėčiau apginti?
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Esant odos hiperjautrumui, hipojautrumui ar pojūčiams, kurių normoje neturėtų būti, svarbu klausti savęs: ką dabar jaučiu? Ko vengiu jausti? Kokie jausmai kyla šalia to žmogaus? Kam, kiek ir kur leidžiu prisiliesti? Kokio kontakto trokštu ir kokio vengiu?
Oda išduoda, ką žmogus jaučia dabar. Psichosomatiškai odos (ne)jautrumas arba jautrumas prisilietimams kinta dėl išmoktų reakcijų į kontaktą su aplinkiniais. Vienu atveju dėl patirto nenorimo kontakto, kurio negalėta išvengti, sprendimas yra mokytis sakyti „ne“. Kitu atveju dėl juntamo kontakto trūkumo, sprendimas yra mokytis įžodinti poreikius tiesmukai, o ne per aplinkui.
Emocinis termometras ir odos termoreguliacija
Odos termoreguliacinę funkciją galima susieti su emociniu termometru, svyruojančiu nuo gedulo iki aistros, nuo pavydo iki dėkingumo, nuo neapykantos iki meilės. Svarbu leisti sau jausti bei išreikšti ugningą aistrą, pyktį, susierzinimą, džiaugsmą, liūdesį, nusivylimą ir pasimetimą. Taip pat svarbu rasti optimalią emocinę temperatūrą balansui grąžinti.
Verta pagalvoti apie artumą, atvirumą, nuoširdumą ir jaukumą santykiuose bei permąstyti, su kokiais žmonėmis užsipildai šiltais jausmais, o kurie palieka „šaltą“ pojūtį. Svarbu klausti savęs: kaip gaunu ir duodu šilumą/šaltį santykiuose? Nuo ko jautiesi nudegęs? Gal yra asmuo, iš kurio labai norisi šilumos, bet to negauni - tada oda kompensuoja, sukeldama kaistantį raudonį arba atšaldama, sukeldama saulės ar šalčio alergiją.
Oda padarys viską, kad išvengtum buvimo vienoje erdvėje su asmeniu, kuris sukelia nemalonių emocijų, sukeldama veido rožinę arba dekolte srityje pabers raudonų kaistančių plėmų, kad tik atbaidytum „priešą“.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Odos sekrecinės funkcijos ir psichosomatika
Riebi oda gali slėpti trūkumo temą, kai oda kompensuoja persistengdama - baisu pritrūkti ar neturėti ko? Svarbu klausti savęs: ką kaupiu ir kam man to reikia? Kokį emocinį pasitenkinimą man tai suteikia? Atradus emocinį poreikį, galima jį patenkinti be ligos.
Lupimasis ir pleiskanojimas fiziologiškai padeda odai atsinaujinti. Psichosomatiškai - mokina paleisti, atsiskirti, atsitapatinti ir taip išeiti į naują etapą su „nauja oda“. Drąsiai ir su padėka atsiskirti, kad žengtum savu keliu.
Prakaitavimas ir blogas kvapas detoksikuoja, valo ir šalina tai, kas nereikalinga. Problema įtariama, kai žmogus prakaituoja poilsio būsenoje, kai prakaitas turi šlykštų kvapą arba yra bekvapis. Svarbu klausti savęs: kas man šiuo metu nebereikalinga, kas jau savo atitarnavo ir turi išeiti? Ką toksiško mintiju apie save ir kitus? Kas mane gąsdina? Nuo kokių jausmų slepiuosi? Kokiais būdais išsilaisvinu nuo nereikalingo? Ką stengiuosi sulaikyti nuo baigties ar išėjimo, nors tam jau laikas?
Odos sekrecinė funkcija mokina jausmų ir patirčių (per)davimo; ką ir kam atiduodu iš savęs?
Kvėpavimas odoje ir mąstymas
Oda yra lyg išorėn išversti plaučiai, todėl kalbant apie odos funkciją kvėpuoti, netiesiogiai kalbėsime apie fiziologinį kvėpavimą. Įkvėpimas siejamas su vidine motyvacija ir emocijų išjautimu. Svarbu leisti sau daug jausti, nes užsivėrus nuo nemalonių emocijų, užsiveriama ir nuo maloniųjų. Tada gyvenimas atrodo niūrus ir dingsta motyvacija veikti. Oda dūsta ir bando iš paskutiniųjų įsikvėpti. Svarbu nusiimti atsakomybę už savo gyvenimą, kuri dusina odą iš vidaus.
Iškvėpimas klausia: „ką išleidžiu į pasaulį?“ ir atveda prie savirealizacijos temos. Kaip sutampa vidinė ir išorinė tiesos - kaip sutampa tai, kas rodoma, su tuo, kuo tikima? Vyrauja išskirtinumo ir autentiškumo temos, kurių neišpildžius odą puošia baltmė ar perioralinis dermatitas. Svarbu išdrįsti garsiai ir pilnai kvėpuoti, o tai skatina slėptis.
Oda „serga už tiesą“, iškeldama į paviršių tai, ką pasąmoningai slopini, vengi, neigi, ką bijai pripažinti ir iškvėpti.
Smegenys ir ligų šaknys
„Ligos prasideda galvoje“, nes smegenys fiksuoja viską ir dalina tai į sąmonę bei pasąmonę. Smegenys yra tingus organas, orientuotas į energijos tausojimą, todėl jos mieliau renkasi pažįstamumą, nei pokytį, nors Siela užkoduota evoliucijai. Tausojant smegenis, atminties saugojimas dalinamas į kūno vietas, zonas, dalis, organus, audinius. Atmintimi dalinasi su absoliučiai kiekviena kūno ląstele.
Žinoma, galime kūną ir simptomą veikti maistu, miegu, judesiu, procedūromis ir kt. Bet ligų šaknys slypi smegenyse, nes iš ten ateina valdymas, t.y.: pagal praeities asociacijas ir patirtis priimami dabarties sprendimai.
Psichosomatika yra ne tik apie tai, ką prisigalvoji, įsikalbi ar dėl ko stresuoji. Tai apie neišspręstą vidinį konfliktą, apie iliuziją ir siaurą matymą, apie beviltiškumą ir savęs nuvertinimą, apie atidėliojimą, bijojimą jausti ir pripažinti dabartį tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, apie melą sau ir įsiteikinėjimą kitiems.
Psichosomatika aplanko tada, kai smegenys mato vienintelę išeitį iš padėties - tai tik susirgti. Psichosomatika yra, kai sielos skausmas virsta kūno skausmu.
Egzema ir dermatitas
Psichosomatiškai egzemai ir dermatitui bendra: pasišlykštėjimas, panašumo su tėvais ar kitais žmonėmis nepripažinimas bei noras atsiskirti.
Emocijos ir imuninė sistema
Emocijos tiesiogiai susijusios su imunine sistema. Teigiamų emocijų pakylėti žmonės neperšąla ekstremaliomis oro sąlygomis ir neužsikrečia ligomis. Aukščiausią vietą griaunančių emocijų skalėje užima baimė, nuo kurios žmogus gali net mirti. Pastebėtas ryšys tarp neigiamų emocijų ir krūties vėžio.
Emocijų higiena ir savijauta
Geresnę savijautą garantuojanti vidinė ramybė reikalauja žmogaus pastangų. Emocijų higienai laiko nerandame, tačiau yra keletas labai paprastų priemonių save nuraminti. Pavyzdžiui, 5-15 min. per dieną dėmesį sutelkime dėmesį į savo kvėpavimą, stengdamiesi kvėpuoti teisingai - pilvu. Paprasčiausia atsikratyti kūne susikaupusių neigiančių emocijų per fizinę veiklą. Taip pat emocijas puikiai išvalo vanduo, todėl labai sveika plaukioti, kuo dažniau praustis po dušu. Ir kuo daugiau juoktis.
Emocijos ir ligos tradicinėje medicinoje
Kad emocijos susijusios su sveikata pripažįsta ir tradicinės medicinos atstovai bei psichologai. Bene labiausiai su emocijomis siejamos širdies ir kraujagyslių bei skrandžio ligos. Žmonės, kurie nuolat patiria psichologinę įtampą, stresą bei kaustomi įvairiausių baimių problemų dažniau turi problemų su kraujospūdžiu. Širdies skausmai bei ritmo sutrikimai neretai susiję su meilės ir gyvenimo džiaugsmo trūkumu. Normaliai funkcionuoti šiems organams nepadeda ir ilgai nepamirštamos nuoskaudos, pyktis, pavydas, baimė, netgi gailestis sau ar kitiems.
Plaučių problemos siejamos su baime „kvėpuoti“, nepasitenkinimu, nemokėjimu atsipalaiduoti ir imti iš gyvenimo tai, ką šis duoda. Kosulys taip pat laikomas gniaužiamų emocijų pasekmė. Kadangi neigiamos emocijos tiesiogiai veikia imuninę sistemą, „nurydami“ visą susikaupusį stresą, mes ilgainiui galime pradėti chroniškai kosėti. Sloga nuo seno laikoma baimės išraiška. Taip pasąmonė mums bando pasakyti, kad mes tik manome, kad esame viskuo patenkinti, o iš tiesų ramybės neduoda giliai viduje užslopintas skausmas, liūdesys, nerimas ar baimė dėl ateities. Galvos skausmas - savotiškas signalas, kad kūnui reikia pailsėti ir mes neturėtume jo versti kažko daryti.
Psichosomatika: kūnas kalba už mintis ir jausmus
Psichosomatika tiria, kaip emociniai, psichologiniai ir streso veiksniai veikia fizinę sveikatą. Kūnas visada siunčia ženklus - sustingimą, pulsą, įtampą. Kvėpavimas tiesiogiai veikia nervų sistemą. Įtampa dažnai kaupiasi raumenyse. Kalbėjimas apie emocijas nėra silpnumo ženklas. Nes kai siela nurimsta - kūnas pradeda gyti.
Temperamentas, emocijos ir širdies ligos
Emocijos labai priklauso nuo žmogaus temperamento. Temperamentas nuspalvina žmogaus charakterį, bendravimo manieras, valios ir veiklos pasireiškimą. Didesne dalimi temperamentą lemia įgimtos žmogaus savybės, todėl jis nekinta - gyvenamojo aplinka, ugdymas jį mažai pakeičia.
Žmogaus charakteris siejamas su temperamentu. Pagal charakterį žmonės skirstomi į cholerikus, sangvinikus, flegmatikus ir melancholikus. Cholerikas greitai įsiplieskia, susijaudina, tuomet smegenyse pradeda veikti tam tikri reguliaciniai mechanizmai, kurie ir lemia kraujagyslių susitraukimą. O kai kraujagyslės susitraukia, padidėja ir arterinis kraujo spaudimas.
Emocinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys yra labai svarbus. Fiziškai stiprių emocijų, streso poveikis kiekvienam žmogui pasireiškia panašiai - padažnėjusiu kvėpavimu, pagreitėjusiu ar sutrikusiu širdies ritmu, prakaitavimu, padidėjusiu kraujo spaudimu. Emocijų, streso poveikis gali būti ir netiesioginis, ir tai irgi nulemia žmogaus charakteris. Pavyzdžiui, vieni smarkiai susijaudinę puola rūkyti, kiti - išlenkia stikliuką stipresnio gėrimo, treti - užvalgo saldumynų. Stresas ne tik sukelia emocijas, kurios pripildo kraujagysles adrenalino, bet ir skatina kitus rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, persivalgymas, nejudrumas. Visa tai neigiamai atsiliepia širdžiai ir kraujagyslėms.
Žmonių, kurie yra nuolat įsitempia, kurie nerimauja dėl kiekvienos darbo užduoties, susitikimo su viršininku, dėl to, ar sugebės laiku atlikti darbą, kraujagysles reguliuojantys centrai yra nuolat dirginami, dėl to kraujyje padaugėja adrenalino, kitų medžiagų, kurios veikia kraujagyslių sienelę. O kai kraujagyslės susitraukia, kyla spaudimas, nes per susiaurėjusias kraujagysles širdžiai pasidaro sunku išstumti kraują. Kartu pažeidžiama vidinė kraujagyslių sienelė, joje greičiau nusėda kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis.
Todėl rekomenduojama mokytis atsipalaiduoti, būti pakantesniems, nedidinti darbinės įtampos, nekurstyti intrigų, ramiai ir dalykiškai spręsti klausimus, kurti gerą nuotaiką ir sveikatai palankią atmosferą darbe.
Emocinė sveikata ir fizinė savijauta sergant onkologinėmis ligomis
Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai. Susirgo kūnas, ne siela. Nepraraskite vilties, nes ji yra stebuklas. Su dėkingumu priimkite kiekvieną naują dieną nesureikšmindami to, kokia ji bus: kupina fizinio skausmo, abejonių ir nerimo ar džiuginanti malonia savijauta ir artimųjų dėmesiu. Nėra būtinybės viską ištverti vienam. Leiskite sau paprašyti pagalbos. Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote. Niekada neatsisakykite tradicinio medikamentinio gydymo pasikliaudami vien netradiciniais gydymo metodais. Sprendimus priimkite po vieną, neskubėdami. Pasitikėkite artimaisiais ir leiskite jiems padėti, kai sunkiose situacijose jus aplankys baimė ir dvejonės. Baimė skleidžia neviltį iš smegenų į kūną, o bejėgiškumas apsunkina suvokimą, kad žmogaus dvasia yra galingesnė už ligą.
Esate žmogus, sudarytas iš kūno, minčių ir jausmų. Kai bus sunku, leiskite sau verkti, liūdėti, abejoti. Tai sukels palengvėjimą. Sveikas mąstymas veda sveiko kūno link. Leiskite sau ilsėtis. Veikite tiek, kiek pajėgiate. Jūsų silpnybės yra tiek pat svarbios kiek ir stiprybės. Susikurkite prisiminimų banką. Tikėkite tuo, kad viskas, kas vyksta, yra jūsų kūno ir sielos labui. Kentėdamas kūnas paprastai paskatina vidinę žmogaus brandą. Gyvenkite šios dienos realybe, o ne dvejonėmis dėl praeities ar nežinomybe dėl ateities.
Kaip susidoroti su fiziniais, psichologiniais ir emociniais pokyčiais?
Onkologinė ligos kelionėje susiduriama su labai daug pokyčių. Šie dalykai atneša daug nerimo, mes imame nerimauti, jaučiamės silpnesni. Dėl to žmonėms priimti naują realybę, ligą nėra paprasta. Užplūsta daug įvairių jausmų, jie gali būti panašūs į gedulą, patiriame tokią patirtį tarsi gedėjimo metu. Taip pat gali būti patiriamas šokas, daug nerimo ir pykčio, liūdesio ir tik po to ateina susitaikymas. Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius. Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučiasi nesmagiai, sutrikę ar liūdni dėl to - tai normalu ir suprantama.
Vėžys gali pakeisti daugelį jūsų gyvenimo sričių - nuo santykių iki darbo ir pomėgių. Atsižvelgiant į jūsų diagnozę ir gydymo planą, jums gali tekti pakeisti kai kuriuos ateities planus. Taip pat gali tekti susitaikyti su vėžio įtaka Jūsų gyvenimo trukmei. Kartais galite jaustis neturintis kontrolės, vienišas ar kitoks nei visi. Vėžys gali sukelti ir teigiamų pokyčių. Dalykai, kurie anksčiau atrodė svarbūs, gali atrodyti ne tokie svarbūs, nes susitelksite į naujus prioritetus. Tai gali būti teigiamas pokytis, nes maži rūpesčiai tampa mažiau svarbūs. Taip pat galite aiškiau suvokti savo asmeninius tikslus ir gyvenimo prasmę.
Nebijokite prašyti ir priimti pagalbos, taip pat ir atliekant užduotis, kurios reikalauja daug energijos arba kurių atlikti nemėgstate. Tai gali suteikti jums daugiau laiko susitelkti į gydymą. Jums padėti gali šeimos nariai ar draugai, o taip pat ir kiti žmonės, kuriuos sutiksite ligos metu, pavyzdžiui, asmeninėse ar virtualiose paramos grupėse. Kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą, informuokite juos apie savo rūpesčius ir nerimą. Bendradarbiaukite su psichikos sveikatos specialistu. Išlikite fiziškai aktyvūs. Duokite sau laiko prisitaikyti.
Kaip susidoroti su nežinomybe?
Diagnozavus vėžį, galite jausti, kad jūsų gyvenimas yra mažiau saugus nei anksčiau. Būtinybė atidėti planus. Baimė dėl vėžio gydymo ir šalutinio poveikio. Gydymas gali būti neveiksmingas. Vėžys sugrįš. Baimė mirti arba prarasti mylimą žmogų.
Pripažindami vėžio nežinomybę galite jausti nerimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Šie jausmai gali sukelti net fizinių simptomų, pavyzdžiui, gali atsirasti miego problemų arba gali būti sunkiau susikaupti darbe. Išmokti valdyti nežinomybę yra svarbi sveikatos išsaugojimo dalis. Pripažinkite, kad yra situacijų, kurias galite kontroliuoti, ir tokių, kurių negalite. Pasikalbėkite su psichologu arba socialiniu darbuotoju ligoninėje, prisijunkite prie paramos grupės. Pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais. Sužinokite kuo daugiau apie vėžį ir jo gydymą.
Kaip suvaldyti stresą?
Streso šaltiniai yra stresą sukeliantys veiksmai. Kai kurie stresoriai yra nuspėjami, todėl kartais jų galima išvengti. Venkite tvarkaraščio konfliktų. Žinokite savo ribas. Jei neturite laiko, energijos ar susidomėjimo, galima mandagiai atsisakyti, kai žmonės prašo imtis užduočių. Nustatykite prioritetus. Suskirstykite užduotis į mažesnius etapus. Sutelkite pastangas į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti.
Streso valdymo strategijos gali padėti jums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir mažiau nerimauti. Reguliariai mankštinkitės. Leiskite laiką lauke. Planuokite socialinę veiklą. Gerai maitinkitės. Gausiai miegokite. Prisijunkite prie paramos grupės. Suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką. Darykite tai, kas jums patinka. Rašykite dienoraštį. Išmokite naujo hobio.
Kaip susidoroti su pykčiu?
Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Pyktis yra natūrali emocinė reakcija. Nereikia jaustis kaltam dėl to, kad jaučiate emocijas, o pyktis ir kitos emocijos nėra blogos. Išreikšti emocijas taip, kad įvyktų teigiamų pokyčių. Atpažinkite savo pyktį. Pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Venkite išlieti pyktį ant kitų. Nelaukite, kol pyktis susikaups. Išreikškite savo jausmus, kai tik juos atpažįstate. Raskite saugių būdų pykčiui išreikšti.
Kaip įveikti nerimą?
Nerimas yra tarsi ta palaikomoji jėga, ta energija, kuri verčia mus nuolat rūpintis savimi, tai tarsi skenavimo būsena. Nerimas turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes.
Psichosomatika: kai skauda kūną, o gydyti reikia sielą
Psichosomatika - tai fenomenas, kai emociniai ir psichiniai sunkumai pasireiškia per fizinius simptomus. Kai mūsų psichika susiduria su pernelyg stipriais išgyvenimais, ji juos perkelia į kūną. Fiziniai simptomai kyla dėl neišreikštų emocinių išgyvenimų, vidinių konfliktų ir slopinamos įtampos.
Kaip padėti sau jaučiant psichosomatinius simptomus? Pirmiausia, reikia suvokti, kad galima leisti sau išreikšti jausmus. Atpažinti, kas yra užspausta, ko nepriimi savyje. Svarbu suprasti, kad ne visada būsi priimta, todėl dera sustiprinti savo savivertę. Svarbiausia - mokytis priimti save ir būti reikalinga sau.
Itin svarbu rūpintis savo emocine sveikata. Pirmiausia reikia įsisąmoninti tai, kad kiekvienas gimsta laimei ir džiaugsmui. Mūsų tikslas - gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą. Tačiau kai protą užvaldo chaosas ir neišspręsti vidiniai konfliktai, jaučiama tarsi „gyvenimas eina šalia“. Kol galvoje tvyro sąmyšis, jokios kūno sveikatinimo priemonės negali visiškai padėti, nes tikrasis negalavimas slypi gilesniuose emociniuose išgyvenimuose.