Vairavimas - tai ne tik techninis įgūdis, bet ir emocinis iššūkis. Daugelis vairuotojų patiria įvairių emocijų kelyje, pradedant nekantrumu spūstyse ir baigiant pykčiu dėl kitų vairuotojų elgesio. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip emocijos veikia vairavimą, kokios yra agresyvaus elgesio priežastys ir kaip galima išvengti neigiamų pasekmių kelyje.
Pyktis Kelyje: Didelė Grėsmė Saugumui
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, beveik pusė vairuotojų, susidūrusių su neatsakingu kitų vairuotojų elgesiu, patys reaguoja išreikšdami pasipiktinimą, naudodami garso signalą, rėkdami ar kitaip keršydami. Pyktis kelyje yra ypač svarbus veiksnys kalbant apie saugą kelyje. Tai ypač didelė grėsmė saugumui, kaip ir alkoholis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė teigia, kad dažniausiai kelyje nedraugiškai elgiasi vairuotojai, kurie pasižymi nepalankiomis savybėmis: impulsyvumu, egocentriškumu, agresyvumu. „Jeigu žmogus galvoja tik apie savo reikalus ir, jo nuomone, tie reikalai skubiausi ir svarbiausi, jį gali erzinti kito vairuotojo lėtas ar netinkamas elgesys. Priešiškos reakcijos kelyje taip pat galima tikėtis iš žmogaus, kuris labai greitai netenka pusiausvyros, nemoka laukti, neturi kantrybės ir nekontroliuoja savęs konstruktyviai“, - aiškina docentė.
Mokslininkė pažymi, kad Lietuvoje mandagaus vairavimo kultūros labai trūksta. Tačiau, anot jos, situacija šiek tiek keičiasi, pavyzdžiui, esant kelio susiaurėjimui, dalis vairuotojų gražiai praleidžia po vieną automobilį. „Vairuotojai, stebėdami vieni kitų elgesį, perima tam tikrą bendravimo būdą. Empatiškumas (įsijautimas į kito žmogaus padėtį) ir bendruomeniškumas galėtų padėti formuoti draugiškesnį vairuotojų elgesį“, - sako VDU Psichologijos katedros docentė.
Kas Linkę Agresyviau Reaguoti Kelyje?
Į kitų vairuotojų klaidas ar neapdairų elgesį agresyviau linkę reaguoti vyrai. E. Eimantas ir K. Žardeckaitė-Matulaitienė sako, kad pyktis kelyje ir agresyvus vairavimas gali lemti ir šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei didina patekimo į eismo įvykį riziką. Remiantis žurnalu „Keliai ir kelionės“ (angl. „Road and travel“) - į kitų vairuotojų klaidas ar neapdairų elgesį agresyviau linkę reaguoti vyrai.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Didžioji dalis agresyviai į įvykius kelyje reaguojančių vairuotojų yra jaunesni vairuotojai, patenkantys į 18-24 metų amžiaus kategoriją. Agresyvumui kelyje įtakos taip pat turi šeimyninė padėtis bei tokios detalės kaip kalbėjimas telefonu, automobilyje esantys keleiviai.
Pašnekovė atskleidžia, kad vairuotojo emocingumas labiau susijęs su žmogaus nervų sistema bei asmenybės ypatumais nei su vairavimo patirtimi ar lytimi. Emocingesni yra tie vairuotojai, kurie pasižymi labilia nervų sistema, silpnesniu gebėjimu tvarkytis su patiriama įtampa ar stresu, prastesne savikontrole. Kita vertus, K. Žardeckaitės-Matulaitienės teigimu, neturint pakankamos vairavimo patirties, gali kilti daugiau įtampos, nerimo, kurie gali trukdyti nepatyrusiam vairuotojui saugiai vairuoti. Tokiu atveju patiriamos neigiamos emocijos gali labiau paveikti nepatyrusio vairuotojo elgesį.
Kaip Kontroliuoti Emocijas Vairuojant?
Kad sudėtingose situacijose vairuotojas neįsitemptų, anot mokslininkės, reikia ugdyti gebėjimą pažinti kylančias emocijas, nes kontroliuoti tai, ko nesuvoki, neįsisąmonini - sudėtinga. Taip pat būtina įsisąmoninti, kad vienintelis dalykas, kurį vairuotojas gali kontroliuoti, yra jo paties veiksmai ir ketinimai, o ne kitas asmuo, koks nors reiškinys ar įvykis kelyje. Trečia, svarbu pagalvoti apie savo elgesio pasekmes.
Psichologė Inga Būdvytytė pataria, kad patekus į eismo spūstį vairuotojai praranda kontrolės jausmą, žlunga jų planai, jie jaučiasi įstrigę ir negali nieko pakeisti. „Niekam nepatinka įstrigti ir prarasti kontrolės jausmą. Kai žmogus jaučia stresą, suprastėja jo kognityvinės funkcijos, jam sunkiau sutelkti dėmesį ir išlaikyti ramybę. Specialistė atkreipia dėmesį, kad stresas yra naudingas tik trumpalaikėje perspektyvoje, kai padeda atlikti tam tikrą užduotį. „Eismo spūsčių sukeltos emocijos gali neigiamai paveikti bendrą sveikatą, įskaitant miego kokybę, imuninę sistemą, psichologinę būklę. Atsiranda panikos priepuolių tikimybė, ypač jeigu tokių nerimo sutrikimų būta anksčiau“, - sako I.
"Circle K" Lietuvos degalinių tinklo departamento direktorė Kristina Kabelienė pataria nesistengti viso suplanuoto maršruto įveikti vienu ypu - grynas oras ir sustojimai padeda nusiraminti. „Ilgas vairavimas, ypač eismo spūstyse, dažnam vairuotojui gali sukelti ne tik nuovargį, bet ir lemti jo emocinę savijautą. Vasarą, kai mūsų šalyje tikėtinas didelis eismo intensyvumas ir spūstys, „Circle K“ degalinė tapo „Tavo vasaros stotele“ - vieta, kviečiančia atsigaivinti, užkąsti, pailsėti ir, atgavus jėgas, keliauti toliau. Tiek degalinėse, tiek lauke klientams siūlome atsipūsti ir atgauti emocinį balansą poilsio zonose, suteikiame išskirtinius vasaros pasiūlymus, atliepiančius keliautojų poreikius“, - pasakoja K.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
I. Būdvytytė rekomenduoja ramią muziką, meditaciją ir gilaus kvėpavimo pratimus - tai, kas gali padėti susidūrus su stresu. Taip pat rekomenduoju pabandyti priimti situaciją, susitaikyti su tuo, kad nieko negalime pakeisti, būti čia ir dabar. Reikėtų įsijausti į aplinką, kurioje esate, galvoti, ką jaučiate, kokie kvapai ir garsai aplink jus, kas vyksta jūsų akiratyje. Šis pratimas labai nuramina ir įžemina“, - dalinasi I.
Psichologė L. Šeibokaitė teigia, kad yra įvairių emocijų raiškos būdų ir kartais galima nieko nedaryti, tiesiog leisti emocijai pabūti, kol pasibaigus situacijai ji taps silpnesnė. Mažai tikėtina, jog pakeisime kito žmogaus elgesį. Ji siūlo racionalizacijos techniką: pabandykite pagalvoti, kodėl kitas eismo dalyvis vienaip ar kitaip elgiasi ir ką būtų galima padaryti. Taip pat dėmesingo įsisąmoninimo techniką ir kvėpavimą. Tikslingas kvėpavimas visada padeda nusiraminti. L. Šeibokaitė sako, kad pasikeikti irgi galima, ypač jei esate vienas automobilyje - tai yra emocijų išraiškos forma. Svarbu neišlieti agresijos ant kito žmogaus. O jei situacija yra labai sudėtinga: didelis išgąstis, pyktis ar stresas - rekomenduočiau sustoti šalikelėje. Fizinis išlipimas iš automobilio, pasivaikščiojimas, pritūpimų padarymas, verkimas ar šaukimas gali pagelbėti ir netgi padėti išvengti pavojingų situacijų vairuojant“, - sako L.
Net Geros Emocijos Gali Būti Pavojingos
Vairuotojai įsitikinę, kad tik pyktis ar stresas daro įtaką vairavimui. Tačiau iš tiesų net labai gera nuotaika gali tapti rizikos šaltiniu. „Žmogus būna pakylėtas, svajoja, galvoja apie gražius dalykus - ir nepastebi, kad per perėją eina pėsčiasis. Tiek neigiamos, tiek labai pozityvios emocijos užgožia dėmesį, o tada vairuotojas nebemato platesnio vaizdo - tik savo juostą“, - pasakoja vairavimo mokyklos automokykla.lt direktorė J. Jaruševičienė.
Rizikingas Vairavimas: Psichologiniai Aspektai
L. Šeibokaitė teigia, kad rizikingas vairavimas yra bet koks vairavimo būdas, kurio metu padidėja tikimybė papulti į eismo įvykį. Tai yra sąmoningi ar net nesąmoningi žmogaus veiksmai, kurie didina riziką, palyginus su ta, kai vairuojama pagal taisykles. O štai chuliganiško vairavimo atveju žmogus jau turi intenciją pakenkti kitam vairuotojui ir tokiu būdu gauti sau kažkokių naudų“, - skirtumą išryškina pašnekovė ir prideda, kad rizikingam vairavimui priskiriamas ne tik greičio viršijimas, kitų taisyklių pažeidimas. Neapdairumas kelyje, vairavimas neišsimiegojus, pavargus, vairavimas susinervinus, pavartojus budrumą mažinančių vaistų ir t.t. taip pat yra rizikingo vairavimo pavyzdžiai.
Toks tyčinis rizikingas vairavimas dažniau būdingas vyrams nei moterims, taip pat jis būdingesnis jauniems vairuotojams, o pati kritiškiausia riba - iki 25 metų amžiaus. Kol smegenyse vyksta brendimas - tol labiausiai galime tikėtis tokių veiksmų. Tai lemia labai kompleksiniai pažintiniai procesai. Kalbant apie asmenybės savybes, kurios labiausiai lemia polinkį į rizikingą vairavimą, pagrindinės yra kelios. Pirmiausia, impulsų kontrolės nebuvimas, kai žmogus pirmiau daro, o po to galvoja. Šis bruožas gerokai labiau būdingas jauniems vairuotojams. Antras bruožas - aštrių pojūčių siekiantis žmogus, kuris aplinkoje ieško stimuliacijos daugiau nei jos normaliomis sąlygomis yra. Tarkime padidina greitį, susidaro kokia nors įdomi situacija ir pavyksta ją suvaldyti, gaunama daugiau adrenalino nei įprasta. Kita dažna žmonių, linkusių į rizikingą tyčinį vairavimą, savybė - agresyvumas. Jei yra polinkis į daugelį situacijų reaguoti agresyviai, lengvai sukyla pyktis, pirmas impulsas - duoti atgal.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Docentė sako, kad su amžiumi susijęs polinkis vairuoti rizikingai paaiškinamas iš kelių pusių: „Pirmiausia, dažnai tai - noras padaryti įspūdį aplinkiniams, įtvirtinti suaugusiojo statusą, nors visa tai vyksta pasąmoniniame lygmenyje ir nebūtinai sąmoningai suvokiama. Antra - dažnai tokiu būdu yra polinkis išgyventi neigiamus jausmus, gal net depresiją. Žmonės, kurie jaučia neigiamus jausmus, dažnai yra linkę rizikingai vairuoti ir tokiu būdu tuos jausmus „išveikinėja“. Juk ne sykį esame girdėję frazę „nėra nuotaikos, važiuoju pasivažinėt“.
Neabejojama, anot pašnekovės, ir tuo, kad vairavimo modelį formuoja tiek tėvų, tiek visuomenės elgesys. „Iš teorijos tikrai žinome, kad labai svarbu ne tik ką žmonės sako, bet ir kaip elgiasi. Autoritetų vaidmuo čia labai svarbus ir žinome, kad žmonės geriau išmoksta tam tikro elgesio jį stebėdami, o ne apie jį girdėdami. Jei žodžiai ir elgesys nesutampa - žmonės taip ir išmoksta žodžiais sakyti viena, o elgtis kitaip. Taigi, svarbu, ką matome, o mūsų gatvėse matome tikrai ne geriausius pavyzdžius. Tikrai yra visuotinė tolerancija greičio viršijimui, lyg ir sutariama, kad +10 km/val nieko tokio, už tiek net nebaudžiama. Visa tai formuoja elgseną, nes vairavimo mokykloje tikrai visi laikosi greičio ribojimų, bet kai iš vairavimo mokyklos išeini - tampa sunku toliau jų laikytis ir važiuoti paskutiniam. Jausmas toks, lyg visi aplink tave skubina, juntamas tiesioginis spaudimas. Tėvų elgesys irgi labai svarbus - vaikai juk mato tėvų elgseną vairuojant.“
Vairavimas Apsvaigus: Emocijų ir Pasekmių Neatitikimas
Su teisę vairuoti praradusiais asmenimis dirbanti psichologė Sonata Švabauskienė tikina: situacijų, skatinančių sėsti prie vairo apsvaigus, būna įvairių, tačiau jas visas apjungia alkoholio paveiktas negebėjimas įvertinti galimų elgesio pasekmių. „Jei reikėtų smulkintis, priežasčių, skatinančių sėsti prie vairo išgėrus, galima būtų įvardinti daug. Tačiau visas jas galima suskirstyti į tris grupes: tai kontrolės trūkumas, aplinkos poveikis ir emocijų įtaka, - sako psichologė. - Vedini emocijų, žmonės linkę priimti neracionalius sprendimus. Nors įprastai manoma, kad postūmiu sėsti prie vairo tampa negatyvūs išgyvenimai, dažnu atveju nesutarimai santykiuose, iš tiesų - ne mažesnę įtaką gali padaryti ir teigiamos emocijos. Bet kokie sustiprinti neigiami ar teigiami pojūčiai gali nuvesti link pasekmių atžvilgiu nepamatuotų situacijų, todėl išskirti vien tik negatyvių emocijų įtakos tikrai nereikėtų.“
Psichologė R. Gataveckaitė pripažįsta, jog būtent neigiamos emocijos išgėrusį žmogų labai dažnai išprovokuoja sėsti prie vairo. „Sudėtinga šalies istorija paliko ryškų pėdsaką mūsų širdyse bei mintyse. Visai nenuostabu, jog daugelis vis dar ne tik nemokame tinkamai išreikšti ir išgyventi emocijų, bet jų ir neatpažįstame. Baimė, pyktis, kaltė, jaudulys lydi bene kiekvieną šiuolaikinį žmogų. Sunkus darbas, santykiai su šeimos nariais, piniginė situacija kelia nerimą, depresines nuotaikas. Išgėrus alkoholio, negatyvus jausmas kuriam laikui nurimsta arba net virsta teigiamu. Tačiau iš tiesų alkoholis tik slopina pojūčius, bet nešalina problemos priežasties", - pasakojo R. Gataveckaitė.
Specialistė S. Švabauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju vairuotojai neteisingai įvertina alkoholio daromą poveikį, vadovaujasi klaidingais įsitikinimais, esą išgėrus bokalą alaus, taurę vyno ar stikliuką stipresnio gėrimo - leistinos normos neįmanoma viršyti. „Alkoholis kiekvieną žmogų veikia skirtingai, tačiau nereikėtų tikėti mitais. Iš tiesų, vienintelė sąlyga, nuo kurios priklauso apgirtimo laipsnis - tai organizmo gebėjimas skaidyti alkoholį. Žmogus gali būti labai aukštas ir stambus, bei jeigu alkoholį jo organizmas skaido lėtai, užteks ir vienos taurelės tam, kad vairuoti jis nebegalėtų, - sako psichologė. - Tam, kad pasikeistų suvokimas ir reakcija, iš tiesų, reikia visai nedidelės alkoholio koncentracijos kraujyje. Pagal mūsų šalyje galiojančius įstatymus, 0,4-1,5 promilių ribose esantis girtumas laikomas lengvu, nors realiai prie 1,2 promilių žmogaus smegenys pradeda dirbti šuoliais - tai dirba, tai nedirba. Tai kas tuomet turi vykti, kuomet pasiekiamas vidutinis arba sunkus girtumas?“
Kaip Keisti Situaciją?
L. Šeibokaitė sako, kad vairuotojų ugdymo sistemoje šiuo metu susifokusuojama tik į taisykles ir automobilio valdymą. Tai svarbu, tačiau paraštėse lieka tai, kad vairavimas yra procesas, gyvenimo būdas. Ji abejoja, ar vairavimo teisės apribojimas tampa pamoka. „Lietuvoje turime vadinamą papildomą mokymą, kuriame vairuotojai mokosi iš naujo vairuoti, nors nežinau, ar to reikia. Taip pat turime psichologijos pusantros valandos kursą ir vieną 45 min. trukmės konsultaciją su psichologu. Tai yra nepakankamos priemonės, nes žmogus savo elgesio per kelias valandas pakeisti negali daugumoje dirbdamas grupėje. Tiek laiko įsisąmoninti, kad tai - mano, o ne visuomenės bėda, neužtenka. Reikalingos efektyvesnės pagalbos priemonės.
Vairuotojams, norintiems patobulinti savo vairavimą, pašnekovė pataria pirmiausia permąstyti ir atvirai sau atsakyti, ką šiuo metu darote negerai ir kodėl taip darau, koks mano motyvas ir ką kam mėginame įrodyti: „Daugybė žmonių tiesiog negerbia eismo taisyklių. Yra ne kartą girdėta frazė „durnas ženklas, čia jo neturėtų būt“. Ir kai kuriais atvejais greičiausiai taip ir yra, tačiau tai nereiškia, kad kvailai pastatytas ženklas leidžia man jo nepaisyti. Galima apie tai diskutuoti, yra institucijos, į kurias galima kreiptis, mes gyvename demokratinėje valstybėje, yra procedūros, kaip skųsti įvairius apribojimus ir t.t. Be to, tikrai turime aklumą ženklams - jei ženklas naujas, o pro tą vietą daug kartų važiavome, akys lyg ir mato, bet smegenys nepriima. Esame įpročių vergai, nes būtent įpročiai kažkada leido mums išgyventi“, - pokalbį užbaigia L.
Psichologė Renata Gataveckaitė atskleidė, jog atsainų požiūrį į vairavimą neblaiviam lemia kelios priežastys. Tokį sprendimą pirmiausia lemia asmenybės savybės ir įsitikinimai. Pavyzdžiui, jaunus vairuotojus masina nutrūktgalviškas elgesys, o brandaus amžiaus vairuotojai pernelyg pasitiki savimi. Alkoholio išgėręs žmogus paprastai nebesupranta, kas su juo vyksta, tampa spontaniškas, todėl priima neracionalius, emocijomis grįstus sprendimus.
G. Lukošius teigia, kad jei kompanijoje yra išgėręs žmogus ir jis ketina sėstis prie vairo, šalia jo esantiems turėtų suveikti stop mygtukas. Privaloma prisiimti atsakomybę už draugą ar bičiulį ir pabandyti sustabdyti jį pasiūlant išsikviesti taksi ar tiesiog pavėžėti. Anot jo, jei išgėrusio asmens nepavyksta perkalbėti ar jis elgiasi agresyviai, apie tai pagalbos telefonu privaloma informuoti policijos pareigūnus.