Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie smurtą, patiriamą iš žmonių, kurie turėtų padėti: gydytojų, paramedikų, policijos pareigūnų ar net vaikų. Psichologai teigia, kad tokį elgesį iš dalies lemia padidėjęs streso lygis visuomenėje. Šiame straipsnyje aptarsime streso priežastis, pasekmes ir veiksmingus streso valdymo metodus, remiantis psichologo G. Navaičio įžvalgomis ir kitų specialistų rekomendacijomis.
Streso samprata ir priežastys
Stresas - tai organizmo adaptacinių gynybinių reakcijų visuma, kylanti veikiant kokiam nors dirgikliui. Tai natūrali žmogaus organizmo reakcija į įvairius gyvenimo veiksnius. Iš tiesų stresas yra gyvybiškai svarbus procesas, nuo pirmykščio žmogaus laikų neatskiriamai susijęs su gyvenimu. Atsidūrus pavojuje, mobilizuojami visi energijos rezervai, kad organizmas sekundės greitumu galėtų bėgti arba gintis.
Psichologas G. Navaitis teigia, jog visuomenėje streso lygis yra pakilęs dėl pandemijos, karantino, įvairių ekonominių problemų ir karo. Frustracija, kylanti dėl kliūčių patenkinti norus, taip pat gali būti streso priežastis. Jos priežastimi gali būti fizinės kliūtys, išteklių stoka, visuomenės taisyklės, įvairios pasikeitusios aplinkybės, daugybė kitų įvykių.
Paaugliams stresą gali sukelti netikėti, nauji, neaiškūs, neišvengiami, keli vienu metu vykstantys pokyčiai, atsiskyrimas nuo šeimos, artimų draugų, kitų jam svarbių žmonių. Dažnai stresinės situacijos kyla dėl netinkamų tėvų ir vaikų tarpusavio santykių ar įtemptos atmosferos šeimoje. Tokiems paaugliams ir dažniau blogai sekasi mokykloje - jie dažniau jaučiasi vieniši.
Streso pasekmės
Stresą patiriantis organizmas tampa imlus daugeliui laiko ir civilizacijos ligų: infarktams, insultams, vėžiui, nervų ir skrandžio ligoms. Stiprus ilgalaikis arba chroniškai pasikartojantis stresas gali sukelti kai kuriuos psichosomatinius susirgimus arba pagreitinti jų vystymąsi (pvz., miokardo infarktą, skrandžio ir žarnyno opas, kraujospūdžio padidėjimą ir kt.). Net jeigu aiškiai diagnozuojamos ligos išvengiama, dažnai ir besikaupianti įtampa alina žmogaus fizines ir psichines jėgas, daro jį dirgliu, suirzusiu, depresyviu ar agresyviu.
Taip pat skaitykite: Navaičio šeimos psichologijos metodai
Psichikos srityje stresas pasireiškia įtampa, susierzinimu, baime, nerimu, pykčiu ar kitomis emocijomis, subjektyviai suvokiamomis kaip vidinis diskomfortas ir vidinės pusiausvyros praradimas. Tokioje būklėje gali mažėti dėmesingumas, mąstymo lankstumas, logiškumas, valia ir sąmoninga elgsenos kontrolė.
Streso valdymo metodai
Nors išvengti streso yra neįmanoma, jį galima valdyti. Yra įvairių streso valdymo metodų, kurie padeda sumažinti įtampą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Fizinis aktyvumas
Mankšta sumažina stresą. Raumenų tempimo pratimai, judėjimas ir kilnojimas labai greitai prislopina fizinius streso požymius. Aerobika - ilgalaikė mankšta, pavyzdžiui, lėtas bėgimas, gerina širdies ir plaučių veiklą, kartu gali sumažinti stresą, depresiją ir nerimą. Žmonės, kurie nuolat mankštinasi, lengviau susidoroja su stresą sukeliančiais įvykiais, labiau pasitiki savimi ir mažiau yra prislėgti negu tie, kurie nesimankština.
- Raumenų tempimas ir judėjimas atpalaiduoja įtemptus raumenis.
- Mankštindamasis suvartojate perteklių hormonų, cukraus ir riebiųjų rūgščių, išmestų į kraują per reakciją „bėk ar kovok“.
- Mankštinantis organizmas gamina endorfinus - neuroinhibitorius, kurie slopina stresinę reakciją ir sukelia ramią euforijos būseną („bėgiko narkozė“).
- Per mankštą sukeltas atsipalaidavimas ir po jos dar laikosi keletą valandų.
- Tie, kurie mankštinasi ir sportuoja, lengviau randa būdų atsipalaiduoti ir geriau tai sugeba padaryti net ir įtemptoje situacijoje.
Atsipalaidavimo technikos
Atsipalaiduojantys pratimai gali būti natūralus streso priešnuodis. Mokantys medituoti žmonės gali sumažinti savo kraujospūdį, širdies ritmą, deguonies suvartojimą ir padidinti pirštų galų temperatūrą. Tokia reakcija vadinama „atsipalaidavimo reakcija“. Ją galima patirti bet kada, tereikia patogiai įsitaisyti, užsimerkti, giliai kvėpuoti ir atsipalaiduoti, pradedant kojų ir baigiant veido raumenimis.
Vienas iš geriausių streso profilaktikos būdų yra savaiminis atsipalaidavimas. Tai reikia praktikuoti ir nuolat tai daryti. Sekmadieninis susikaupimas maldai, dvasiniai apmąstymai padeda natūraliai atgauti kūno ir sielos pusiausvyrą po sunkios darbo savaitės.
Taip pat skaitykite: Kas yra multipotencialumas?
Socialinė parama
Socialinė parama - jausmas, kad esi mėgstamas, kad tau pritaria, kad tave padrąsina artimi draugai ir šeima - stiprina laimės jausmą ir sveikatą. Artimai bendraujant, atsiranda galimybė pasidalyti savo skausmu. Žmonės kurie kentė sielvartą vieni, sveikata buvo prastesnė negu tų, kurie jį reiškė atvirai.
Laiko planavimas
Besikaupiančios užduotys darbe - nemenkas streso dirgiklis, tad planuokite savo darbus ir laiką.
Kūrybiškumas
Galima kūrybiškai kovoti su stresu:
- Rašykite dienoraštį ar istoriją: Užrašykite savo jausmus, mintis ir patirtis streso metu.
- Nupieškite stresą: Įsivaizduokite stresą kaip paveikslėlį ir jį nupieškite.
- Išdainuokite savo jausmus: Sukurkite savo streso dainą.
- Pažvelkite iš kitos perspektyvos: Sugalvokite fiktyvų personažą, kuris patiria stresą.
- Išleiskite stresą šokdami: Išleiskite stresą šokio judesiais.
Kiti metodai
- Humoras: Juokas yra puikus būdas sumažinti stresą. Pažiūrėkite komediją, pasidalinkite juokingais įvykiais su draugais, praktikuokite juoko jogą.
- Sveikas gyvenimo būdas: Stipriais socialiniais ryšiais susiję žmonės geriau valgo, daugiau sportuoja, mažiau rūko ir geria.
- Pozityvus mąstymas: Išmokite džiaugtis saulės šviesa, gėlės žiedu, draugyste ir tūkstančiu kitų dalykų, kurių dažnai nepastebime prislėgti kasdieninių rūpesčių.
- Savęs pažinimas: Pažinkite save - savo silpnas vietas, negeras būdo savybes ir kitus trūkumus; negalvokite, kad kokia silpnybė yra likimo bausmė, skirta visam gyvenimui.
- Pomėgiai: Užsiimkite veikla, kuri priverčia kūną ir protą „kovoti arba bėgti“.
- Kalbėjimas ir bendravimas: Bendravimas, išsikalbėjimas su artimaisiais ir draugais - itin svarbus, juk jie gali palaikyti sunkiais momentais ir padėti išreikšti jausmus.
Alkoholio įtaka
L. teigia, jog alkoholis kaltas dėl smurto prieš kitus asmenis. G. Navaitis pastebi, jog visuomenėje alkoholio vartojimas daugeliui yra norma, todėl nekeista, kad paskui turime ir jo padauginusių žmonių, kurių sukauptas įniršis, užspaustos emocijos išsiveržia tokiais agresyviais veiksmais.
Stresas paauglystėje
Paauglystė - labai sudėtingas pereinamasis amžius žmogaus raidos kelyje. Šis periodas labai sudėtingas ne tik pačiam paaugliui, bet ir aplinkiniams - tėvams, mokytojams, kitiems asmenims. Paauglystėje įvyksta daug kokybinių poslinkių, kurie kartais iš pagrindų pakeičia vaiko ankstesnes savybes, interesus ir santykius. Šie pokyčiai neretai pačiam paaugliui sukelia nemažai subjektyvių sunkumų, antra vertus komplikuoja ir patį auklėjimą: paauglys nepasiduoda suaugusių įtakai, išryškėja įvairios neklusnumo, priešinimosi protesto apraiškos.
Taip pat skaitykite: Stresas: priežastys ir valdymas
Stresoriai paaugliams gali būti susiję su šeimos narių nesantaika (tėvų skyrybomis, prievarta šeimoje), santykių su bendraamžiais problemomis (izoliacija, patyčiomis), mokytojų požiūriu, mokymosi sunkumais (egzaminais, kontroliniais, akademiniu krūviu, mokinių ir mokytojų tarpusavio bendravimu).
Smurto prieš vaikus problema
G. Navaitis pastebi, jog visuomenė vis dar linkusi pateisinti smurtą prieš vaikus šeimose. Anot psichologo, vis dar gajūs tokie posakiai, kaip „Pagailėsi diržo - sugadinsi vaiką“ ar „Įkrėsti beržinės košės“. Tačiau masiniuose socialiniuose tyrimuose yra griežtas tiesioginis ryšys - kuo labiau yra mušamas vaikystėje, tuo mažiau laimingas bus užaugęs.
Psichologė L. Rimkutė teigia, kad jeigu vaikas yra mušamas namuose, tuomet pas jį įsijungia gynybiniai mechanizmai, kurie skatina keliauti į savo aplinką, susirasti silpnesnių, su kuriais jis galėtų pasielgti taip pat, kaip elgėsi namuose su juo. Taip tarsi dirba jo gynyba, kad apsaugotų jo paties ego, kažkokį vertės jausmą ar kažką panašaus.