Įvadas
Priklausomybės ligos yra rimta visuomenės sveikatos problema, paveikianti asmenis, jų šeimas ir visą visuomenę. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, priklausomybės ligų mastas ir pobūdis nuolat kinta. Šiame straipsnyje aptariamos priklausomybės ligų gydymo tendencijos, iššūkiai ir perspektyvos Lietuvoje, remiantis priklausomybės ligų centrų specialistų įžvalgomis ir statistiniais duomenimis.
Priklausomybės ligų centrų iššūkiai
Pastaruoju metu priklausomybės ligų centrai susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie daro įtaką jų veiklai ir galimybėms teikti kokybiškas paslaugas. Vienas didžiausių iššūkių - personalo trūkumas. Seimo narys Antanas Matulas neseniai atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie centrai yra beveik sunaikinti dėl darbuotojų trūkumo. Per visus penkis priklausomybės ligų centrus išėjo 75 darbuotojai, įskaitant šešis gydytojus.
Ši situacija ypač sudėtinga regionuose. Pavyzdžiui, Klaipėdoje trijuose skyriuose dirba tik po pusę gydytojo etato, o Šiauliuose netrukus bus tik trys gydytojai, dirbantys daliniu krūviu. Panevėžyje liko trys gydytojai, vienam išėjus. Gydytojų pritraukimas yra sudėtingas dėl palyginti mažų atlyginimų, todėl prioritetas teikiamas psichologų, socialinių darbuotojų ir ergoterapeutų įdarbinimui, siekiant užtikrinti psichosocialinės reabilitacijos ir Minesotos programos paslaugų teikimą.
Infrastruktūros būklė taip pat kelia susirūpinimą. Daugelis priklausomybės ligų centrų veikia patalpose, kurios yra apleistos ir nepritaikytos specializuotam gydymui. Pavyzdžiui, Klaipėdos centras įsikūręs bendrabučio aukštuose, o Vilniaus centras Gerosios Vilties gatvėje nebuvo renovuotas daugiau nei 25 metus. Nepaisant Sveikatos apsaugos ministerijos pastangų gerinti infrastruktūrą, procesas vyksta lėtai.
Paslaugų prieinamumas ir finansavimas
Priklausomybės ligų centrų finansavimas yra dar vienas svarbus klausimas. Anksčiau centrai neteikė informacijos apie suteiktas paslaugas Ligonių kasų informacinei sistemai „Sveidra“, todėl nebuvo tinkamai finansuojami. Nors nuo 2016 metų visi centrai prisijungė prie „Sveidros“, informacija apie visas suteiktas paslaugas vis dar nėra suvedama.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Dėl to kai kurios paslaugos, tokios kaip Minesotos programa, yra mokamos, o tai sumažina jų prieinamumą. Nors 80-85 proc. priklausomybės ligų centrų pacientų yra drausti, ne visos paslaugos jiems yra apmokamos iš PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo).
Paslaugų asortimentas ir gydymo metodai
Priklausomybės ligų centruose teikiamų paslaugų asortimentas yra įvairus, tačiau ne visuose centruose teikiamos visos reikalingos paslaugos. Iki šiol Šiauliuose ir Panevėžyje nebuvo psichosocialinės reabilitacijos arba Minesotos programos.
Atsisakoma tokių moksliškai nepagrįstų metodų kaip kodavimas (torpedavimas), kuris anksčiau buvo plačiai naudojamas kai kuriuose centruose. Vietoj to, siekiama teikti tęstinį gydymą, kuris apima abstinencijos gydymą, psichosocialinę reabilitaciją ir Minesotos programą. Svarbu pabrėžti, kad priklausomybės ligų centrai neturėtų dubliuoti psichiatrijos ligoninių ar toksikologijos centrų, kurie teikia būtinąją pagalbą.
Anonimiškumas ir stigma
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės vengia kreiptis pagalbos į priklausomybės ligų centrus, yra baimė dėl anonimiškumo. Vis dar gajus įsitikinimas, kad centrai valdo visą informaciją apie asmenis, turinčius priklausomybių. Dėl to teismai ir policija dažnai siunčia užklausas tik priklausomybės ligų centrams, nors gydymo paslaugas teikia daugybė kitų įstaigų.
Siekiama, kad poliklinikos, išduodamos leidimus vairuoti, nesiųstų užklausų tik priklausomybės ligų centrams, bet kreiptųsi į visas psichiatrijos ligonines ir kitas įstaigas. Tačiau anonimiškumas yra užtikrinamas įstatymais ir Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais, kurie sudaro sąlygas gauti paslaugas neatskleidžiant asmens tapatybės.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
Priverstinis gydymas
Priverstinis gydymas yra kontroversiškas, bet kartais būtinas. Tiesioginis priverstinis gydymas galimas tik įstatymo numatyta tvarka, kai yra grėsmė aplinkinių žmonių ar paties žmogaus gyvybei, kai yra psichozės ar suicidai. Netiesioginis priverstinis gydymas taikomas teismo sprendimu, kai asmeniui atidedamas laisvės atėmimas ir paskiriamas įpareigojimas gydytis, arba dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriams, kai socialinės rizikos šeimoje tėvai įpareigojami būti priklausomybės ligų specialisto priežiūroje.
Pacientų srautai ir priklausomybių pobūdis
Nuo įvairių priklausomybių kasmet gydosi po keliasdešimt tūkstančių žmonių, o ambulatoriškai besigydžiusių pacientų skaičius nuolat auga. Pernai ambulatoriškai gydėsi 21 000 pacientų, o tai yra 2200 daugiau nei 2022 metais. Vis daugiau pacientų kreipiasi dėl priklausomybių gydymo, nes mažėja baimė kreiptis pagalbos į specialistus ir pripažinti, kad turi problemų.
Priklausomybės ligų centrai padeda ne tik priklausomiems nuo narkotikų ir alkoholio, bet ir nuo patologinio potraukio lošimams. Pastebima, kad daugėja jaunų pacientų, turinčių priklausomybių nuo sintetinių narkotinių medžiagų, kurias nutraukus kyla sunkūs abstinencijos simptomai. Taip pat daugėja elgesio priklausomybių, ypač nuo ekranų ir socialinių tinklų, kurios aktualios jaunesnio amžiaus pacientams.
Alkoholizmas senyvame amžiuje
Alkoholizmas senyvame amžiuje yra vis didėjanti visuomenės problema. Nors teigiama, jog problemišką alkoholio vartojimo būdą žmonės dažniausiai išvysto arba iki 25 metų arba apie 40-tuosius metus, vėlyvo amžiaus alkoholizmas taip pat kelia susirūpinimą. Nuo amžiaus, kuriuo būdamas asmuo pradėjo vartoti alkoholį, priklauso ligos sunkumas bei pasekmės.
Vėlyvo amžiaus alkoholizmas gali būti lengvesnis, vartojama mažiau alkoholio, nebūdingas besaikis girtavimas, be to, mažiau rūkoma girtavimo metu. Taip pat rečiau susiduriama su socialinėmis girtavimo pasekmėmis, tokiomis kaip skyrybos ar darbo netektis. Pastebėta, jog senyvo amžiaus asmenys, kurie kreipiasi profesionalų pagalbos, turi mažiau psichikos sutrikimų, pasižymi didesniu psichologiniu stabilumu bei mažesniais alkoholizmo atvejais šeimoje.
Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas
Alkoholizmo požymiai senyvame amžiuje neretai lieka nepastebėti šeimos gydytojų. Dažnai pacientai patys nuslepia ar neigia vartojantys alkoholį, o medikams aptikti ne specifinius alkoholizmo simptomus gali būti gana keblu. Kadangi su amžiumi pakinta smegenų veikla, svaiginamasis-skatinamasis alkoholio poveikis senyvo amžiaus asmenims yra silpnesnis, jie patiria mažiau nenumaldomo psichologinio poreikio išgerti bei rečiau išgėrinėja rytais.
Alkoholizmas vėlyvame amžiuje nėra toks psichologiškai bei socialiai žalingas, tačiau jis slopina mąstymo procesus, silpnina atmintį bei priartina silpnaprotystę. Su amžiumi atsirandantys fiziologiniai pokyčiai (vandens kiekio sumažėjimo organizme, skrandžio rūgštingumo pokyčiai) keičia alkoholio skaidymo bei šalinimo procesus, dėl ko senyviems žmonėms užtenka santykinai mažų alkoholio dozių apkvaišti. Tačiau net ir nedidelės alkoholio dozės blogina kūno laikyseną, įtakoja eiseną. Kita problema yra alkoholio maišymas su priskirtais medikamentais.
Rūkymo tendencijos
Dėl rūkymo (priklausomybės nikotinui) pacientų turima mažai, nes, regis, žmonės vis dar netraktuoja rūkymo kaip rimtos priklausomybės. Vyresni žmonės dažniausiai rūko tradicines cigaretes, jaunesni - elektronines, kaitinamąjį tabaką. Jaunesni žmonės į šią priklausomybę įninka dėl smalsumo, dėl to, kad kažkas jam ar jai pasakė, „pabandyk, atsipalaiduosi, jausiesi maloniai". Dar vyrauja tas požiūris, jog jei rūkai, esi neva kietas. Dažnu atveju, draugų įtaka vartojimui turi didžiausią reikšmę. E.cigarečių vartojimas, ypač jauname amžiuje, auga. Yra tėvų, kurie patys nuperka e.cigaretes vaikams, kad jie nerūkytų tradicinių cigarečių, nežinodami, kad tai tas pats blogis. Yra tėvų, kurie netoleruoja to nuo pirmos dienos. Vaikams iškeliami ultimatumai. Kai tėvai mato, jog nebekontroliuoja situacijos, atveda vaikus į konsultaciją. Dažnas vaikas sako, pabandžiau, ir nemanau, kad čia kažkas blogo, todėl tęsiu. Labai sudėtinga įvertinti pakenkimą sveikatai, kai jis yra uždelstas, pakenkimas organizmui nėra momentinis.
Jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas
Jaunimas labai pamėgo sintetinius kanabinoidus. Jų poveikis panašus kaip kanapių, tik stipresnis, labiau neprognozuojamas. Būna atvejų, kai paauglys rūko e.cigaretes ir prasideda traukulių priepuolis, psichozės, žmogus praranda sąmonę… Tradicinės e.cigaretės tokių simptomų tikrai nesukels. Jauni žmonės psichoaktyvių medžiagų dažniausiai pabando vakarėliuose, pasilinksminimo vietose. Paprastai jie vartoja alkoholį, tada išdrąsėja ir kažkam pasiūlius, pabando narkotikų. 80 proc. atvejų mes, deja, negalime nustatyti, kokią narkotinę medžiagą žmogus pavartojo. Rinkoje šiuo metu užfiksuota beveik 1000 įvairių psichoaktyvių medžiagų. Pasitaiko, kad žmogus nežino vartojęs narkotikų. Vakarėliuose įpilama kažkokių medžiagų į kokteilius, kitus gėrimus. Tada žmonės atvyksta į priėmimo skyrių išsigandę, kad jaučiasi keistai.
Elgesio priklausomybės
Daugėja elgesio priklausomybių - priklausomybių nuo ekranų, socialinių tinklų. Tai aktualu jaunesnio amžiaus pacientams. Tėvai iš pradžių bando patys spręsti problemą, riboja ekrano žiūrėjimą, bet taiko pernelyg drastiškus ir per greitus sprendimus. Mes rekomenduojame mažinti prie ekrano praleidžiamą laiką po truputį, nes kitaip gali būti labai stipri grįžtamoji reakcija. Jeigu vaikas po 6 val. prasėdi prie kompiuterio, tai mažinti iki 5 val. su puse, po savaitės - 5 val., ir tai daryti palaipsniui. Nekviesti valgyti tuo momentu, kai kažkoks svarbus žaidimo momentas, susitarti, kad vaikas pabaigia sau svarbų dalyką, kuris galbūt truks tik kelias minutes, taip išvengsite konflikto. Priklausomybė nuo ekranų lemia ir sveikatos bėdas, vaikai dažnai maitinasi nesveikai, nepakankamai, net į tualetą pamiršta nueiti, vis tiek sėdi, nors yra fizinės organizmo reakcijos ir poreikiai.
tags: #prognozes #apie #priklausomybes #ligas