Šiuolaikiniame pasaulyje, kur nuolatinis stresas ir emocinė įtampa yra kasdienybės dalis, svarbu suprasti, kaip mūsų emocijos veikia mūsų elgesį ir fizinę sveikatą. Psichikos ir kūno ryšys yra glaudus, o emocijų poveikis mūsų elgesiui yra sudėtingas ir įvairialypis.
Psichofiziologiniai Sutrikimai ir Stresas
Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir emocinė įtampa tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau pajutus fizinius negalavimus retai susimąstome, kad jų priežastis gali slypėti mūsų psichikoje. „Psichofiziologiniai sutrikimai kyla dėl glaudaus psichikos ir fiziologijos sąveikavimo - pavyzdžiui, ilgalaikis stresas gali sukelti aukštą kraujospūdį, įtampos tipo galvos ar nugaros skausmus. Somatoforminiai sutrikimai pasireiškia fiziniais simptomais, kuriems nerandamos organinės priežastys, funkcinių sutrikimų nėra - tai gali būti įvairūs skausmai, kvėpavimo ar virškinimo negalavimai, atsirandantys dėl stipraus nervų sistemos sujaudinimo“, - aiškina K. Psichika ir kūnas yra glaudžiai susiję - patiriant stresą, organizmas natūraliai mobilizuojasi kovai arba pabėgimui. „Kai jaučiame stresą, organizmas suvokia jį kaip grėsmę ir aktyvuoja „kovok arba bėk“ atsaką: didėja kraujospūdis, pagreitėja širdies ritmas, kvėpavimas tampa paviršutiniškas. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes padeda susidoroti su iššūkiais, tačiau ilgalaikis stresas išsekina organizmą. Jei žmogų kamuoja miego ar virškinimo sutrikimai, šeimos gydytojas jį dažniausiai nusiunčia pas neurologą ar gastroenterologą. Tačiau, pasak K. „Kai kurie žmonės genetiškai turi jautresnę nervų sistemą, kiti - jautresnes tam tikras organų sistemas. Be to, socialiniai veiksniai, pavyzdžiui, artimųjų palaikymas arba vienatvė, gali padėti susidoroti su stresu arba jį dar labiau sustiprinti. nei to, kuris gyvena stabilesnį, ramesnį gyvenimą. Ligų formavimuisi svarbūs psichologiniai komponentai: elgesys, emocijos, mąstymo procesai ir asmenybės bruožai“, - pabrėžia K. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos remiasi biopsichosocialiniu modeliu, tačiau jo taikymas vis dar priklauso nuo daugelio veiksnių: gydytojų požiūrio, įstaigos politikos ir pacientų edukacijos.
Svarbu suprasti, kad emocijos gali turėti tiesioginį poveikį mūsų fizinei sveikatai. Ilgalaikis stresas gali pasireikšti įvairiais somatiniais simptomais, tokiais kaip galvos skausmai, virškinimo problemos ar net širdies ir kraujagyslių ligos. Todėl svarbu atpažinti emocinius sunkumus ir kreiptis į specialistus, jei reikia.
Emocijų Priėmimas ir Valdymas
Sąmoningas emocijų priėmimas ir jų įvardijimas ir tinkamas jų reiškimas gali padėti sumažinti stresą. Pagalbos būdai priklauso nuo individualaus paciento poreikio konsultacijoms, konsultacijų laiko galimybių, paties žmogaus turimos informacijos apie savo būklę. „Bandome kartu suprasti, kas asmens gyvenime jam kelia iššūkių, kokios sritys reikalauja daugiau dėmesio. Kartais pacientams būna naudinga susipažinti su psichikos ir kūno sąsajos psichoedukacija, parodyti supaprastintas schemas, padiskutuoti, kaip jas supranta. Pacientams, turintiems somatoforminių sutrikimų, itin rekomenduojama ilgalaikė psichoterapija, todėl jie gali būti nukreipiami tęstinei pagalbai. Vienas svarbiausių aspektų - ryšys su specialistu, emocinė parama pacientui, kuris susiduria su simptomais, išsigąsta jų, neranda nusiraminimo. Šiais principais vadovaujuosi ir dirbdama reabilitacijos centre“, - teigia K.
Emocijų valdymas yra svarbus aspektas siekiant psichologinės gerovės. Mokėjimas atpažinti, suprasti ir tinkamai išreikšti emocijas gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti tarpasmeninius santykius. Psichoterapija ir konsultacijos gali būti naudingos priemonės, padedančios žmonėms išmokti efektyviau valdyti savo emocijas.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Vaikų ir Paauglių Emocijos
Anot K. Emocinių reakcijų kraštutinumai yra būdingi augant vaikams, ypač iki penkerių metų ir paauglystėje. Nemažai tėvų guodžiasi, kad vieną rytą jų mandagus, laimingas vaikas virto paniurusiu, maištingu paaugliu. Dauguma paauglių šį sudėtingą laikotarpį įveikia be didesnių sunkumų. Kitiems greiti fiziniai ir psichologiniai pokyčiai kelia stiprią sumaištį, kurią paaugliai neretai mėgina įveikti rizikingais būdais, pavyzdžiui, vartodami alkoholio, narkotikų. Kiekvienas vaikas, kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus, kai kada patiria emocinių sunkumų. Kai kurie iš jų praeina savaime, o kai kuriuos iš jų padeda įveikti šeimos nariai. Kartais prireikia trumpalaikės specialisto, dažniausiai psichologo, pagalbos. Konsultacijų, paskaitų metu tėvai dažnai klausia, kaip atpažinti, kai vaiko elgesys peržengia įprastas vaiko ar paauglio raidai elgesio ar emocinių reakcijų ribas? Ar vaiko ar paauglio elgesys jau yra toks, kad reikia sunerimti ir atvykti konsultacijai kartu su juo? Sunku būtų labai tiksliai apibrėžti akimirką, kai reikia kreiptis pagalbos.
Vaikų ir paauglių emocinė raida yra svarbus aspektas, kuriam reikia skirti ypatingą dėmesį. Emocinių sunkumų atpažinimas ir tinkama pagalba gali padėti jauniems žmonėms sėkmingai įveikti sudėtingus gyvenimo etapus.
Vaiko Psichikos Sveikata
Vaiko psichikos sveikata yra svarbiausias vaiko socialinės ir pažintinės raidos aspektas. Vaiko psichikos sveikata suprantama kaip: vaiko tapatybės jausmo ir savivertės pajautimas; gebėjimas bendrauti tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiaisiais būdais, atitinkančiais vaiko amžiaus tarpsnį ir raidos etapą; gebėjimas mokytis ir pasiekti rezultatų, kurie atitinka vaiko brandą; gebėjimas įveikti raidos etapui būdingus uždavinius. Vaikai gimsta skirtingo temperamento, charakterio ir aktyvumo, jie skirtingai reiškia emocijas ir nevienodai gali sukaupti dėmesį, turi savitų raidos ypatumų. Neretai vaikų ar paauglių elgesio reakcijos yra būdingos tam tikram amžiaus ir raidos tarpsniui. Kiekvienas vaikas augdamas išgyvena atskirai raidos stadijai būdingą natūralų konfliktą arba krizę (pvz., trejų metų, paauglystės krizės), kuri turi būti įveikta. Kitos krizės vaikystėje ar paauglystėje gali būti individualios ir susijusios su aplinkos stresais (pvz., patyčios mokykloje, sunki tėvų liga). Daugumą šių krizinių situacijų vaikai, tėvų padedami, sėkmingai įveikia. Kiekvienam vaikui būna dienų, kai jis jaučiasi gerai, bet pasitaiko ir sudėtingų laikotarpių. Kai kurias sudėtingas situacijas tėvai ir vaikas ar paauglys gali patys įveikti ar pasitarę su specialistais.
Vaiko psichikos sveikata yra esminis jo socialinės ir pažintinės raidos aspektas. Svarbu užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugūs, mylimi ir palaikomi, kad galėtų sėkmingai įveikti gyvenimo iššūkius.
Pyktis kaip Emocija
Niekam nekyla abejonis, kad netinkamai iareikatas pyktis yra visuomens problema. iau ji skiriasi savo intensyvumu. Pyktis yra prieaiaka emocin reakcija, kuri kyla tuomet, kai asmuo negali patenkinti savo poreikis, /gyvendinti tiksls (Psichologijos ~odynas, 1993). Pyktis prasideda nuo nedidelio /pykimo ir pereina / pykt/ ar /nira/ (Eckhardt ir kt., 2002). Ch. D. io, kaip asmenybs bruo~u, savo pykt/ iareiakia necivilizuotais bkdais ir dl to sulaukia negatyvis pasekmis. io, kaip asmenybs bruo~, ~ymiai da~niau pyksta. Jie patys sutinka, kad js pyktis pasireiakia da~niau ir intensyviau (Deffenbacher, 1997). Paaugliai yra emocionalks, todl jiems yra problemiaka kontroliuoti emocijas. Emocijs pasireiakimas yra labai svarbus socializacijos rodiklis. io stiprumas yra susij su vaiks ir paauglis emocinmis ir elgesio problemomis. io ssajos su depresiakumu, nerimastingumu, psichosomatiniais simptomais ir delinkventiniu elgesiu. iau aiuo metu nra vienareikamiaks iavads. io pasireiakimui, jo destruktyvumui gali turti /takos socialins ir demografins charakteristikos. is. io ir agresijos santyk/ (Averill, 1982). io emocijos tyrims. is raiakos bkds nagrinjimas yra aktualus tiek teorine, tiek praktine prasme, nes Lietuvoje ai tema ma~ai tirta. io ssajas su emocijs ir elgesio problemomis bei empatija. Darbe bus nauja tai, kad bus lyginama, kokiais bkdais pykt/ iareiakia internalis ir eksternalis problems turintys paaugliai. io raiakos bkds ssajos. io raiaka pagal demografinius ir kai kuriuos socialinius rodiklius. 1. 1.1. Pyktis yra viena ia esminis ir gyvybiakai svarbis neigiams emocijs, kurios iagyvenimas yra universalus (Chon, 2000). io emocijos esm ir apibkdinti ~mogaus elges/ patiriant pykt/. Pyktis kyla fizins prievartos, ~alos suklimo, turto likvidavimo, u~puolimo arba grsms atvejais (Reber, 1985). Kai asmuo yra susierzins ir prieaiakai nusiteiks, tuomet pyktis nukreiptas kieno nors at~vilgiu, pasireiakia kaip atsakas / padaryt blog/ . ia elges/, sutrikdo reakcij (Encyclopedia of psychology, 2000). Kitoki nuomon apie pykt/ pateikia A. Adler (2003, p. 205): jis pykt/ /vardija kaip afekt, kuris simbolizuoja galios, vieapatavimo siek/: pykstantis ~mogus ia viss jgs siekia pranaaumo . Taigi, pyktis yra viena svarbiausis aktyvis emocijs, kuri pasireiakia tuomet, kai kyla grsm ir jis gali pakeisti ~mogaus elges/, sutrikdyti jo reakcij. io struktkr. is ir veiksms. iasi pats ~mogus. Taigi, pykt/ sudaro fiziologinis, kognityvinis ir elgesio komponentai. Pyktis da~niausiai reiakiasi energijos antplkd~iu, fizins veiklos poreikiu, jis sustiprina pasitikjim savo jgomis, /kvepia drsos, o kartu susilpnina savikontrol (Psichologijos ~odynas, 1993). Pyktis suteikia drsos ir jgs ginti teistus savo ir kits ~monis interesus. Pyktis, kaip prieaiakumas ar /tk~is, kenkia tarpasmeniniam bendravimui, susilpnjus gebjimui priimti sprendimus, padidja rizikingas elgesys, sutrinka motoriniai veiksmai, mstoma apie kerat, padidja agresija, atsiranda sveikatos problemos (Benesch, 2001). Galima padaryti iavad, kad pyktis yra viena svarbiausis aktyvis emocijs, kuri ~mogus iagyvena kaip neigiam. Pyktis gali pasireikati kaip prieaiaka reakcija / negatyvs aplinkos poveik/. J/ sudaro fiziologinis, kognityvinis ir elgesio komponentai. io emocij sukelia neigiami iaors veiksniai ir ji pasireiakia stipriu energijos antplkd~iu.i emocija visada nukreipta / tikslo siekim, nes pyktis reguliuoja asmens savigarb. io pasekms da~niausiai bkna negatyvios: atsiranda bendravimo problemos, gali sutrikti sveikata, arba padidja agresyvaus ir delinkventinio elgesio tikimyb.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Pyktis yra viena iš pagrindinių ir gyvybiškai svarbių neigiamų emocijų, kurias patiria kiekvienas žmogus. Jis gali kilti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip fizinė prievarta, žalos sukėlimas ar grėsmė. Pyktis gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant agresiją, ir gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmeniniams santykiams, tiek sveikatai.
Pyktis, Priešiškumas ir Agresija
Norta iasiaiakinti, kaip pyktis susijs su prieaiakumu ir agresija. Todl panagrintos aios svokos iasamiau. Prieaiakumas yra jausms ir elgesio kompleksas, pasireiakiantis agresyviu ir da~nai keratingu elgesiu (Spielberger, 1988). Prieaiakumas tai neigiamas asmenybs bruo~as, padarantis daug ~alos kits at~vilgiu. Prieaiakumas apjungia pykt/, pasibjaurjim ir paniek, kurie sudaro prieaiakumo triad (Eckhardt ir kt., 2002). Prieaiakas nusistatymas /sitikinimai, kuris veikiamas ~mogus gali pasielgti pozityviai ar negatyviai. Jei ~mogui aie /sitikinimai yra pagrindiniai, ilg laik palaikomi kits ~monis, pastiprinami aeimoje ir bendraam~is, tuomet js pakeisti jau nebegalima. iau paviraines nuostatas pakankamai lengvai galima pakoreguoti, da~nai logikos pagalba. Geriausias bkdas keisti nusistovjusias nuostatas kontakto, ~inis ir tarpusavio sveikos pagalba. io pasireiakim (Abelson, 1987). io pasireiakimui (K0AA8=>2 ir kt., 2006). Jis pasireiakia kaip nepageidaujama reakcija, kurios ~mogus nori iavengti. Pykt/ ~mogus iagyvena kaip pakankamai nemalons jausm. io emocija nesukelia agresyvaus elgesio, vis dlto nepa~abotas pyktis ma~iau ar daugiau siejamas su agresyviu elgesiu (Kassinove ir kt., 1995). io pasireiakimas gali sukelti agresij, prieaingu atveju, reikalinga nuolatin jo kontrol (Encyclopedia of psychology, 2000). iausiai iaaugs / agresyvs suaugus/j/. io emocijos slenkstis. io iagyvenimas padidina agresyvaus elgesio tikimyb. io jausmai, lydima nepageidaujams, nemalonis susidkrims su artimais ~monmis, kolegomis ir aeimos nariais. Nors pyktis pasireiakia da~nai ir netgi tai sveikas reiakinys, jis gali tapti savotiaka problema su daugybe negatyvis pasekmis. Agresija apibkdinama kaip motorinis veiksmas. Agresija yra fizinis veiksmas, kuriuo norisi kerayti arba pakenkti kitam ~mogui, o kartais ir sunaikinti kieno nors turt. ios kaip ir pastovaus ekstremalaus, asocialaus, delinkventiako ir kriminalinio elgesio (}ukauskien, 1999). Jei motoriniu veiksmu norima pakenkti objektui, suklusiam pykt/, tai vadinama tiesiogine agresija. Agresyvs elges/ gali sukelti pyktis arba prieaiakumas, bet jis gali bkti ir suplanuotas, apgalvotas, kai dar visai nepykstama, arba pyktis yra labai nestiprus. io, ji vadinama prieaiaka agresija. Prieaiaka agresija stichiaka ir impulsyvi. Ji pasireiakia kaip tikslo dalis: prieaiakas santykis + pyktis ( agresija (K0AA8=>2 ir kt., 2006). Agresyvus elgesys gali bkti labai /vairus: pradedant psichologine ir baigiant fizine agresija. Atviras agresyvumas bkna dviejs forms: 1) jgos naudojimas kito at~vilgiu, 2) /~klus pranaaumo demonstravimas, bauginimas, priekabis ieakojimas (Braslauskien ir kt., 2005). Agresijos iaraiaka gali bkti ir verbalin. Daugelis autoris verbalines agresijos iaraiakas, tokias kaip garsus riksmas, barniai, aauksmai, priskiria verbalins agresijos kategorijai. iai: / j/ galima sureaguoti arba ne (K0AA8=>2 ir kt., 2006). Taigi, agresija motorinis arba verbalinis veiksmas, kurio tikslas pakenkti. io ir agresijos svokas, galima teigti, kad prieaiakas santykis gali peraugti / pykt/, kuris da~nai iagyvenamas kaip nemalonus jausmas. io emocija, gali pasireikati agresyvus elgesys arba veiksmas.
Priešiškumas, kaip jausmų ir elgesio kompleksas, dažnai pasireiškia agresyviu elgesiu. Pyktis, pasibjaurėjimas ir panieka sudaro priešiškumo triadą. Nors pyktis ne visada sukelia agresiją, nekontroliuojamas pyktis gali padidinti agresyvaus elgesio tikimybę. Agresija gali būti tiesioginė (kai siekiama pakenkti objektui, sukėlusiam pyktį) arba priešiška (impulsyvi ir stichiška).
Pykčio Emocijos Filosofinės ir Biologinės Perspektyvos
io emocij. Klasikins filosofijos pykt/ tapatino su palaimos vaizdiniais. iau jis savaip pateisino pykt/. Epictetus ir Stoikai pateisina ~monis siekius iareikati savo teigiamus ar neigiamus jausmus. Pastarieji filosofai tvirtina, kad reikati savo emocijas yra beprasmiaka, nes tai neatitinka visuomens norms. iau pavojinga ~monijos aistra. Pyktis, bet kokiu atveju, nra pateisinamas, kadangi, nelengva nustatyti, kodl, su kuo, ir kaip ilgai yra pykstama. Taip pat, labai sunku nustatyti, nuo kada prasideda ir baigiasi neteisyb, dl kurios ~mons pykstasi. io kontrol, kuri padeda ialaikyti pusiausvyr. Hipokratas pataria iasiaiakinti ~monis skirtumus pagal temperamentus. io (cholerikai labai pa~eid~iami, nes jie temperamentingi ir impulsyvks) (Lindqvist ir kt., 2003). 1.3.2. io emocijos iagyvenimo ankstyvoji patirtis. Freud, sukkrs depresijos psichodinamin samprat, band paaiakinti, kodl pyktis nukreipiamas / save. Depresija atsiranda ankstyvojoje raidos stadijoje vaikui patyrus sunks nusivylim, kai vaikas praranda meils objekt (Andrikien ir kt., 2004). Todl patirti /vykiai, kurie sukelia frustracij ir nevilt/, skatina pykt/. Pyktis, nukreiptas link savo ego, da~nai pavirsta kalts ir depresijos jausmais. iomis situacijomis, gali bkti represuoti ir netiesiogiai patirti (Spielberger, 2005). Jau ankstyvojoje vaikystje, kai netenkama meils objekto, vaikas patiria nusivylim. io patyrimas formuojasi jau vaikystje, kai vaikas internalizuoja negatyvius afektus ir siekia nepriklausomybs. Vaikas savo pykt/ ir nuoskaud nukreipia / palikusius j/ ~mones. io objekto vaizdas iastumiamas ia smons ir iagyvenamas kaip blogoji savs dalis. Vaikas idealizuoja prarast objekt ir pama~u susitvarko su ankstyvos netekties patyrimu. Taip susiformuoja gilus savo blogumo iagyvenimas. iau ais iagyvenimas bkna atskirtas nuo gero objekto, su kuriuo siekiama suartti. Toks vaikas atsisako priklausomybs ir depresiakai siekia autonomijos. Vaikas laiko save blogu u~ iadidum, pykt/, pavyd, nors kiti ~mons laiko j/ tolerantiaku, kukliu, neagresyviu (Andrikien ir kt., 2004). Vaikas pyksta ant ~monis, kurie j/ paliko. Tuomet palikusieji objektai iastumiami ia smons, o pats vaikas save suvokia kaip blog u~ pykt/ ir pavyd. O kaip pyktis vertinamas mkss visuomenje? io kriterijus (berniukams leid~iama supykti ir pykt/ ialieti kovojant su draugais, o mergaitms pykti draud~iama, sakant, jog taip elgtis negra~u); 2) pyktis da~niausiai atrodo kaip agresija. iau pripa~inta, kad tai tra ryakiausia jo iaraiakos priemon (Milaaiknas, 2004). is, kadangi toks js elgesys netoleruotinas. 1.3.3. io ir baims biologin samprat. `ioje teorijoje abi emocijos traktuojamos kaip universalios, /gimtos tiek gyvknams, tiek ~monms su js charakteringomis elgsenomis. io iaraiakos priklauso grsmings aplinkos iaakkis iagyvenimas ir savo tolesns evoliucijos ialaikymas. is pavojs (Lindqvist ir kt., 2003). Mkss veids iaraiaka yra universali juk ji ialiko tokia pati evoliucijos eigoje su kai kuriais motoriniais veiksmais. ios gamtos (Biehl ir kt., 1997). io pasireiakimui turi jo pasekms? Hill, Skinner (cit. pagal K0AA8=>2 ir kt., 2006) /rod, kad individo elges/ apsprend~ia praeities veiksmai. iausiai pasikartos ateityje. Piktas elgesys, kuris nesukelia pozityvis /vykis (pvz., ignoravimas), tampa ma~iau intensyvus ir paprastai jis nesikartoja. Piktas elgesys, u~ kur/ asmuo buvo nubaustas, gali bkti nuslopintas. Ar pyktis pasikartos ateityje, priklauso nuo praeityje patirts jo pasekmis. iu da~nai susijusios kai kurios fiziologins reakcijos. Supyks ~mogus labiau prakaituoja, tampa nervingas arba pradeda drebti, jo airdis pradeda smarkiau plakti. ius ir daro kitokius motorinius judesius, kelia bals. D~eims ir Lang (cit. io protrkkis atsiranda po to, kai individas savyje aptinka fiziologines ir judesio reakcijas. io scenarijus mums yra /gimtas ir suformuotas evoliucijos eigoje kaip naudingos motorins reakcijos kovoti arba bgti . Tokios pat reakcijos bkdingos ir gyvknams, vos jie pajunta nemalons kvap, gars ir t.t. io situacijoje ir nukreiptos / nemalonaus stimulo /veikim. 1.3.4. io emocinio patyrimo interpretavimas ~mogaus smonje. . >75=<0= teig (cit. pagal Ma:-K59 ir kt., 1997, p. 19): }mogus psichofiziologines /vykio pasekmes nustato remdamasis tuo, kokiomis emocijomis jis vertina t /vyk/… Pyktis tai kognityvin reakcija, kuri asmuo vertina asmeniakai ir interpretuoja . K. iu, bktinas psichologinis komponentas. io hormonu tol, kol prie jo neprisijungia kokia nors provokacija, neteisybs iagyvenimas arba koks nors kitas /vykis paaiakinimas. io emocijai kilti. Prie pastarojo prisijungus psichologiniam komponentui (neteisybei, provokacijai), pyktis iagyvenamas kaip suprantamas ir pateisinamas jausmas. io emocija? Pyktis slopina mstymo ir atminties (kognityvinius) procesus ir /takoja js netiesiogin iaraiak (Spielberger, 2005). iu, jei frustruojant/ veiksn/ laiko teistu, neiavengiamu ar pagr/stu. iam pykt/ suklusias prie~astis, jei jos yra pagr/stos, pyktis suma~ja iki susierzinimo (Beck, 2005). ius /vykius ir juos interpretuoja smonje. io iagyvenimas gali suma~ti nuo smarkaus /tk~io iki menko susierzinimo. Taigi, kognityvinis po~ikris leid~ia suprasti pa~intinis process reikam interpretuojant pykt/. ius /vykius (Ma:-K59 ir kt., 1997). Kaip matome, kiekvienas po~ikris pykt/ ap~velgia ia savitos puss. iau neiavengiam emocij.
Filosofiniu požiūriu, pyktis buvo vertinamas įvairiai. Stoikai teigė, kad emocijų reiškimas yra beprasmis, nes neatitinka visuomenės normų. Psichoanalizės pradininkas Sigmund Freud teigė, kad pyktis gali būti nukreiptas į save, sukeliant kaltės ir depresijos jausmus. Biologiniu požiūriu, pyktis ir baimė yra universalios, įgimtos emocijos, būdingos tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Pykčio išraiška priklauso nuo grėsmingos aplinkos suvokimo.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
#