Sapnų aiškinimas ir jų tyrimai moksliniais metodais atskleidžia vis daugiau duomenų apie šią mažai pažintą žmogaus psichikos dalį. Sapnai mus perkelia tarsi į kitą realybę, į pasaulį, kuris atrodo toks pats tikras kaip ir mūsų kasdienės patirtys. Sapnų funkcija ir tai, kas sąlygoja jų turinį, iki šiol nėra aiškūs ir todėl itin masina mokslininkus. Vienas iš įdomiausių fenomenų šioje srityje yra sąmoningas sapnavimas, kai žmogus suvokia, jog sapnuoja, ir netgi gali tam tikru mastu kontroliuoti sapno eigą.
Sąmoningas Sapnavimas: Apibrėžimas ir Esminiai Aspektai
Sąmoningas sapnavimas - išskirtinė miego būsena, per kurią žmogus supranta, kad sapnuoja. Sąmoningo sapno metu sapnuotojo sąmonė prasiplečia: jis suvokia, kad sapnuoja, regi savo kūną, atsimena savo vardą bei savo gyvenimą būdraujant ir tuo pačiu metu regi, kaip sąmonė „rodo sapnų kiną“. Antikos laikais šį reiškinį pastebėjo ir žymus graikų filosofas Aristotelis, kuris teigė, kad kažkas glūdi žmogaus sąmonėje, kas neleidžia pamiršti, kad sapnas nėra tikrovė. Per sąmoningą sapnavimą miegantysis geba kontroliuoti savo veiksmus, kalbą, keisti vaizdinius ir daryti įtaką kitiems veikėjams.
Skeptikų teigimu, sąmoningas sapnavimas yra tik trumpa pabudimo stadija. Sąmoningas sapnavimas gali prasidėti keletu skirtingų būdų. Kartais miegantysis nugrimzta į sapną, kuris prasideda pasąmoningai. Vėliau pradeda suvokti, kad regimi vaizdiniai nėra realūs. Kartais sąmoningus sapnus sukelia nevalingas pabudimas ir iš karto po jo sekantis sugrįžimas į miego stadiją. Tuomet miegantysis nepatiria tarpinio perėjimo iš sąmoningo suvokimo į pasąmoningą aktyvaus miego stadiją.
Moksliniai Tyrimai ir Paaiškinimai
Neurologas A. Hobsonas iškėlė hiptezę, aiškinančią, kas vyksta žmogaus smegenyse sąmoningai sapnuojant. Pasak jo, pagrindinis sąmoningo sapnavimo požymis yra suvokimas, kad žmogus sapnuoja. Jis gali atsirasti priefrontalinėje smegenų žievės dalyje, kurioje yra vadinamoji darbinė atmintis ir kuri aktyvaus miego stadijoje tampa neveiksnia. Kai ši smegenų dalis lieka aktyvi, tuomet žmogus supranta, kad viskas, ką regi, yra sapnų, o ne realybės vaizdiniai. Anot psichologų ir kitų tyrėjų, ši hipotezė nėra deramai išplėtota, nes A.
Didžiulė tarptautinė mokslininkų komanda atliko tyrimą, kuris aptiko naują fenomeną - interaktyvų sapnavimą. Interaktyvaus sapno metu žmonės geba sekti jiems duodamas instrukcijas, atsakyti į paprastus klausimus ir netgi spręsti matematines problemas. Tyrimas buvo atliktas keturiose nepriklausomose laboratorijose skirtingose šalyse. Tyrime dalyvavo 36 žmonės, kurių patirtys su kontroliuojamais sapnais (angl. lucid dreaming) buvo skirtingos. Elektroencefalografijos (EEG) metodas, kurio metu yra sekama smegenų biosrovė registruojant neuronų elektros potencialus, leido įsitikinti, kad dalyviai išties miega.
Taip pat skaitykite: Xanax atsargumo priemonės
Kai laboratorijose miegantys eksperimento dalyviai pasiekė gilaus miego fazę, mokslininkai bandė komunikuoti su jais žodžiais, šviesų blykstėmis ir prisilietimais. Miegantys dalyviai buvo prašomi atsakyti į paprastus matematinius klausimus, skaičiuoti šviesos blykstes arba prisilietimus, o taip pat ir atsakyti į paprastus klausimus, pavyzdžiui, ar jūs kalbate ispaniškai? Keturiose nepriklausomose laboratorijose dirbę mokslininkai aptiko įtikinamų įrodymų, kad giliose miego stadijose yra įmanoma užmegzti abipusę komunikaciją su miegančiais dalyviais. Ne visose eksperimento sesijose dalyviams pavyko patirti itin aiškius sapnus, kuriuos jie jautė galintys kontroliuoti. Po teisingo atsakymo dalyviai dažniausiai būdavo pažadinami, kad nupasakotų savo patirtį.
Kai kurie dalyviai net gan aiškiai prisimena, kaip sapno realybė susimaišė su eksperimentuotojų užduodamais klausimais. Vienas iš dalyvių atpasakojo, kad per užduotį, kai buvo liečiama jo ranka, jis sapnavo, kad kovoja su goblinais. Dalyvis tikina, kad pats nustebo, jog vienu metu sugebėjo ir kovoti su sapno veikėjais, ir skaičiuoti rankos palietimus. Kitas eksperimento dalyvis pasakojo sapnavęs, kad yra vakarėlyje, o eksperimentuotojo balsas atkeliavo iš kažkokios kitos, jam nepasiekiamos erdvės ir priminė istorijos pasakotoją filme. Šis tyrimas sugriovė įsitikinimą, kad apskritai neįmanoma bendrauti su sapnuojančiais žmonėmis. Be to, buvo parodyta, jog miegantys asmenys gali ne tik suprasti jiems komunikuojamą informaciją, bet ir komunikuoti atgal. Tad tyrimas atskleidė, jog fenomenologiniai ir kognityviniai sapno aspektai gali būti sėkmingai komunikuojami ir realiu laiku - t.y. Šis tyrimas ateityje gali būti ypač naudingas studijuojant sapnus, atmintį ir tai, koks svarbus yra miegas atsiminimų užtvirtinimui.
Laiko Tėkmės Kontrolė Sąmoningo Sapnavimo Metu
Australų psichologas M. 1985-aisiais S. Labergas atliko tyrimą, kuris patvirtino, kad per sąmoningą sapnavimą egzistuoja tokia pati laiko tėkmė kaip ir realybėje. Tyrimo dalyviai per sąmoningus sapnus skaičiavo 10 sekundžių, skaičiavimo pradžią ir pabaigą pažymėdami iš anksto sutartu akių judesiu. Apytiksliai dešimties sekundžių laiko tarpsnis sapne buvo išmatuotas specialiu prietaisu ir atitiko dešimtį sekundžių realaus laiko. 1995-aisiais atlikti tyrimai parodė, kad per sąmoningą sapnavimą žmogus geba kontroliuoti laiko tėkmę, priklausomai nuo sapne vykstančio veiksmo. Ilgalaikis tyrimas buvo paremtas dalyvių sapnų užrašais, kuriuose kiekvieną rytą žymėtas žmogaus miego intervalas, sapnuoti įvykiai, jų eiga ir numanomas laikas.
Sąmoningas Sapnavimas Rytų Tradicijose
Nors sąmoningas sapnavimas itin didelio visuomenės susidomėjimo sulaukė tik pastaraisiais dešimtmečiais, tačiau pats reiškinys buvo žinomas nuo seniausių laikų. Rytų šalyse sąmoningas sapnavimas buvo vienas iš alternatyvių jogos užsiėmimų. Pagrindinis skirtumas tarp jogos ir sąmoningo sapnavimo - realios aplinkos ir sapnų suvokimas. Medituojant pasiekiama tokia būsena, kai žmogaus sąmonė pusiau miega, pusiau suvokia tikrovę. Sakoma, kad patiriant tokią būseną atsiskleidžia slapčiausios žmogaus mintys ir troškimai. Ši meditacijos praktika itin paplito tarp budistų vienuolių. Aštuntojo amžiaus Tibeto vienuolyno dokumentuose minima, kad budistų vienuoliai praktikavo miego jogą, per kurią bandydavo išlikti visiškai sąmoningi. Pasak budistų, sąmoningi sapnai padeda žmogui suvokti reiškinius ir patirti emocijas, slypinčias už realybės ribų.
Tibeto jogams sapnų praktika padeda išlaikyti budrumą mirties akimirką, sutelkti sąmonę ir nesiduoti karmos vėjams nunešamam į žemutines atgimimo sferas. Tibeto budistai įsitikinę, kad gyvenimas sudarytas iš tokios pat medžiagos kaip ir sapnas. Tai ta pati iliuzijos forma arba neprabudusios sąmonės projekcija. Sapnų joga praktikuojama ne tik nakties, bet ir dienos sapnuose. Pasak Tibeto lamų, mūsų išgyvenimai ir sapnai gimsta iš nežinojimo arba užtemusios sąmonės. Nežinojimas yra įgimtas ir įskiepytas sociumo bei kultūros sąlyginumų. Įgimtas nežinojimas (samsaros) yra ciklinės egzistencijos pagrindas.
Taip pat skaitykite: Šizofrenijos gydymas ir miegas
Karmos Įtaka Sapnams ir Sąmoningumui
Mes nežinome tikrosios savo ir pasaulio prigimties, todėl esame įkalinti dualistiniame proto kalėjime: skirstome reiškinius ir daiktus į juodus ir baltus, gerus ir blogus. Dualizmas gimdo priešybes ir dichotomiją. Susiformuoja prisirišimai: aistros, neapykanta, kančios. Sociumo nežinojimas lemtas visuomenės normų ir tabu. Visos kultūros laikosi tam tikrų tiesų ir prietarų - mes esame įsitikinimų aukos ir savo idealų vergai. Net mokslas ar įvairios religijos turi savo ypatingą pasaulio matymo ir suvokimo skalę. Tačiau prie tikros tiesos, ne intelekto sugalvotos, taip ir neprisikasame. Tad, kol nepasiekėmė nušvitimo, dualumas yra normalus dalykas. Tibeto patarlė sako: kol gyveni asilo kūne, mėgaukis žolės skoniu. Tad iš esmės nežinojimas yra proto užtemimas. Tačiau kai pažvelgi į daiktus iš aukštesnio taško - skirtumai tarp jų išsitrina. Tai, kas mums trukdo, yra ne išorėje, o viduje, mūsų prote, kurį lemia karma.
Karma - tai veiksmas. Kiekviena reakcija į įvykius sapne ar būdraujant slepia draugiškumą ar priešiškumą ir palieka sąmonėje pėdsakus. Reakciją diktuoja karma. Tai ir yra samsaros ratas, begalinės veiksmų ir reakcijų pynės. Tad verta galvoti apie karmą kaip apie priežasties - pasekmės procesą, o mūsų pasirinkimas, kurį padarysime atsakydami į situaciją, turės savo pasekmes, tad vertėtų išmokti nesukurti negatyvių priežasčių ir sukurti situacijas, kurios gyvenimą pakeistų į gera. Jei savo emocijas reiškiame audringai, tai gali turėti neigiamų pasekmių tiek sau, tiek kitiems. Jei emocijas slopinsime, negatyvus pėdsakas vis tiek liks pasąmonėje.
Karminiai pėdsakai panašūs į fotojuostą, kurioje užfiksuoti mūsų išgyvenimai, o kiekviena reakcija: potraukio ar neapykantos, nukreiptos į kiekvieną išgyvenimą: prisiminimą, jausmą ar mintį galima palyginti su nuotrauka. Sapno tamsoje mes ryškiname savo karmos juostą. Kokie vaizdai pasirodys konkrečią naktį, priklauso nuo antrinių sąlygų, kurios neseniai susiklostė. Sąmonė kaip projektoriaus spindulys apšviečia karminius pėdsakus ir jie pasireiškia vaizdais, kuriuos išgyvename sapnuose. Mes jungiame juos kaip kino juostos kadrus, nes taip veikia mūsų psichika, o rezultatas yra mūsų įpročių ir aplinkos faktorių siužetas - sapnas. Dieną mes darome tą patį, ką ir naktį: projektuojame vidinį vyksmą į išorinį pasaulį. Tibeto sapnų joga remiasi augančiu sąmoningumu ir intuicija, jais vadovaudamiesi praktikuotojai priima atitinkamą sprendimą. Sapnų praktika suteikia metodus karmos sėmenims sudeginti. Sąmoningas sapnas leidžia karminiams pėdsakams išsilaisvinti. Tai vyksta, kai esame sąmoningos būsenos. Sąmoningumas ugdomas meditacijomis ir dvasinėmis praktikomis. Iš pradžių, kai sunku pasiekti nedualumą, sapne galime pasirinkti teigiamą veiksmą, atnešantį teigiamus dalykus. Jogai sapnuodami taip apvalo proto tamsumą, kad juosta tampa apšviesta: nebėra ką ryškinti, nelieka karminio poveikio, kuris suteikia mūsų sąmonei formas ir spalvas. Kadangi karminiai pėdsakai - tai sapno šaknys, juos išvalius lieka vien tyra sąmonė ir aiškus suvokimas: nebelieka filmo ir siužeto, t.y. sapnų, nei to, kas juos žiūri - tik švytinti sąmonės prigimtis, kuri yra absoliuti realybė. Todėl nušvitus daugiau nesapnuojama ir apie tokį asmenį sakoma: pabudęs.
Kaip Pasiekti Sąmoningą Sapnavimą: Praktiniai Patarimai
Nepaisant to, koks siurrealus ar absurdiškas yra sapnas, dauguma žmonių nesupranta, kad tuo metu sapnuoja. Iki šiol psichologai ir psichiatrai negali paaiškinti, kodėl taip yra. Mokslininkai teigia, kad nepaisant to, ar vaizdiniai matomi sąmoningoje ar pasąmoningoje būsenoje, smegenys juos priima kaip realybę. Taip pat aiškinamos ir kai kurių žmonių matomos haliucinacijos. Žmogaus suvokimas ir pažinimas iš esmės pagrįstas vizualiniu aspektu, todėl matomi reginiai suvokiami kaip realybės atspindys.
Sąmoningo sapnavimo būsena buvo pasiūlyta kaip viena iš miego sutrikimų gydymo alternatyvų. Teigta, kad sapnuojantieji košmarus galėtų įveikti šią problemą, jeigu suvoktų, jog tai, ką regi, nėra realybė. Per šią terapiją pacientams išaiškinama, kas vyksta sąmoningai sapnuojant, jie mokomi sapnų valdymo technikos ir būdų kaip išlikti sąmoningiems miegant.
Taip pat skaitykite: Haliucinacijos po alkoholio vartojimo
Štai keletas būdų, kaip galima bandyti išsiugdyti sąmoningo sapnavimo įgūdžius:
- Vesti sapnų dienoraštį. Tai padeda geriau atsiminti sapnus ir pastebėti pasikartojančius motyvus bei simbolius.
- Atrasti sąmoningų sapnų laiką. Tyrimai rodo, kad miegas praėjus kelioms valandoms po rytinio pabudimo - geriausias laikas sąmoningiems sapnams. Pabudus po 1 ~ 2 val.
- Kartoti. Jeigu prabudote per vidurį sapno, ramiai gulėdami prisiminkite kuo daugiau sapno detalių.
- Medituoti. Atsigulę pabandykite įsivaizduoti kuo daugiau detalių iš realybės ir prisimenamų sapnų. Galite jas įsivaizduoti kaip nuotraukas arba suteikti joms savitą formą.
- Piešti simbolius. Kaskart realybėje nutikus reikšmingam įvykiui, sutikus ypatingą žmogų ar dalyvaujant svarbiame pokalbyje pabandykite sau ant delno nupiešti įsivaizduojamą simbolį. Kartokite tai kurį laiką.
- Identifikuoti realybę. Įpraskite kelis kartus per dieną atlikti realybės patikrinimus, pavyzdžiui, pasitikrinti, ar galite kvėpuoti užspaudę nosį.
- Analizuokite sapnų dienoraštį. Po kiek laiko pastebėsite, kad sapnuose kartojasi tie patys simboliai, žmonės, veiksmai ir pan.
Sąmoningo Sapnavimo Technika pagal Karlosą Kastanedą
Apie sąmoningą sapnavimą modernioji visuomenė sužinojo iš žinomo JAV rašytojo Karloso Kastanedos knygų apie indėnų toltekų magiją. Pasak rašytojo, sąmoningas sapnas būna tada, kai sapnuotojas susikoncentruoja į „antrąjį dėmesį“, t.y. mato ir jaučia astraliniame lygmenyje. Sapno valdymas - svarbus momentas asmeinės galios įvaldymo kelyje. Kalbėdamas apie sapnų programavimą K. Kastaneda išskiria esminį momentą: jeigu sapne pamatomos rankos, tai sutartinis ženklas, jog individas sapnuoja. Tuo metu sapnų kūne įsijungia sąmonė. Sapnų kūnas ir sąmonė pereina tarsi į „kito“ pasaulio kontrolę, į kitą dimensiją. Miegančiajam šis įprastas fizinis pasaulis tampa kitu. Netreniruotas sapnuotojas pamiršta miegantį save ir įprasto fizinio pasaulio taisykles. Sapnuojantysis pasineria į nežinomybės sferą. Paprasta realybė sapnuojančiajam nesuvokiama, ji tampa nereali kaip sapno pasaulis būdraujančiam. Miegantysis ir sapnuojantysis atsiduria tarsi dviejuose paraleliuose nesusikertančiuose pasauliuose. Sapnuojančiajam fizinis pasaulis - kita realybė, jis užmiršta savo fizinį Aš, o būdraudamas mano, kad sapnas - iliuzija. Visiškai kitaip nutinka sąmoningam sapnuotojui, jam visa tikrovė - iliuzinė. Jis žino, kad tiek fizinis pasaulis sukurtas ir projektuojamas jo sąmonės, tiek sapnų pasaulis - nerealūs. Todėl žmogus gali valdyti ir dienos, ir nakties sapnus. Anot K. Kastanedos, pirmas žingsnis į suvokimą ir budrumą sapne - susirasti rankas. Tada abi - miegančiojo ir sapnuotojo - pusės susilieja.
K. Kastanedos mokytojas Don Chuanas, nežinia, realus ar sugalvotas personažas, sapnavimo meną laikė tiltu tarp dviejų pasaulių: tonalio (įprastojo) ir nagvalio (nežinomybės) susijungimą. Tuomet asmenybė tampa visumine. Sapne svarbu prisiminti šias abi puses ir jas integruoti. Sąmoningas sapnas grąžina sapnuotojui paslaptingąją jo asmenybės dalį. Sapnų pasaulis susijęs su būdravimo tikrove: kai mes keičiame gyvenimo būdą, keičiasi ir sapnų turinys, ir atvirkščiai: kai pakeičiame sapnų pasaulį, keičiasi ir fizinė realybė. Taigi sapnų pasaulis tampa mūsų asmenybės tobulėjimo arena. Žmonės, pradėję sąmoningai sapnuoti, įgyja naują matymą: sapne suvokia, kad pats palaiko ir kuria sapno realybę, kuri kas sekundę mainosi.
K. Kastanedos sąmoningo sapnavimo technika:
- Pirmas žingsnis į sąmoningą sapnavimą - tai gebėjimas koncentruoti dėmesį į objektą. Sapnas labai dinamiškas, takus, jame vaizdai keičiasi labai greitai.
- Sapno signalas - rankos. Taip pat gali būti ir koks nors kitas ženklas ar neatitikimas. Rankos visada šalia ir labiausiai matomoje vietoje, todėl šis ženklas laikomas patogiausiu.
- Pamėginkite užmigti sėdėdami.
- Sąmoningiems sapnams palankiausias laikas 4 - 5 val.
- Išmokite sapne stebėti daiktus. Todėl dieną nors keletą minučių medituokite, žvelgdami į kokį nors objektą, tarkim, degančią žvakę ar paveikslėlį. Sapne įpraskite fiksuoti dėmesį į objektą: po kurio laiko jis „išplauks“ - tai ir bus ženklas, kad sapnuojate.
Miego Paralyžius: Kas Tai ir Kaip Su Juo Susidoroti?
Būsena, kai kūnas dar miega, o sąmonė pabudusi, vadinama miego paralyžiumi. Miego paralyžius visiems pasireiškia tuo pačiu fiziologiniu mechanizmu - žmogus pabunda iš REM miego, kai kūnas vis dar paralyžiuotas, bet sąmonė jau aktyvi. Miego paralyžius - trumpa sąmonės būsena, kai žmogus pabunda iš miego ir negali pajudėti ar kalbėti, nors yra visiškai sąmoningas. Ši būsena dažnai trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir gali būti lydima stiprių haliucinacijų - pavyzdžiui, jausmo, kad kažkas yra kambaryje, kažkas slegia krūtinę ar kad žmogus negali kvėpuoti. Šis reiškinys kyla dėl to, kad smegenys pabunda, bet kūnas lieka trumpam užrakintas esant REM (greitųjų akių judesių) miego būsenai. REM metu mūsų raumenys natūraliai paralyžiuojami, kad sapnuodami nejudėtume - tai normalus fiziologinis mechanizmas.
Miego paralyžių dažniausiai sukelia mūsų miego režimo sutrikimas. Miego paralyžių gali sukelti įvairios priežastys. Viena dažniausių - per mažai miego, arba jis prastas. REM miego fazę taip pat gali sutrikdyti dažni užmigimo ir pabudimo laikų pokyčiai, ilgi vakarai ar pervargimas. Kai kuriems žmonėms miego paralyžius dažniau nutinka miegant ant nugaros.
Esant paralyžiuotam kūnui, smegenys bando suprasti situaciją - kodėl negaliu pajudėti? Kodėl sunku kvėpuoti? Dažnai atsiranda automatinė grėsmės interpretacija („kažkas mane laiko“, „kažkas kambaryje“). Įdomu, kad haliucinacijų pobūdį gali paveikti ir kultūrinis kontekstas. Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose žmonės haliucinacijas interpretuoja kaip dvasias ar demonus, o kitose - kaip sapnų reiškinį. Pavyzdžiui, jei žmogus miega paviršutiniškai, dažnai atsibunda, REM miegas gali pasislinkti į neįprastas nakties valandas, ir taip padidėja paralyžiaus tikimybė.
Fiziškai miego paralyžius nėra pavojingas - tai trumpalaikis savaime praeinantis reiškinys, nežalojantis smegenų, kūno ar kvėpavimo sistemos. Tačiau jis gali būti psichologiškai nemalonus, ypač jei dažnai kartojasi, patiriama intensyvių haliucinacijų. Tokiais atvejais gali apimti nerimas prieš miegą, pasireikšti nemigos epizodų, gali būti vengiama eiti miegoti, padidėti streso lygis. Tačiau žinojimas padeda. Kai žmogus supranta, kas yra miego paralyžius ir kodėl jis atsiranda, baimė sumažėja.
Jei jau žmogus supranta, kad tai miego paralyžius, galima mintyse sau sakyti: „Tai praeis, aš saugus.“ Vien šis suvokimas mažina baimę ir sutrumpina epizodą. Svarbu kvėpuoti lėtai, ritmingai.