Žmonės dažnai vadovaujasi ne protu, o jausmais. Emocijų įtaka elgesiui domina įvairių sričių specialistus - ekonomistus, psichologus, prekybininkus ir net animatorius. Šiame straipsnyje aptarsime emocijų tyrimo metodus, pradedant neurobiologiniais tyrimais ir baigiant neuroedukaciniais metodais, kurie padeda valdyti emocijas ir gerinti psichinę sveikatą.
Emocijų Biologija: Kaip Jos Veikia Mūsų Smegenyse
Emocijos yra stipresnės už protą, nes jos kur kas ilgiau gyvena smegenyse. Jos gimsta ir apdorojamos smegenų limbinėje sistemoje, kurią sudaro migdolinis kūnas, hipokampas, pogumburis, juostinis vingis, gumburas, uodžiamasis stormuo ir pertvara. Viena iš dalių, kurioje cirkuliuoja emocijos, yra atminties formavimosi sritis, vadinama hipokampu, kuris siunčia signalus į migdolinį branduolį.
Neurobiologė Laura Mačiukaitė aiškina, kad sensorinė informacija pirmiausia keliauja į gumburą, o iš ten - į migdolinį kūną, kai atkeliauja emocinis dirgiklis. Migdolinis kūnas siunčia signalą į periferiją, pavyzdžiui, išsigąstame, plūsta kraujas į raumenis, kad pasiruoštume bėgti. Kitu keliu emocinis dirgiklis siunčiamas iš migdolinio kūno į žievę. Iš gumburo į žievę ir iš žievės keliauja vėl į migdolinį kūną ir tuomet jau reaguojame sąmoningai.
Tiesiai iš gumburo gaunama tik bendra informacija, sukelianti primityvias emocijas, o iš žievės atkeliauja išanalizuota informacija, leidžianti gerai atpažinti ir įvertinti dirgiklį. Trumpojo kelio privalumas - smegenys gali reaguoti žaibiškai. Migdolinis kūnas žaibiškai reaguoja, o kita emocinių smegenų dalis parengia labiau apgalvotą atsaką. Migdolinį branduolį valdo prieškaktinė žievė.
Smegenų Tyrimai: Naujos Technologijos Atskleidžia Emocijų Paslaptis
Augantys kompiuterių pajėgumai ir galingi statistiniai metodai jau padeda mokslininkams įvertinti pavienių neuronų veiklą, skirstyti juos į grupes. Neurobiologas, prof. Osvaldas Rukšėnas teigia, kad pagrindinis privalumas - galima tirti žmogaus smegenyse vykstančius procesus. Atpuola perkėlimo iš gyvūno problema. Kitas dalykas - tai neintervenciniai metodai. Žmogus atlieka tam tikras užduotis ir galima stebėti, kas vyksta. Magnetinio rezonanso vaizdinimo (MRI) technologija sugeba išskirti beveik tris šimtus skirtingų regionų žmogaus smegenyse ir įvertinti jų aktyvumą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
O. Rukšėnas pabrėžia, kad keičiasi požiūris į emocijas. Klasikiniu požiūriu kalbant apie žmogų, svarbiausia yra racionalusis protas, o emocijos yra antraeilės. Dabar tas požiūris keičiasi. Didėja emocijų svoris arba suteikiama svarba emocijoms ir jų mechanizmams, nes naujos technologijos leidžia geriau pažinti įvairias nervų sistemos struktūras. Įsigali nuomonė, kad emocijos yra lemiamas įvairių sprendimų priėmimo veiksnys. Todėl svarbu jas pažinti ir valdyti, nes tai padėtų pagerinti diagnostikos metodus ir išvengti tragedijų.
L. Mačiukaitė teigia, kad daug tyrimų yra daroma su baimės atsaku, kai pažeista migdolinio branduolio funkcija. Tuo metu žmogus gali nevaldyti savo pykčio. Daug panašių tyrimų atliekama su gyvūnais, nes tai viena iš emocijų, kurias gana lengva sukelti.
Emocijų Matavimas: Nuo Elektroencefalografijos iki Žvilgsnio Sekimo
Neurobiologai atlieka fiziologinius tyrimus, registruodami elektrokardiogramą, odos laidumą, elektroencefalogramą. Pirmasis - subjektyvusis emocijų komponentas parodo, kaip mes patiriame emocijas. Antrasis - fiziologinis atskleidžia, kaip mūsų kūnas reaguoja į emocijas. Trečiasis - raiškos komponentas atspindi, kaip elgiamės, patirdami emocijas. Trečiąjį komponentą tyrinės psichologai.
Elektroencefalografijos metodas leidžia tiksliai įvertinti, kokią emociją sukelia kompiuterio ekrane rodomi malonūs, neutralūs arba nemalonūs vaizdai. Elektroencefalograma atspindi dviejų dalių (simpatinės ir parasimpatinės) nervų sistemos aktyvumo pokyčius. Reaguojant į malonius stimulus, širdies ritmas sulėtėja, o į nemalonius - padažnėja. Parasimpatinė nervų sistema aktyviau veikia poilsio metu, o simpatinė - priešingai. Sistemos atsakingos už vidaus organų raumenų ir liaukų veiklą.
KTU mokslininkai, pasitelkdami lingvistinius ir žvilgsnio sekimo tyrimų metodus, vykdo projektą, skirtą analizuoti, kaip žmonės emociškai reaguoja į medijų turinį apie karo įvykius. R. Kasperė teigia, kad tyrimo metu analizuojamos įvairios su karo tematika susijusios antraštės ir komentarai iš naujienų portalų ir socialinių medijų. Žvilgsnio sekimo duomenys, pavyzdžiui, vyzdžio išsiplėtimas, fiksacijos trukmė, sakados (t. y. staigūs, didelės amplitudės akių šuoliai, skirti perkelti žvilgsnį nuo vieno dominančio objekto prie kito, informacijos tuo metu beveik neapdorojant), naudojami emocinių reakcijų tyrimuose.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Empatijos Tyrimai: Kaip Mes Jaučiame Kitų Skausmą
Tarp daugybės mus valdančių emocijų viena paslaptingiausių - empatija. Tai mūsų sugebėjimas užjausti kitą žmogų. Prof. Savatore Maria Aglioti teigia, kad tai žmonių, ir ne tik jų sugebėjimas, jausti ir suprasti, ką jaučia kitas individas. Tokiu būdu galime rasti būdą suprasti, ką galvoja kitas individas ir kokie jo ketinimai.
S. A.: empatija turi bazinį lygmenį - tai gali būti reagavimas į kokį nors įvykį. Tai gana primityvu. Vienam kūdikiui pravirkus, kiti irgi pradeda verkti. Jie nežino kodėl. Tame nėra jokios logiškos priežasties. Šis reiškinys vadinamas užkratu. Tai galima vadinti ir mėgdžiojimu. Tai bazinis sąveikos su kitais individais mechanizmas. Primityvus ir automatiškas. Tačiau yra dar bent du svarbūs empatijos aspektai. Vienas iš jų - kognityvinis, vadinamas perspektyvos suvokimu. Aš kalbu su jumis ir jeigu noriu suprasti, kodėl jūs kalbatės su manimi ir užduodate klausimus, turiu įsivaizduoti save jūsų kailyje. Tai visiškai kognityvinis procesas. Aš tą atlieku, naudodamas kalbą. Ir pagaliau yra emocinis aspektas.
Profesoriaus S. Aglioti grupės nariai pastaraisiais metais tyrinėja empatijos skausmui mechanizmus. S. A.: mes atradome, kad yra kai kurios persidengiančios grandinės. Jos veikia, kai jūs pats jaučiate skausmą ir tada, kai matote kito žmogaus skausmą. Tai geros žinios, nes jūs reaguojate į bet kurį kitą žmogų. Bloga žinia ta, kad jeigu, tarkime, esate juodaodis ir matote kenčiantį baltaodį, reaguosite silpniau. Kitaip sakant, egzistuoja evoliucinis mechanizmas, leidžiantis nesąmoningai ir žaibiškai diskriminuoti kitus žmones. Gera žinia, kad galima išmokti įveikti šį evoliucinį mechanizmą, naudojantis palyginti naujos srities - socialinio neuromokslo kuriamais metodais. Netgi įgimtas rasizmas gali būti įveiktas, naudojant vaizdo žaidimų technologijas. Mes naudojame virtualios tikrovės technologiją, avatarus. Tai įrodo, kad jeigu baltasis atsidurs juodaodžio kailyje, jis taps mažiau nusistatęs prieš juodaodžius. Arba atvirkščiai. Tą patvirtina tyrimų rezultatai. Šie modernūs metodai gali sušvelninti kultūrų ir net civilizacijų konfiliktus. Socialinis neuromokslas siūlo visuomenei veiksmingus ir išradingus būdUs spręsti šias problemas.
Neuroedukacija: Emocijų Valdymas ir Psichinė Sveikata
Neuroedukacijos metodų pradininkė Lietuvoje Marija Mendelė-Leliugienė gyvenime patyrė daug išbandymų, todėl savo sukurtus metodus išbandė praktiškai. Neuroedukacijos terminas pasaulyje girdimas vis dažniau, kadangi daugėja mokslinių atradimų apie mūsų minčių, emocijų ir kūno sąveiką. Šiandien neuromokslininkai jau kalba apie tai, kad mintys ir emocijos veikia ne tik mūsų psichiką, bet visas kūno ląsteles, taip pat ir genų aktyvumą. Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame taikyti jau konkrečiai M. Mendelės-Leliugienės sukurti neuroedukaciniai metodai, parodė, kad dalyvių organizmo senėjimo procesai, lyginant su kontroline grupe, sulėtėjo 4,2 karto.
M. Mendelė-Leliugienė pataria sustabdyti ydingą įkyrių, baimės pagimdytų minčių, kuriančių pačius liūdniausius scenarijus, ratą. Ji rekomenduoja reguliariai, kasdien „išveikti“ susikaupusias emocijas, kurių sergant būna tikrai daug. Pavyzdžiui, naudodamos guašą arba akvarelę teptuku tiesiog vedžiokite ant popieriaus lapo taip, kaip ranka nori judėti, be jokios išankstinės nuostatos. Negalvokite apie tai, ką norite nupiešti, tiesiog leiskite būti sau su pačia savimi ir žaiskite spalvomis. Užpildžius lapą, kiekvieną baigtą piešinį suplėšykite ir išmeskite arba sudeginkite.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Jeigu priimtiniau rašyti, rašykite viską be cenzūros, kas ateina į galvą, su visais keiksmažodžiais. Pabaigus reikia drąsos visa tai perskaityti ir kuo greičiau atsikratyti užrašais - išmesti arba sudeginti. Jeigu jaučiate, kad piešimo ar rašymo neužtenka, galima pasitelkti šokį - nusiteikti, kad išsilaisvinate nuo emocijų, kurias išliejate per judesį.
M. Mendelė-Leliugienė siūlo pradėti nuo pačių universaliausių kalbinių kodų: „Aš, vardas, čia ir dabar renkuosi gyventi“, „Aš, vardas, čia ir dabar renkuosi išgyti“. Kartoti reikia tol, kol pačios juo patikėsite, tarsite užtikrintai, tačiau be „perspaudimo“. Mokslinėmis studijomis užfiksuota, kad žodis iš tiesų gydo tik tuomet, kai jį ne tik tariu, bet ir išgyvenu. Todėl tariant kalbinius kodus labai svarbi vidinė nuostata - reikia leisti žodžiams apsigyventi savyje. Taip protas ir širdis pradeda susikalbėti tarpusavyje, o smegenyse atsiranda naujų neuronų jungčių.
Neurorinkodara: Emocijos Versle
Neurorinkodara - tai tarpdisciplininė tyrimų sritis, jungianti neurologiją bei rinkodarą ir praktikoje taikanti neurofiziologijos bei neuropsichologijos rezultatus. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėja Eglė Vaičiukynaitė teigia, kad daugiau kaip 90 proc. gautos informacijos yra apdorojama individo pasąmonėje, todėl sąmoningi vartotojo sprendimai tėra tik „ledkalnio“ viršūnė.
E. Vaičiukynaitė pastebėjo, kad neuromarketingo tyrimų poreikis rinkoje auga. Didžiosios pasaulio tyrimų kompanijos neuromarketingo tyrimų metodus derina kartu su tradiciniais. Pavyzdžiui, italų vyno kompanija ruošėsi eksportuoti vyną į Kiniją ir norėjo sukurti patrauklią reklamą. Tyrimas atskleidė, kad vien fono pakeitimas gali nukreipti vartotojo žvilgsnį į norimą reklaminio elemento - teksto - poziciją.
E. Vaičiukynaitė akcentuoja, jog vartotojo emocijos ir nuotaikos nėra tas pats. Nuotaikas sudėtinga pakeisti, nes jos atspindi subjektyvią vartotojo būseną. Tuo tarpu emocijos apibūdina trumpalaikius išgyvenamus jausmus, kuriuos gali sužadinti įvairūs dirgikliai. Dėl šios priežasties vartotojo emocijas pakeisti gana nesudėtinga, tokiu pat būdu keičiant ir jo elgseną.