Pajutus vieno ar kito organo negalavimus, Vakarų medicina ieško fizinių priežasčių, pavyzdžiui, peršalimo, virusų, bakterijų, auglių ar traumų. Tuo tarpu Rytų medicina jau tūkstančius metų tvirtina, kad mūsų išvaizda, charakteris, išgyvenamos emocijos, mintys ir fizinė savijauta yra glaudžiai susiję. Iš tiesų, senovėje tai buvo visuotinai žinoma, o tai atsispindi tokiuose posakiuose kaip „neimk į kepenis“, „plyšta širdis“, „lieja tulžį“. Šiame straipsnyje aptarsime emocijų svarbą ir jų ryšį su fizine sveikata, remiantis tiek Rytų, tiek Vakarų medicinos požiūriu.
Organai ir emocijos pagal kinų mediciną
Pasak kinų medicinos, kiekvienas organas yra atsakingas už tam tikras emocijas, ir atvirkščiai - pernelyg įsisiautėjusios emocijos gali ne juokais sutrikdyti ir fizines organizmo funkcijas. Lietuvoje bene išsamiausiai šias sąsajas aprašė Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro vadovė dr. Aleta Chomičenkienė knygoje „Rytų medicinos pradmenys“. Kinų medicinoje išskiriamos 5 pagrindinės organų poros, kurios energiniais kanalais susijusios su mūsų emocijomis:
- Inkstai ir šlapimo pūslė: Siejami su baime. Ne veltui sakome „apsišlapino iš baimės“. Normali inkstų ir šlapimo pūslės veikla padeda nepalūžti sunkiomis gyvenimo minutėmis, teikia mums valios ir atsakomybės jausmą, pareigingumą. Pažeistas inkstų ir šlapimo pūslės energinis kanalas sukelia baimės jausmą, perdėtą nuolankumą. Su šių organų pažeidimais siejama ir sutrikusi kraujotaka, nusilpęs imunitetas, slenkantys plaukai, retėjantys kaulai, senatvinis kurtumas, nuolatinis šalčio pojūtis.
- Kepenys ir tulžies pūslė: Siejami su pykčiu. Kepenys yra tarsi rezervuaras, kuriame kaupiasi užgniaužtas pyktis, nuoskaudos, įsižeidimai. Harmoninga šių organų veikla leidžia žmogui kūrybingai prisitaikyti prie kintančių gyvenimo situacijų, greitai surasti išeitį, kai atsitinka kas nors nenumatyto, žmogus greitai ir be vargo „suvirškina“ bet kurią jam pateiktą naują medžiagą. Kepenys, gaunančios kenksmingos įtūžio energijos, tarsi suakmenėja, tampa nebe tokios elastingos ir gyvos. Sutrikusi kepenų ar tulžies pūslės veikla gali paversti niurgzliu, greitai susierzinančiu, sunkiai apsisprendžiančiu žmogumi. Kad pažeisti būtent šių organų energiniai kanalai, taip pat rodo migreniniai galvos skausmai, šokinėjantis kraujospūdis, lūžinėjantys nagai, akių problemos.
- Plaučiai ir storoji žarna: Siejami su liūdesiu. Kai šie organai gerai funkcionuoja, mes gebame semtis iš praeities gražių prisiminimų ir mokame paleisti tai, kas neduoda ramybės, žadina kaltę. Jei plaučiai pažeisti, žmogų kamuos melancholija. Ir atvirkščiai - liūdesys ir sielvartas energetiškai nualina plaučius, lemia kvėpavimo takų ligas. Neharmoninga storosios žarnos veikla sukelia perdėtą apgailestavimo, kaltės jausmą.
- Skrandis ir kasa: Susiję su rūpesčiais. Pernelyg įtemptas protinis darbas, pedantiškumas susargdina šiuos organus. Daug lemia ir tai, kaip mes tvarkomės su savo rūpesčiais. Tuos, kurie yra linkę juos „nuryti“, slėpti savyje, dažniau kamuoja sumažėjęs rūgštingumas, sunkumo jausmas, virškinimo problemos. Itin dirglūs, nerimastingi žmonės paprastai skundžiasi rėmeniu, kenčia dėl opų.
- Širdis ir plonoji žarna: Siejamos su džiaugsmu. Tikrasis širdies džiaugsmas nėra euforija ar pergalės svaigulys, tai tyli palaiminga ramybė, lėtas gyvenimo tempas, kai išgyvenama ir pajuntama kiekviena dienos minutė. Kenkia ne tik džiaugsmo perteklius, bet ir jo stoka. Netramdomas džiaugsmas lemia padidėjusį kraujospūdį, padažnėjusį pulsą. Šios emocijos trūkumas siejamas su pernelyg žemu kraujospūdžiu, retu pulsu, žarnų nepraeinamumu, pilvo pūtimu.
In ir Jan pusiausvyra
Ši schema neįsivaizduojama be svarbiausių energijos pradų - moteriškosios energijos in ir vyriškosios jan. Kai in ir jan yra pusiausvyros, žmogus būna sveikas ir darbingas. Jan energijos perteklius sukelia trumpalaikius, staigius susirgimus, o in perteklius - lėtines ligas.
Pavyzdžiui, tulžies pūslę labiau veikia staigus pyktis, o štai kepenis ėda ilgai kaupiamos nuoskaudos. Plaučiai labiau reaguoja į ilgalaikį liūdesį, o storoji žarna - į stresą. Ši pentagrama nuolat sukasi - vieni organai veikia kitus, o vienos emocijos perauga į kitas. Blogiausia, kai žmogus tarsi įstringa ties viena emocija, pavyzdžiui, niekaip negali atsikratyti pavydo ar pasineria į savigailą. Toks užsitęsęs vieno organo ir vienos emocijos eksploatavimas ne tik sutrikdo gyvybinį ciklą, bet ir gali lemti rimtesnes lėtines ligas.
Kaip neužstrigti emocijose, galime pasimokyti iš vaikų. Jie ką tik verkė, bet vos tik kažkas juos pralinksmina, pradeda nuoširdžiai juoktis. Suaugęs žmogus net ir juokdamasis nesugeba pamiršti ką tik išgyventos nuoskaudos. Ir, deja, su amžiumi tai vis labiau gilėja. Meškos paslaugą mums daro ir protas. Jis kuria pavojaus situaciją net tuomet, kai jo nėra. Mes nuolat išgyvename stresą, baimę ar liūdesį, galvodami apie tai, kas būtų, jeigu būtų…
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Pernelyg audringas ir emocionalus gyvenimas greitai išeikvoja energinius organizmo resursus, alina jį, tačiau ne mažiau pavojingas ir emocijų trūkumas - tai gesina gyvybinę ugnį, žmogus tampa apatiškas, vangus, apie tokį sakoma, kad „nyksta tiesiog akyse“.
Emocijų kontrolė ir transformavimas
Kontroliuoti emocijas nereiškia jas slopinti. Slopinimas ligą tik pagilina. Bandymas slopinti pyktį yra tas pat, kaip bandymas užspausti kunkuliuojančio arbatinuko dangtelį - tai gali baigtis sprogimu. Arba nueiti į tokius gilius informacinius klodus, kad prasidės negrįžtama savigriova, kuri baigiasi infarktais, insultais ar vėžiu. Reikėtų išmokti nemalonią emociją transformuoti į teigiamą. Kiekviena tamsi emocija turi savo šviesiąją pusę: neapykanta - džiaugsmą, pyktis - gerumą.
Pavyzdžiui, įstrigęs spūstyje gali keikti kitus vairuotojus ir miesto merą arba susitaikyti su situacija ir pasidžiaugti proga ramiai pasiklausyti muzikos ar apmąstyti rytdienos darbus. Atkurti pusiausvyrą neretai padeda paprasčiausias pasivaikščiojimas, šilta vonia, masažas, malda ar meditacija. Vienas efektyviausių būdų valdyti emocijas - kvėpavimo technikos. Ne veltui susijaudinus ar supykus kvėpavimas pagreitėja, išsigandę jį sulaikome. Gilus kvėpavimas leidžia veikti giliau esančius organus: kepenis, skrandį, inkstus, negilus - viršutinius: širdį, plaučius. Aišku, jei organų pažeidimai yra pernelyg dideli arba yra fizinių traumų pasekmė, vien emocijų valdymas jų funkcijų atkurti nepadės.
Kūno signalai
Pasak Rytų medicinos teorijų, ne tik svarbiausieji organai, bet ir kitos kūno dalys nori mums šį tą pranešti.
- Galva. Neretai galvos skausmų priežastis yra baimė, savigrauža, nevisavertiškumo jausmas. Migrena dažnai skundžiasi seksualinių problemų turinčios moterys.
- Akys. Akių ligos praneša, kad pernelyg niršate ir pykstate ant viso pasaulio. Akivaizdu, kad net nebenorite jo matyti.
- Ausys. Ausų ligos - tai požymis, kad esate pernelyg egocentriški ir negirdite, ką jums nori pasakyti aplinkiniai. Ausų uždegimu itin dažnai serga tie vaikai, kurių namuose girdimi barniai.
- Nosis. Sloga, sinusitas ir kitokios šios srities bėdos dažnai prasideda, jei esate dėl ko nors įsižeidę, jaučiatės nepakankamai vertinami.
- Gerklė. Tai ženklas, kad bijote išsakyti savo nuomonę, paprieštarauti stipresniems už jus.
- Dantys. Dantis dažnai skauda tiems, kurie niekaip negali apsispręsti. Kuo sunkiau priimti sprendimą, tuo stipresni dantų skausmai kamuoja.
- Kaklas. Jis jungia žmogaus galimybes ir svajones. Jei kaklas pernelyg įtrauktas ar skausmingas, veikiausiai kenčiate negalėdami realizuoti savo svajonių.
- Sprandas. Skausmingas, susuktas sprandas - tai ženklas, kad esate linkę užsikrauti pernelyg daug atsakomybės ant savo pečių.
- Nugara. Šios srities skausmai kamuoja, kai žmogui trūksta pasitikėjimo savimi, finansinio stabilumo ar emocinio palaikymo.
- Kojos. Jos parodo, kaip tvirtai žmogus jaučiasi ant žemės. Kojų skausmus ar ligas sukelia ateities baimė.
Emocinis intelektas ir jo ugdymas
Emocinis intelektas - tai gebėjimas suvokti, suprasti ir valdyti savo emocijas bei atpažinti bei atsižvelgti į kitų jausmus. Šis įgūdis yra esminis ne tik asmeniniam tobulėjimui, bet ir sėkmingam bendravimui, tarpasmeniniams santykiams bei profesiniam augimui. Ugdant emocinį intelektą, įgyjame galimybę geriau suprasti save, pastebėti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, bei efektyviau bendrauti su aplinkiniais.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Štai keletas būdų, kaip ugdyti emocinį intelektą:
- Vedamieji dienoraščiai: Kiekvieną dieną skirkite laiko užsirašyti savo emocijas, mintis ir reakcijas.
- Perspektyvos keitimas: Pabandykite įsivaizduoti save kitoje situacijoje, suprasti jo jausmus ir motyvus.
- Atvira komunikacija: Būkite sąžiningi apie savo jausmus ir poreikius, bet tuo pačiu gerbkite kitų emocijas.
- Literatūra ir seminarai: Skaitykite knygas, žiūrėkite paskaitas ar lankykite seminarus apie emocinį intelektą.
Emocinio intelekto ugdymas yra kelias link gilesnio savęs pažinimo ir efektyvesnio bendravimo su kitais. Ugdydami šį įgūdį, ne tik pagerinsime savo emocinę savijautą, bet ir sukursime sveikesnius, empatiškesnius santykius bei efektyviau valdysime stresą.
5 pagrindiniai emocinio intelekto komponentai
Emocinį intelektą sudaro penki pagrindiniai komponentai: savimonė, savireguliacija, motyvacija, empatija ir socialiniai įgūdžiai. Suprasdami ir tobulindami kiekvieną, galite tapti atsparesni, komunikabilesni ir sėkmingesni visose gyvenimo srityse.
- Savimonė: Tai emocinio intelekto pagrindas ir kertinis savęs tobulinimo akmuo. Tai reiškia, kad atpažįstate savo emocijas, kai jos kyla, ir suprantate, kaip jos veikia jūsų mintis ir veiksmus. Kai suvokiate save, esate labiau prisitaikę prie savo emocinės būsenos ir galite pakoreguoti savo atsakymus, kad palaikytumėte savo tikslus. Savęs suvokimas taip pat gali atskleisti jūsų stipriąsias ir silpnąsias puses. Tai leidžia apmąstyti, kaip reaguojate tam tikrose situacijose, ir nustatyti augimo sritis. Pavyzdžiui, galbūt nerimaujate svarbiuose susitikimuose ir skubate per pristatymus. Žurnalas apie savo emocijas kiekvienos dienos pabaigoje padeda ugdyti savimonę. Atkreipkite dėmesį į bet kokius modelius ir išorinius veiksnius, kurie turėjo įtakos jūsų jausmams.
- Savireguliacija: Tai jūsų emocinių reakcijų valdymo veiksmas produktyviai ir subalansuotai. Tai ne emocijų slopinimas, o tai gali sukelti perdegimą ir pasipiktinimą, o sveikų būdų į jas reaguoti radimas. Savireguliacija padeda išvengti emocinių reakcijų, kurios gali pakenkti santykiams ar pakenkti jūsų reputacijai. Pavyzdžiui, apsvarstykite skirtumą tarp gynybinio reagavimo į grįžtamąjį ryšį ir konstruktyvaus atsakymo. Kai susiduri su kritika, atsispirk norui gintis. Vietoj to, keletą kartų giliai įkvėpkite ir pripažinkite savo pradinius jausmus be sprendimo. Užduokite aiškius klausimus ir pasinaudokite atsiliepimais kaip galimybe mokytis ir augti.
- Motyvacija: Vidinė motyvacija yra pagrindinė emocinio intelekto dalis ir skatina jus siekti savo tikslų iš vidaus. Ši motyvacija kyla iš asmeninio augimo, smalsumo ir noro tobulėti, o ne iš išorinių patvirtinimų, tokių kaip pinigai ar pagyrimai. Asmeninio augimo motyvavimas skatina pilnesnį ir tvaresnį polėkį. Norėdami padidinti savo motyvaciją, pradėkite užsibrėždami mažus, pasiekiamus tikslus ir švęskite kiekvieną etapą, kad ir koks nedidelis jis būtų. Pavyzdžiui, jei siekiate užbaigti didelį projektą, suskirstykite jį į kasdienes ar savaitės užduotis. Norėdami pajusti gilesnę motyvaciją, apmąstykite savo tikslų priežastis. Paklauskite savęs, kaip kiekvieno tikslo pasiekimas prisideda prie jūsų asmeninio tobulėjimo ir ilgalaikės laimės.
- Empatija: Tai gebėjimas atpažinti kitų jausmus ir su jais susieti. Tai būtina norint užmegzti prasmingus ryšius, gerinti bendravimą ir ugdyti užuojautą asmeniniuose ir profesiniuose santykiuose. Darbo vietoje empatija vaidina lemiamą vaidmenį komandiniame darbe, sprendžiant konfliktus ir vadovaujant. Lyderiai, demonstruojantys empatiją, gali geriau užmegzti ryšį su savo komandos nariais ir patenkinti jų poreikius. Praktikuokite empatiją aktyviai klausydamiesi kitų, nepertraukdami ir negalvodami apie savo atsakymą. Kai kas nors dalijasi savo jausmais, įsidėkite į jų vietą ir užduokite atvirus klausimus. Pavyzdžiui, jei kolega patiria stresą dėl termino, išklausykite jo rūpesčius ir, jei įmanoma, pasiūlykite pagalbą. Taip pat galite ugdyti empatiją per smalsumą. Įpraskite klausti žmonių apie jų mintis ir jausmus ir nuoširdžiai įsiklausykite į jų požiūrį.
- Socialiniai įgūdžiai: Tai klijai, laikantys emocinį intelektą. Tai apima bendravimą, konfliktų sprendimą, komandinį darbą ir santykių kūrimą - visa tai būtina asmeninei sėkmei ir profesinei pažangai. Veiksmingi socialiniai įgūdžiai gali paskatinti stiprų profesinį tinklą, asmeninės paramos sistemą ir patobulintą bendradarbiavimą. Tobulinkite savo socialinius įgūdžius praktikuodami aktyvų klausymąsi, nepamiršdami savo kūno kalbos ir palaikydami akių kontaktą. Skatinkite kitus, pateikite konstruktyvius atsiliepimus ir būkite atviri patys gauti atsiliepimų. Socialiniai įgūdžiai taip pat yra labai svarbūs sėkmingam tinklų kūrimui. Kurkite tikrus santykius rodydami susidomėjimą kitais, siūlydami pagalbą ir reguliariai stebėdami.
Emocijų scenarijai ir jų įtaka elgesiui
Emocijos apsprendžia būsimą mūsų elgesį. Kiekviena jų koduoja savyje tam tikrą scenarijų, pagal kurį elgsis emocijos apimtas žmogus. Apžvelkime penkis scenarijus, nulemtus konkrečių emocijų.
- Pyktis: Pykčio skalėje yra įvairaus intensyvumo pykčio: nuo lengvo ar stipraus susierzinimo iki įsiūčio. Pyktį lengva sukelti net kūdikiams, pavyzdžiui, suimant tvirtai už rankos ir neleidžiant atlikti tam tikro veiksmo. Scenarijus aiškus: kitas asmuo neleidžia man įvykdyti mano ketinimų. Jei asmuo trukdo ne atsitiktinai, o tikslingai, kryptingai, pyktis gali dar sustiprėti. Pykčio išskirtinė savybė ta, kad jis skatina būsimą pyktį ir šitaip sukuriamas užburtas ratas, iš kurio gali būti sunku ištrūkti. Pagrindinis pykčio scenarijaus naratyvas - kažkas (tyčia) man trukdo, blokuoja, neleidžia, atima, skriaudžia. Pagrindinė pykčio žinutė - „traukis man iš kelio“. Susierzinimas gali sukelti pasyvią agresiją arba lėtą „virimą“, kai ilgainiui jaučiamas pyktis kaupiasi, kol pagaliau prasiveržia. Nusivylimas, frustracija dėl pasikartojančių nesėkmių gali inspiruoti užgauliojimus, šauksmus ir ginčus.
- Liūdesys: Liūdesys yra atsakas į svarbią netektį. Jis padeda mums šiek tiek atsitraukti ir parodyti kitiems, kad mums reikalinga parama. Liūdesio emocijų intensyvumas taip pat skiriasi: nuo nusivylimo, kad neatitinka lūkesčiai, drąsos praradimo, nuolat patiriant nesėkmes, iki beviltiškumo, tikėjimo, kad nieko gero ir gražaus neįvyks, desperacijos, kai nelieka jokios vilties. Toliausiai liūdesio skalėje rikiuojasi gedulas, netekus kažko labai svarbaus, didžiulis sielvartas, kai liūdesys ir kančia yra itin stiprūs. Liūdesio scenarijus apima du esminius dalykus: nusivylimą ir beviltiškumą. Visos liūdesio situacijos susijusios su netekties jausmu. Didžiausia ir stipriausia netektis, kokią gali patirti žmogus, yra artimo žmogaus netektis. Tokiose situacijose patiriamas ne tik sielvartas, bet ir agonija. Pats sielvartas yra labiau pasyvi emocija, kurios metu jaučiamas stiprus beviltiškumas. Na, o agonija yra protestas, bandymas susigrąžinti tai, kas prarasta. Nusivylimas gali skatinti ieškoti paramos, gedėti ir raudoti, atsitraukti, išprovokuoti gėdos jausmą ar nuolatinį grįžimą mintimis prie įvykusios nesėkmės ar netekties (ruminavimą).
- Baimė: Baimė skirta apsaugoti mus nuo galimų pavojų. Ji apima spektrą nuo nerimo ar susirūpinimo iki didelio, viską užvaldančio siaubo. Nerimas ar jaudulys gali būti įvairaus intensyvumo - tiek silpnas, tiek stiprus, o siaubas paprastai būna tik didelis ir intensyvus. Baimė taip pat priklauso nuo pavojaus pobūdžio - ar jis staigus ir netikėtas, ar numanomas ir gresiantis kurį laiką. Iškilus staigiam pavojui, reaguojame žaibiškais atsakomaisiais veiksmais (pavyzdžiui, sustingstame arba bėgame). Kai nerimaujame dėl būsimo, numanomo pavojaus, dažniausiai nuolat būdraujame ir jaučiame įtampą kūne. Baimės scenarijuje svarbiausi yra nerimas ir siaubas. Tačiau po tuo slypi kur kas daugiau - kiekviena baimė yra susijusi su skausmo - tiek fizinio, tiek psichologinio - tikimybe. Jei stipriai nerimaujame ar jaudinamės, galime bandyti pabėgti ar nuolat grįžti mintimis prie galimo baimės šaltinio. Kai šis nerimas sustiprėja, galime lyg sustingti - nepajėgiame pratarti žodžio ar pajudėti. Kai baimė labai stipri, staigi ir nekontroliuojama, prasideda panika.
- Pasibjaurėjimas: Tai mūsų reakcija į tai, kas gali būti nuodinga, toksiška tiek fiziškai, tiek ir socialine prasme. Pasibjaurėti galime ne tik kvapu, skoniu, vaizdu ar garsu, bet ir nepatinkančia, bjauria kito asmens išvaizda ar net idėjomis. Pasibjaurėjimo scenarijuje visuomet yra du „veikėjai“ - nepatinka ir šlykštu. Galime jausti silpną ir stiprų jausmą, kad kažkas nepatinka, tačiau šleikštulys dažniausiai būna tik intensyvus. Visos pasibjaurėjimo būsenos susijusios su toksiškumu, nuodingumu. Pagrindinė pasibjaurėjimo žinutė - „dink iš čia“. Jei emocija silpna, galime tiesiog vengti, atsitraukti nuo situacijos. Jei stipresnė - kyla antipatija, tuomet ne tik vengiame ar atsitraukiame, bet ir „nužmogėjame“ - elgiamės mechaniškai.
- Džiaugsmas: Susijęs su maloniais jausmais, kurie kyla tiek naujose, tiek pažįstamose situacijose. Pagrindiniai džiaugsmo scenarijaus elementai - taika ir ekstazė. Šių dviejų komponentų intensyvumas skiriasi. Taikingumas gali būti tiek silpnas, tiek intensyvus, tačiau ekstazė paprastai būna itin stipri ir intensyvi. Džiaugsmo žinutė yra „tai nuostabu!“. Kai jaučiame džiaugsmą, pasitenkinimą, galimi veiksmai taip pat priklauso emocijos intensyvumo. Pavyzdžiui, sensoriniai malonumai gali skatinti mėgautis jais ir ieškoti daugiau. Pramogos, pasilinksminimai padeda įsitraukti, pajusti tarpusavio ryšį, skatina garsiai reikšti savo pasitenkinimą kitiems, kartoti tai, kas linksma ar malonu. Būdami apimti ekstazės dažniausiai siekiame išlaikyti, t. y. kartoti, tai, kas sukėlė šį malonumą.
Asmenybė ir Ego
Asmenybė yra indas, per kurį ego ir sąmonė išreiškia save. Ji yra suformuojama iš gyvenimo patirčių ir į tai įeina visi įgyti įgūdžiai, tokie kaip vaikščiojimas, skaitymas, kalbėjimas ir t. t. Be viso to, sąmonė ir ego negalėtų funkcionuoti pasaulyje; sąmonė ir ego egzistuoja iš gyvenimo į gyvenimą, o asmenybė yra sukuriama ir po to išmetama kiekviename gyvenime. Kiekviena asmenybė išsivysto unikaliai, priklausomai nuo asmens augimo aplinkybių, vietos ir gimimo laikmečio, tėvų, šeimos, ego ir t. t., visi šie dalykai veikia jos susiformavimą.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Psichika iš esmės sudaryta iš daugybės psichologinių elementų, tokių kaip troškimai, vidinių paskatų, impulsų, negatyvumo ir į save sukoncentruotų būsenų; visi šie elementai nenustodami atsiranda ir dingsta. Jie yra vadinami Ego/Psichologiniais Defektais/Psichiniais Agregatais/„aš“/Ego Detalėmis. Yra daug vidinių būsenų (ego), be kurių visi jaustųsi daug geriau, bet yra daug daugiau dalykų, kurie turi būti pakeisti, kad būtų progresuojama dvasiškai. Yra tokios psichologinės būsenos, kaip rūpesčiai, stresas, depresija, baimė ir t. t., kurios padaro gyvenimą apgailėtiną. Ir yra būsenos, kurios sukelia žalingas pasekmes - vogimas, smurtas, sukčiavimas, lošimas kazino ir taip toliau. Kiekvienas žmogus yra pajėgus pašalinti šias būsenas ir pakeisti jas kitokiomis egzistavimo būsenomis trečiu suvokimo būdu - Intelektu, Išmintimi, Meile.
Šie skirtingi psichologiniai elementai/ego egzistuoja ne tik čia, mūsų kasdieniniame gyvenime, bet taip pat ir sapnuose. Sapnai vyksta penktoje dimensijoje/Astralinėje realybėje, kurioje mes galime išmokti lankytis deramai. Skirtingos dimensijos yra persipynusios į vieną, taigi psichika yra daugiadimensinė. Sapnuose pasąmonė/ego yra laisva klajoti ir projektuoti savo scenarijus astraliniame pasaulyje, kurie tada formuoja sapnus. Sąmoningumo būsenos ir svajonės kasdieniniame gyvenime yra tiesiogiai susiję su sąmonės ir pasąmonės būsenomis sapnuojant, kai miegame.
Penktoje dimensijoje gyvena skirtingi ego, kiekvienas jų yra visiškai atskira būtybė, jie įeina ar palieka žmogų pagal jiems suteiktą galimybę ir jie pasiima savo „maistą“ iš žmogaus psichinės energijos. Jie po vieną įeina į žmogaus tam tikras vietas psichikoje, kur jei mes stebėsime, galėsime juos pamatyti. Šis skirtingų psichologinių būsenų įėjimas ir išėjimas dažnai sukelia prieštaravimus viduje.
Sąmonė ir jos svarba
Ta dalis, kuri yra sąmoninga, yra Sąmonė. Ji yra dvasinė dalelė, nemirtinga asmens Esmė. Visas dvasinis tobulėjimas, tikra išmintis, inteligencija, meilė, taika ir mistiškos patirtys egzistuoja sąmonėje. Veikti ir reaguoti į pasaulį su sąmone yra trečias aukščiausias egzistavimo būdas, kai mes situacijoje veikiame pasitelkdami sąmonę. Jos sugebėjimai yra aktyvūs, reakcija - intuityvi ir inteligentiška. Matydami, jūs suvokiate be Proto ir ego įsikišimo. Tai galioja dalykams, kurie yra išorėje, ar psichologinių aspektų, kurie yra viduje, studijoms. Kai sąmonė yra efektingai išvystoma - protas tampa įrankiu jai naudotis. Sąmonė turi visus dvasinius gabumus, tokius kaip intuicija, telepatija, kitų dimensijų matymas ir t. t. Buvimas sąmoningiems yra teisinga būsena kiekvienoje duotoje situacijoje. Tada, be šališkų emocijų ar nelanksčių požiūrių ir t. t., mes galime reaguoti į ją teisingai. Kai mes esame išlaisvinti iš subjektyvių ego pažiūrų, mes esame laisvi pamatyti realybę tokią, kokia ji yra.
Kiekviename individualiame ego yra įkalinta maža sąmonės dalelė, kuri gali būti išlaisvinta sunaikinant tą ego, laikantį ją įkalintą. Tada ji grįžta ir susijungia su likusia sąmonės dalimi, ir tokiu būdu sąmonė plečiasi. To pasekmės yra galimybė būti daugiau sąmoningam kasdieniniame gyvenime ir sapnuose, nes sąmonės lygis fiziniame pasaulyje yra tiesiogiai susietas su sapnais.
tags: #emociju #3 #pagrindiniai #komponentai