Emocijos vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenime, įtakodamos mūsų elgesį, tarpasmeninius santykius ir netgi darbo našumą. Šiame straipsnyje gilinsimės į emocijų darbo modelį, jo komponentus ir įtaką įvairiems gyvenimo aspektams.
Įvadas
Emocijos yra galingiausios automatinės organizmo reakcijos, reguliuojančios mūsų elgesį. Emocinis intelektas, gebėjimas suprasti save ir kitus, šiuo metu yra aukštinamas ne vien tarpasmeniniuose kasdieniniuose santykiuose su mylimuoju, draugais, bet ir profesiniame lygmenyje - darbe. Geriems darbuotojams, ypač vadovams, nebeužtenka turėti vien profesinius įgūdžius. Išlavintas emocinis intelektas padeda visai organizacijai pakylėti į aukštesnį lygmenį - formuojama organiška, motyvuojanti, geriausias sąlygas, siekti aukščiausių rezultatų, sukurianti atmosfera.
Emocijų Reguliavimas: Strategijos
Jeigu emocinis intelektas yra gebėjimas suprasti savo ir kitų emocijas, emocijų reguliacija yra tai, ką mes darome, norėdami pasiekti trokštamą emocinę būseną. Emocijų reguliacijos modelis susiformuoja ankstyvoje vaikystėje - padedami artimiausių žmonių, mes išmokstame pažinti save ir dorotis su nemaloniomis būsenomis mums priimtiniausiais arba geriausiai pažįstamais būdais.
Džeimsas Grosas, psichologas, Stanfordo universiteto profesorius, geriausiai žinomas dėl mokslinių tyrimų emocijų ir emocijų reguliacijos srityse, apibrėžė dvi pagrindines emocijų reguliacijos strategijų grupes. Pirmoji grupė apima į stimulą nukreiptas reguliacijos strategijas, antroji - į atsaką.
Į Stimulą Nukreipta Emocijų Reguliacija
Į stimulą nukreipta emocijų reguliacija pasižymi tuo, jog žmogus gali reguliuoti emocijų stimulus - t.y. pačią situaciją arba jos suvokimą. Yra išskiriamos 4 į stimulą nukreiptų emocijų reguliacijos strategijos:
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
- Situacijos pasirinkimas: vengiame situacijų, kurios gali sukelti nepageidaujamas emocijas.
- Situacijos modifikacija: pakeičiame situaciją, siekdami gauti norimą emocinę reakciją.
- Dėmesio paskirstymas: susifokusuojame į kitą situacijos aspektą.
- Kognityvinis pokytis: suteikiame situacijai naują emocinę prasmę.
Į Atsaką Nukreipta Emocijų Reguliacija
Į atsaką nukreipta emocijų reguliacija vyksta tuomet, kai mes keičiame savo išoriškai pastebimus fizinius emocijų ženklus. Pvz., kažkokia situacija stipriai suerzina, papiktina ir nors viduje kunkuliuoja pykčio emocija, išoriškai vaidinu, jog esu rami ir šypsausi. Į atsaką nukreipta emocijų reguliacija veda prie emocinio išsekimo.
Emocinis Darbas Organizacijoje
Sociologas Arlie Russell Hochschild 1983 m. išleido knygą „The Managed Heart: The Commercialization of Feeling“ - tai buvo vienas pirmųjų darbų, nagrinėjančių emocijų reguliaciją organizacijoje. Emocinis darbas, kaip emocijų reguliacija, yra neišvengiamas bendraujant su klientais ar kolegomis. Hochscbild’o dramaturginė perspektyva atskleidė du pagrindinius būdus, kuriais bendraudami žmonės valdo savo emocijas: per vidinę vaidybą (į stimulą nukreipta emocijų reguliacija), ir išorinę vaidybą (į atsaką nukreipta emocijų reguliacija).
Kai kurie darbai (pvz., aptarnavimo sferos) reikalauja ypatingai didelio emocinio darbo, kai iš darbuotojo yra tikimasi tam tikros priimtinos fizinės išraiškos, kuri gali prieštarauti realioms vidinėms emocijoms. Kuo didesni organizacijos reikalavimai emocinio darbo atžvilgiu, tuo daugiau emocinio darbo krūvio tenka darbuotojui. Emocinis darbas tiesiogiai siejasi su stresu - jis gali sukelti darbuotojo perdegimą. Darbuotojas perdega, kai dėl per didelio įsitraukimo į emocines situacijas nebegali normaliai, produktyviai dirbti. Mokslinėje literatūroje pažymima, jog asmenys, naudojantys išorinės vaidybos strategiją greičiau emociškai išsenka ir galiausiai išeina iš darbo. Taigi, emocijų reguliacija turi didelę įtaką tiek darbuotojo, tiek organizacijos gerovei.
Kaip Užtikrinti Emocinį Saugumą Darbe?
Organizacijos pirmiausiai turėtų skatinti darbuotojų autonomijos jausmą, kuris didina efektyvumą - pojūtis, jog gebame kontroliuoti įvykius, mažina streso lygį. Taip pat, stresas bei tikimybė išeiti iš darbo mažėja, kuomet yra jaučiama kolegų parama. Dirbant palaikančiajame kolektyve didėja produktyvumas ir pasitenkinimas darbu.
Emocijos Rinkodaroje
Jau yra įrodyta, jog sprendimai, kad ir kokie žmonės racionalūs bebūtų, yra priimami remiantis emocijomis. Emocijos vaidina svarbiausią rolę reklamoje ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl vartotojai teikia pirmenybę produktams, už kurių stovi jausmiškai stiprus prekės ženklas arba tiksliau - prekės ženklo asmenybė. Pasirodo, jog vartotojai suvokia prekės ženklo asmenybės charakteristikas taip pat, kaip kitų žmonių. Dažniausiai mes renkamės su kokiais brand‘ais norime turėti reikalų pagal tai, kiek jie gali patenkinti mūsų emocinius poreikius. Kaip ir žmonėse mus traukia tik tam tikros asmenybės charakteristikos, taip ir skirtingi prekės ženklai arba jų reklamos mus žavi nevienodai.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Tyrimai parodė, jog reklamos, iššaukiančios aukšto lygio sužadinimo emocijas (pvz., apeliuojančios į baimę arba džiaugsmą), yra labiau įsimenamos, nei reklamos skatinančios žemo sužadinimo lygio emocijas (pvz., ramybė, liūdesys). Teigiamos emocijos sukuria pozityvias asociacijas, kurias mūsų smegenys yra linkę išsaugoti ilgesniam laiko periodui. Naudojant pozityvias, aukšto lygio sužadinimo emocijas (džiaugsmą) pasiekiamas didžiausias reklamos efektas - tokia kombinacija yra raktas turiniui tapti viral.
Vartojimas yra vienas iš būdų reguliuoti emocijas. Pvz., jeigu žmogus jaučia negatyvias emocijas, gali užkibti ant hedonistinių (ne pirmos būtinybės, teikiančių malonumą) produktų reklamų, kurios panaikins blogą savijautą. Bent jau tam kartui. Kuriant reklamą hedonistiniams produktams, svarbu apeliuoti į teigiamas emocijas (pvz., meilę sau - tu to nusipelnei!) ir panaikinti galimą kaltės jausmą, kuris atsirastų po pirkimo.
Emocijų Disreguliacija ir Jos Pasekmės
Emocijų disreguliacija pasireiškia reikiamų įgūdžių, skirtų reguliuoti emocijas, stoka arba neveiksmingų strategijų naudojimu. Tai neatsiranda per vieną dieną - emocijų disreguliacijos atsiradimui didelę įtaką turi vaikystėje patirtos psichologinės traumos, žalingas aplinkinių elgesys, ar fizinės smegenų traumos. Kartais emocijų disreguliacija būna tokia stipri, jog žmogus patiria nekontroliuojamus pykčio priepuolius: naikina, mėto daiktus, agresyviai elgiasi su kitais ir savimi.
Emocijų reguliacijos problemos gali labai apsunkinti žmogaus integraciją visuomenėje: atsiranda sunkumai bendraujant su artimaisiais, draugais, kolegomis darbe. Žmonės, kurių savijauta atitinka nerimo ar depresijos kriterijus, dažniausiai pasižymi disfunkcine emocijų reguliacija. Visi mes susiduriame su nemaloniomis emocijoms - būtent jų reguliavimas yra vienas pagrindinių iššūkių daugumai žmonių. Nepageidaujamas, skausmingas emocijas dažnai norima pašalinti neveiksmingu disfunkciniu elgesiu, pvz.: rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotikais, maistu, seksu, ar perdėta kontrole.
Kaip Įveikti Emocijų Disreguliaciją?
Norėdami išeiti iš užburto disfunkcinio elgesio rato, turime pažinti save: išmokti suprasti ir įvardinti kylančias emocijas. Veiksminga alternatyva žalingiems emocijų reguliacijos modeliams gali būti meditacija, sportas, buvimas gamtoje ar bet kokia kita veikla, kuri tave įkvepia.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Mobingas Darbe: Emocinis Smurtas
Darbas yra gyvenimo sritis, kurioje praleidžiame bene daugiausiai savo laiko, todėl visiškai natūralu, jog jaučiate norą dirbti pozityvioje aplinkoje, kurią suptų suprantantys, palaikantys ir padedantys darbdaviai bei kolegos.
Šiurkštus, užgaulus ir žeminantis bendravimas yra vadinamas mobingu. Mobingo priežasčių gali būti įvairių, viena iš jų - pavydas, asmuo gali pavydėti jaunesniam, sėkmingesniam, mažiau patirties turinčiam kolegai. Mokslininkai priskaičiuoja apie 45 elgesio variantus, kurie yra būdingi mobingui. Mobingas gali būti naudojamas norint palaužti kolegą, priversti jį palikti darbą. Kartais toks elgesio modelis gali būti nesąmoningas, žmogus tokiu elgesiu gali išveikti viduje susikaupusias emocijas ir jausmus. Tačiau svarbu suprasti, jog toks darbuotojo elgesys nėra pateisinamas, tai Jūsų teisių pažeidimas. Mobingas gali žaloti psichinę ir fizinę žmogaus sveikatą, mažinti motyvaciją, pasitikėjimą savimi, pasitenkinimą darbu. Tai taip pat kenkia organizacijos bendram emociniam klimatui, gali mažinti bendrą darbuotojo (-ų) produktyvumą.
Kaip Kovoti su Mobingu?
Šioje situacijoje gali būti keli situacijos sprendimo būdai. Vienas iš jų - pokalbis su kolega iš kurio jaučiate spaudimą. Svarbu išsakyti, kaip jaučiatės, prasminga naudoti "Aš kalbą" - naudinga pabrėžti, jog Jūs jaučiatės blogai, kai girdite tikrovės neatitinkančius žodžius, pastovią kritiką. Jei pastebite, jog vadovas Jūsų negirdi, situacija negerėja, naudinga kreiptis į įmonėje esantį žmogiškųjų išteklių skyrių ar kitą atsakingą asmenį. Jei įmonėje nėra atsakingo žmogaus, rekomenduotina kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą arba Darbo ginčų komisiją.
Emocinė Kompetencija: Sėkmės Raktas
Kiekvienam iš mūsų teko susitikti su nuostabiais žmonėmis, nuostabiais todėl, kad su jais bendraudami ar tiesiog esant jiems šalia mes jaučiamės pasitikintys savimi, galintys priimti svarbius sprendimus, mes jaučiamės reikšmingais, jaučiamės suprastais. Emocinė kompetencija - tai ir yra būtent tai, ką turi tie nuostabūs žmonės. Daugelis vadovų ir vadybininkų pastaruoju metu vis labiau stengiasi kuo geriau suprasti ir valdyti šią sritį, kuri yra labai svarbi darbe su žmonėmis.
Daugelis vadovų tvirtina, kad darbas - ne vieta pramogoms ir bando save ir kitus įtikinti, kad biuras - tai teritorija be emocijų. Jie nesupranta, kad emocijų užgniaužimas ir racionalizavimas, tai ne tas pat, kaip jų nebuvimas. Užgniaužimas reiškia, kad žmogus sąmoningai verčia save nejausti, neišgyventi emocijų, kurios kyla konkrečiu momentu. Tokiu atveju dingsta dalis informacijos, kuri yra perteikiama emocijomis. Anksčiau ar vėliau emocijos vistiek randa kelią „išeiti“ ir tuomet esama situacija gali būti vertinama neadekvačiai - žmonės gali pradėti pykti, šaukti, kaltinti visus ir viską dėl nesėkmės, arba gali pradėti save graužti.
Emocijos įtakoja visus mūsų sprendimus ir veiksmus. Emocinė kompetencija - tai procesas, kurio metu mes bandome suprasti, kaip būtent tai paveikia mūsų elgesį. Jei mes žinome apie emocinius impulsus ir provokacijas, mes galime „pasufleruoti“ savo smegenims, ką daryti, kaip elgtis. Daniel Goleman savo knygoje „Emocijų valdymas“ siūlo emocijų valdymo koncepciją. „Valdyti emocijas“ tai nereiškia „slopinti ir slėpti emocijas“. Emocinė kompetencija taip pat nereiškia, kad bet kada galima reikšti savo emocijas. Kai mes suprantame savo emocijų prigimtį, mes galim išsaugoti savo jutimus ir savo pasitenkinimą tam tikra situacija. O tai mums atveria didelę galimybę pagerinti tarpusavio santykius su aplinkiniais.
Emocinė Kompetencija Versle
Atlikus tyrimą, kurio metu buvo tiriami sėkmingi vadovai ir sėkmingos įmonės, buvo nustatyta, kad emociškai protingi arba kompetentingi lyderiai pasiekia žymiai geresnių rezultatų, negu tie, kurie daugiau remiasi intelektiniu protu ar žiniomis vadovavimo srityje.
Vienas verslo konsultantas ir treneris tvirtina, kad ilgus metus bendraujant su įmonių vadovais ir personalo vadovais atskleidžiama tiesa, kad darbuotojų produktyvumo skirtumas dažnai neturi nieko bendro su jų žiniomis ir sugebėjimais. Viskas priklausydavo nuo jų emocinės padėties. Darbo efektyvumas priklausydavo nuo to, ką žmonės tuo metu jausdavo.
Įmonės augimo garantas yra sugebėjimas tinkamai pasirinkti ir sugebėti išlaikyti talentingus darbuotojus. Darbuotojų energija skiriama darbui nepriklauso nuo gaunamo atlyginimo. Karjeros galimybės, teigiami pokyčiai darbe, asmeninis indėlis bendruose pasiekimuose yra svarbesni už bet kuriuos kitus faktorius, įtakojančius renkantis darbo vietą. Elgesys su personalu - štai svarbiausias kriterijus renkantis darbą ir sprendžiant ar likti toliau. Žmonės palieka įmones būtent dėl to, kad jie jaučiasi nejaukiai dirbdami su vadovais, kurie iš pradžių žadėjo viena, o realiai viskas yra kitaip. Darbo pobūdis ir įmonės struktūra šiuo atveju turi mažai reikšmės. Žmogaus produktyvumas priklauso nuo to, kaip jis jaučiasi.
Emocinės kompetencijos mokymuose privalo dalyvauti visi įmonės visų lygių darbuotojai. Žemiausio lygio darbuotojams tai padeda susivokti, kas iš tikrųjų juos motyvuoja, o kas ne. Jie tampa žymiai produktyvesni ir laimingesni darbe, mokosi problemų su kolegomis ar artimaisiais naujų sprendimo būdų. Vadovams ypatingai svarbu ir aktualu būti emociškai kompetentingiems, jei jie nori pasiekti gerų rezultatų bendraudami su aplinkiniais. Jei jie ignoruoja šį faktą, jų pavaldiniai gali ir nepanaudoti viso savo potencialo. Emocijos įtakoja bet kokią naują vadovavimo sistemą. Jei Jūs vadovaujate įmonei ar komandai, prieš priimdami ar pasirinkdami darbuotojus, skirkite nemažai dėmesio būsimojo darbuotojo asmenybinėms savybėms. Jeigu Jūs norite pagerinti savo pasiekimus emocinės kompetencijos srityje, Jums reikia, kad Jus suptų žmonės, kuriems emocijų įtaka taip pat rūpėtų.
Svarbiausia dalykas vadybininkams naudojant emocinę kompetenciją bendraujat su aplinkiniais (taip pat ir dėl savęs) - tapti objektyviu stebėtoju. Tuomet Jūs rasite daugelį labai svarbių atsakymų į tokius klausimus kaip: „Kas juos verčia elgtis būtent taip? Ką jie gina? Jie bijo, kad jų neišgirs arba nepripažins, apkaltins nebūtais dalykais? Ar jie bijo nesėkmės? Ar jie jaučia, kad aš jų negerbiu, arba kad aš neįvertinau jų idėjų? Ar man pavyko sukurti atmosferą, kurioje jie jaustųsi saugiai ir kalbėtų tai, ką galvoja?“
Emocinės kompetencijos lavinimo tema šiuo metu yra ypač aktuali ir tai yra rinkos įtaka, o ne madinga egzotika. Kad įmonės judėtų į priekį ir pasiektų gerų rezultatų joms būtina į savo strateginius planus įtraukti programas apie tarpusavio bendravimą ir emocijų įtaką. Į darbuotojo priėmimo ar pareigų pakeitimo procedūrą reikėtų įtraukti pokalbį apie asmens vertybes, poreikius ir lūkesčius. Į įmonės kultūrą turėtų būti įtraukta pokalbį apie vidinį žmogaus pasaulį, liečiantį emocinius faktorius.
Emocijų Pažinimas ir Valdymas Paauglystėje
Emocijų pažinimas bei valdymas yra vieni iš reikšmingiausių žmogaus psichosocialinio prisitaikymo aspektų. Šiuo metu vaikai yra mokomi valdyti savo pirminius reagavimus ir reaguoti alternatyviu būdu tam, kad rastų pusiausvyrą tarp asmeninių poreikių ir visuomenės reikalavimų. Dėl to žmogui bręstant emocijų pažinimas ir valdymas įgauna vis daugiau svarbos. Yra svarbu, kad paaugliai pažintų savo ir kitų žmonių emocijas ir mokėtų jas atpažinti ir įvertinti, verbalizuoti, atskleisti bei išreikšti patiriamas emocijas. Manoma, kad paauglių emocijų pažinimą, jų valdymą gali įtakoti demografinės (lytis, gyvenamoji vieta) bei socialinės charakteristikos (paauglų aktyvumas, socialinė kompetencija, mokymosi pasiekimai).
Norėdami suprasti emocijų pažinimo ir valdymo svarbą bei sąsajas, visų pirma, pasigilinkime, kas tai yra? Emocijos - tai biologinės reakcijos, kurios koordinuoja adaptyvius atsakus į svarbias galimybes bei iššūkius. Emocijų pažinimas arba emocijų suvokimas apibrėžiamas kaip gebėjimas atpažinti emocijas savyje ir kituose. Tai ne tik paprastas gebėjimas suvokti emocijas, taip pat tai yra žinojimas ar atpažinimas, kad emocija yra, bei emocinio patyrimo apsvarstymas. Tuo jis skiriasi nuo emocijų išraiškos ir emocinio patyrimo.
Emocijų valdymas - tai vidiniai ir išoriniai procesai, atsakingi už emocijų stebėjimą, įvertinimą ir modifikavimą, ypač jų intensyvumą ir trukmę, siekiant pasiekti tikslus. Efektyviai valdyti emocijas, atsižvelgiant į tam tikros situacijos aplinkybes nėra taip paprasta.
Svarbus emocijų pažinimo aspektas yra emocijų skyrimas. Asmens gebėjimas skirti emocijas skiriasi priklausomai nuo situacijos. Kai kurie žmonės linkę nagrinėti savo emocinę patirtį, diferencijuodami ir išskirdami įvairias emocijas. Tyrimų metu tokie asmenys pateikia daug skirtingų emocijų pavyzdžių, moka aiškiai apibūdinti savo emocijas. Kiti žmonės sunkiai skiria savo emocijas ir gali apibūdinti jas remdamiesi tik vienu kriterijumi - maloni/nemaloni emocija.
Emocijų pažinimo sąvoka apima net tik emocijų skyrimą ir analizę, bet ir emocijų išraišką, jų atpažinimą bei sąveiką. Emocijos yra ne vien individualios būsenos, jos yra skirtos socialinei komunikacijai. Emocijų kalbinio išreikšimo dėka asmenys dalinasi informacija apie jų nuotaikas, ketinimus, santykius su kitais.