Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau svarbu išmokti jį valdyti, kad jis nevirstų depresija ar kitomis psichikos sveikatos problemomis. Šiame straipsnyje aptarsime streso priežastis, simptomus, įveikimo strategijas ir kada kreiptis į specialistus.
Streso priežastys ir simptomai
Stresą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant darbą, pinigus, santykius, sveikatos problemas ir net kasdienę rutiną. Vilniaus miesto Centro poliklinikos medicinos psichologas Pranas Puidokas teigia, kad rudenį streso padaugėja dėl pasikeitusios rutinos, pasibaigusių atostogų, naujų darbų ir projektų, eismo spūsčių ir sumažėjusio saulės kiekio.
Streso simptomai gali būti fiziniai, emociniai, pažintiniai ir elgesio. Fiziniai simptomai apima raumenų įtampą, apetito ir miego pokyčius, sumažėjusį imunitetą, galvos skausmus ir virškinimo problemas. Emociniai simptomai yra dirglumas, nerimas, kontrolės praradimo jausmas, liūdesys ir motyvacijos praradimas. Pažintiniai simptomai apima sunkumus susikaupti, užmaršumą ir pesimizmą. Elgesio simptomai yra socialinių santykių vengimas, atidėliojimas ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
Perdegimas: kada pervargimas tampa problema
Perdegimas yra būklė, kuri išsivysto dėl ilgalaikio streso darbe ar kitoje srityje. Psichologė Paulina Bielinytė teigia, kad perdegimas apima emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir nepasitenkinimą darbo rezultatais. Svarbu atskirti perdegimą nuo paprasto pervargimo. Pervargimas praeina po poilsio, o perdegimas nepraeina net ir atgavus jėgas.
2022 m. statistikos duomenimis, moterys dažniau nei vyrai kenčia nuo perdegimo. Aukštos pareigos, mažų vaikų turėjimas ir vidutinės pajamos taip pat gali padidinti perdegimo riziką. Psichologė P. Bielinytė pastebi, kad perdegimas dažniau būdingas perfekcionistams ir kontroliuoti mėgstantiems žmonėms.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Streso įveikimo strategijos
Yra daug būdų, kaip įveikti stresą ir užkirsti kelią jam virsti depresija. Vilniaus miesto Centro poliklinikos medicinos psichologas P. Puidokas išskiria keturias aktyvias streso įveikimo strategijas:
- Orientacija į problemų sprendimą: Tai apima mąstymą apie stresą keliančią situaciją, planavimą ir geriausių problemų sprendimo būdų svarstymą.
- Paramos ieškojimas: Tai gali būti konkreti pagalba sunkioje situacijoje arba emocinė parama.
- Atidėjimas ir vengimas: Tai apima dėmesio nukreipimą į kitą veiklą ar hobį, siekiant kurį laiką negalvoti apie problemas.
- Emocinė iškrova: Tai apima susikaupusių emocijų išliejimą.
Kitos streso įveikimo strategijos apima:
- Sveiką gyvenimo būdą: Tai apima pakankamą miegą, sveiką mitybą ir reguliarų fizinį aktyvumą.
- Relaksacijos technikas: Tai apima gilų kvėpavimą, meditaciją, jogą ir progresyvią raumenų relaksaciją.
- Socialinius ryšius: Tai apima laiką su draugais ir šeima bei dalyvavimą bendruomenės veikloje.
- Pomėgius: Tai apima veiklą, kuri jums patinka ir padeda atsipalaiduoti.
- Sąmoningumą: Tai apima dėmesio sutelkimą į dabarties momentą ir neskubėjimą spręsti ar daryti išvadų.
- Ribų nustatymą: Tai apima darbo laiko planavimą ir aiškų komunikavimą, kada būsite pasiekiamas darbo klausimais.
- Šokoladą: Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė ragina nepamiršti palepinti savęs šokoladu, nes jis pasižymi antistresiniu poveikiu.
- Dievo valios priėmimą: J. Balvočiūtė ragina daugiau atsiduoti Dievo valiai ir nesureikšminti to, kas bus rytoj.
- Aromaterapiją: Aromaterapeutė L. kvietė išmėginti šį tą naujo kenčiančius nuo streso, teigdama, kad tai mažina žmonių agresiją, pyktį, skatina pozityvumą, ramina ir balansuoja.
Kada kreiptis į specialistus
Jei jaučiate, kad dedamos pastangos nebepadeda įveikti streso, jis trunka ilgai, atsiranda nerimas, bejėgiškumo jausmas, apatija, sutrinka miegas ar fizinė sveikata, svarbu kreiptis į specialistus. Psichologas gali padėti suprasti, kur kyla sunkumų įveikiant stresą, kodėl nesiseka susidoroti su stresu, ir padėti surasti efektyvesnių streso įveikimo būdų.
"Spa Vilnius" fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja Jūratė Vaščilienė teigia, kad jei pervargimas trunka ilgiau nei 6 mėnesius arba labai ryškūs kai kurie iš požymių, reiktų rimtai susirūpinti.
Psichologė P. Bielinytė pataria, kad jei žmogus nuolat jaučiasi nelaimingas, nepavyksta išlaikyti pusiausvyros tarp darbo ir laisvalaikio, darbe jaučiamas sąstingis, tai galbūt išeiti iš darbo nėra jau tokia bloga mintis.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Prevencija: kaip išvengti perdegimo ir depresijos
Svarbu imtis prevencinių priemonių, kad stresas nevirstų perdegimu ar depresija. Tai apima:
- Sąmoningumą: Atkreipkite dėmesį į savo kūno, emocinius ir elgesio požymius, kurie įspėja apie artėjantį perdegimą.
- Biologinę streso valdymo strategiją: Laikykitės miego, jėgų atgavimo ir veiklos, kuri suteikia džiaugsmą, režimo.
- Ribų kontrolę ir išlaikymą: Planuokite savo darbo laiką ir aiškiai komunikuokite, kokiomis valandomis būsite pasiekiamas darbo klausimais.
- Palaikantį socialinį ratą: Kurkite ir palaikykite socialinius santykius su žmonėmis, su kuriais galite atitrūkti nuo darbo.
- Terapiją ar psichologinį konsultavimą: Lankykite psichologines konsultacijas kaip problemų prevenciją.
Individualus požiūris
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir tai, kas veikia vienam, gali neveikti kitam. Eksperimentuokite su skirtingomis streso įveikimo strategijomis ir raskite tai, kas jums tinka geriausiai. Jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos, nebijokite kreiptis į specialistus.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams