Įvadas
Egzistencinė humanistinė psichoterapija yra viena iš psichoterapijos krypčių, kuri Lietuvoje sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Ši terapijos forma akcentuoja žmogaus laisvę, atsakomybę ir individualios prasmės paieškas. Straipsnyje aptariamos egzistencinės humanistinės psichoterapijos studijų galimybės Lietuvoje, jų ypatumai, institucijos, siūlančios šias studijas, bei perspektyvos specialistams, baigusiems tokias programas.
Egzistencinės Psichoterapijos Pagrindai
Egzistencinė psichoterapija - tai psichoterapijos mokykla, kuri tiria žmogaus buvimą pasaulyje (būtis-pasaulis) ir jo gyvenimo procesą (čia-būtis). Tai vienintelė psichoterapijos mokykla, savo praktiką grindžianti ne vien psichologinėmis, bet ir filosofinėmis koncepcijomis. Tyrimo svarbiausias objektas - nuolat gyvenimo tėkmėje esantis žmogus, o ne statiškas bruožų, elgesio formų ir psichodinaminių mechanizmų rinkinys. Gyvenimo procese žmogaus savastis neatsiejama nuo jo egzistencijos konteksto.
Skiriami 4 svarbiausi šio gyvenimo pasaulio matmenys: fizinis (biologinis), socialinis, psichologinis (asmeninis) ir dvasinis (transcendentinis). Norint suprasti žmogų pirmiausia reikia tirti jo gyvenimą kaip santykių su išoriniu ir vidiniu pasauliu šiuose egzistencijos matmenyse visumą. Fizinė, socialinė, psichologinė ir dvasinė egzistencija vienu metu visada teikia tam tikras sėkmingo gyvenimo raidos galimybes, bet kartu ir jas riboja. Egzistencinės psichoterapijos pagrindinis tikslas - padėti žmogui geriau susivokti savo gyvenime, aiškiau pamatyti jo teikiamas galimybes ir šių galimybių ribas. Dar siekiama žmogui padėti suprasti tuos konkrečius gyvenimo proceso momentus, kurie kuria nepatenkinamą gyvenimo kokybę, aiškiau pastebėti saviapgaules ir iliuzijas, geriau suprasti savo norus bei troškimus, atrasti kasdienės veiklos prasmę.
Nuo kitų psichoterapijos mokyklų egzistencinę psichoterapiją skiria siekimas suprasti žmogų analizuojant jo individualų santykį su universaliaisiais egzistenciniais veiksniais, arba egzistencialais. Dažniausiai išskiriami šie egzistencialai: gyvenimo baigtumas, laisvė ir atsakomybė, egzistencinis nerimas, buvimas laike, egzistencijos prasmė ir beprasmybė. Egzistencinė psichoterapija susiklostė Europoje 20 a. 3 dešimtmetyje, atsiradimą lėmė vokiečių filosofo M. Heideggerio knyga Būtis ir laikas (Sein und Zeit 1929). Egzistencinės psichoterapijos pradininkas - Šveicarijos psichiatras L. Binswangeris - pirmasis pasiūlė būties analizės koncepciją, kurioje pateikė sergančio žmogaus vidinio pasaulio fenomenologinį aprašymą ir egzistencinės psichoterapijos principus. Psichoterapinės egzistencinės praktikos principus pirmasis suformulavo Šveicarijos psichoterapeutas M. Bossas. Svarbiausias egzistencinės psichoterapijos metodas yra fenomenologinis, aprašytas vokiečių filosofo E. Husserlio (dėl to egzistencinė psichoterapija kartais vadinama egzistencine fenomenologine terapija). Egzistencinės psichoterapijos teorijoms t. p. svarbios S. A. Kierkegaard’o, F. Nietzsche’s, K. Jasperso, M. Buberio, P. Tillicho, J.‑P. Sartre’o, G. Marcelio, E. Levino ir kitų filosofų idėjos. Kaip savarankiška egzistencinės psichoterapijos mokykla išskirtina austrų psichoterapeuto V. E. Franklio logoterapijos mokykla, akcentuojanti gyvenimo prasmės ieškojimo svarbą ir tam tikslui skirtus psichoterapinės pagalbos metodus. Egzistencinė psichoterapija daugiausia plėtojama vokiškai kalbančiose šalyse, žymiausias šios mokyklos atstovas - Šveicarijos psichologas G. Condrau. Ryškiausia yra anglų egzistencinės analizės (terapijos) mokykla, kurios svarbiausi atstovai - E. van Deurzen ir E. Spinelli. Egzistencinės psichoterapijos idėjos kartu su humanistinės psichologijos koncepcijomis pradėjo plisti 20 a. antroje pusėje.
Egzistencinė terapija siekia padėti žmogui - sveikam ir sergančiam - suprasti savo gyvenimą, jo veikimo būdus, jame slypinčius paradoksus ir dilemas bei atrasti kelius, kaip kurti prasmingą ateitį.
Taip pat skaitykite: Viltis depresijos labirintuose
Humanistinės ir Egzistencinės Psichoterapijos Institutas (HEPI)
Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutas (HEPI) įsteigtas 1995 m. Vilniuje. Nuo 1996 m. Institute dirba daugiau kaip 30 dėstytojų, supervizorių ir psichoterapeutų, tarp jų yra 3 profesoriai, 12 turi psichologijos, medicinos arba filosofijos mokslų daktaro laipsnį, 10 yra gavę Europos psichoterapijos sertifikatą. HEPI vadovaujasi idėja, kad svarbu gydyti ne žmogų, o jo gyvenimą. Egzistencinė terapija tvirtina, kad žmogus pats kuria savo gyvenimą, todėl nagrinėja daugiau ne asmenines problemas, bet gyvenimo uždavinius, su kuriais kiekvienas susiduria.
Pagrindinę vietą HEPI gyvenime užima tarptautinė dvipakopė „Egzistencinės terapijos“ mokymo programa. Ji patvirtinta Lietuvos Psichoterapijos draugijoje bei Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedroje. Savo turiniu ir apimtimi programa atitinka Europos psichoterapeuto sertifikatui keliamus reikalavimus. Sėkmingai baigus mokymo programą, išduodamas Diplomas, liudijantis suteiktą psichoterapeuto (egzistencinė terapija) kvalifikaciją.
HEPI direktorius, vienas iš egzistencinės terapijos pradininkų Lietuvoje, profesorius Rimantas Kočiūnas, kurdamas instituto programą, vadovavosi savo mokytojo - daktaro Aleksandro Alekseičiko idėja, jog „siela gydo sielą“, kuria jis apibūdino psichoterapijos paskirtį apskritai.
Intensyvus terapinis gyvenimas (kaip psichoterapinės pagalbos būdas) - tai kelias, reikalaujantis tam tikrų vertybių, nuolatinių dvasios pastangų. Pasak R. Kočiūno, filosofija gyvenimą analizuoja nuo antikos laikų ir nagrinėja svarbius egzistencinius klausimus, esminius žmogaus konfliktus: amžinybės, dvasingumo, nerimo, tikėjimo/pasitikėjimo. Šiuolaikinė psichologija mažai kalba apie meilę, prasmę, laimę, kūrybą, vienatvę, džiaugsmą, todėl egzistencinė terapija iš filosofijos semiasi išminties.
HEPI trūko erdvės, kurioje galima bendrauti platesniam žmonių ratui, todėl Rytų Europos egzistencinės psichoterapijos asociacija įsteigta tam, kad posovietinių kraštų žmonės, virę tame pačiame katile, turėtų galimybę diskutuoti, mokytis ir susipažinti su pasaulyje žinomais egzistencinės terapijos lyderiais. Studijos rusų kalba buvo sąmoningas apsisprendimas, sudaręs galimybę įvairių kultūrų žmonėms bendrauti tarpusavyje. Šiemet, atsiradus poreikiui, planuojama atgaivinti tradiciją ir rengti mokymus lietuvių kalba.
Taip pat skaitykite: Egzistencinė psichoterapija: kelias į autentišką gyvenimą
HEPI Siūlomos Programos
HEPI siūlo įvairias programas, skirtas skirtingiems specialistų lygiams ir poreikiams:
„Egzistencinės terapijos“ mokymo programa: Skirta psichologams, gydytojams psichiatrams (taip pat ir psichiatrijos rezidentams) bei socialiniams darbuotojams, besidomintiems psichologiniu konsultavimu ir psichoterapija. Programą sudaro Pradinis kursas, trunkantis 2 metus (614 auditorinės val.) ir Profesionaliojo lygio kursas, kurio trukmė - taip pat 2 metai (680 aud. val.). Turintiems kitokį aukštąjį išsilavinimą siūloma Įvado programa, kurios trukmė nuo 8 mėn. iki 1 m. (254 aud. val.).
Įvado programa: Skirta pasiruošti “Egzistencinės terapijos” pradinio lygio studijoms arba tiesiog artimiau susipažinti su psichologijos praktika ir jos teoriniais pagrindais. Įvado kursas - tai svarbiausių, esminių tolesnėms psichoterapijos studijoms psichologijos disciplinų paskaitos; klausytojai dalyvauja psichoterapijos grupėje, stebėdami kitų konsultacijas ir patys mėgindami konsultuoti ugdo pradinius psichoterapijos įgūdžius. Įvado studijų metu taip pat reikia praeiti ne mažiau kaip 20 val. asmeninės individualios terapijos.
Pradinis kursas: Skirtas susipažinti su egzistencinės terapijos teoriniais ir praktiniais pagrindais bei lavinti konsultavimo/psichoterapijos įgūdžius. Kurso metu skaitomos teorinės paskaitos, vyksta grupiniai ir individualūs praktiniai psichoterapinio darbo užsiėmimai ir konsultavimo/psichoterapijos darbo atvejų analizė. Šiame mokymosi etape reikia praeiti ne mažiau kaip 40 val. asmeninės individualios terapijos. Kurso baigiamojo seminaro metu klausytojai privalo pristatyti ir apginti teorinį darbą tema “Egzistencinė filosofija/psichologija ir mano gyvenimo pasaulis”, savo psichoterapijos praktikos atvejo analizę bei individualios asmeninės terapijos analizę.
Profesionaliojo lygio programa: Skirta siekiantiems psichoterapeuto diplomo. Joje šalia teorinių dalykų, pagilinančių egzistencinės psichologijos, terapijos ir filosofijos sampratą, daugiausia laiko skiriama praktiniam darbui su profesine priežiūra bei psichoterapijos atvejų analizei. Per mokymosi laiką reikia praeiti papildomai 70 val. asmeninės individualios terapijos. Baigiant studijas, būtina parengti ir apginti egzistencinės terapijos teorinį darbą, savo psichoterapijos praktikos atvejo analizę, supervizijų patirties analizę bei pateikti darbą apie asmeninės individualios terapijos ir savo psichoterapijos praktikos sąveiką.
Taip pat skaitykite: Samprata, principai ir taikymas egzistencinėje psichologijoje
Programa „Grupinė psichoterapija“: Skirta psichologams, psichoterapeutams, socialiniams darbuotojams, besidomintiems grupinėmis psichologinės pagalbos formomis ir norintiems tapti kvalifikuotais grupių terapeutais. Tai teorinio ir praktinio mokymo programa, kurią parengė krizių konsultavimo Lietuvoje pradininkė dr. Kristina Ona Polukordienė.
Programa skirta visiems, kam tenka dirbti įveikiant krizes: Programos tikslas - supažindinti su įvairiomis krizėmis ir jų įveikimo būdais.
Filosofinė praktika: Tai darbo su klientu forma, kai, pasinaudojant klasikinėse bei moderniose filosofinėse koncepcijose glūdinčiu „terapiniu“ potencialu, siekiama padėti konkrečiam žmogui atrasti jį kankinančių vidinių konfliktų priežastis, aiškiau įsisąmoninti savo egzistencinę būklę ir tuo būdu įveikti vidinį diskomfortą.
HEPI taip pat kasmet rengia keletą trumpų (iki 4 dienų) praktinių seminarų: „Egzistencinio patyrimo grupė” (ved. Rimas Kočiūnas), „Psichologinių krizių įveikimas“ (ved. Kristina Ona Polukordienė), „Atleidimo fenomenas gyvenime ir psichoterapijoje“ (ved. Julija Abakumova-Kočiūnienė), egzistencinės filosofijos seminarai, kuriuos veda Irina Gluchova ir prof. Tomas Sodeika, ir kt.
Studijų Kainos ir Datos
HEPI nuolat skelbia informaciją apie artėjančius kursus ir seminarus. Pavyzdžiui:
Įvado kurso mokymo grupė: 2026 m. liepos mėn. pradės darbą 15-oji Įvado kurso mokymo grupė. Jo apimtis - 254 val., trukmė - 1 metai. Per tą laiką įvyks 3 seminarai, kurių kiekvieno trukmė - 10 dienų. Visi seminarai vyks Birštone. Kurso kaina - 3210 Eur (be asmeninės individualios terapijos kainos; dėl jos apmokėjimo tariamasi su terapeutu). Paraiškas priimame iki 2026 m. birželio 22 d. tik kartu su registracijos mokesčiu 400 Eur (juo apmokamas dalyvavimas atrankos grupėje).
Pradinio lygio kurso mokymo grupė: 2026 m. rugpjūčio mėn. pradės darbą 49-oji Pradinio lygio kurso mokymo grupė. Kurso apimtis - 614 val. Programa tęsis 2 metus, ją sudarys 6 seminarai po 12-14 dienų. Visi jie vyks Birštone. Kurso kaina - 4270 Eur (be asmeninės terapijos ir individualių supervizijų kainos - dėl jų apmokėjimo tariamasi su terapeutu ar supervizorium).
Integratyvios ir Kūno Psichoterapijos Studijos
Integratyvios ir kūno psichoterapijos programos Lietuvoje taip pat siūlo platų spektrą žinių ir įgūdžių, reikalingų psichoterapeuto darbui. Šios programos išsiskiria orientacija į asmens individualumą, atverdamos terapeutams plačias galimybes lanksčiau prisitaikyti prie kliento poreikių, formuoti savo unikalų psichoterapinio darbo stilių.
Programos suteikia galimybę plačiau pažinti pagrindines psichologinės pagalbos sistemas, efektyviausius įvairių psichoterapijos sistemų elementus, praturtina supratimą apie kiekvienos iš prieigų taikymo galimybes, padrąsina sieti ir jungti somatinį, emocinį, kognityvinį, tarpasmeninį konsultavimo bei psichoterapijos proceso lygmenis. Antrieji metai (II modulis) skirti specifiškai kūno psichoterapijos studijoms.
Programos Turinys ir Struktūra
Studijų metu daugiausia dėmesio skiriama aprėpti psichoterapijos šimtmečio istoriją, svarbiausius terapijos procese kylančius klausimus apie psichikos sveikatos kriterijus, sveikos psichikos formavimąsi lemiančius procesus, pagrindinių psichoterapijos sistemų pagalbos modelius, padedančius žmonėms įveikti sveikatos, gerovės, asmeninio augimo bei tarpusavio santykių iššūkius.
Programos apima šias temas:
- Psichikos sveikatos samprata
- Pokyčio procesas
- Žmogaus raidos procesas ir raidos krizės
- Prieraišumas ir santykio reguliavimas
- Stresas ir sveikata
- Savireguliacija
- Psichoterapijos lygmenys
- Psichoterapijos metodų kontinuumas
- Integratyvios psichoterapijos pagrindai
- Laikas psichoterapijoje
- Bioenergetinė psichoterapija
- Psichiatrijos pagrindai
- Kūno, emocijų, elgesio ir minčių integracija psichoterapijoje
- Vystymosi sužeidimai ir traumos - sensomotorinės psichoterapijos požiūris
- Praktinis darbas su vystymosi pažeidimais
- Praktinis darbas su traumomis
- Struktūrinė disociacija, darbas su dalimis
- Psichosomatika
Integratyvios ir kūno psichoterapijos programų išskirtinumas - orientacija į asmens individualumą, atverianti terapeutams plačias galimybes lanksčiau prisitaikyti prie kliento poreikių, formuoti savo unikalų psichoterapinio darbo stilių. Programos suteikia galimybę plačiau pažinti pagrindines psichologinės pagalbos sistemas, efektyviausius įvairių psichoterapijos sistemų elementus, praturtina supratimą apie kiekvienos iš prieigų taikymo galimybes, padrąsina sieti ir jungti somatinį, emocinį, kognityvinį, tarpasmeninį konsultavimo bei psichoterapijos proceso lygmenis. Antrieji metai (II modulis) skirti specifiškai kūno psichoterapijos studijoms.
Integratyvios Biodinaminės Kūno Psichoterapijos Studijos
Integratyvios Biodinaminės Kūno psichoterapijos studijų esmę sudaro Gerdos Boyesen sukurta (1922-2005) ir jos dukterų - Ebbos ir Mona-Lisos- išplėtota Biodinaminė psichoterapija ir biodinaminiai jos principai. Biodinaminės psichoterapijos pagrindą papildo ir suteikia jai platesnį kontekstą, į šią studijų programą integruotos ir kitos terapinės kryptys: programoje derinama klasikinė psichoanalitinė tradicija, suteikianti supratimą apie struktūrinį psichikos modelį, pasąmoninius procesus, perkėlimą ir gynybos mechanizmus, bei Wilhelmo Reicho ir neo-reichistų teorijos nagrinėjančios charakterio struktūras, kūno šarvų ir segmentinių blokų sampratą, energetinių procesų ir emocinio išlaisvinimo principus. Be to, integruojami Geštalto terapijos elementai, skatinantys patyriminį buvimą čia ir dabar bei kontaktą su aplinka, ir Eugeno Gendlino „Focusing“ metodas, ugdantis jautrų santykį su vidiniu kūnišku žinojimu (angl. felt sense).
Biodinaminės Psichologijos Pagrindai
Biodinaminė psichologija, sukurta norvegų psichologės ir kineziterapeutės Gerdos Boyesen (1922-2005), nagrinėja ir gydo psichologinius procesus viso žmogaus gyvybinių procesų kontekste. Biodinaminė terapija remiasi idėja, kad neurozė nėra vien psichologinis reiškinys - ji yra ir fiziologinė. Žmogus tiesiogine prasme „įkūnija“ savo neurozę: kiekvienas jausmas, sukrėtimas ar nusivylimas turi ne tik emocinę, bet ir kūnišką pasekmę. Sveikas organizmas turi įgimtą gebėjimą išreikšti, suvirškinti ir paleisti emocines patirtis, jei tik yra saugi ir rami aplinka. Neurozė atsiranda tuomet, kai ši natūrali savireguliacijos ir savęs gijimo funkcija sutrinka.
Boyesen skiria pirminę asmenybę, gyvą ir spontanišką žmogaus esmę, nuo antrinės asmenybės, susiformavusios kaip gynybinis atsakas į aplinką. Antrinė asmenybė atitinka Wilhelmo Reicho aprašytą charakterinį ir raumeninį „šarvą“ - apsauginius kūno ir psichikos sluoksnius, kurie saugo žmogų ne tik nuo išorės, bet ir nuo jo paties nepriimtinų jausmų.
Svarbi biodinaminės psichologijos sąvoka - emocinis ciklas. Kiekvienas emocinis išgyvenimas sukelia fiziologinių pokyčių grandinę, įskaitant kraujotakos, nervų ir viscerinių (vidaus organų) procesų reorganizaciją. Kai emocija išreiškiama ir išgyvenama iki galo, kūnas natūraliai grįžta į pusiausvyrą. Šį grįžimą, pasak Boyesen, palengvina psichoperistaltika - žarnyno peristaltiniai judesiai, kurie padeda fiziologiškai „išvalyti“ organizmą nuo emocinių likučių.
Biodinaminės terapijos procese šie šarvai yra tirpdomi per specialias masažo, kvėpavimo ir sąmoningo pojūčio technikas. Terapeutas klausosi žarnyno garsų stetoskopu - jie atspindi organizmo reakcijas ir rodo, kada slopinta emocinė energija pradeda išsiskirti. Kai energijos tėkmė vėl atsigauna, iš kūno ima kilti vidiniai impulsai - judesiai, prisiminimai, emocijos, kvėpavimo pokyčiai. Šis procesas yra biologinio apsivalymo kelias, kuriame kūnas ir psichika išsilaisvina nuo senų emocinių likučių.
Apie pirminę asmenybę Gerda Boyesen (1982) rašė: „Pirminė asmenybė yra būsena, kai gyvybinė energija - ‘srovės’, subtilios kūno vibracijos - teka laisvai, audiniai yra švelnūs ir gyvi, o ne sustingę nuo įtampos ar emocinių likučių. Toks žmogus negyvena nuolatinio nusivylimo būsenoje ir nesijaučia auka. Jis reaguoja į dirgiklius adekvačiai, be kūno įtampos ar paslėptos baimės. Jo gyvenimas kupinas natūralaus draugiškumo, kūrybiškumo ir jautrumo. Jis gali būti vienas ir nejausti vienišumo, gali sau suteikti meilės ir ramybės, geba išlaikyti erdvę savo vidiniam pasauliui.
Savireguliacija biodinaminėje kūno psichoterapijoje suprantama kaip įgimtas organizmo gebėjimas palaikyti vidinę pusiausvyrą ir atkurti gyvybinės energijos tėkmę. Terapinis santykis remiasi terapeuto gebėjimu būti jautriame kūniškame rezonanse su klientu. Pasipriešinimas suprantamas kaip apsauginė sistema, sauganti žmogų nuo per stiprių vidinių išgyvenimų. Darbas su juo vyksta be konfrontacijos ar interpretacijos, laikantis nevertinančio, švelnaus ir nepertraukiamo dėmesio. Šis ciklas apibūdina, kaip emociniai procesai pasireiškia fiziologiškai - per kraujotakos, nervų ir energinius pokyčius. Jis atitinka allostazės sąvoką (McEwen, 1988), apibūdinančią organizmo gebėjimą prisitaikyti prie emocinių pokyčių.
Pagal Gerdos Boyesen teoriją, frustracija sukuria priklausomybę, o vidinė gerovė ugdo nepriklausomybę. Kai savireguliacijos funkcijos atsistato, žmogus tampa mažiau priklausomas nuo išorės, labiau pasitiki savo kūnu ir emocijomis. „Tirpimo principas“ (Boyesen, 1969) reiškia švelnų kūno atsipalaidavimo procesą, kai įtampos ištirpsta natūraliai, per kvėpavimą, šilumą ir sąmoningą buvimą kūne. Sekdama Freudo ir Reicho idėjomis, Boyesen sukūrė gyvybinės energijos arba libido cirkuliacijos koncepciją. Ji grindžiama energetinių skysčių teorija - sustingusi energija traukia kūno skysčius (plazmos-faradinė teorija). Dinaminis momentas yra vidinis perėjimas tarp sąmonės, priešsąmonės, pasąmonės ir nesąmonės lygmenų. Kaip teigia Gerda Boyesen (1981), pasąmonė tampa sąmoninga - šis procesas vyksta net ląstelių atminties sistemose.
Psichoterapijos Mokymo Programų Sąvadas
Lietuvos psichoterapijos asociacija (LPtA) yra Lietuvos skėtinė psichoterapijos organizacija, šiuo metu vienijanti dvylika Lietuvos profesinių psichoterapinių asociacijų ir draugijų - įvairių psichoterapijos krypčių psichoterapeutus atstovaujančių organizacijų.
LPtA siekdama apsaugoti savo profesiją (psichoterapiją) ir jos aptarnaujamos visuomenės interesus bei užtikrinti tinkamą šios profesijos atstovų kvalifikaciją įdiegia LPtA psichoterapijos mokymo programų sąvadą (toliau sąvadas).Į sąvadą yra įtraukiamos tik LPtA narių (asociacijų/draugijų) patvirtintos ir LPtA apibrėžtus psichoterapeuto išsilavinimo kriterijus atitinkančios psichoterapijos mokymo programos, kurių specifinis psichoterapinis mokymas apima šiuos reikalavimus: podiplominės psichoterapijos studijos trunka mažiausiai 4 metus ir turi tokias sudėtines dalis: bent 400 val. teorijos ir metodologijos, ne mažiau kaip 250 val. asmeninės psichoterapinės patirties (individualiai ar grupėje) bei prižiūrimą psichoterapinę praktiką su ne mažiau kaip 80 val. supervizijų.Sąvade yra skelbiami šie duomenys apie konkrečią psichoterapijos mokymo programą:Programos pavadinimas.Programos vykdytojas ir nuoroda į jo tinklalapį.Programą patvirtinusios LPtA profesinės organizacijos (asociacijos/draugijos) pavadinimas.Skėtinė psichoterapinė organizacija, kurios mokymo standartais remiantis parengta programa.
Studijų Nauda ir Perspektyvos
Baigus egzistencinės humanistinės psichoterapijos studijas Lietuvoje, atsiveria įvairios karjeros galimybės:
- Privati praktika: Absolventai gali įkurti savo privačias psichoterapijos praktikas ir teikti konsultacijas individualiai, poroms ar grupėms.
- Darbas psichikos sveikatos centruose: Psichoterapeutai gali dirbti psichikos sveikatos centruose, teikdami pagalbą žmonėms, susiduriantiems su įvairiomis psichologinėmis problemomis.
- Darbas socialinėse įstaigose: Absolventai gali dirbti socialinėse įstaigose, padėdami žmonėms, esantiems socialiai pažeidžiamoje padėtyje.
- Darbas švietimo įstaigose: Psichoterapeutai gali dirbti mokyklose ar universitetuose, teikdami konsultacijas studentams ir darbuotojams.
- Mokslinė veikla: Absolventai gali tęsti mokslinę veiklą, gilindami savo žinias ir prisidėdami prie psichoterapijos mokslo pažangos.
Egzistencinė terapija nagrinėja ne koks žmogus yra, bet kaip jis gyvena, kuria įvairius santykius. Žmogaus gyvenimo kokybė yra susijusi su savo vietos gyvenime suradimu ir savęs įprasminimu veikloje, santykių, kurie padeda jaustis patenkintiems gyvenimu, kūrimu. Todėl HEPI kalbama apie gyvenimo problemas suprantant, kad kai kurių savo savybių negalime pakeisti, tačiau jas galime koreguoti.
tags: #egzistencine #humanistine #psichoterapija #studijos