Įvadas: Emocijų ir Elgesio Sutrikimų Kompleksiškumas
Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai įvairialypė sutrikimų grupė, pasireiškianti elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios reikšmingai nukrypsta nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų. Šie sutrikimai nėra vienkartinė reakcija į stresą keliančias situacijas ir pasireiškia nuolat mažiausiai dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Ši grupė apima keletą smulkesnių sutrikimų grupių, tokių kaip elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai. Nors šie sutrikimai skiriasi, jie visi daro didelę įtaką vaiko prisitaikymui kasdieniniame gyvenime.
Emocijų ir (ar) elgesio sunkumai pasitaiko daugumos žmonių gyvenime tam tikru laikotarpiu. Dėl šios priežasties vieno ar kito emocijų ir elgesio sutrikimo etiketė kartais klijuojama vaikui net tada, kai simptomai neatitinka sutrikimo apibrėžimo. Svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sutrikimai stipriai veikia vaiko prisitaikymą gyvenime ir kelia nemažai iššūkių tiek jam, tiek aplinkiniams, todėl kalbėjimas apie šiuos sutrikimus ir žinojimas, kokiais požymiais jie pasižymi, gali padėti išvengti netinkamo etikečių klijavimo ir rasti efektyvią pagalbą.
Dalyvumo Lygio Nustatymas: Kas Tai Yra ir Kam Jis Suteikiamas?
Dalyvumo lygio vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek asmuo dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Suaugusiems asmenims, kuriems nustatytas 0-55 proc. dalyvumo lygis, suteikiamas asmens su negalia statusas. Neįgalumo lygis nustatomas nuo 40 proc. (anksčiau - didelių specialiųjų poreikių lygis) iki 15 proc.
Svarbu pažymėti, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos.
Pensininkų Dalyvumo Lygis
Nuo sausio mėn. senatvės pensijos amžių pasiekusiems asmenims gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - Agentūra) asmeniui, gaunančiam senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Anksčiau pensininkams buvo nustatomi specialieji poreikiai, kurie parodo, kokios pagalbos ir daiktų reikia žmogui. Specialiųjų poreikių lygis parodo, kiek pagalbos ir priežiūros reikia asmeniui.
Pavyzdžiui, asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, o sulaukus pensijos - vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Dabar Agentūra nustatys asmeniui ne 50 proc. dalyvumo lygį, o išmokų atžvilgiu palankesnį lygį.
Panašiai, jei asmeniui iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 10 proc. darbingumo lygis, o sulaukus pensijos - didelių specialiųjų poreikių lygis, dabar Agentūra nustatys asmeniui ne 15 proc. dalyvumo lygį, o išmokų atžvilgiu palankesnį lygį.
Jei reikia, kad darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis būtų paversti į dalyvumo lygį, reikia pateikti prašymą Agentūrai.
Negalios Nustatymas Senatvės Pensijos Amžiaus Asmenims
Negalios nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims taikomas, jei senatvės pensijos amžiaus sulaukęs asmuo neturėjo nustatytos negalios. Atlikusi įvertinimą, Agentūra nustato / nenustato negalią (dalyvumo lygį ir (ar) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį). Būtinas gydytojo siuntimas. Kreipimosi žingsniai tokie patys, kaip pirmą kartą kreipiantis į Agentūrą, pildomas PRAŠYMAS NUSTATYTI NEGALIĄ SULAUKUSIEMS SENATVĖS PENSIJOS.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Negalios nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims atliekant prilyginimą taikomas, jei senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam asmeniui buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus ir (arba) nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Kreipiantis į Agentūrą, pildomas PRAŠYMAS PRILYGINTI NEGALIĄ. Tuomet Agentūra atlieka prilyginimą dalyvumo lygiui ir nustato išmokų atžvilgiu asmeniui palankesnį dalyvumo lygį. Gydytojo siuntimas nereikalingas.
Kaip Nustatomas Dalyvumo Lygis: Žingsnis Po Žingsnio
Norint nustatyti dalyvumo ar neįgalumo lygį, reikia atlikti šiuos veiksmus:
Gauti gydytojo siuntimą: Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų. Per šį terminą būtina pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.
Pateikti Agentūrai dokumentus: Agentūrai reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
- Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
- Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu.
Dokumentus Agentūrai galima pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Siunčiant dokumentus registruotu paštu ar per kurjerį, prašymas turi būti pasirašytas prašančiojo ar jo atstovo parašu, pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, tapatybės kortelės) kopija. Dokumentus Agentūrai gali pateikti ir Jūsų šeimos nariai ar Jūsų įgalioti asmenys. Asmenys gali iš anksto užsiregistruoti vizitui į Agentūrą, adresu www.anta.lt, spausdami išankstinės registracijos nuorodą arba per el. Prašymą pateikus Agentūros skyriuje, tą pačią dieną yra užregistruojami tik jūsų dokumentai. Dėl klausimyno pildymo su jumis susisieks vertintojas ir suderins tinkamiausią laiką ir vietą.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Negalios vertinimas: Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną (susipažinti su individualios pagalbos poreikio klausimynu galima paspaudus nuorodą) ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiatės, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriate. Jei šie simptomai trukdo jūsų kasdienybei, apie juos būtina kalbėti vertinimo metu. Aktualios informacijos galite rasti POLA parengtame pristatyme ANTA darbuotojams.
Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui, neįgalumo lygiui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui. Klausimyną darbingo amžiaus asmenims pildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros darbuotojai, o pensinio amžiaus asmenims - savivaldybių ar jų įgaliotų įstaigų socialiniai darbuotojai. Klausimynas taip pat yra pagrindinis instrumentas nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį ir sudaryti pagalbos planą asmeniui. Asmeniui sutikus, klausimyno pagalba identifikuojami individualūs pagalbos poreikiai, kuriems užtikrinti sudaromas pagalbos planas. Atsakingos institucijos susisiekia su asmeniu ar jo atstovu dėl individualių poreikių užtikrinimo, t. y.
Klausimyną pildantis darbuotojas pagalbos poreikį skirtingose asmens veiklos srityse (pažinimo, bendravimo, kasdienės veiklos, savipriežiūros ir kt.), kurias sudaro atskiros poveiklės, vertina nuo 0 iki 4, remdamasis asmens ar jo atstovo pateikiama informacija. Mažiausias balas (0) skiriamas, jei pagalbos poreikio nėra, didžiausias balas (4) skiriamas, jei yra nuolatinis pagalbos poreikis. Tik išsiaiškinęs visą su konkrečia veikla susijusią informaciją, darbuotojas gali tinkamai įvertinti asmens pagalbos poreikį. Pavyzdžiui, darbuotojui svarbu žinoti, kad asmuo, turintis judėjimo sutrikimą, laiptais užlipa naudodamasis alkūninėmis lazdomis. Be techninės pagalbos priemonės asmuo laiptais užlipti negali.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku). Jei anksčiau nustatytas dalyvumo lygis buvo 0-25 %, o dėl sunkaus organizmo funkcijų sutrikimo pacientas negali atvykti į Agentūrą, klausimynas gali būti pildomas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai asmuo ar jo atstovas prašo (raštu ar žodžiu) pildyti klausimyną Agentūroje arba telefonu. Pacientas ar jo atstovas taip pat galės bet kada išreikšti norą atvykti į Agentūrą arba pildyti klausimyną telefonu. Ši tvarka bus taikoma pagal Agentūros nustatytas taisykles nuo 2025 m.
Sprendimo priėmimas: Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų, tuo pasirūpins Agentūra. Agentūra, gavusi visus pakartotiniam dalyvumo lygio vertinimui reikalingus dokumentus, vertinimą atlieka ir sprendimą priima per 20 darbo dienų. Asmuo apie sprendimą informuojamas raštu. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis vertinimas negali būti atliktas, Agentūros direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali vertinimo terminą pratęsti 10 darbo dienų.
Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų: Nustačius dalinį dalyvumą, ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ. Jei anksčiau nesate pateikę: dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Negalios pensijai apskaičiuoti vertinamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. Stažas, kurio reikia netekto darbingumo pensijai gauti - minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo iš dalies darbingu dieną, t. y.
Nesutikimas su Sprendimu
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui. Jeigu asmuo arba pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo gavimo dienos gali skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Individualios Pagalbos Teikimo Išlaidų Kompensacija
Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis priklauso nuo tikslinių kompensacijų bazinio dydžio.
Laikino Atokvėpio Paslauga
Siekiant asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam žmogų su negalia, suteikti galimybę pailsėti, laikinas atokvėpis įtvirtinamas kaip atskira specialioji paslauga, kuri bus finansuojama ne tik iš savivaldybių, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų, ją galės teikti ne tik socialinių paslaugų įstaigos, bet ir fiziniai asmenys. Asmenys, prižiūrintys artimuosius su negalia, už laikino atokvėpio paslaugą mokės iki 40 procentų slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ar iki 60 proc. Laikino atokvėpio paslauga galės pasinaudoti tie asmenys, kurie prižiūri žmones, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai. Tokiu būdu artimiesiems bus suteikiama galimybė pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas.
Pagalbos Koordinavimas: Kam Skirtas ir Kokią Naudą Teikia?
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.). Ne kiekvienas žmogus, Agentūroje gavęs asmens su negalia pažymėjimą, žino, ką daryti toliau: kur kreiptis dėl reikalingų techninės pagalbos priemonių ar paslaugų. Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą.
Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), iš Agentūros gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos. Pagalbos planas nėra susijęs su asmeniui priklausančia tiksline kompensacija ar pensija. Yra išsaugomos visos asmens teisės į socialines išmokas. Vien išmokos dažnai nėra pakankamos visaverčiam asmens su negalia gyvenimui užtikrinti, todėl asmens aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymu, pagalbininko (specialisto), pavėžėjimu ar kita pagalba, asmens su negalia gyvenimą padaro patogesnį ir savarankiškesnį.
Kaip Sudaromas Pagalbos Planas?
Asmeniui ar jo atstovui, kuris su gydytojo siuntimu pirmą ar ne pirmą kartą kreipiasi į Agentūrą dėl negalios (dalyvumo lygio suaugusiam asmeniui ar neįgalumo lygio vaikui) nustatymo, tereikia duoti sutikimą, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Kai asmuo arba jo atstovas, turėdamas gydytojo siuntimą, kreipiasi į Agentūrą dėl neįgalumo ar dalyvumo vertinimo, kartu yra įvertinamas ir jo individualus pagalbos poreikis.
Vertinant aiškinamasi, ar asmeniui užtikrintos visos jam reikalingos paslaugos ir priemonės, pvz.: pavėžėjimas, būsto pritaikymas, pagalbininkas (specialistas), teikiantis įvairias socialines, švietimo pagalbos paslaugas asmens namuose ar įstaigose. Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba. Pagalbos planas perduodamas vykdyti atsakingoms institucijoms pagal jų veiklos kompetenciją (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir kita). Jos organizuoja asmens aprūpinimą reikalingomis priemonėmis ir paslaugomis. Agentūra pagalbos plane nurodo, kokio tipo priemonės, paslaugos reikalingos, tačiau konkrečias priemones, paslaugas (pavyzdžiui, ar asmeniui labiau tiktų vaikščiojimo rėmas, ar vaikštynė, ar pagalba į namus, dienos socialinė globa namuose ar įstaigoje) parenka atsakingų institucijų specialistai.
Vaikų Elgesio ir Emocijų Sutrikimai: Iššūkiai ir Pagalba
Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai gali būti nelengvas iššūkis tiek pačiam vaikui, tiek ir jo artimiesiems. Šių vaikų elgesys, juose slypinti gaivališka prieštaravimo, nepaklusnumo ir aktyvumo galia iš kantrybės veda ne tik jų mokytojus, bet ir gimdytojus, kartais juos įstumdama į bejėgystės būsenas. Apie hiperkinezinį elgesio sutrikimą beveik nekalbama - tėvai nėra linkę viešai dalytis savo išgyvenimais ir vaiko auginimo iššūkiais, o dalis net nepripažįsta, kad tai - negalia. Dar daugiau diskusijų ir stigmatizacijos sulaukia medikamentinis tokių vaikų gydymas.
Hiperkinezinis Elgesio Sutrikimas: Kas Tai Yra?
Hiperkineziniai sutrikimai liaudiškai paprastai apibūdinami kaip hiperaktyvumas. Šiems sutrikimams būdinga ankstyva pradžia, o kilmė dar nėra iki galo aiški, tačiau pagrindinis jų bruožas - aktyvumo ir dėmesio problemos. Šių sutrikimų vystymuisi didelę įtaką daro cheminių procesų pokyčiai smegenyse. Sutrikimai beveik visada prasideda ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi iki suaugusiojo amžiaus, bet neretai yra „išaugama“. Dažniausiai sutrikimas pastebimas, o vėliau diagnozuojamas vaikui pradėjus lankyti kokį nors kolektyvą. Hiperkinezinius sutrikimus diagnozuoja ir kompleksinę pagalbą skiria vaikų ar paauglių psichiatras.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali būti su elgesio sutrikimais arba be jų - tai ir yra pagrindinė detalė, nuo kurios priklauso tolimesnė pagalba. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas TLK-10-AM sisteminiame ligų sąraše žymimas F90.0, o kai šį sutrikimą lydi ir elgesio problemos, tai jau yra hiperkinezinis elgesio sutrikimas (F90.1).
Kaip Pasireiškia Hiperkinezinis Elgesio Sutrikimas?
Hiperkineziniams sutrikimams būdingas blogai moduliuojamas elgesys ir dėmesio nepakankamumas, negebėjimas susikaupti ilgesnei veiklai. Toks elgesys pasireiškia įvairiomis situacijomis ir trunka ilgai, taigi sutrikimą turintis vaikas negali susikaupti tiek namuose, tiek ugdymo įstaigoje. Kartais tėvai pasakoja, kad mėgstama veikla vaikas gali užsiimti gana ilgai, tačiau tai nėra visiška tiesa: žiūrėdamas filmukus vaikas nubėga atsigerti, žiūrėdamas žaidžia žaidimą, sunkiai nusėdi vietoje. Tokie vaikai yra liguistai drąsūs, impulsyvūs, linkę į nelaimingus atsitikimus, nenori laikytis taisyklių, išlaukti, dažnai atsikalbinėja, labai sunkiai priima suaugusiojo autoritetą. Šį sutrikimą turintiems vaikams būdingas gana iškreiptas santykių su suaugusiaisiais modelis - jie nejaučia ribų, jiems trūksta įprasto apdairumo ir santūrumo. Diagnozuojant gydytojui psichiatrui svarbu sutrikimą atskirti nuo auklėjimo problemų.
Tėvai dažnai pasakoja, kad vaikas lengvai susiranda draugų, mėgsta būti lyderiu, bet laikui bėgant kolektyvo nariai pradeda pastebėti, kad šie vaikai nemėgsta pralaimėti, labai jautriai reaguoja į kritiką, negeba išlaukti, sunkiai dalinasi, dėl to nuolat kyla konfliktų. Tad hiperkinezinį sutrikimą turintys vaikai ilgainiui sunkiai pritampa ir dažnai yra nepopuliarūs tarp kitų vaikų, dažnai būna atstumti ir izoliuoti. Panašių problemų kyla ir bendraujant su pedagogais. Kartu su šiuo sutrikimu gali pasireikšti ir intelekto sutrikimas, dėl ko vaikai stipriai kompleksuoja, kartais elgiasi agresyviai. Kaip antrinė komplikacija labai dažnai stebimas asocialus elgesys ir žema savivertė. Tokie vaikai gerokai dažniau yra linkę į nusikalstamą veiklą, elgiasi agresyviai ir impulsyviai.
Kada Pastebimi Požymiai?
Nors sutrikimo požymius galima pastebėti gana anksti, tačiau į specialistus tėvai dažniausiai kreipiasi, kai vaikų darželio ar mokyklos bendruomenė juos nukreipia ieškoti pagalbos. Vargu ar problemiškas elgesys gali atsirasti paauglystėje, bet paaštrėti tikrai gali. Pirmieji hiperkinezinio sutrikimo požymiai išryškėja darželyje - vaikas būna judresnis nei bendraamžiai, nesusikaupia ilgesnei veiklai, užduočių negeba pabaigti iki pabaigos. Nereikia visiems judresniems vaikams klijuoti etiketės „hiperaktyvus“ - kartais vaikai tiesiog būna judrūs, o kai kurios užduotys jiems nebūna įdomios. Hiperkinezinį sutrikimą turintį vaiką itin sunku sudominti kokia nors veikla, jie negali ties ja susikaupti ilgesnį laiką.
Pagrindinis vaikų elgesio korekcijos metodas yra tiesiog aiški struktūra, bet namuose, kuriuose taisyklės būdavo labai miglotos ir paslankios, griežtai struktūrai atsirasti gana sudėtinga. Juolab kad ir vaikas tam priešinasi. Suprantama - juk taip žmogiška veikti ką nori, o ne ką reikia, tad vaikai už savo norus linkę pakovoti, todėl į struktūravimą reaguoja pykčiu, isterijų priepuoliais. Tėvai nori ramybės, todėl pasiduoda ir nuolaidžiauja vaikui, tad gyvenimo struktūra taip ir neatsiranda.
Gydymo Būdai
Beveik niekada aktyvumo ir dėmesio sutrikimas nėra pradedamas gydyti vaistais, pirmiausia rekomenduojama išbandyti nemedikamentinius gydymo būdus. Kalbu ne tik apie specialistų pagalbą mokykloje, psichologo konsultacijas, bet ir labai didelį tėvų darbą. Namuose sukurti nekintančias taisykles, struktūrą ir dienotvarkę nėra taip paprasta. Net suaugusiesiems sunku planuoti savo laiką, tai ką kalbėti apie vaikus. Visiškai normalu, kad vaikas nesupranta tam tikrų ribojimų. Be to, vaikai iki tam tikro amžiaus nesuvokia laiko sąvokos, nesupranta, ką reiškia rytoj ar po savaitės. Todėl labai svarbu ne tik riboti vaiką, bet jį skatinti už mažus pasiekimus. Čia labai gelbėja kasdienis vaiko elgesio dienyno pildymas, kai labai aiškiai išskiriamos pareigos (taisyklės) ir pasekmės (ribojimai) už netinkamą elgesį bei paskatinimai už tinkamą. Paskatinimai neturėtų būti už ilgą laiko atkarpą, nes vaikas gali prarasti motyvaciją stengtis.
Tik tais atvejais, kai visos priemonės yra išbandytos ir nėra pakankamai veiksmingos, skiriamas medikamentinis gydymas. Nors tėvai dažniausiai bijo pradėti gydymą vaistais, bet rezultatai yra pastebimi greitai. Pagrindinis tokio gydymo tikslas yra dėmesio koncentracijos gerinimas, todėl dažnai skiriamas mokslo metų eigoje, darant pertraukas per atostogas. Neblogai, kai medikamentai pradedami vartoti po vasaros atostogų (tėvai neretai apie tai net neinformuoja su vaiku dirbančių pedagogų) ar perėjus į naują mokyklą. Tokiais atvejais dėl medikamentų poveikio pagerėjusi dėmesio koncentracija ir pažangesni mokymosi rezultatai motyvuoja vaiką, o pedagogai neretai įvertina, kad vaikas pagaliau susitupėjo, paaugo, surimtėjo, arba manoma, kad naujoje mokykloje jam geriau sekasi, ten jam palankesnė aplinka. Taip sukuriama gal ir dirbtinė, vis dėlto sėkmės banga, leidžianti kilstelėti paprastai žemą tokių mokinių savivertę, nes nuopelnai tada priskiriami ne vaistams, o pačiam vaikui.
Medikamentinio Gydymo Stigmatizacija
Visuomenėje bet kokių vaikų psichikos sutrikimų medikamentinis gydymas nėra stigmatizuojamas. Kartais sulaukiama skundų iš tėvų, kad mokykla prašo ar net reikalauja koreguoti gydymą, jei sužino, jog vaikas lankosi pas psichikos sveikatos specialistą. Nereikia galvoti, kad pradėjus medikamentinį gydymą efektas bus kaip pamojus burtų lazdele. Vaistai padeda, tačiau jie nėra panacėja. Gydant vaikų psichikos sutrikimus vien tik medikamentinis gydymas nėra skiriamas, tokiais atvejais reikalinga ilgalaikė kompleksinė pagalba. Toks požiūris dažnai tėvus atbaido nuo bendradarbiavimo su ugdymo įstaiga, bet dažniausiai dėl to nukenčia tas pats vaikas. Nors kompleksinė pagalba vaikams yra prieinama, bet gal būtent dėl stigmos tėvai dažnai linkę kreiptis į privačius specialistus, o tai nemažai kainuoja.
tags: #emociju #ir #elgesio #sutrikimai #negalia