Emocijos ir jausmai yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, tačiau dažnai šie du terminai yra painiojami arba vartojami kaip sinonimai. Siekiant geriau suprasti savo vidinį pasaulį ir efektyviau bendrauti su kitais, būtina išsiaiškinti, kuo emocijos skiriasi nuo jausmų, kaip jos sąveikauja ir kokią reikšmę turi mūsų gyvenime.
Emocijų ir Jausmų Samprata
Emocijos: Greitos ir Intensyvios Reakcijos
Emocijos yra greitos, stiprios ir dažnai automatiškos reakcijos į išorinius arba vidinius dirgiklius. Jos kyla dėl smegenų veiklos ir yra momentiniai, intensyvūs patyrimai, kurie gali būti trumpalaikiai. Emocijos dažnai pasireiškia fiziologinėmis reakcijomis, tokiomis kaip širdies ritmo padidėjimas, prakaitavimas ar raumenų įtampa. Tai yra įgimtos reakcijos, būdingos visiems žmonėms, ir padeda mums greitai reaguoti į aplinkos pokyčius.
Laura, psichologė, teigia, kad emocijos yra mūsų organizmo būsena, reakcija, prasidedanti smegenyse, emocijų centre, kuris paruošia mus tam tikram veiksmui, nusiųsdamas signalą visam organizmui. Jos teigimu, emocija trunka trumpą laiko tarpą, maždaug apie 6 sekundes, ir vyksta mūsų nesąmoningose emocinėse smegenyse.
Robert Plutchik, sukūręs emocijų ratą, teigė, kad gyvūnams, norintiems išgyventi, reikalingi įvairūs reagavimo į aplinką mechanizmai, instinktyviai leidžiantys pasirinkti tinkamiausią elgesio būdą. Stebėdami savo emocijas ir vertindami jų evoliucinį būtinumą, galime išsiaiškinti, kurių emocijų išties reikia, kad be jų išgyventi tiesiog negalėtume.
Jausmai: Emocijų Sąmoningas Patyrimas
Jausmai yra emocijų sąmoningas patyrimas ir interpretacija. Tai yra ilgesni ir labiau apmąstyti psichologiniai atsakai į emocijas. Kitaip tariant, jausmas yra emocijos įvardijimas ir suvokimas. Pavyzdžiui, jei patiriate emociją - baimę - dėl artėjančio egzamino, šią emociją galite interpretuoti kaip nerimą ar nesaugumą, priklausomai nuo jūsų asmeninių įsitikinimų ir patirčių.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Laura aiškina, kad jausmas atsiranda, kai mes emociją įvardijame, pavyzdžiui, „man liūdna“. Tai reiškia, kad emocija tapo jausmu. Jei jaučiame kažką ilgiau nei 6 sekundes, tai jau yra jausmas, o ne emocija.
Ryšys Tarp Emocijų ir Jausmų
Emocijos ir jausmai yra glaudžiai susiję, tačiau skiriasi savo kilme ir patyrimo pobūdžiu. Emocijos yra greitos, automatiškos reakcijos į tam tikrus dirgiklius, dažnai lydimos fiziologinių pokyčių. Jausmai yra sąmoningas šių emocijų patyrimas ir interpretacija. Emocijos yra tarsi žaliavos, o jausmai - jau apdorotas produktas.
NLP treneris Andrius Jarašiūnas teigia, kad emocijos trunka žaibiškai, o jausmas yra nusistovėjusi, daugiau skirtingų emocijų įtraukianti būsena, jausena. Emocijos yra kaip automobilio variklis, o jausmai yra rėmas.
Apibendrinant, emocijas mes patiriame, jausmus jaučiame, o nuotaika yra viso to kratinys ir rezultatas.
Pagrindinės Emocijos
Robert Plutchik išskyrė aštuonias pagrindines emocijas, kurios, jo manymu, yra universalios ir būdingos visiems žmonėms:
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
- Džiaugsmas: Būtinas tam, kad gerų, tinkamų dalykų norėtųsi siekti iš naujo, kad būtų paskata mokymuisi.
- Pasitikėjimas: Būtinas tarpusavio pagalbai, dalijimuisi, bendruomeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, be šios emocijos tiesiog neįmanomi socialiniai ryšiai.
- Baimė: Būtina išsigelbėjimui nuo pavojų, grėsmių vengimui. Tai viena iš kritiškiausių emocijų, būtina išgyvenimui.
- Nuostaba: Būtina tam, kad būtų galima tinkamai sureaguoti į naujus, nematytus dalykus, kad būtų įmanoma gauti naujų išmokimų.
- Liūdesys: Būtinas tam, kad gautųsi atsisakyti prarastų dalykų, nustoti kovoti ten, kur neįmanoma laimėti.
- Pasibjaurėjimas: Būtinas tam, kad gautųsi apsisaugoti nuo nuodingo maisto, infekcijų ir pan. dalykų, kurie nekelia tiesioginės grėsmės, tačiau kurių reikia vengti pačiam.
- Pyktis: Būtinas tam, kad galėtum nugalėti konkurentus ar grobuonis, pavojaus šaltinius - tada, kai nesigauna nuo jų pabėgti.
- Tikėjimasis: Būtinas tam, kad galėtum pasiruošti kažkam, kažko laukti - pvz., tykant medžiojamo grobio ar slepiantis nuo kokio nors grobuonies.
Šios emocijos gali būti įvairaus stiprumo, o jų kombinacijos sukuria sudėtingesnius jausmus.
Emocijų Lygiai
Robert Plutchik išskiria tris emocinius lygius:
- Įprasto stiprumo emocijos: Esant tokioms emocijoms, mes galime normaliai mąstyti ir adekvačiai save vertinti.
- Stiprios emocijos: Tokios emocijos jau ima permušinėti ir valdyti mūsų mąstymo procesą, todėl darome emocinius sprendimus.
- Užribinės emocijos: Tokiose emocijose įprastas suvokimas dingsta išvis, o emocinės reakcijos pasiekia fiziologinį lygmenį.
Svarbu suprasti, kad skirtingi emocijų lygiai gali labai skirtingai paveikti mūsų elgesį ir sprendimus.
Emocijų Kombinacijos
Dažnai mes jaučiame ne pavienę emociją, o emocijų kombinaciją. Kai kurios iš šių emocijų tikrai bus neakivaizdžios, todėl norint jas pagauti ir suprasti, reikia kiekvienai skirti geroką laiko gabalą.
Kai kurios emocijų kombinacijos:
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
- Nerimas: Baimė apie tai, kad kažkas bus ateityje.
- Kaltė: Jausmas „nubausk save pats“ už tai, kad padarei kažką, ko norėjai (gavai džiaugsmo), čia gauni baimę, kad atsitiks kažkas blogo.
- Gėda: Kaip kaltė ant hormonų - vietoje džiaugsmo čia atsiranda pasibjaurėjimas (pačiu savimi), o kartu - ir baimė.
- Gailestis: Kai gailestis nukreipiamas į kitą žmogų, tai jis savyje neša ir pasibjaurėjimą, t.y., atstūmimą.
Šios emocijos taip pat gali būti įvairaus stiprumo, o tai dar labiau apsunkina jų supratimą.
Emocijų Funkcijos
Emocijos atlieka keletą svarbių funkcijų:
- Išlikimo funkcija: Emocijos padeda mums reaguoti į pavojus ir apsisaugoti.
- Komunikacinė funkcija: Emocijos padeda mums bendrauti su kitais žmonėmis ir suprasti jų jausmus.
- Motyvuojanti funkcija: Emocijos skatina mus siekti tikslų ir įgyvendinti savo poreikius.
- Atminties funkcija: Įvykius, kurių metu mes patyrėme stipresnes emocijas, atsimename daug stipriau.
Emocinis Intelektas
Emocinis intelektas (EQ) yra gebėjimas atpažinti, suprasti, valdyti ir naudoti savo ir kitų žmonių emocijas. Aukštas emocinis intelektas padeda geriau suprasti save, efektyviau bendrauti su kitais, sėkmingiau spręsti problemas ir pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Kaip Ugdyti Emocinį Intelektą?
- Sąmoningumas: Atkreipkite dėmesį į savo jausmus ir emocijas, kasdien savęs paklauskite: Kaip aš šiandien jaučiuosi? Koks elgesys ar aplinkos veiksnys šį jausmą sužadino? Koks praeities išgyvenimas ar įvykis susijęs?
- Savistaba: Pastebėkite savo kūno reakcijas į emocijas: Gal aš įsitempęs? Gal padažnėjo kvėpavimas? Gal pila prakaitas? Gal širdis neramiai plaka?
- Jausmų išraiška: Išreikškite savo jausmus tinkamu būdu, atpažinkite, koks jausmas Jums kilo bei koks konkretus aplinkos veiksnys ar elgesys jį sukėlė.
- Empatija: Stenkitės suprasti kitų žmonių jausmus ir emocijas.
- Bendravimo įgūdžiai: Mokykitės efektyviai bendrauti su kitais žmonėmis, išreikšti savo mintis ir jausmus aiškiai ir suprantamai.
Emocijos Vaikų Raidoje
Pirmoji emocijų pažinimo ir atpažinimo mokykla - šeima. Tėvų gebėjimas pastebėti, atpažinti ir įvardinti vaiko emocines būsenas padeda vaikui suprasti save ir aplinką, turi įtakos jo raidai - padeda formuotis smegenų struktūrų jungtims, kurios kontroliuoja kognityvinius procesus (mąstymą, suvokimą, atmintį), taip pat turi įtakos vaiko fiziniam vystymuisi.
Palankiai vaiko raidai yra būtina, kad tėvai nuo mažų dienų stengtųsi suprasti savo vaiko emocinių reakcijų priežastis bei mokėtų tinkamai į jas reaguoti - pripažindami ir įvardindami vaikui kylančius jausmus bei paaiškindami, kas šiuos jausmus sukėlė: “Atrodai nusiminęs, gal norėtum man daugiau papasakoti, kas atsitiko?”, “Matau, kad tu pyksti, nes šiandien nepavyko mums išeiti į lauką”, “Taip, suprantu, man irgi būtų pikta”.
Augdamas vaikas jausmų ir emocijų atpažinimo, jų raiškos mokosi mokykloje, bendraamžių būryje. Šis mokymasis tęsiasi ir suaugus.
tags: #emociju #ir #jausmu #palyginimas