Užspaustos emocijos, nors ir nematomos, turi didžiulę galią daryti įtaką mūsų gyvenimui. Jos gali veikti mūsų savijautą, elgesį ir net fizinę sveikatą. Laimei, egzistuoja veiksmingi emocijų paleidimo metodai, padedantys išlaisvinti užgniaužtus jausmus ir susigrąžinti vidinę harmoniją.
Emocijų Slopinimo Poveikis
Gamta mus apdovanojo natūraliais emocijų paleidimo mechanizmais - gebėjimu juoktis, verkti, rėkti, kalbėti, judėti ar miegoti. Tačiau polinkis slopinti jausmus ir neišreikšti jų sveiku būdu dažnai kyla iš ankstyvųjų patirčių. Pavyzdžiui, kai augančiam vaikui nuolatos sakoma: „neverk“, „patylėk“, „nusiramink“. Žinoma, emocijų slopinimas yra neišvengiamas, ir kiekvienas žmogus įvairiose situacijose su tuo susiduria. Tačiau emocijos yra energija, kuri turi išsiveržti.
Užspaustos emocijos išsunkia jėgas, išderina, silpnina imuniteto funkcijas, didina nerimo, streso, depresijos lygį. Jos gali neigiamai paveikti savęs matymą ir vertinimą, santykius su aplinkiniais, inspiruoti perdėtą reaktyvumą ar destruktyvų elgesį stresinėse situacijose. Klinikinė psichologė Beth Jacobs pabrėžia, kad laikas neišgydo užspaustų, neišgyventų emocijų.
Užspaustos emocijos gimsta tada, kai, užuot leidę sau išgyventi skaudžią patirtį, bandome nuvyti nemalonius jausmus darbu, valgymu, žalingais įpročiais ar bet kokia kita veikla, kuri nukreiptų dėmesį nuo nuoskaudų, kompensuotų emocinę naštą. Somatinio patyrimo terapijos kūrėjas dr. Peteris A. Levine’as teigia, kad stresinėje situacijoje mumyse sukyla energija, kuri paruošia kūną reaguoti į grėsmę. Taigi nuslopintos emocijos niekur nedingsta ir visai nesvarbu, ar jas patyrėme vakar susibarę su partneriu, ar ankstyvoje vaikystėje susikivirčiję su tėvais. Anot S. Salow, kaskart, kai pasirenkame nuslopinti savo emocijas ir nusisukame nuo jų, atveriame kelią savo protui projektuoti patirtas nuoskaudas į dabartį ir ateitį. Trumpalaikis emocijų slopinimas nėra kenksmingas, jei po kurio laiko sugrįžtame jas išgyventi, priimti ir paleisti.
Dažnai taip ir įvyksta. Pavyzdžiui, kai pajutę liūdesį leidžiame sau išsiverkti, o susipykę su artimu žmogumi vienas kitam nuoširdžiai atleidžiame, atsiprašome. Deja, neretai susidūrę su negatyviomis, intensyviomis emocijomis, jų tinkamai neišreiškiame ir nepaleidžiame. Dėl to, net ir praėjus mus sukrėtusiai situacijai, jaučiamės išsiderinę, tarsi nesavi.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Emocijų Paleidimo Technikos
Geriausias būdas išlaisvinti negatyvias emocijas - leisti sau visiškai jas išjausti, išbūti su jomis neužsiimant pašaline veikla. Šios technikos gali padėti sumažinti patiriamą emocinį krūvį, išlaisvinti užspaustus jausmus. Praktikuodami jas galime nurimti, atsipalaiduoti, daug aiškiau suprasti save ir geriau valdyti savo elgesį.
Kvėpavimo Pratimai
Kvėpavimas yra glaudžiai susijęs su patiriamomis emocijomis. Kai jaučiame stresą, įtampą ar nerimą, dažniausiai pradedame kvėpuoti greitai ir negiliai, sulaikome kvėpavimą. Kvėpavimo pratimai gali padėti paleisti savyje užgniaužtas emocijas. Norėdami išlaisvinti emocijas, galite naudoti įvairias kvėpavimo technikas. Svarbiausia pasirinkti sau malonią praktiką ir ją atlikti reguliariai. Vienas paprasčiausių būdų: atsisėskite taip, kad jūsų nugara būtų tiesi, užsimerkite. Pradėkite lėtai, giliai kvėpuoti per nosį, įkvėpdami į pilvo sritį.
Įprastai negatyvias emocijas (pyktį, liūdesį, pavydą ir kt.) galime pajusti tam tikrose kūno srityse kaip skausmą, spaudimą ar tempimą. Pabandykite atrasti, kurioje vietoje jaučiate emocinį krūvį. Įsivaizduokite, kad su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu vis labiau atpalaiduojate tą vietą, pašalinate įtampą iš savo kūno.
Rašymo Terapija
Rašymo terapija - daugumai lengvai prieinamas metodas. Tam nereikia įvaldyti plunksnos ar turėti puikius rašymo gebėjimus. E. Sullivan teigimu, terapinis rašymas taip pat padeda atkurti proto, kūno ir dvasios ryšį. Išrašydami ranka tai, kas yra mūsų mintyse, įkūnijame vidinę patirtį.
Vienas populiariausių terapinio rašymo metodų emocijoms paleisti yra vadinamasis laisvas rašymas arba „ryto puslapiai“. Jo esmė - į tuščią popieriaus lapą rašikliu išrašyti viską, apie ką galvojame, kaip jaučiamės. Tai gali būti tiek abstrakčios mintys, tiek detalus įvykių, emocijų, jausmų aprašymas. Rašant nereikėtų galvoti apie sakinių struktūrą, gramatiką, minčių logiką ar stilių. Svarbu tai daryti visiškai necenzūruojant, neribojant savęs, leidžiant natūraliai lietis mintims. Dažniausiai rekomenduojama šiai terapijai skirti 15-20 minučių arba rašyti tol, kol mintys ištuštėja. E. Sullivan priduria, kad nereikėtų nerimauti, jei išrašome itin nepriimtinas, gąsdinančias mintis - daug naudingiau jas pripažinti, negu visai apie jas negalvoti, išstumti iš savęs.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Taip pat galite parašyti nuoširdų laišką praeities sau - ankstesnei savo versijai, kuri liūdėjo, pyko, buvo įskaudinta ar įžeista. Rašykite taip, lyg būtumėte geriausias savo paties draugas. Parodykite kitą medalio pusę, pagirkite, paskatinkite. Pasak mokslininkų Jameso W. Pennebakero ir Cindy K. Chung, kai žmonės savo emocines patirtis išreiškia jas išrašydami, jiems nebereikia jų slopinti, o jutiminės patirties įžodinimas paveikia suvokimą apie patirtus įvykius.
Sąmoningas Judėjimas
Bet kokia fizinė veikla skatina laimės jausmą keliančių hormonų endorfinų išsiskyrimą smegenyse, o judėjimo metu pakilusi kūno temperatūra sumažina fizinį emocinio krūvio pojūtį. Ugdomojo vadovavimo trenerė S. Salow tikina, kad užspaustos emocijos yra mūsų kūnuose įstrigusi energija, kurią galime išlaisvinti sąmoningai judėdami. Sąmoningu judėjimu galime užsiimti tiek vaikščiodami, tiek atlikdami tempimo pratimus.
Pavyzdžiui, galite išbandyti intuityvaus judėjimo šokį. Raskite vietą, kur būsite netrukdomi, užsimerkite ir pradėkite judėti pagal muzikos ritmus ar širdies balsą. Judėkite be jokios struktūros, natūraliai ir laisvai, leisdami savo kūnui jus vesti į judesio kelionę. Galite suktis, šokinėti, kratytis, su kiekvienu iškvėpimu išleisti garsus, dūsauti ar rėkti. Judesiais įkūnykite patiriamas negatyvias emocijas ir įsivaizduokite, kaip jas paleidžiate. Negalvokite apie tai, kaip atrodote, kad ir kaip iš pradžių jaustumėtės keistai, nepatogiai ar kvailai. K. Vincent tikina, kad sąmoningai judėdami savo kūne sukuriame saugią erdvę susikaupusioms emocijoms paleisti.
Meditacija
Meditacija ugdo gebėjimą išbūti jaučiant diskomfortą, nesusitapatinant su juo. Meditacijos praktikų metu, būdami visiškoje ramybėje ir tyloje, koncentruodamiesi į kvėpavimą ar tiesiog stebėdami mintis, kūno pojūčius, mokomės atpažinti ir transformuoti negatyvias emocijas. Anot emocinio įgalinimo trenerio Danielio Dzikowskio, nebūtina turėti meditavimo patirties, kad pavyktų šia praktika išsilaisvinti iš emocijų.
Tereikia susikurti tylią ir atpalaiduojančią erdvę, patogiai, tiesiai atsisėsti, užsimerkti ir leisti mintims tekėti natūralia vaga. Emocinio įgalinimo treneris D. Dzikowskis siūlo 4 žingsnių metodą emocijoms paleisti meditacijos metu:
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
- Susitelkite į savo būseną ir atsakykite į klausimą: kokia situacija, žmogus ar kitas stresą keliantis veiksnys sužadino jumyse negatyvias emocijas? Kaip tai nutiko? Kas už tai atsakingas? Prisiminkite, kad visi nemalonūs pojūčiai, emocijos ar jausmai kyla iš jūsų pačių.
- Priimkite visus šiuo metu patiriamus jausmus, emocijas ir jų sukeliamus kūno pojūčius. Nenuvertinkite, nenuneikite jų. Priimkite juos kaip vienodai svarbius, kaip jūsų dabartinės būsenos dalį.
- Ramiai sėdėdami ir stebėdami tai, kas vyksta jumyse, leidžiate pasireikšti visoms emocijoms ir jausmams, kurie yra jūsų patirtyje. Leiskite savo emocijoms stiprėti arba silpnėti ir stebėkite jas tarsi iš kito žmogaus perspektyvos. Stebėtojo pozicija leidžia neprisirišti prie istorijos, kurią priskyrėte tam tikrai emocijai, ir padeda žvelgti į patiriamas emocijas objektyviai.
- Paskutinio žingsnio etape emocinis paleidimas įvyksta automatiškai - jums nereikia nieko daugiau daryti. Sąmoningumas emocijų atžvilgiu, jų priėmimas ir leidimas sau jas išgyventi padeda natūraliai paleisti emocijas.
Emocijų Paleidimo Technika
Ši technika susideda iš kelių paleidimo būdų. Kai paprašoma paleisti jausmą, tai paleiskite jį taip pat lengvai, kaip paleistumėte tušinuką iš delno. Atsakę „dabar“ atsipalaiduokite ir paleiskite. Darykite tai bent 5 dienas du kartus dienoje - ryte ir vakare, ir stebėkite, kaip tai įtakoja jus ir jūsų gyvenimą.
Emocijų paleidimas, dažnai vadinamas emocine integracija, yra sąmoningas vidinis apsisprendimas pajausti, priimti ir paleisti tai, kas nebetarnauja, trukdo ir nepadeda judėti į priekį gyvenime. Tai metodas, kuris padeda susigrąžinti vidinę ramybę, džiaugsmą ir meilę.
Dauguma žmonių gyvena mintimis, vaizdiniais ir istorijomis apie praeitį arba ateitį, todėl jiems sunku suvokti, kaip iš tiesų jaučiasi šią akimirką. Tačiau vienintelis laikas, kada galima pakeisti savo jausmus ir gyvenimą, yra dabar.
Sedonos Metodas
Sedonos metodą 1973 metais sukūrė amerikietis fizikas ir verslininkas Lesteris Levensonas. Lesteris turėjo iš pirmo žvilgsnio nuostabų gyvenimą: šeimą, kelis sėkmingus verslus, finansinę gausą. Tačiau jis nebuvo laimingas ir netikėtai susirgo rimtomis ligomis. Gydytojai jam diagnozavo nepagydomą ligą ir prognozavo, kad gyventi liko vos mėnuo.
Lesteris nesutiko su šiuo nuosprendžiu ir nusprendė nerti gilyn į save ir surasti priežastis, kodėl jis nesijaučia laimingas, kodėl susirgo. Po kelių savaičių įtempto darbo su savimi Lesteris paleido daug nuoskaudų, pykčio, destruktyvių emocijų ir įsitikinimų, kurie jam neleido džiaugtis gyvenimu ir sukūrė mirtinas ligas. Dirbdamas su savimi jis pradėjo jaustis vis geriau, pradėjo sveikti jo fizinis kūnas, atsirado vis daugiau lengvumo, pozityvių, džiugių emocijų. Galiausiai Lesteris visiškai pasveiko ir čia jis nesustojo, toliau dirbdamas su savimi jis nėrė dar gilyn į save, atrado dar daugiau įvairių ribojančių įsitikinimų, užspaustų emocijų, prisiminimų, kuriuos paleidus grįždavo vis didesnis energijos kiekis ir natūraliai sugrįždavo meilė, džiugesys, dėkingumas viskam. Iš esmės transformavęs savo gyvenimą Lesteris nusprendė susisteminti atrastą praktiką ir pasidalinti su žmonėmis.
Visame pasaulyje šiuo metu yra daugiau nei 100 tūkstančių žmonių, kurie transformavo savo gyvenimus naudodami emocijų paleidimo techniką ir taiko ją kasdienybėje.
Kaip Veikia Sedonos Metodas?
Tikslingai ir intuityviai vedant instruktoriui, konsultacijos dalyvis gali švelniai eiti per nemalonius iškylančius prisiminimus ar netgi labai skausmingus trauminius savo gyvenimo patyrimus ir taip, žingsnis po žingsnio paleisti (“atkabinti”) šiuos patyrimus lydinčias neigiamas emocijas, pasiekdamas vidinę ramybės, džiaugsmo ar meilės būseną. Dažnai žodis “paleidimas” yra tapatinamas su noru atsikratyti, tačiau šis metodas yra daugiau apie emocijų priėmimą bei jų įsisąmoninimą. Tai tarsi intuityvi emocijų integravimo meditacija, kuri leidžia sesijos dalyviui saugiai išjausti ir įsisąmoninti kažkada nustumtus nemalonius jausmus, taip juos savaime atsipalaiduojant ir paleidžiant be didelių papildomų pastangų. Vidinei įtampai atlėgus, pastebimas lengvumo ir padidėjusio budrumo jausmas, palengva atsirandanti vidinės ramybės, tylos ir taikaus buvimo su pačiu savimi būsena.
Iš vienos pusės emocijų paleidimo metodas yra paprastas įrankis, nes realiai mes visi tą mokame ir naudojame daugiau ar mažiau. Tačiau išmokus tą daryti sąmoningai tampa daug lengviau tvarkytis su savo mintimis, jausmais ir emocijomis.
Pagrindiniai Sedonos Metodo Žingsniai:
- Identifikavimas: Pirmiausia reikia identifikuoti jausmą ar emociją, kurią norite paleisti. Tai gali būti pyktis, baimė, liūdesys, nerimas ar bet kuri kita neigiama emocija.
- Priėmimas: Svarbu priimti šį jausmą be jokio pasipriešinimo ar teismo. Leiskite sau pajausti tą emociją pilnai, nebandydami jos nustumti ar pakeisti.
- Klausimai: Užduokite sau šiuos klausimus:
- Ar galėčiau sau leisti pajusti šį jausmą?
- Ar galėčiau paleisti šį jausmą?
- Ar norėčiau paleisti šį jausmą?
- Kada?
- Paleidimas: Atsakykite į šiuos klausimus sąžiningai ir leiskite sau paleisti tą emociją. Įsivaizduokite, kaip ji palieka jūsų kūną ir protą.
- Stebėjimas: Stebėkite, kaip jaučiatės po paleidimo. Pastebėkite bet kokius pokyčius savo kūne ir prote.
Šis emocijų paleidimo būdas aprašytas knygoje „Sedonos metodas“.
"Ožiukų" Paleidimas (Praktinis Pavyzdys)
Prisimenu, kai sūnus buvo darželinuko amžiaus, jam, kaip ir dažnam vaikui, kai reikėdavo eiti miegoti, pasirodydavo „ožiukai“. Taip mes vadindavome tą man nepatinkantį sūnaus elgesį - nenorą eiti miegoti, kai namuose dar gana aktyviai „verda gyvenimas“. Kai aš priguldavau šalia jo, kad pasekčiau pasaką ir padėčiau jam užmigti (dažniausiai manęs dar laukdavo kiti reikalai ir norėdavau tą procesą paskubinti), atkeliaudavo pas vaiką „ožys“. Kartą sūnelio paklausiau: „Kas tau neleidžia nusiraminti?“ Jis atsakė: „Ožiukas.“ Aš paklausiau: „Kur jis yra?“ Ir jis atsakė, kad guli lovoj šalia jo. Paklausiau: „Ar gali to ožiuko paprašyti, kad išliptų iš tavo lovos?“ Jis atsakė: „Galiu.“ Po akimirkos klausiu: „Na, kur dabar yra ožiukas?“ Jis sako: „Va ten, ant kilimo, vidury kambario.“ Aš atsikėliau, atsistojau ant kilimo krašto, rodau pirštu į vidurį ir klausiu: „Čia?“ Jis patvirtindamas linktelėjo. Tuomet aš pakėliau koją ir lyg smūgiuodama kamuolį, spyriau ir tariau „Čiuožk iš čia, ožy!“ „Ne, mamyte, negalima taip!“ - prišokęs prie manęs sušuko sūnus. Jis pasilenkė žemyn ir lengvu rankos mostu, lyg švelniai pastumdamas tarė: „Eik, ožiuk, eik!“ Taigi pirmiausia mes identifikavome emocinio diskomforto priežastį - tą vidinį erzelį, kurį sūnus įvardijo ir pavadino ožiuku. Antra dalykas, kurį padarėme: vizualizavome tą ožiuką ir nustatėme jo buvimo vietą. Trečias žingsnis: man pasiūlius sūnus priėmė sprendimą atsisveikinti su juo ir išprašė (šiuo atveju iš savo lovos). Ketvirta, kai aš nelabai draugiškai su tuo ožiuku norėjau atsisveikinti, sūnus išmintingai pataisė mane gražiai paprašydamas jį išeiti. Čia svarbu atkreipti dėmesį ir suprasti, kad jeigu norėsime atsisveikinti su skausmu ar diskomfortu per prievartą, greičiausiai nepavyks. Sukauptos neigiamos emocinės energijos, to snaudžiančio katino, lengviau atsikratysime su dėkingumu, su meile, švelniai paleisdami, kitaip tariant, blogį neutralizuodami gėriu.
Emocijos Kūne ir Emocinis Kūnas
Emocijos nusėda skirtingose kūno vietose. Kiekvieną akimirką mūsų galvose sukasi įvairios mintys. Mintys, žinia, yra tam tikra energijos rūšis, kuri sukelia emocijas. Pavyzdžiui, jei dažnai kyla mintys, susijusios su baime, išgyvenama baimės emocija ir baimės energija kaupiasi mūsų organizme. Baimė turi neigiamos energijos ženklą, kuri mūsų organizme pasireiškia kaip diskomfortas, skausmas, organų sutrikimai ar net ligos. Jei dažnai patiriame pyktį, kenčia inkstai, jei kritikuojame kitus, kenčia kepenys, tulžis, jei trūksta artimųjų palaikymo ir paramos, skauda nugarą, jei per daug prisiimame atsakomybės, darbų ir pareigų, jaučiame įtampą pečių juostoje. Jei neišsakome, ką galvojame, neišreiškiame savęs, turime gumulą gerklėje, o vėliau - ir skydliaukės problemas. Jei „nesuvirškiname“ esamos situacijos, nerimaujame dėl ateities ir bijome ką nors keisti, turime skrandžio, virškinimo sutrikimų. Kai išgyvename dėl artimųjų, kamuoja širdies ligos ir t. t. Šiuolaikinė medicina jau pripažįsta, kad stresas, nuolatinės blogos emocijos neigiamai veikia žmogaus organizmą. Kaip jau minėta, kiekviena mūsų emocija yra susijusi su konkrečiu kūno organu - tai tarsi projekcija atitinkamoje organizmo vietoje.
Nustatyta, kad per dieną mus aplanko apie 60 tūkst. įvairių minčių. Vienos mintys tarsi užsikabina ir pasilieka, o kitos ateina ir išeina beveik nepastebėtos. Kaip teigia šiuolaikinis mokslas, o ir patys galime pastebėti, lengviausiai įsileidžiame mintis, kurios atitinka esamą nuotaiką, emocinę būseną. Tačiau minčių sukurtos emocijos taip pat yra energija, kuri kaupiasi mumyse sudarydama emocinį krūvį, vadinamąjį emocinį kūną. Geros emocijos stiprina mūsų kūną, o prastos silpnina ir, kaip iškraipyta energija, kelia mums diskomfortą. Kaip šiukšlės, nešvarumai mūsų aplinkoje, taip ir neigiamų emocijų energija yra teršalas organizme. Jeigu esame linkę tvarkyti savo aplinką ir rūpintis fizinio kūno higiena, reguliariai praustis, tada, siekdami aukštesnio emocinio intelekto, turėtume išsivalyti ir emocines šiukšles, kurios kaupiasi per patyrimus ir emocinius išgyvenimus nuo pat gimimo. Asmeniškai man artima idėja, kad didžiąją dalį sukaupto emocinio krūvio, užkoduoto šiuolaikiniu genų terminu, kiekvienas atsinešame iš anksčiau, iš praeitų gyvenimų.
Emocijų Paleidimas vs. Emocijų Slopinimas
Svarbu atskirti emocijų paleidimą nuo emocijų slopinimo. Jei skausmą, diskomfortą ar ligą slopiname vaistais, alkoholiu, nikotinu ar narkotikais, tai nėra išsivadavimas. Tokios priemonės apmalšina emocinio krūvio keliamą skausmą ir gal kiek pagerina savijautą, tačiau problemos neišsprendžia. Kadangi vaistai ar svaigalai veikia greitai ir nereikalauja didesnių pastangų, dažnas to ir griebiasi. Sumanesni supranta, kad tai saviapgaulė ir ieško kitokių, sveikesnių būdų. Vieni sportuoja, kiti užsiima kūryba (piešia, lipdo, mezga, siuvinėja…), treti nusiraminimo ieško gamtoje, muzikoje, aromaterapijoje ir pan. Ir tai yra labai gerai - tai tikrai atpalaiduoja, ramina, „nuleidžia garą“ ir „sumažina slėgį“. Bet, mano nuomone, tai labiau veikia kaip dėmesio nukreipimas, kurio metu gauname naujos energijos, papildomą teigiamų emocijų dozę, bet paprastai tai nėra neigiamo emocinio krūvio atsikratymas ir išgijimas.
Pasipriešinimo Paleidimas
Užuot leidę gyvenimo tėkmei nešti mus ten, kur norime atsidurti, dauguma mūsų gaištame laiką plaukdami prieš srovę. Manome, kad siekdami savo tikslų privalome kovoti, todėl iš visų jėgų tą darome net tada, kai kovoti nėra su kuo. Bet gal tokia pozicija klaidinga? Gal galime pasinaudoti natūralia gyvenimo tėkme ir su ja nuplaukti, kur mums reikia? Tikriausiai bent kartą esate patyrę, ką reiškia atsidurti tėkmėje. Prisiminkite dieną, kai viskas klostėsi tobulai, ar buvo taip? Atrodė, kad kiekvieną akimirką buvote reikiamoje vietoje ir visi įvykiai savaime dėliojosi jums palankiausiu būdu. O dabar prisiminkite savo TIPIŠKĄ dieną, kurioje buvo daug pastangų ir mažai rezultatų. Kuri diena jums labiau patiktų? Tad kodėl priešinatės? Pasipriešinimas kliudo judėti į priekį visose gyvenimo srityse, jis neleidžia siekti laimės ir tobulėti. Svarbu suvokti, kad pasipriešinimo paleidimas nereiškia, jog susitaikote su kitų žmonių kontrole. Savo vertybes ir įsitikinimus galite ginti ir paleidę pasipriešinimą.
Praktiniai Patarimai Emocijų Paleidimui
- Pirmas ir Paprasčiausias Būdas: Pasinaudoti savo sprendimų galia ir paleisti jausmus, mintis, įsitikinimus.
- Kas geriau, laikytis kančios ar geriau paleisti?
- Kada?
- Pastebėti troškimą, norą ką nors su tuo padaryti, pakeisti.
- Ketvirtas žingsnis, tai mūsų identifikacija su problema.
- Penktas žingsnis, priimti sprendimą tą mintį, kuri kurią mums nenaudingą istoriją - paleisti. Kad mintis su visu emociniu krūviu pasileistų, pilnai užtenką sprendimo.
- Paskutinis žingsnis, tai patyrinėti savo patyrimą ir patikrinti, o ką mes patiriame čia ir dabar. Jis leidžia pamatyti problemos netikrumą, jausmai išsisklaido.
- Kitas Būdas: Pastebėk mintį ir iš tos minties kylantį jausmą - tai tik mintis.
- Priimk sprendimą tą mintį ar tą istoriją einančią kartu su jausmu, paprasčiausiai paleisti. Ir stebėk, kaip tai išeina iš tavęs.
- Patikrink, kas yra čia ir dabar. Kas lieka jei nėra praeities ir nėra ateities. Tik šis momentas be atminties. Ar gali pastebėti tą ramybę, kuri visada yra tavyje ir aplink tave, tą beribę erdvę. Ar gali leisti tai ramybei būti, plėstis ir apimti visą tavo kūną bei energetinį lauką.
- Vizualizacijos Technika: Atsisėdame, truputį palenkiame galvą į priekį, atsipalaiduojame.
- Pagalvojame apie tai, ką norime paleisti (pvz.: baimę, pyktį, skausmą…), pajaučiame jausmą kūne.
- Toje vietoje, kur jaučiame diskomfortą, įsivaizduojame duris ar vartus (matyti tai ryškiai nebūtina, svarbiau mūsų ketinimas atsiverti), pasikviečiame jį ir leidžiame išeiti pro tuos vartus.
- Padeda, jei jausmui sakome TAIP, TAIP, TAIP, kol atsipalaiduos. Sutinkant jausti atėjusį jausmą ir kartojant TAIP, jis pradeda mažėti. Darome, kol visiškai atsipalaiduoja kūnas.
Kodėl Verta Paleisti Emocijas?
Visi žmonės nuo vaikystės neišvengiamai yra programuojami įvairiais įsitikinimais. Kadangi vaikai dar neturi išvystyto intelekto, gebėjimo atskirti kuom tikėti ir kuom ne, todėl viską ką jie pamato, išgirsta iš savo aplinkos jie priima kaip absoliučią tiesą. Nors augant mūsų intelektas stiprėja, mes pradedam pažinti pasaulį, auga sąmoningumas, tačiau paprastai nematome giliai mumyse glūdinčių įsitikinimų, patirtų nuoskaudų, kurie suka…
Emocinis paleidimas leidžia žmogui saugiai susidurti su savižudiškomis mintimis, ne slopinant jas, o išlaisvinant jų emocinę priežastį. Padeda atpažinti giluminį skausmą ir perdirbti jį, užuot likus destruktyviuose modeliuose. Žmonės, išgyvenę emocinio paleidimo procesą, dažnai praneša, kad jaučiasi lengvesni, nebeapsunkinti minčių apie beprasmybę. Stiprina gyvybinę energiją, nes grąžina žmogų į jo fizinį kūną, emocinį saugumą ir gyvenimo prasmę.
Emocinis Paleidimas: Kūnas Niekada Nemeluoja
Emocinis paleidimas - tai magiškas ir galingas metodas, leidžiantis atpalaiduoti kūne ir energijoje susikaupusius blokus, traumines patirtis bei nesąmoningus įsitikinimus. Ši technika ne tik išlaisvina emocijas, bet ir atveria naujas galimybes, kurios iki tol buvo užblokuotos.
Kam Skirtas Emocinis Paleidimas?
- Žmonėms, kurie jaučiasi įstrigę gyvenime - tarsi viskas kartojasi ir negali pajudėti pirmyn.
- Žmonėms turintiems tradicine medicina nepaaiškinamų simptomų ir sveikatos sutrikimų.
- Jei jau esi išbandęs daugybę metodų, bet vis dar jautiesi emociškai įstrigęs - tai metodas, kuris veikia giliai ir per kūną.
- Tiems, kurie patyrė traumas, skausmingas patirtis ar sudėtingus santykius - paleidimas padeda atsiverti naujai realybei.
- Žmonėms, kuriems sunku paleisti praeities nuoskaudas, skausmą ir pyktį.
- Norintiems sustiprinti savo savivertę, pasitikėjimą ir vidinę ramybę.