Psichologiniai Sutrikimai: Rūšys ir Simptomai

Psichologiniai sutrikimai yra įvairūs ir gali paveikti kiekvieną žmogų skirtingai. Šie sutrikimai apima platų spektrą būklių, nuo depresijos ir nerimo iki asmenybės sutrikimų ir psichozių. Svarbu suprasti skirtingus psichologinių sutrikimų tipus ir jų simptomus, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos ir gauti tinkamą gydymą.

Depresija

Retkarčiais jausti liūdesį yra normali mūsų gyvenimo dalis. Tačiau depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai.

Depresijos požymiai

Depresijos požymiai - tai ne tik liūdesys. Dažniausiai žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, motyvacijos stoką, pasikeitusius miego ar valgymo įpročius, praranda susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Nuolatos arba dažnai jaučiatės jautrūs, neramūs ar net agresyvūs. Kiti požymiai:

• Nuolatos jaučiamas nuovargis, vangumas bei fizinis išsekimas.
• Nuolatinis jausmas, kad esate nieko vertas bei nepagrįstas kaltės jausmas.
• Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“).
• Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
• Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
• Niūrus ateities įsivaizdavimas.
• Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
• Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
• Miego sutrikimai (būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).
• Šalia šių simptomų dažnai vargina nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.

Depresija nuo tiesiog laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos skiriasi trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Taip pat ji skiriasi ir nuo liūdesio, kuris jaučiamas netekus brangaus žmogaus - jis susijęs su prisiminimais, laikui bėgant, blėsta, paprastai netrunka ilgiau nei 3-6 mėn. ir vadinamas gedulu.

Depresijos rūšys

Egzistuoja įvairios depresijos rūšys. Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.

Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės

• Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
• Distimija yra nuolatinė depresinė nuotaika. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
• Sezoninis afektinis sutrikimas. Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.

Depresijos priežastys ir gydymas

Depresija nėra vien tik smegenyse atsiradęs cheminių medžiagų disbalansas, kurį būtų lengva išgydyti vaistų pagalba. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių , disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.

Pagrindinės priežasties sukėlusios depresiją žinojimas gali padėti susidoroti su depresija bei problemomis kylančiomis dėl šio sutrikimo. Pavyzdžiui, jei Jūs jaučiatės itin blogai savo dabartiniame darbe daug geriau būtų rasti mylimą darbą nei vartoti antidepresantus. Jei persikraustėte į naują gyvenamą vietą ir jaučiatės liūdnas bei vienišas, daug geriau būtų susirasti naujų draugų nei pasirinkti tam tikrą terapijos grupę.

Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant.

• Bendravimas su kitais žmonėmis. Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją.
• Judėjimas pirmyn. Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite.
• Valgykite sveiką maistą. Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
• Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą. Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.

Depresijos gydymas apima:

• Medikamentinį (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai).
• Psichoterapinį (psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys).
• Instrumentinį - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.

Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais. Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti.

Taip pat skaitykite: Pažink save

Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų. Psichologas padeda pacientams geriau suprasti save bei susirgimą.

Nerimas ir Nerimo Sutrikimai

Nerimas yra labai paplitusi emocija, ją patiria kiekvienas ištiktasis streso. Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį, nerimo būseną ir bruožą. Nerimo būsena yra nerimo jutimas dabar, tam tikru momentu ir dažnai pasireiškia, kai yra stresinė aplinka. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties.

Pacientams, kuriems yra nerimo sutrikimų, gali būti psichologinių ar somatinių nerimo simptomų. Kraštutinės nerimo būsenos metu gali pasireikšti daug somatinių simptomų. Dauguma tokios būsenos pacientų susitelkia į gresiantį pavojų, ypač fizinę grėsmę. Dažniausiai užplūstančios mintys: “aš galiu mirti”, “man bus infarktas”, “aš išprotėsiu”. Panikos apimti žmonės bijo fizinės, psichologinės ar socialinės katastrofos. Kraštutinė nerimo būsena vadinama priepuoliu (ataka), jis pasireiškia ūminių psichinių ir somatinių nerimo simptomų kompleksu su kraštutine baime. Toks priepuolis trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, vidutiniškai apie 10-20 minučių. Priepuolis gali kartotis kelis kartus per parą. Pacientas gali jausti bendrą nerimą, kuris dar vadinamas “laisvai plaukiojančiu” autonominiu nerimu.

Nerimo Simptomai

Normalus nerimas ir nerimo sutrikimai pasireiškia įvairiais somatiniais ir psichiniais simptomais. Šio nerimo simptomai: karščio jutimas, “diskomfortas skrandyje, pilve”, dusulys, svaigulys, burnos sausumas, sustiprėjęs prakaitavimas, drebulys, išsiplėtę vyzdžiai, padidėjęs arterinis kraujospūdis, pykinimas, vėmimas, dažnas šlapinimasis ir diarėja. Jis ypač būdingas generalizuotam nerimui. Nerimastingi žmonės dažnai jaučiasi beviltiški, išsigandę, praradę savikontrolę.

Nerimo Sutrikimų Tipai

TKL-10 ir DSM-IV klasifikacijoje yra išskirti nerimo sutrikimai, pasireiškiantys patologiniu nerimu. Tai fobijos, panikos, obsesinis-kompulsinis, potrauminio streso, generalizuoto nerimo sutrikimai ir kt. Grupė sutrikimų, kurių pagrindinis simptomas yra baimė ir nerimas. Nerimą sukelia išsikirtinai ar dažnai konkrečiai apibrėžtos situacijos ar stimulai, kurie nėra pavojingi.

Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas

• Panikos sutrikimas (apizodinis paroksizminis nerimas): pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija, aplinkybėmis, todėl jų negalima prognozuoti. Priepuolių trukmė - kelios min., gali būti ilgiau.
• Generalizuotas nerimo sutrikimas: ligonių nuolat jaučiamas nerimas kyla be jokių aiškių priežasčių, dar vadinamas „plūduriuojančiu nerimu“. Pacientai skundžiasi neramumu, pastoviu jauduliu ir įtampa, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo, nuogąstauja dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų.
• Obsesinis - kompulsinis sutrikimas: pasižymi įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie suvokiami kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Obsesijos - mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie įkyriai ir stereotipiškai grįžta į sąmonę, ligonis stengiasi joms atsispirti, bet nesugeba.
• Reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai: Turi būti sukėlusi priežastis: stresogeniškas gyvenimo įvykis ir po jo sekanti staigi streso reakcija arba reikšmingas gyvenimo pasikeitimas, sukėlęs nuolatines nemalonias pasekmes ir pasireiškęs adaptacijos sutrikimu. Atsiranda individui be jokių išreikštų psichikosnsutrikimo požymių. Ūminė reakcija į stresą - trukmė apie 24 - 48 val.
• Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai: atsiranda dėl psichogeninių priežąščių, susidūrus su neišsprendžiama problema, tarpasmeninių santykių sutrikimu. Būdingi labai nemalonūs jausmai, kilę dėl žmogui nepakeliamos ar neišsprendžiamos problemos. Prasideda ir baigiasi staiga. Nėra somatinio šių simptomų pagrindo.
• Somatizacinis sutrikimas: daugybiniai, grįžtantys ir nuolat besikeičiantys nemalonūs pojūčiai, trunkantys mažiausiai du metus ir nėra somatinio pagrindo.
• Somatoforminė vegetacinė disfunkcija: simptomus nurodo lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos patologijos. Būdingi ilgai trunkantys ir varginantys vegetacinės NS požymiai. Subjktyvūs simptomai nukreipti į tam tikrą organą.

Kaip padėti nerimaujančiam žmogui

Asmuo, bendraudamas su tokiu pacientu, turi būti ramus ir jį nuraminti, padrąsinti, padėti jam išreikšti savo mintis ir nuogąstavimus. Pacientui reikia papasakoti apie nerimo simptomų prigimtį, paaiškinti, kad jo neištiks širdies priepuolis ar jis neišprotės. Renkant anamnezę reikia išsiaiškinti, kas paskatina, palaiko nerimą, kokios situacijos veikia elgseną, kokių yra medicininių problemų, ar vargina įkyrios mintys, veiksmai, kada simptomai atsirado, kokia jų eiga ir prigimtis.

Pirmiausia reikia ištirti, ar nėra organinių ligų, priklausomybės vaistams, alkoholiui, ar klasikinė panikos ataka nėra dėl širdies aritmijos ar hipertiroidizmo. Nerimo sutrikimus reikia diferencijuoti nuo didžiosios depresijos, psichozės ar panikos sutrikimo. Visi gyvenimo stresai gali būti nerimo priežastis. Nerimas yra dažnas depresijos palydovas. Nerimas yra būdingas agorafobijai (su panikos atakomis ir be panikos), specifinėms fobijoms, obsesiniam-kompulsiniam, potrauminio streso ir generalizuoto nerimo sutrikimams. Nerimo simptomų gali būti ir sergant psichoze.

Nerimo gydymas

Nerimo gydymas apima:

• Medikamentinį gydymą. Gydoma, priklausomai nuo simptomų intensyvumo ir trukmės, benzodiazepinais, antidepresantais, jų deriniais bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais.
• Psichoterapinį gydymą. Šiuo sutrikimu sergantys pacientai turi tam tikrų asmenybės, elgesio, mąstymo ypatumų, kurie sudaro prielaidas ir sąlygas nerimauti. Psichoterapija padeda pacientui suprasti būseną bei greičiau sugrąžinti normalią elgseną. Padeda palaikomoji psichoterapija (patarimai, auklėjimas, ribojimų modeliavimas, realybės tikrinimas).

Psichozė

Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.

Psichozės tipai

• Trumpalaikė psichozė - tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių
• Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos
• Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai
• Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą
• Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.

Psichozės gydymas

Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:

• Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus.
• Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.

Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).

Asmenybės Sutrikimai

Asmenybės sutrikimai priskiriami prie grupės psichologinių sutrikimų, kurie pasižymi nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgsenos būdais. Žmonės, sergantys asmenybės sutrikimais, neretai sunkiai sutaria su kitais žmonėmis, patiria sunkumų spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Dažnai asmenys patys būna įsitikinę, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus. Neretai šie žmonės turi kitokį požiūrį į juos supantį pasaulį, todėl gali turėti didelių sunkumų įvairiose veiklose - darbe, mokykloje ir bendruomenėje, o dėl savo sunkumų dažniausiai kaltina kitus žmones. Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje.

Asmenybės sutrikimų tipai

• Paranoiškas asmenybės sutrikimas - asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, yra labai nepasitikintys ir įtariai žiūri į kitus žmones, ilgai laiko nuoskaudas.
• Šizoidinis asmenybės sutrikimas - pasižymi palyginti mažu noru formuoti artimus santykius su kitais ar dalyvauti socialinėje veikloje, sunkiai supranta kitų žmonių užuominas, todėl gali atrodyti kaip emociškai šalti.
• Šizotipinis asmenybės sutrikimas - mano, kad gali su savo mintimis paveikti kitus žmones ar įvykius. Dažnai blogai interpretuoja kitų žmonių veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas.
• Antisocialus asmenybės sutrikimas - dažnai manipuliuoja kitais, elgiasi atšiauriai, meluoja, vagia, vartoja svaiginančias medžiagas, nejaučia kaltės jausmo.
• Ribinis asmenybės sutrikimas - neretai jaučia tuštumos jausmą, kad yra palikti likimo valiai, nemylimi, nepriklausomai nuo to, ar turi šeimos ir draugų palaikymą, ar ne. Sunkiai tvarkosi su stresą keliančiomis situacijomis, dažnai elgiasi rizikingai ir impulsyviai, gali patirti paranojos epizodus.
• Histrioninis asmenybės sutrikimas - šį sutrikimą turintys asmenys dažnai dramatišku ir provokuojančiu elgesiu siekia gauti daugiau dėmesio. Jie yra lengvai paveikiami kitų žmonių, labai jautrūs kritikai ir nepritarimui.
• Narcisistinis asmenybės sutrikimas - asmenys, turintys šį sutrikimą, mano, kad yra svarbesni už kitus, dažnai stipriai pagražina savo pasiekimus, yra linkę girtis savo patrauklumu ir sėkme.
• Vengiančiojo tipo asmenybės sutrikimas - šį sutrikimą turintys asmenys dažnai jaučia nepilnavertiškumo, neadekvatumo jausmą, mano, kad yra nepatrauklūs. Ilgai atsimena kritiką, vengia naujų ir nepažįstamų veiklų ar žmonių.
• Priklausomas asmenybės sutrikimas - šie asmenys yra stipriai priklausomi nuo kitų žmonių, nes mano, kad tik jų pagalba gali pasiekti emocinę ir fizinę gerovę. Dažniausiai vengia būti vieni, jiems visada reikia pritarimo ir pagalbos priimant sprendimus. Yra labiau linkę kentėti ir toleruoti fizinį ir psichologinį smurtą.
• Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas - turi nuolatinį tam tikros tvarkos poreikį, tvirtai laikosi taisyklių, jaučiasi itin nemaloniai, kai nepasiekia nustatyto tobulumo.

Asmenybės sutrikimų gydymas

Patikimai diagnozuoti asmenybės sutrikimus yra sudėtinga. Dėl to būtina atlikti kruopščią specialisto vedamą diagnostiką. Gydymas priklauso nuo asmenybės sutrikimo tipo ir sunkumo. Psichoterapija gali labai padėti suprasti ir valdyti sutrikimo simptomus bei elgesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.

Kiti psichikos sutrikimai

Be jau aptartų sutrikimų, egzistuoja ir daugybė kitų psichikos sutrikimų, kurie gali paveikti žmogaus gyvenimą.

Demencija (F00-F03)

Tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.

• Alzheimerio (Alzheimer) liga yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
• Kraujagyslinė demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas.
• Hantingtono (Huntington) liga paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje.
• Parkinsono (Parkinson) liga Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone.

Amnezinis sindromas

Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.

Delyras

Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.

Organiniai haliucinaciniai sutrikimai

Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.

Katatoniniai sutrikimai

Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.

Kliedesiniai sutrikimai

Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.

Nuotaikos (afekto) sutrikimai

Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.

Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai

Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.

Lengvas kognityvinis sutrikimas

Tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima. Šie simptomai yra nepakankami demencijos (F00-F03) arba delyro (F05) diagnozėms nustatyti. Ši diagnozė turi būti nustatoma tik esant ryšiui su somatine patologija ir neturi būti naudojama, jei yra bet kuris psichikos ar elgesio sutrikimas, klasifikuojamas F10-F99.

Organinis asmenybės sutrikimas

Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai.

Poencefalitinis sindromas

Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukelti sutrikimai (F10-F19)

Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne).

• .0 Ūmi intoksikacija Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos.
• .1 Žalingas vartojimas Tai psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai.
• .2 Priklausomybės sindromas Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
• .3 Abstinencijos būklė Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo.
• .4 Abstinencijos būklė su delyru Tai būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena (žr. .3) yra komplikuota delyru, aprašytu F05.-. Gali būti ir traukulių.
• .5 Psichozinis sutrikimas Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės.
• .6 Amnezinis sindromas Tai sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu.
• .7 Rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga.

#

tags: #psichologiniai #sutrikimai #liga