Įvadas
Šiandieninė visuomenė vis dažniau atkreipia dėmesį į vyrų psichinę sveikatą ir emocinius iššūkius. Straipsnyje remiamasi psichoterapeutų įžvalgomis, ekspertų nuomonėmis ir tyrimų duomenimis, siekiant atskleisti sudėtingą vyrų emocinio pasaulio paveikslą, nagrinėjant vienišumo epidemiją, lyčių stereotipų įtaką, emocinio raštingumo svarbą ir pagalbos būdus.
Vienišumo Epidemija: Bendras Iššūkis Vyrams ir Moterims
Nors kartais manoma, kad vienišumas yra išskirtinai vyrų problema, tyrimai rodo, kad tiek vyrai, tiek moterys patiria vienišumo jausmą maždaug vienodai. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis atkreipia dėmesį, kad vienišumas yra subjektyvus jausmas, nepriklausantis nuo fizinės vienatvės. Žmogus gali gyventi vienas, tačiau būti socialiai aktyvus, arba atvirkščiai - būti tarp žmonių ir jaustis vienišas. Lyčių lygybės ekspertė Virginija Jurėnienė teigia, kad vienišumas yra postmodernios ir urbanizuotos visuomenės ypatumas, kurioje individualizmas yra svarbesnis už bendruomeniškumą.
Vis dėlto, V. Jurėnienė pastebi, kad bendruomeniškumas, kaip priešnuodis vienatvei, labiau reiškiasi tarp vyrų, ypač sporto, žvejybos, medžioklės ir organizacinėje veikloje. Donatas Nėnius iš dalies pritaria šiam teiginiui, tačiau atkreipia dėmesį, kad nors vyrų organizacijų yra daugiau, didžioji dalis vyrų niekur nedalyvauja, o moterų susibūrimai dažnai būna mažesni ir neregistruoti. Miroslavas Filistovič apibendrina, kad artumas svarbus visiems, tiesiog skiriasi kelias į jį: vyrams bendrystė dažnai gimsta per veiklą, o moterims - per atvirumą ir pokalbius apie emocijas.
Emocinis Raštingumas: Naujas "Cool"
Agnė Večkytė pastebi, kad vyrai dažnai neturi įrankių ir emocinių resursų įvardyti savo psichologines problemas, įskaitant vienišumo jausmą. Tačiau ji džiaugiasi, kad situacija gerėja, ypač tarp jaunosios kartos, kuri turi turtingesnį emocinį žodyną. A. Večkytė teigia, kad vyresni žmonės kartais neturi įgūdžio įvardinti savo jausmus, dažnai atsakydami "gerai" arba "blogai" į klausimus apie jų savijautą.
D. Jakučionis akcentuoja, kad emocionalumas ir emocinis raštingumas nėra tas pats. Emocinis raštingumas - tai gebėjimas ne tik jausti emocijas, bet ir mokėti jas reguliuoti, išreikšti adekvačiai ir nepasiduoti impulsams. Jis pabrėžia, kad norint tapti emociškai raštingesniems, reikia atsirinkti svarbiausią informaciją ir eiti saviugdos keliu mažais žingsneliais. Daug kas susiję su vaikyste - tai, kas išmokstama vaikystėje, vėliau lengvai taikoma automatiškai.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo iššūkiai: Dovilės Varkalienės pagalba
M. Filistovič skatina žmones prisiimti asmeninę atsakomybę ir pokytį pradėti nuo savęs, pasinaudojant didžiule pasiūla visuomenės sveikatos biurų, programų, mokymų ir kultūrinių renginių, susijusių su psichikos sveikata. Tačiau jis apgailestauja, kad vyrai retai lankosi tokiuose renginiuose.
Lyčių Stereotipai ir Emocinė Žala
Lyčių stereotipai formuoja sunkiai įgyvendinamus lūkesčius, kokiais vyrais ir moterimis "turėtų" būti, o tai sukelia psichologinę žalą. V. Jurėnienė džiaugiasi, kad Lietuvos visuomenė vaduojasi iš šių stereotipų, slinkdama abiejų lyčių lygiavertiškumo, lygiateisiškumo ir savirealizacijos link. Ji teigia, kad visuomenė tampa žymiai atviresnė ir emociškai brandesnė.
Tačiau mokslininkė įžvelgia ir Lietuvos visuomenės įstrigimą - modernėja, bet vis dar išlaiko dalį tradicinio mąstymo. Apklausos rodo, kad abi lytys vis dar trokšta daug pinigų, o tai nėra postmodernios visuomenės bruožas, kur savirealizacija ir humanistiniai idealai yra svarbesni.
Vyrų Emocijų Slopinimas: Priežastys ir Pasekmės
Psichiatras A. Tamašauskas atkreipia dėmesį į tai, kad vyrai dažnai slopina emocijas dėl socialinių nuostatų, kurios teigia, kad kai kurios emocijos, pavyzdžiui, pavydas, baimė, nevisavertiškumas, liūdesys, pyktis, nerimas ir bejėgiškumas, yra nepriimtinos. Jis pastebi, kad vyrai dažnai sako "man viskas gerai", nors jaučiasi nelaimingi, arba "aš nepykstu", nors viduje kunkuliuoja. Jis įvardija kultūrinį santūrumą kaip vieną iš emocijų raiškos priežasčių.
A. Tamašauskas aiškina, kad emocijų neigimas negatyviai veikia santykius, iškraipo santykių realybę. Jeigu žmogui kas nors nepatinka santykiuose, jis negali to pasakyti partneriui, todėl jausmai išreiškiami nesąmoningai veiksmais, pavyzdžiui, piktu komentaru, užmiršimu, pavėlavimu į susitikimą. Tai gali sukelti akumuliuojančius konfliktus.
Taip pat skaitykite: Darnių santykių kūrimo principai
Emocijų slopinimas, pasak A. Tamašausko, veda prie tokių psichikos sutrikimų kaip depresija, nerimas, nemiga, psichosomatinių sutrikimų. Geriausias pagalbos būdas - įvardinti ir suprasti savo emocijas.
Pagalba Vyrams: Žmogiškumas ir Saugumas
D. Nėnius teigia, kad vyrams tereikia paprasto žmogiškumo - išklausyti ir išgirsti vyrą, reaguoti ne į tai, ką pats žinai ar kuo nori pasigirti, nedalyti patarimų, bet tiesiog išgirsti patį žmogų. Jis pabrėžia, kad labai svarbu nesustabdyti vyrų, kai jie pradeda kalbėti. Jiems reikia saugios aplinkos, kurioje nėra gandų ar apkalbų.
A. Tamašauskas pastebi, kad dalis vyrų skirtingai reaguoja į psichoterapeutes moteris ir psichoterapeutus vyrus, nes jiems gėda atsiskleisti specialistei moteriai, nes tada jaustųsi dar labiau pažeminti. Jis atkreipia dėmesį, kad netgi vyrų ir moterų lūkesčiai psichoterapeuto kabinete skirtingi. A. Tamašauskas teigia, kad galimybės atsiskleisti vyriškoje draugystėje yra ribotos, nes vyriška draugystė dažniausiai koncentruojasi į tam tikrą veiklą, kuri užgožia emocinius dalykus. Alkoholis dažnai tampa būdu tvarkytis su emocijomis.
A. Tamašauskas teigia, kad pats kreipimasis į psichiatrą daugeliui jau rodo silpnumą, sunku tam pasiryžti. Jis siūlo suvokti, kad tu esi žmogus, nemokantis kalbos, kurią tau reikėtų išmokti, kad galėtum gerai komunikuoti, neturintis tam tikrų įrankių, kurių tau nesuteikė tėvai, visuomenė, kultūra, bet dabartiniame pasaulyje tau jų reikia.
Smurtas Šeimoje: Ne Tik Moterų Problema
Psichologė O. Liutkevičienė vadovauja Vyrų krizių centrui, kuriame teikiama pagalba vyrams, išgyvenantiems skausmingą skyrybų procesą, kovojantiems dėl teisės globoti vaikus, turintiems priklausomybių ar netekusiems darbo. Ji tikina, kad vyrų kreipiasi tiek, kad visų ten dirbantys specialistai net negali priimti, ir jų nuolat daugėja. O. Liutkevičienė sako, kad visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad „stiprioji lytis“ su savo psichologinėmis problemomis turėtų tvarkytis pati, tačiau ji su šiuo požiūriu nesutinka ir teigia, kad vyrai yra visiškai niekuo neišsiskirianti iš kitų socialinė grupė - jie gali sirgti depresija, pergyventi dėl vaikų, liūdėti, jaustis nesuprasti ir patirti moterų smurtą.
Taip pat skaitykite: Laurinėnienės metodai
O. Liutkevičienė konstatuoja, kad jeigu vyras pasako, jog gavo nuo moters, pavyzdžiui, į kaulus, tai į jį žiūrima kitaip: koks tu vyras, moteris tave primušė? Dėl tokio požiūrio 90 proc. vyrų nekalba apie tai, o tie keli procentai, kurie prakalba, susilaukia visko. Ji tikina, kad vyrai moterų fizinį smurtą patiria rečiau - dažniau taikomas psichologinis smurtas.
Advokatas Albertas Bandžius, susidūręs su smurtu šeimoje, pasakoja apie priekaištus, kurie vėliau peraugo į kur kas rimtesnius dalykus. Jis teigia, kad konfliktuodavo dėl pačių menkiausių dalykų, o vėliau į konfliktą buvo įtraukti ir jo vaikai.
O. Liutkevičienė sako, kad panašūs atvejai dažnai nuveda iki negrįžtamų pasekmių - dauguma vyrų pakrikus santykiams dar bando kovoti, tačiau labai dažnai atsitinka, kad po to jie nuleidžia rankas ir grimzta į alkoholio liūną ar suserga depresija. Dėl šios priežasties ji teigia matanti ryšį tarp vyrų patiriamo smurto ir alkoholizmo mastų.
Kaip Išeiti iš Užburto Baimės ir Skausmo Rato?
Smurtas šeimoje gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, žodiniu, ekonominiu, socialiniu ir seksualiniu smurtu. Psichologinė prievarta prieš vaikus yra mažiausiai pastebima, tačiau ją paprastai lydi kitų formų prievarta.
Norint kovoti su smurtu šeimoje, galima kreiptis į intervencijos centrus, skirtus asmenims, kuriems gresia smurtas šeimoje, kur teikiama socialinė ir teisinė parama bei psichologinė pagalba. Psichoterapija gali padėti suprasti, kaip veikia jūsų santykių dinamika, ir suaktyvinti vidinius išteklius bei pasitikėjimą savimi. Internetinė psichoterapija suteikia galimybę susisiekti su ekspertu, turinčiu patirties smurto artimoje aplinkoje tema, iš bet kurios interneto vietos.
tags: #psichoterapeute #atskleide #kaip #vyrai