Užspaustos emocijos gali tyliai, bet galingai valdyti mūsų gyvenimus. Laimei, turime natūralius emocijų paleidimo mechanizmus, tokius kaip juokas, ašaros, riksmas, kalbėjimas, judėjimas ir miegas. Tačiau polinkis slopinti jausmus dažnai kyla iš vaikystės patirties, kai nuolat girdime "neverk", "patylėk", "nusiramink". Nors emocijų slopinimas kartais neišvengiamas, svarbu atsiminti, kad emocijos yra energija, kuri turi būti išreikšta. Užspaustos emocijos gali išsunkti jėgas, sutrikdyti pusiausvyrą, susilpninti imunitetą ir padidinti nerimą, stresą bei depresiją. Jos taip pat gali neigiamai paveikti savęs suvokimą, santykius su kitais ir paskatinti destruktyvų elgesį stresinėse situacijose.
Klinikinė psichologė Beth Jacobs pabrėžia, kad laikas neišgydo užspaustų emocijų. Vietoj to, kad leistume sau išgyventi skaudžią patirtį, mes bandome nuslopinti nemalonius jausmus per darbą, maistą, žalingus įpročius ar kitas veiklas, nukreipiančias dėmesį nuo nuoskaudų. Somatinio patyrimo terapijos kūrėjas dr. Peteris A. Levine’as teigia, kad stresinėje situacijoje kūnas sukaupia energiją, kuri paruošia mus reaguoti į grėsmę. Nesvarbu, ar emocijas patyrėme vakar, ar vaikystėje, jos niekur nedingsta. Pasak S. Salow, kaskart slopindami emocijas, atveriame kelią protui projektuoti praeities nuoskaudas į dabartį ir ateitį.
Trumpalaikis emocijų slopinimas nėra žalingas, jei vėliau sugrįžtame jas išgyventi, priimti ir paleisti. Tačiau dažnai susidūrę su negatyviomis emocijomis, tinkamai jų neišreiškiame ir nepaleidžiame. Dėl to jaučiamės išsiderinę net ir praėjus sunkiai situacijai.
Emocijų Paleidimo Būdai
Geriausias būdas išlaisvinti negatyvias emocijas - leisti sau visiškai jas išjausti, išbūti su jomis neužsiimant pašaline veikla. Šios technikos gali padėti sumažinti emocinį krūvį ir išlaisvinti užspaustus jausmus, nurimti, atsipalaiduoti, geriau suprasti save ir valdyti savo elgesį.
Kvėpavimo Pratimai
Kvėpavimas yra glaudžiai susijęs su emocijomis. Streso, įtampos ar nerimo metu kvėpuojame greitai ir negiliai, sulaikome kvėpavimą. Kvėpavimo pratimai gali padėti paleisti užgniaužtas emocijas. Galite naudoti įvairias kvėpavimo technikas, svarbiausia pasirinkti sau malonią praktiką ir ją atlikti reguliariai. Vienas paprasčiausių būdų: atsisėskite tiesiai, užsimerkite ir pradėkite lėtai, giliai kvėpuoti per nosį, įkvėpdami į pilvo sritį. Pajutus negatyvias emocijas (pyktį, liūdesį, pavydą ir kt.) kūno srityse kaip skausmą, spaudimą ar tempimą, pabandykite atrasti, kur jaučiate emocinį krūvį. Įsivaizduokite, kad su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu vis labiau atpalaiduojate tą vietą, pašalinate įtampą iš savo kūno.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Rašymo Terapija
Rašymo terapija yra lengvai prieinamas metodas, nereikalaujantis specialių rašymo gebėjimų. E. Sullivan teigimu, terapinis rašymas padeda atkurti proto, kūno ir dvasios ryšį. Išrašydami ranka tai, kas yra mūsų mintyse, įkūnijame vidinę patirtį. Vienas populiariausių terapinio rašymo metodų emocijoms paleisti yra vadinamasis laisvas rašymas arba „ryto puslapiai“. Jo esmė - į tuščią popieriaus lapą rašikliu išrašyti viską, apie ką galvojame, kaip jaučiamės. Tai gali būti tiek abstrakčios mintys, tiek detalus įvykių, emocijų, jausmų aprašymas. Rašant nereikėtų galvoti apie sakinių struktūrą, gramatiką, minčių logiką ar stilių. Svarbu tai daryti visiškai necenzūruojant, neribojant savęs, leidžiant natūraliai lietis mintims. Dažniausiai rekomenduojama šiai terapijai skirti 15-20 minučių arba rašyti tol, kol mintys ištuštėja. E. Sullivan priduria, kad nereikėtų nerimauti, jei išrašome itin nepriimtinas, gąsdinančias mintis - daug naudingiau jas pripažinti, negu visai apie jas negalvoti, išstumti iš savęs. Taip pat galite parašyti nuoširdų laišką praeities sau - ankstesnei savo versijai, kuri liūdėjo, pyko, buvo įskaudinta ar įžeista. Rašykite taip, lyg būtumėte geriausias savo paties draugas. Parodykite kitą medalio pusę, pagirkite, paskatinkite. Pasak mokslininkų Jameso W. Pennebakero ir Cindy K. Chung, kai žmonės savo emocines patirtis išreiškia jas išrašydami, jiems nebereikia jų slopinti, o jutiminės patirties įžodinimas paveikia suvokimą apie patirtus įvykius.
Sąmoningas Judėjimas
Bet kokia fizinė veikla skatina laimės jausmą keliančių hormonų endorfinų išsiskyrimą smegenyse, o judėjimo metu pakilusi kūno temperatūra sumažina fizinį emocinio krūvio pojūtį. Ugdomojo vadovavimo trenerė S. Salow tikina, kad užspaustos emocijos yra mūsų kūnuose įstrigusi energija, kurią galime išlaisvinti sąmoningai judėdami. Sąmoningu judėjimu galime užsiimti tiek vaikščiodami, tiek atlikdami tempimo pratimus. Pavyzdžiui, galite išbandyti intuityvaus judėjimo šokį. Raskite vietą, kur būsite netrukdomi, užsimerkite ir pradėkite judėti pagal muzikos ritmus ar širdies balsą. Judėkite be jokios struktūros, natūraliai ir laisvai, leisdami savo kūnui jus vesti į judesio kelionę. Galite suktis, šokinėti, kratytis, su kiekvienu iškvėpimu išleisti garsus, dūsauti ar rėkti. Judesiais įkūnykite patiriamas negatyvias emocijas ir įsivaizduokite, kaip jas paleidžiate. Negalvokite apie tai, kaip atrodote, kad ir kaip iš pradžių jaustumėtės keistai, nepatogiai ar kvailai. K. Vincent tikina, kad sąmoningai judėdami savo kūne sukuriame saugią erdvę susikaupusioms emocijoms paleisti.
Meditacija
Meditacija ugdo gebėjimą išbūti jaučiant diskomfortą, nesusitapatinant su juo. Meditacijos praktikų metu, būdami visiškoje ramybėje ir tyloje, koncentruodamiesi į kvėpavimą ar tiesiog stebėdami mintis, kūno pojūčius, mokomės atpažinti ir transformuoti negatyvias emocijas. Anot emocinio įgalinimo trenerio Danielio Dzikowskio, nebūtina turėti meditavimo patirties, kad pavyktų šia praktika išsilaisvinti iš emocijų. Tereikia susikurti tylią ir atpalaiduojančią erdvę, patogiai, tiesiai atsisėsti, užsimerkti ir leisti mintims tekėti natūralia vaga. Emocinio įgalinimo treneris D. siūlo tokį emocijų paleidimo algoritmą:
- Susitelkite į savo būseną ir atsakykite į klausimą: kokia situacija, žmogus ar kitas stresą keliantis veiksnys sužadino jumyse negatyvias emocijas? Kaip tai nutiko? Kas už tai atsakingas? Prisiminkite, kad visi nemalonūs pojūčiai, emocijos ar jausmai kyla iš jūsų pačių.
- Priimkite visus šiuo metu patiriamus jausmus, emocijas ir jų sukeliamus kūno pojūčius. Nenuvertinkite, nenuneikite jų. Priimkite juos kaip vienodai svarbius, kaip jūsų dabartinės būsenos dalį.
- Ramiai sėdėdami ir stebėdami tai, kas vyksta jumyse, leidžiate pasireikšti visoms emocijoms ir jausmams, kurie yra jūsų patirtyje. Leiskite savo emocijoms stiprėti arba silpnėti ir stebėkite jas tarsi iš kito žmogaus perspektyvos. Stebėtojo pozicija leidžia neprisirišti prie istorijos, kurią priskyrėte tam tikrai emocijai, ir padeda žvelgti į patiriamas emocijas objektyviai.
- Paskutinio žingsnio etape emocinis paleidimas įvyksta automatiškai - jums nereikia nieko daugiau daryti. Sąmoningumas emocijų atžvilgiu, jų priėmimas ir leidimas sau jas išgyventi padeda natūraliai paleisti emocijas.
Emocijų Paleidimo Treneris: Tadas Rakauskas
Tadas Rakauskas yra emocijų paleidimo metodo treneris, projekto TuTikraiGali.lt autorius ir įkūrėjas. Jis padeda žmonėms paleisti negatyvius jausmus, vaikystėje aplinkos įdiegtus įsitikinimus ar skaudžius praeities prisiminimus. Tai blogų emocijų sutramdymas, kad atsirastų vietos gerosioms. Tadas tiki, kad laikas bėga greitai ir kad net pats ilgiausias gyvenimas prabėgs dar greičiau, todėl reikia laiką leisti prasmingai.
Prieš septynerius metus Tadas nusprendė keisti savo gyvenimą. Jis nežinojo, kaip tiksliai tai padaryti, nei kiek laiko reikės, bet aiškiai suprato, jei pats nepasikeis - nieko gero nebus. Tada jis buvo neseniai išmokęs emocijų paleidimo metodo, kuriuo buvo paleidęs įprotį vartoti alkoholį ir matė, kad metodas veikia. Jis jam jau tada padėjo labiau atsipalaiduoti, bet norėjosi daugiau. Dėl šios priežasties jis išėjo iš darbo, pardavė mašiną, pamelavo mamai, kad važiuoja į dviejų savaičių stovyklą ir išvažiavo gyventi į Palangą. Gyveno ten 7 beprotiškus mėnesius, maždaug po 10 valandų kiekvieną dieną paleidinėdamas savo negatyvias emocijas, mintis, ribojančius įsitikinimus, bandydamas rasti save. Sėsdamas medituoti sau sakydavo, kad einu į laboratoriją. Turėjo tris draugus iš Palangos ir Klaipėdos, su vienu iš jų susitikdavo kartą per savaitę.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Per pirmą paleidinėjimo išbandymą Tadas patyrė kažką nerealaus. Rodėsi, kaip banga ištirpo jūroje - susiliejo su aplinka, su tuo, kas jį supa, užtilo protas, jausmai, pajuto meilę ir kaip viskas tarpusavyje susiję, tarytum viena. Visiškos laisvės jausmas. Kuo daugiau negatyvių emocijų paleisdavo, tuo didesnę vidinę laisvę jautė. Po visų praeities vidinių audrų, ta vidinė laisvė, ramybė, proto tyla, kurią patyrė emocijų paleidimo metodo dėka, stipriai traukė jį.
Tadui labiausiai trukdė senas mąstymas ir seni įpročiai: noras sėdėti prie interneto (prašė, kad jo nebūtų bute), baimė, kad susigadins gyvenimą (visai nepagrįsta), baimė, ką pagalvos draugai. Kai buvo blogai ir nebežinojo, ką daryti, parašė laišką vyrui, kuris moko šio metodo už Atlanto. Už kelių dienų susiskambino ir kiek daugiau nei valandą kalbėjo telefonu - jis atsakė į klausimus ir motyvavo tęsti tai, ką pradėjo.
Po šio iššūkio Tadas visiškai pasikeitė. Pasikeitė savijauta, mintys, mąstymas. Suprato, ką nori veikti savo gyvenime. Atsirado daugiau pasitikėjimo, meilės sau ir gyvenimui, atsirado nepaaiškinamos laimės priepuoliai, kai yra laimingas tiesiog be priežasties. Išmoko, kaip naudojant emocijų paleidimo metodą pasiekti savo tikslus, susijusius su santykiais, savijauta, pinigais ir net sveikata. Svarbiausia, kad ne tik suprato, bet ir praktiškai taikydamas sau įrodė, kad emocijų paleidimo metodas veikia. Todėl dabar, kai daro emocijų paleidimo programas ar konsultuoja žmones, žino, ką daryti, kad besikreipiantieji pas jį gautų norimus rezultatus.
Tadas pataria žmonėms, kurie norėtų pakartoti jo nuotykį, susipažinti su kuo nors, kas yra kažką panašaus daręs ir su juo periodiškai bendrauti iššūkio metu. Rezultatai būna geresni, kai turi žemėlapį su keliu į tikslą ir žinai, ką darai.
Tadas Rakauskas yra emocijų paleidimo metodo treneris, kurio metodo efektyvumą 2010 m. patvirtino Harvardo universiteto mokslininkai. Šio metodo pagalba Tadas padeda žmonėms PAŠALINTI ribojančius įsitikinimus, emocinius blokus, neigiamas mintis, vaikystėje tėvų įdiegtas programas ir skaudžius praeities prisiminimus.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Emocijų Paleidimas Santykiuose
Emocijų paleidimo treneris ir konsultantas Rytis Lukoševičius teigia, kad kertinė gerų santykių taisyklė - visu šimtu procentų prisiimti už juos atsakomybę. Santykį galima suprasti kaip mūsų istorijų ir prisiminimų apie tam tikrus žmones visumą. Kai turime gerus prisiminimus su maloniomis emocijomis, tuomet sakome, jog mūsų ryšys su tais žmonėmis - labai geras, ir atvirkščiai. Gebėdami atsipalaiduoti ir paleisti emocijas, radikaliai keičiame santykį savo viduje, jo vertinimą ir emocinę būklę. Imame žmogų priimti tokį, koks jis yra. Su laiku poros, susipažinusios su emocijų paleidimu, išgyvendina dalykus, dažnai griaunančius tarpusavio ryšį: nesikalbėjimą, tam tikrų temų vengimą. Su atsakomybe ateina laisvas, sąmoningas pasirinkimas mylėti kitą, o ne laukimas, kol jis pasikeis. Renkamės mylėti, todėl paleidžiame norą pakeisti šalia esantį žmogų.
Kuo stipriau mylime save, tuo mažiau reikalaujame iš aplinkinių, esame jiems atlaidesni. Daugelis dalykų, dėl kurių nemažai žmonių pykstasi ir nesutaria, staiga pasidaro nesvarbūs.
Tačiau kartais santykiai pašlyja, žmonės nutolsta, ypač jeigu santykiuose vyrauja smurtas, pažeminimai, nepagarbus elgesys. Tie, kurie buvo įpratę visiems įtikti, atradę meilę ir ramybę viduje, pradės pastovėti už save. Staiga atgavę savo nuomonę, jie gali sulaukti nusiskundimų, kad tapo kažkokie kitokie, kad nebedaro to, kas jiems liepta.
Mylinčio save žmogaus neišeina tiesiogiai ir bukai valdyti, gąsdinti, manipuliuoti per baimę, gėdą, pažeminimą ir skausmą. Toks žmogus turi laisvę rinktis. Disciplina yra meilės sau išraiška. Ji padeda siekti tikslų dėl savęs, pavyzdžiui, keltis 6 valandą ryto, nes rytais pabūti tyloje man galbūt yra labai gera. Ji padeda eiti rytais į darbą dėl savęs, o ne darbdavio - juk noriu turėti pinigų, už kuriuos galėčiau išlaikyti savo šeimą. Mes įgyvendiname savo siekius pasinaudodami savidisciplina kaip įrankiu.
Kai tampa nebaisu kalbėtis nuoširdžiai apie tai, kas iš tiesų skauda, nebaisu ir veltis į konfliktus, nes iškart po jų vyks pažiūrėjimas į save, galbūt pagalba vienas kitam, galbūt savarankiškas procesas, kuris leistų konflikto priežastis transformuoti - nesvarbu, ar per vieną kartą ar ilgiau. Emocijų paleidimas į tarpusavio bendravimą įneša gerokai daugiau drąsos ir tikrumo.
Pokyčių Baimė
Emocijų paleidimo treneris, pokyčių konferencijos „Išdrįsk pradėti“ lektorius Rytis Lukoševičius pastebi, kad dažnai norime kažkokio pokyčio ar bent jau teigiame, kad norime gyventi kitaip, tačiau nieko naujo nesimokome. Daugelis susiduria su baime, kurią atneša pokytis, tuo neapibrėžtumo jausmu, abejonėmis, ar tikrai bus geriau, ar teisingai pasirinkau. Baimė keistis kyla iš pačios pokyčio idėjos, kurią turime savo viduje. Aš žinau, kas esu, ir kartu bijau prarasti senąjį aš. Viena vertus, noriu pokyčio, kita vertus, jį sabotuoju ir stabdau, neleisdamas jam vykti.
Pokyčio baimė visuomet reiškiasi per pasipriešinimą bet kokiai naujai idėjai. Tik sena yra saugu. Idėjų lygmenyje, mūsų pasąmonėje užfiksuota, kad pokytis atneš mirtį. Išlikimo mechanizmas, pasąmoniniai instinktai sukelia baimę ir mus stabdo.
Reikia keisti paties pokyčio koncepciją - suvokti jį kaip naują galimybę, požiūrį, kuris nesunaikina senojo aš, o tiesiog praplečia jį. Kuomet žmogus keičia suvokimą, kas yra pokytis, sąmoningai sau primena - aš tik augu ir plečiuosi, tuomet ir dingsta baimė, vidinis pojūtis, kad kažką prarasiu. Atsiranda atsipalaidavimas ir naujas dalykas tampa nebenaujas. Net jei jo dar ir nepatyriau fiziškai, proto lygmenyje jau praplėčiau savęs suvokimą, pasakojimą savęs, kas esu.
Jeigu žmogus savyje turi istoriją, kad aš esu lankstus ir lengvai prisitaikau prie pokyčių, jis niekuomet neturės pokyčių baimės, nepriklausomai nuo gyvenimo tarpsnio.
Ne aplinkiniai mums trukdo keistis, bet mes patys varžome save. Vienas iš būdų treniruoti save pokyčiui: kasdienėse situacijose, kuriose elgiamės dažniausiai taip, kaip esame įpratę, užduoti sau klausimą: ką darytų ne aš? Jei suteikiame sau leidimą pabūti keistesniais, kitokiais nei įprastai, net ir kasdienėse situacijose atrastume labai įdomių ir kūrybiškų sprendimų, kurie nustebintų, o kartu ir išlaisvintų mus nuo mūsų pačių.
Emocijų Paleidimo Technika: Interviu Su Tadu Rakausku
Žurnalistė iš žurnalo „Raktas“ ėmė interviu iš Tado Rakausko apie emocijų paleidimo techniką, kas tai yra, kuo ji žmogui gali padėti ir netgi darė emocijos paleidimo praktiką.
Tadas papasakojo, kaip atrado emocijų paleidimo techniką. Nuo vaikystės labai bijojo žmonių. Ši jo bendravimo baimė atsiskleisdavo ir draugų kompanijoje - būdavo tylus. Siekdamas pabėgti nuo visų jam ramybės nedavusių baimių, kompleksų ir nepasitikėjimo savimi, paauglystėje pradėjo vartoti alkoholį. Baigęs studijas pajuto dar didesnę beprasmybę. Nors pradėjo dirbti gerai apmokamą darbą pagal specialybę, ir toliau visko bijojo, vengė bendravimo, žmonių, atsakomybės darbe… Pradėjo dar intensyviau ieškoti būdo, praktikos, galinčios jam padėti. Po kiek laiko draugas pasiūlė jam išbandyti emocijų paleidimą ir parodė, kaip tai daryti. Per dvi dienas intensyvios meditacijos jam pavyko pasiekti užsibrėžtą tikslą. Vėliau pradėjo jį taikyti, siekdamas pagerinti santykius su tėvais. Santykiai su jais pradėjo gerėti labai iš lėto, tačiau dabar nuolat stebisi tuo, kaip gerai sutaria. Mes esame atviri, bendraujame draugiškai. Atrodo, keičiantis man, keitėsi ir mano tėvai. Šiandien jaučiu jiems stiprią meilę, padėką ir pagarbą. Emocijų paleidimo techniką taikiau ir santykiuose su merginomis. Paleidęs savo baimes ir pyktį, susiradau merginą, o šią vasarą ją vedžiau. Nuostabiausia tai, kad dirbant su savimi, savo emocijomis, meilė tampa vis gilesnė. Po kurio laiko supratau, kad man labai tinka šis metodas, kad man patinka jį praktikuoti. Nuolat važinėju į metodo tobulinimo stovyklas, ten vyksta intensyvus darbas su savimi ir, galiausiai, nutariau savo atradimu ir patirtimi pasidalinti su kitais. Tuomet sukūriau internetinį tinklalapį (www.TuTikraiGali.lt) ir maždaug prieš trejus metus pradėjau organizuoti emocijų paleidimo technikos mokymus.
Emocijų paleidimo gebėjimas žmogui yra natūralus, įgimtas. Visi maži vaikai labai lengvai paleidžia emocijas. Suaugusiojo supykdytas vaikas po poros minučių to gali netgi neatsiminti ir toliau ramiai žaisti bei tyrinėti pasaulį. Iš tiesų sveikas ir veiksmingas būdas, padedantis harmonizuoti savo jausmus, yra transformuoti juos iš vidaus. Tai galima padaryti daugybe skirtingų būdų: praktikuojant įvairias meditacijos formas, sportuojant, užsiimant joga ir t. t.
Emocijų paleidimo techniką prieš keturiasdešimt metų sukūrė fizikas Lesteris Levinsonas. Būdamas mokslininkas, Lesteris Levinsonas jautė norą kelti klausimus ir ieškoti atsakymų. Jis pradėjo intensyviai galvoti, kodėl atsidūrė tokioje situacijoje. Pradėjęs galvoti apie tai, kas yra laimė, Lesteris pirmiausiai pagalvojo, kad buvo laimingiausias tada, kai jį mylėjo merginos. Tada Lesteris suprato laimingiausiu jautęsis tada, kai mylėjo pats. Ir atvirkščiai, kai fizikas mylėjo, visos gyvenimo sritys, taip pat ir sveikata, buvo harmoningos. Tokiu būdu Lesteris Levinsonas per tris mėnesius visiškai pasveiko ir sveikas, sportuodamas visaverčiai gyveno dar keturiasdešimt du metus.
Dažniausiai žmonės linkę įsitverti savo jausmų ir jų kuo stipriau laikytis. Pavyzdžiui, supratęs turintis baimę, žmogus nuolat save kaltina, nusivylęs klausia savęs: „Kodėl aš bijau?“ Tačiau taip jis tik dar tvirčiau laikosi savo problemos. Emocijų paleidimo technikoje egzistuoja tam tikri klausimai, kurių žmogus turi savęs paklausti. Kartais galima paleisti ir nieko savęs neklausiant, o tiesiog pastebėjus, kad nesame tas jausmas. Padeda supratimas, kad emocija - tai tiesiog kažkas, kas atėjo, tačiau mes neturime to įsitverti. Emocijos - tarsi bangos jūroje, jos ritasi į krantą, tačiau tuoj pat sugrįžta atgal. Taip iš pasąmonės susirenkame visus su tam tikru klausimu susijusius įsitikinimus. Taip pat galime tiesiog pasveikinti jausmus, kuriuos jaučiame. Viduje kovodami su savo emocijomis, jas stipriname, todėl niekada nelaimėsime šios kovos. Ilgainiui praktikuojant ir vis labiau pažįstant save, galima užduoti ir kitokius, savo sugalvotus, improvizuotus klausimus, padėsiančius paleisti emocijas priimtiniausiu būdu.
Viena priežasčių, kodėl žmonėms pavyksta paleisti emocijas, nes jie supranta, kaip sunku jų laikytis, ir kaip gera, kaip lengva paleisti. Manydami, kad tam tikras jausmas yra problema, tarsi su juo susitapatiname. Mes nesame mūsų mintys ir jas paleisdami pamažu grįžtame į save, todėl jaučiame vis daugiau gerų jausmų, kurių visada ir siekiame. Ši praktika tokia nesudėtinga ir tokia veiksminga būtent todėl, kad ji yra visiškai natūrali mūsų prigimčiai.
Praktikos rezultatas labai priklauso nuo žmogaus, jo patyrimo, užsiimant dvasiniais ir saviugdos aspektais, įgytų žinių, aplinkos, kurioje jis augo, jo charakterio… Todėl kiekvienu atveju viskas labai skirtinga. Jeigu paleistos emocijos sugrįžta, vadinasi, pasąmonėje kažkokia jų dalis, tas įsitikinimas, ta energija dar liko. Vienose situacijose žmogui užtenka paleisti vieną kartą, o kitais atvejais reikia ir kelių dienų ar dar ilgiau trunkančio paleidimo. Tai priklauso ir nuo emocijos stiprumo.
Emocijų paleidimo metodas nėra skirtas diagnozuoti arba gydyti ligas. Tačiau žmonės, kurie paleidžia su negalavimu susijusias emocijas (ligą, kuria serga, stresą, pyktį, viduje susikaupusią įtampą, nepasitenkinimą), dažnai pradeda sveikti. Emocijų paleidimo techniką naudoja tie, kas siekia tapti sėkmingesni finansų, profesijos, santykių ir kitose srityse. Juk elgiamės taip, kaip jaučiamės. Jeigu jaučiame liūdesį, mūsų elgesyje tai atsispindės. Emocijų paleidimas tokiu pat principu veikia ir santykius. Santykiai labai priklauso nuo to, kaip nusiteikę juos pradedame ir puoselėjame - supykę ar su meile, supratimu ir atjauta. Tačiau, mano nuomone, pagrindinis paleidimo rezultatas - laimingesnis, sau ir gyvenimui daugiau meilės jaučiantis bei vidinės pilnatvės būseną išgyvenantis žmogus.
Mes paleidžiame tai, kaip jaučiamės, kaip reaguojame. Jeigu kažkas mus įžeidė, paleidžiame savo reakciją į šį įžeidimą, o ne patį įžeidimą. Siekiame būti laimingais, nepaisant išorės aplinkybių. Į visas situacijas paleisdami emocijas žvelgiame savo vidumi.
Pirmasis teigiamų pokyčių požymis - lengvumo jausmas viduje. Jį vieni jaučia silpniau, kiti - stipriau, tai priklauso nuo žmogaus ir aplinkybių. Taip pat, galvodamas apie situaciją, kurią paleido, žmogus gali jausti daugiau pozityvumo, lengvumo.
Neigiamos emocijos mus veikia destruktyviai. Pavyzdžiui, kaupdami negatyvias emocijas savo pasąmonėje, kišdami jas ten kaip pasenusius drabužius į tolimiausius spintos kampus, skatiname įvairių ligų atsiradimą - kūnas parodo mąstymo klaidas. Juk negatyvios emocijos mus labai apsunkina, sunku išgyventi, kai jos stiprios ir jų daug.
Tai, kaip išgyvename savo jausmus, priklauso nuo mūsų požiūrio, to, kokie esame, ir dažniausiai - nuo aplinkos, kurioje augome. Jeigu mūsų tėvai nuolat siekia viską kontroliuoti, yra pikti, užaugę kartosime jų mums įdiegtą elgesio modelį. Toks žmogus tam tikroje situacijoje jausis labiau įsitempęs, išgyvens stipresnį stresą nei kitas, augęs kitokioje aplinkoje, su atsipalaidavusiais ir pozityviais tėvais. Paleisdami stipresnes, lemtingas mūsų gyvenime emocijas, grįžtame į vaikystę ir ieškome šių destruktyvių emocijų šaknų, jų pradžios. Dar kartą išgyvendami nemalonią vaikystės situaciją, paleidžiame emocijas, kurias tuo metu jautėme.
Emocijų paleidimo techniką praktikuojantis žmogus iš tikrųjų tampa stabilesnis. Jis žino, ko nori, tiki savimi ir todėl gali sėkmingai siekti savo tikslų. Dažnai kažko tikimės iš artimo žmogaus, todėl labai jautriai reaguojame į jį ir jo veiksmus. Šį emocinį stabilumą išlaikyti įmanoma dirbant su savimi. Emocijų paleidimo techniką praktikuoju jau aštuonerius metus ir negaliu sakyti, kad nejaučiu neigiamų emocijų. Tiesiog leidžiu šioms emocijoms ateiti, būti ir praeiti. Noras kažką padaryti su šiomis emocijomis užrakina, įtvirtina jas mūsų viduje.
Neigiamų emocijų paleidimo reikiamybė žmogui suprantama natūraliai. Jis nori paleisti tai, kas verčia jį blogai jaustis. Kai jaučiame teigiamą emociją, norime jos laikytis, o tai mus įkalina, mes tampame nuo jos priklausomi. Įdomu ir tai, kad, paleidę teigiamą emociją, patirsime dar geresnę emociją. Tokiu būdu mes sau leidžiame būti dar laimingesniais, jausti dar daugiau meilės. Laikydamiesi teigiamos emocijos, dažniausiai ją siejame su išore. Pavyzdžiui, gerai jaučiamės tik žiūrėdami filmą.
Jeigu emocija mums nemaloni, jeigu ji sukelia problemų, reikėtų tai paleisti. Gyvenimas visada mums parodo, ką reikia paleisti.
#