Depresija - tai rimta emocinė būklė, kuri gali paveikti ne tik sergantįjį, bet ir jo artimuosius. Daugelis jaučiasi bejėgiais, tuomet kai mato, kaip mylimas žmogus kenčia, tačiau gera žinia yra ta, kad veiksmingas palaikymas gali būti raktas į geresnę savijautą ir gali padėti pradėti gijimo procesą. Šiame straipsnyje aptarsiu keletą būdų, kaip suteikti palaikymą artimam žmogui sergančiu depresija, nesvarbu, ar tai būtų draugas, šeimos narys, ar partneris. Svarbiausia atsiminti, kad depresija yra liga, supratimas ir kantrybė gali padaryti didelę įtaką tarpusavio santykiams, ryšio kūrimui ar jo nenutrūkimui.
Sergantys depresija žmonės pakliūna į padidintos savižudybių rizikos grupę. Iš tiesų dažnai tenka išgirsti, kaip apie depresija sergantį žmogų sakoma “neturi ką veikti”, “prisigalvoja ligų iš tingumo” ar ‘’negalima sau leisti šitaip apsileisti“. Iš tiesų - depresija nėra „išsigalvojimas“. Tai sunki, sekinanti liga, kuri iš žmogaus ne tik atima gyvenimo džiaugsmą, bet gali atimti ir norą gyventi.
Statistika rodo, kad sergančiųjų depresija, vienu ar kitu gyvenimo etapu bando nusižudyti. Tačiau kiek kitokia statistika byloja: sergantieji depresija retai iš gyvenimo išeina savo noru, vertus, tarp nusižudžiusiųjų - dauguma sergančių depresija. Gyventi nėra prasmės ir nėra dėl ko. Kaip tokiam žmogui padėti? Kaip užkirsti kelią nelaimei - savižudybei? Kaip laiku atpažinti depresiją? Labai svarbu jos išgirsti. Krizių akivaizdoje ketinimų pasitraukti iš gyvenimo gali padaugėti, įspėja ir mūsų šalies specialistai. Mūsų šalyje nusižudo daugiau nei 2 žmonės, o ypač didelė rizika kaimo gyventojų grupėje (beveik du kartus daugiau nusižudo kaimo gyventojų).
Suprantant Depresijos Esmę
Norint padėti artimam žmogui, kuris išgyvena depresiją, svarbu suprasti, kas šią būklę sukelia. Depresija dažnai kyla dėl įvairių veiksnių derinio - tai nėra vien tik laikinas liūdesys ar prasta nuotaika, kurią galima lengvai „išsklaidyti“. Depresija gali būti ilgalaikio streso, hormoninio disbalanso, genetinio polinkio, vaikystės traumų ar nesugebėjimo įveikti sunkių gyvenimo patirčių rezultatas.
Fiziologiniu lygmeniu depresiją gali lemti pokyčiai smegenyse. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms depresija gali būti susijusi su serotonino, dopamino ar noradrenalino - medžiagų, atsakingų už nuotaiką, energiją ir motyvaciją - disbalansu. Kai šie neurotransmiteriai veikia netinkamai, žmogus gali patirti ilgalaikį liūdesį, nuovargį, energijos stygių ir nesugebėjimą džiaugtis dalykais, kurie anksčiau teikė malonumą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresija taip pat gali būti giliai susijusi su praeities patirtimis. Pavyzdžiui, vaikystės traumos, kaip emocinis apleidimas ar psichologinė prievarta, gali palikti ilgalaikių randų, kurie vėliau sukelia depresijos simptomus. Taip pat yra genetinių veiksnių - kai kurie žmonės tiesiog turi polinkį į depresiją dėl savo genetinio paveldėjimo.
Depresija nėra žmogaus silpnumo ar vien tik „neteisingo mąstymo“ ženklas. Tai - sudėtinga liga, kuri reikalauja supratimo, empatijos ir kantrybės. Žinodami, kad depresija kyla dėl kompleksinių veiksnių derinio, galime geriau suvokti, kaip svarbu neskubinti žmogaus ir nesitikėti greitų rezultatų.
Visada kalbama apie rizikos grupes, t.y. arba užbėgti jai už akių. Išvardijome priežastys, kurios didina depresijos riziką. Gyvenimo gali ir iš pirmo žvilgsnio tam priežasčių neturintys žmonės.
Praktiniai Patarimai, Kaip Padėti Artimam Žmogui Su Depresija
Kai artimas žmogus, ar tai būtų jis, ar ji, išgyvena depresiją, vienas iš svarbiausių dalykų, kurį gali suteikti - tai kantrybė. Depresija dažnai būna lėta ir sudėtinga kelionė, kurioje nėra greitų sprendimų ar „stebuklingų vaistų“. Kartais jis / ji gali atrodyti lyg „užstrigęs (-usi)“ vietoje - nesijaučia geriau, nenori nieko veikti ar kalbėti apie savo jausmus. Svarbu suvokti, kad tai yra natūrali gijimo proceso dalis, ir spaudimas „jaustis geriau“ ar „ką nors daryti“ gali sukelti priešingą efektą.
Būti kantriam ir supratingam nereiškia, kad turi stengtis „išgelbėti“ ar „pataisyti“ savo artimąjį. Kartais geriausias būdas padėti yra tiesiog būti šalia, parodyti, kad Tu jo ar jos nevertinsi ir nieko nesitikėsi mainais. Leisk jam / jai suprasti, kad turi teisę jaustis taip, kaip jaučiasi, ir kad Tau rūpi nepaisant visų jo ar jos išgyvenimų. Tai suteikia sergančiam depresija saugios erdvės jausmą, kurioje galima būti savimi ir pasijusti suprastu (-a).
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Kaip Rodyti Emocinį Palaikymą: Konkretūs Žingsniai
- Priimkite depresiją kaip rimtą išgyvenimą: Supraskite, kad depresija yra reali ir dažnai stipriai varginanti liga. Venkite sakyti frazes, tokias kaip „visi kartais liūdime“ ar „tiesiog atsikratyk šio jausmo“. Vietoje to, sakykite: „Žinau, kad Tau tikrai sunku, ir noriu būti šalia, kad ir ką jaustum.“
- Leiskite žmogui pasirinkti, kada jis nori kalbėtis: Kai kurie žmonės depresijos metu gali jaustis geriau išsikalbėdami, bet kiti gali norėti išlaikyti distanciją. Pasiūlykite: „Jei kada norėsi pakalbėti, aš visada pasiruošęs (-usi) išklausyti be vertinimo.“ Jei žmogus nesijaučia pasiruošęs kalbėti, būkite kantrūs (-i) ir parodykite, kad esate prieinamas (-a), kai jam ar jai prireiks.
- Būkite kantrūs (-i) su lėtais pokyčiais: Depresijos gijimo procesas gali būti labai lėtas ir kartais net beveik nepastebimas. Jei matote, kad artimasis pradeda rodyti nors menkiausius žingsnius link pagerėjimo, pagirkite jį ar ją už šias pastangas. Pavyzdžiui, jei jis ar ji pagaliau susitvarkė savo kambarį ar išėjo pasivaikščioti, pasakykite: „Žaviuosi, kad nepaisant sunkumų, Tu vis tiek randi jėgų pasirūpinti savimi.“
- Padėkite lengvuose kasdieniuose darbuose: Depresijos metu žmogus gali jaustis bejėgis net dėl paprastų kasdienių užduočių, tokių kaip maisto gaminimas ar kambario tvarkymas. Pasiūlykite savo pagalbą: „Norėčiau padėti Tau pasigaminti vakarienę, jei norėtum, galėtume tai padaryti kartu.“ Taip jis ar ji nesijaus vienas (-a) atliekant šias užduotis, o bendravimas suteiks daugiau saugumo.
- Atverkite galimybes, bet nespauskite atlikti veiklas: Kartais veiklos ir pomėgiai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, depresijos metu atrodo beprasmiai. Pasiūlykite veiklą kaip galimybę, bet nespauskite. Sakykite: „Gal norėtum kartu nueiti pasivaikščioti, jei norėtum pabūti gamtoje. Tačiau jei šiuo metu nenori, viskas gerai.“ Svarbu, kad žmogus nejaustų, jog turi „pataisyti“ savo savijautą greitai.
- Skatinkite kūrybiškus išraiškos būdus: Depresija gali būti gilių jausmų ir minčių laikotarpis, todėl skatinimas išreikšti save kūrybiškai gali padėti žmogui susidoroti su išgyvenimais. Pasiūlykite piešti, rašyti dienoraštį arba net klausytis mėgstamos muzikos. Sakykite: „Jei norėtum, galėtum pabandyti išreikšti savo mintis ar jausmus piešimu ar rašymu. Kartais tai padeda atsipalaiduoti.“
- Skatinkite poilsį ir tinkamą miegą: Depresija dažnai trikdo miegą, todėl svarbu padėti artimam žmogui palaikyti sveiką miego rutiną, kad ir kaip sunku būtų. Galėtumėte pasiūlyti vakare atlikti atsipalaidavimo pratimus, išjungti ekranus prieš miegą arba eiti miegoti tuo pačiu laiku. Sakykite: „Miegas tikrai svarbus, ir jei nori, galėčiau padėti Tau rasti būdų, kaip lengviau užmigti.“
Bendraukite Ir Išklausykite Be Vertinimo
Kai artimas žmogus, kurį Tu myli, išgyvena depresiją, jam dažnai reikia erdvės ir žmogaus, kuris tiesiog būtų šalia ir išklausytų. Depresija sergantys žmonės dažnai bijo būti nesuprasti ar įvertinti negatyviai, todėl labai svarbu, kad jie jaustųsi laisvai galintys kalbėti apie savo jausmus, nebijodami būti teisiami.
Bendravimas be vertinimo reikalauja kantrybės ir jautrumo. Svarbu neskubėti duoti patarimų ar nevertinti to, ką jis ar ji jaučia. Net jei norisi pasakyti ką nors, kas, Tavo manymu, padėtų, kartais geriausia yra tiesiog klausytis ir būti atviram (-ai) jo ar jos jausmams.
Praktiniai Patarimai Ir Pavyzdžiai, Kaip Bendrauti Be Vertinimo:
- Venkite nuvertinančių frazių: Venkite sakyti frazių, tokių kaip „tiesiog pabandyk apie tai negalvoti“. Tokie pasakymai gali priversti žmogų jaustis nesuprastu ir gali sumažinti norą atsiverti. Geriau sakykite: „Suprantu, kad dabar Tau sunku. Galiu Tave išklausyti, jei norėtum pasidalinti.“
- Naudokite atvirus klausimus: Atviri klausimai padeda žmogui lengviau išreikšti savo jausmus, nes leidžia jam pačiam apsispręsti, kaip daug nori pasakyti. Pabandykite tokius klausimus kaip: „Kaip šiuo metu jautiesi?“ arba „Kas Tave labiausiai slegia šiomis dienomis?“
- Pabrėžkite, kad jo/jos jausmai yra svarbūs: Parodykite, kad suprantate, jog jo ar jos jausmai yra tikri ir vertingi. Pavyzdžiui, jei jis arba ji dalinasi, kad jaučiasi labai pavargęs (-usi) ar prislėgtas (-a), sakykite: „Girdžiu, kaip Tau tai sunku. Tavo jausmai tikrai yra svarbūs, ir aš esu čia, kad Tave palaikyčiau.“
- Patikinkite, kad viskas, ką jis arba ji jaučia, yra normalu: Dažnai depresija išgyvenantys žmonės bijo, kad jų jausmai yra „nenormalūs“. Parodykite, kad Tu priimate jo ar jos emocijas kaip natūralią reakciją į sudėtingą būklę. Sakykite: „Tavo jausmai visiškai suprantami. Net jei jie labai sunkūs, tai yra dalis to, ką Tu išgyveni dabar.“
- Klausykitės aktyviai, parodydami (-a) dėmesį: Aktyvus klausymasis padeda žmogui jaustis suprastam ir išgirstam. Kai kalbate su artimu žmogumi, palaikykite akių kontaktą, parodykite susidomėjimą galvos linktelėjimu ir atsakykite raminančiais žodžiais, pvz.: „Suprantu“ arba „Aš čia, jei nori toliau kalbėtis.“
- Rodykite susidomėjimą per mažas detales: Parodykite žmogui, kad Tavo dėmesys sutelktas į jo pasakojimą, pastebėdamas mažas detales. Jei jis arba ji dalinasi jausmais, galėtumėte pasiteirauti apie tai plačiau. Pavyzdžiui: „Tu minėjai, kad jautiesi bejėgis (-ė) - ar galėtum daugiau papasakoti, kaip tas jausmas atrodo Tavo kasdienybėje?“
- Naudokite empatiją patvirtinančias frazes: Kartais depresiją išgyvenantis žmogus jaučiasi nesuprastas. Todėl įterpkite empatijos patvirtinančias frazes, tokias kaip: „Aš matau, kaip Tau tai yra svarbu, ir labai vertinu, kad pasidalinai šiuo jausmu.“
- Suteikite erdvę išreikšti bet kokius jausmus: Depresijos metu gali pasireikšti įvairūs jausmai: nuo liūdesio iki pykčio, nusivylimo ar net kaltės. Leiskite jam ar jai išreikšti visus šiuos jausmus, net jei jie atrodo skausmingi ar nesuprantami. Sakykite: „Neabejoju, kad šie jausmai gali būti labai sunkūs. Tu turi teisę juos jausti ir pasidalinti, jei to norėtum.“
- Padrąsinkite jį/ją būti nuoširdžiu (-ia) apie tai, ko jam/jai reikia: Niekas kitas geriau nežino, ko reikia žmogui depresijos metu, kaip jis arba ji pats. Skatinkite artimą žmogų nuoširdžiai pasakyti, ar jam/jai reikia erdvės, ar norėtų daugiau bendravimo, ir kokios pagalbos norėtų. Galėtumėte sakyti: „Aš norėčiau būti šalia taip, kaip Tau būtų geriausia. Jei žinai, kas Tave palengvintų, būtinai pasakyk.“
- Leiskite žmogui išsikalbėti savo tempu: Kai kurie žmonės depresijos metu yra linkę kalbėti lėtai arba gali prireikti laiko prieš pradedant dalintis. Kantriai leiskite jam ar jai pačiam išsakyti savo mintis. Galėtumėte sakyti: „Niekur neskubame, turime laiko - aš esu šalia ir klausausi.“
- Padėkite suvokti, kad yra erdvė jaustis saugiai ir kalbėti atvirai: Dažnai žmogui gali būti sunku patikėti, kad gali jaustis saugus. Patikinkite, kad jam ar jai nereikia bijoti pasisakyti ar pripažinti savo silpnumų. Galėtumėte sakyti: „Tu gali dalintis viskuo, kas Tave slegia. Aš čia tam, kad išklausyčiau ir suprasčiau, be jokių vertinimų.“
- Palaikykite emocinį ryšį per fizinį kontaktą (jei jis pageidaujamas): Kai kurie žmonės sunkiais momentais jaučiasi geriau tiesiog turėdami fizinį artumą. Jei jaučiate, kad žmogui tai priimtina, gali padėti paprastas peties paglostymas arba laikymas už rankos. Pasitikrinkite: „Ar būtų gerai, jei laikyčiau Tave už rankos?“
Šie bendravimo būdai padės Tau būti geresniu klausytoju ir suteikti artimajam erdvę, kurios jis ar ji gali labai reikėti. Atvirumas ir nevertinantis požiūris sukuria saugią aplinką, kurioje žmogus gali atsiverti ir jaustis labiau palaikomas savo išgyvenimų metu.
Patarimai, Kokių Frazes Vengti
Svarbu vengti frazių, kurios gali nuvertinti žmogaus jausmus, pavyzdžiui:
- „Na, liaukis.“
- „Tai, kad kažkas turi didesnių problemų, nereiškia, kad depresija sergančio žmogaus problemos išnyks savaime.“
- „Tiesiog atsikratyk šio jausmo.“
- „Visi kartais liūdime.“
- „Depresija praeina per vieną naktį.“
- „Tau viskas bus gerai.“
- Tokie ir panašūs patarimai nepadeda, o tik verčia žmogų jaustis nesuprastu ir atstumtu. Įsivaizduokite, kad jaučiatės taip lyg visas pasaulis yra nusiteikęs prieš Jus, viskas, ką turėjote, byra į šipulius. Ką norėtumėte išgirsti? Svarbu suvokti, kad depresija - labai tikra ir sergančiojo realiai išgyvenama kančia.
- „Gyvenimas tęsiasi.“
- Bet tai išgirdęs depresija sergantis žmogus pirmiausia pagalvoja, kad jo liūdesys ir prislėgtumas trukdo gyventi kitiems.
- „Aš žinau, kaip tu jautiesi.“
- „Depresija - tai kur kas daugiau negu tik bloga nuotaika.“
- „Nustok verkti.“
- „Man trūksta ankstesnio tavęs.“
- „Aš matau, kad tau yra sunku.“
- „Depresija ir „gailėtis savęs“ yra du skirtingi dalykai.“
- „Tu stiprus.“
- „Atsiprašau, kad ne iš karto pastebėjau tavo liūdesį.“
Kaip Padrąsinti Kreiptis Į Psichologą Ar Psichoterapeutą
Depresija yra sudėtinga būklė, kuri dažnai reikalauja profesionalios pagalbos. Nors artimo žmogaus palaikymas yra itin svarbus, tik specialistas gali suteikti gilesnį emocinį gydymą ar skirti reikalingą terapiją. Visgi kai kuriems žmonėms yra sunku žengti pirmą žingsnį ir pripažinti, kad jiems reikia pagalbos. Būtent čia gali pasitarnauti Tavo supratingumas ir švelnus padrąsinimas.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Štai keletas būdų, kaip gali subtiliai pasiūlyti pagalbą be spaudimo:
- Kalbėkite apie pagalbą kaip apie normalų žingsnį: Padrąsindamas (-a) artimą žmogų kreiptis į psichologą, padėkite jam suprasti, kad pagalbos prašymas yra visiškai normalus žingsnis. Galėtumėte sakyti: „Labai daug žmonių eina pas psichologus, kad susitvarkytų su jausmais, ir tai yra labai svarbus savęs rūpinimosi būdas.“
- Pasidalinkite savo ar kitų patirtimi: Kartais depresiją išgyvenantys žmonės bijo stigmos, susijusios su pagalbos prašymu. Galėtumėte pasidalinti savo ar kitų žmonių istorijomis (be vardų ar detalių), kurios parodys, kad kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą yra normalu ir efektyvu. Sakykite: „Pažįstu žmonių, kurie kreipėsi į psichologą ir jiems tai labai padėjo. Jie jautėsi labiau suprasti ir rado būdų, kaip lengviau susitvarkyti su savo jausmais.“
- Pasiūlykite pagalbą surandant psichologą: Jei matai, kad artimajam sunku imtis praktinių žingsnių, pasiūlykite padėti jam ar jai surasti tinkamą specialistą. Galėtumėte sakyti: „Aš galiu padėti Tau rasti psichologą arba pasitikslinti, kokios yra galimybės. Man būtų malonu kartu tai išsiaiškinti.“
- Pasiūlykite galimybę kreiptis į pagalbą internetu: Kai kurie žmonės dėl įvairių priežasčių gali nenorėti eiti į fizinį susitikimą, todėl verta pasiūlyti galimybę pradėti nuo nuotolinių konsultacijų. Sakykite: „Yra puikių specialistų, kurie konsultuoja internetu, jei taip Tau būtų lengviau pradėti.“
- Sukurkite saugią erdvę, kurioje žmogus gali atvirai kalbėti apie savo baimes: Kartais depresija sergantis žmogus gali jaustis nesaugiai galvodamas apie specialistą, bijodamas, kad bus vertinamas ar nesuprastas. Sukurkite erdvę, kurioje jis ar ji gali atvirai pasikalbėti apie tai, kas kelia nerimą. Galėtumėte sakyti: „Jei dėl ko nors nerimauji kreipdamasis į psichologą, mielai Tave išklausysiu. Visada geriau aptarti, kas Tau kelia nerimą.“
- Priminkite, kad tai yra savęs rūpinimosi aktas: Padėkite jam ar jai suprasti, kad kreipimasis pagalbos - tai rūpinimasis savo gerove, o ne silpnumo ženklas. Galėtumėte sakyti: „Visi mes kartais turime pasirūpinti savimi, ir kreiptis pagalbos yra didelis rūpinimosi savimi žingsnis.“
- Nespauskite - leiskite pačiam priimti sprendimą: Svarbu, kad žmogus pats nuspręstų, kada jis pasirengęs žengti šį žingsnį. Nesiūlykite pagalbos per dažnai ir neskubinkite, nes tai gali sukelti pasipriešinimą. Jei jis ar ji kol kas nėra pasirengęs (-usi), parodykite, kad tai yra visiškai priimtina: „Kai ir jei nuspręsi, kad norėtum pagalbos, aš būsiu čia ir palaikysiu Tavo sprendimą.“
Rūpinkitės Savo Emocine Sveikata
Kai padedi artimam žmogui, kuris išgyvena depresiją, natūralu jausti didelę atsakomybę, rūpestį ir norą jam padėti. Tačiau labai svarbu prisiminti, kad ir Tavo emocinė sveikata yra tokia pat svarbi. Nuolat rūpindamasis (-i) kitais, gali lengvai pats (-i) emociškai išsekti, prarasti energiją ar net pajusti savotišką kaltę, jei žmogui, kuriam padedi, negerėja taip greitai, kaip tikėjaisi. Rūpinimasis savimi leis Tau būti išlikti geru palaikytoju ir suteikti artimam tikrą, ilgalaikį palaikymą.
Patarimai, Kaip Rūpintis Savimi, Kai Padedi Artimam Žmogui Su Depresija:
- Leiskite sau išgyventi savo jausmus: Padėti žmogui, kuris išgyvena depresiją, gali būti labai emociškai sunku. Leiskite sau jausti visus jausmus - ar tai būtų nerimas, baimė, bejėgiškumas ar net pyktis. Tu turi teisę į savo jausmus, ir pripažindamas (-a) juos, galėsi lengviau susitvarkyti. Sakykite sau: „Tai, kad man sunku, nereiškia, kad esu silpnas (-a) ar blogas (-a) artimas.“
- Pasidalinkite savo jausmais su kitais: Kai rūpiniesi artimu žmogumi, gali būti naudinga turėti žmogų, su kuriuo gali pasikalbėti ir pats (-i). Tai gali būti draugas, šeimos narys ar net psichologas. Nereikia jaustis kaltam (-ai), jei nori kalbėtis apie tai, kas Tau kelia nerimą.
Kaip Atpažinti Depresijos Simptomus
Svarbu žinoti, kad depresijos simptomai pas kiekvieną žmogų gali kažkiek skirtis, taip pat ir pas tą patį žmogų jie gali kisti bėgant laikui. Pas vaikus ir paauglius depresija išoriškai dažnai būna panašesnė į suirzimą, nei liūdesį.
Dažniausiai pasitaikantys depresijos simptomai:
- Nuolatinis liūdesys ir/arba prasta nuotaika.
- Dirglumas.
- Interesų, energijos ir motyvacijos sumažėjimas.
- Nereguliarus valgymas, persivalgymas arba valgymas labai mažai, apetitas apskritai gali pasikeisti, svoris kisti. Sunkios depresijos atveju - žmogus gali išvis nustoti valgyti.
- Nemiga arba perdėtas mieguistumas.
- Bendravimo su draugais, šeimos nariais, artimaisiais vengimas, izoliacija nuo jų.
- Noro atlikti veiklas, kurios prieš tai teikė džiaugsmą, kuriomis buvo mėgaujamasi, tame tarpe ir įvairūs hobiai, praradimas.
- Dominuojatys beprasmybės ir beviltiškumo jausmai.
- Negebėjimas pasirūpinti savimi, gali nebelikti energijos net išsivalyti dantis ar nusiprausti.
- Neigiamos mintys dėl ateities, kurios gali prieiti net prie minčių apie savižudybę, bandymo žudytis, savižalos.
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi prastesne atmintimi, pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėesena.
- Pradedama piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, vaistais (raminamieji, migdomieji ir pan.).
- Silpnumas, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, menstruacijų ciklo pakitimai, įvairūs sąnarių, raumenų skausmai, dusimo jausmas, seksualinė disfunkcija.
Depresija nustatoma tada, kai mažiausiai dvi savaites žmogus didžiąją dalį dienos yra prislėgtas ir pasyvus. Tačiau depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Žmogus, kuris serga depresija, gali vengti apie tai kalbėti arba apsimesti, jog viskas yra gerai. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypač kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti - mokytis, dirbti, bendrauti ir pan. - bet jei žmogus atlieka šiuos dalykus, nebūtinai jis jaučiasi gerai.
Kaip Paskatinti Ieškoti Gydymo
Paskatinti žmogų ieškoti gydymo gali būti nelengva, ypač tais atvejais, kai pats žmogus nesuvokia ar nepripažįsta, kad serga. Pasiūlykite artimajam apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl bet kokių intensyvesnių fizinių simptomų, kuriuos jis patiria - pvz. nemigos, nuovargio ir pan. Visų pirma - šeimos gydytojas galės atlikti išsamesnius tyrimus ir patikrinti kitus galimus diagnozės variantus. Visų antra, net jeigu jūsų artimasis nueis išsitirti dėl tariamai grynai fiziologinio simptomo (pavyzdžiui, nuolatinio nuovargio) - geras šeimos gydytojas tikrai pastebės depresijos požymius ir paskatins kreiptis į atitinkamą specialistą.
Depresijos Gydymas Ir Savipagalba
Labai svarbu neignoruoti savo būsenos ir negalvoti, kad tai praeis ir susitvarkys savaime. Depresiją reikia gydyti, ji savaime nepraeina. Todėl, susidūrus su depresijai būdingais simptomais - nebijokite apie tai kalbėtis, ieškokite pagalbos ir ją priimkite. Nors esant tokioje būsenoje tai padaryti sunku, kadangi viskas atrodo beprasmiška ir beviltiška - bet būtina kažkam, kuo pasitikite, pasipasakoti.
Pirmasis depresijos gydymo žingsnis gali būti kreipimasis į emocinės paramos linijas, kuriose galite nemokamai, anonimiškai ir konfidencialiai, jums priimtina forma (telefonu, pokalbiais internetu, el. laišku), pasidalinti mintimis, jausmais, gauti palaikymą ir informaciją apie tolimesnes pagalbos galimybes.
Apsilankius pas psichologą ar psichoterapeutą, šis gali nukreipti apsilankyti ir pas psichiatrą, nes neretai depresijos simptomus reikia gydyti ir medikamentais - tai visiškai normalu. Antidepresantai ir/arba kiti vaistai gali palengvinti simptomus ir padėti grįžti į normalią būseną, palaikyti funkcionavimą.
Šalia medikamentų yra rekomenduojama lankytis reguliarioje psichoterapijoje, kurios metu dirbama su psichoterapeutu individualiai arba grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, kurie leidžia sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichoterapijoje taip pat galima išmokti kaip susitvarkyti su savo simptomais, prisikasti prie galimos depresijos priežasties/priežasčių bei priimti save.
Ar Depresija Pagydoma?
Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir/arba nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą. 80-90% žmonių, kurie sulaukia tinkamo gydymo, pasijunta geriau jau per 3-8 savaites.
Visgi didelė dalis sergančiųjų niekada neieško arba nesulaukia tinkamos pagalbos, nes neatpažįsta depresijos simptomų, jaučia gėdą, baimę ar negauna tinkamos informacijos. Tad labai svarbu šia tema šviesti visuomenę, neignoruoti savo būsenos ir nebijoti kreiptis pagalbos, nes kreiptis pagalbos - normalu.