Įvadas
Šiandien vis labiau suvokiama, kad sėkmingam žmogaus gyvenimui svarbus ne tik intelektas, bet ir emocinis intelektas. Gerumas, nuoširdumas, empatija, gebėjimas užjausti ir padėti - šios savybės visada buvo vertinamos. Vaikų emocijos yra impulsyvios, palaipsniui virstančios prisirišimais, simpatijomis ir antipatijomis, o vėliau - meile, neapykanta, draugyste ir tarpusavio supratimu. Karantino metu, kai vaikams reikia susirasti papildomų veiklų namuose, piešimas ir spalvinimas gali tapti puikia priemone emocijoms reikšti.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip spalvinimo puslapiai gali būti naudojami emocijų raiškai, kūrybiškumui skatinti ir vaikų pažinimo įgūdžiams lavinti. Taip pat panagrinėsime Birutės Pūkelevičiūtės kūrybą vaikams, kuri pasižymėjo žaismingumu ir spalvinimo galimybėmis.
Spalvinimo nauda vaikų vystymuisi
Spalvinimas yra daugiau nei tik smagi veikla. Tai procesas, kuris teigiamai veikia įvairius vaiko vystymosi aspektus:
- Spalvų suvokimas: Spalvindami vaikai mokosi atskirti spalvas, jas derinti, suprasti jų niuansus ir reikšmes. Po truputį pažindami ir draugaudami su savo potyrių spalvomis, jie spalvina suprasdami spalvų reikšmę skirtingai.
- Motorika: Spalvinimas lavina rankos judesius, smulkiąją motoriką, koordinaciją tarp rankos ir akies. Tai svarbu rašymo įgūdžių formavimuisi ir kitoms kasdienėms užduotims.
- Fantazija ir kūrybiškumas: Spalvinimas skatina vaikus įsivaizduoti, kurti savitus pasaulius, eksperimentuoti su spalvomis ir formomis.
- Emocijų raiška: Spalvos gali padėti vaikams išreikšti savo nuotaikas ir jausmus. Spalvinimas lavina nuotaikų kaitas.
- Koncentracija: Spalvinimas reikalauja susikaupimo ir dėmesio, todėl padeda vaikams ugdyti šias svarbias savybes.
Vaikų ir paauglių psichologo, Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektoriaus Aleksandro Segal teigimu, tai yra viena iš svarbiausių vaiko raidos etapų veiklų.
Emocijų raiška per spalvinimą
Piešiniai, kuriuos norite analizuoti, turėtų būti piešti be suaugusiojo pagalbos. Daug informacijos apie vaiką atskleidžia linijos, jų stiprumas, spalvos ir objektų išsidėstymas piešinyje. Vaikas, to nesuvokdamas, perkelia ant lapo savo dvasinę būseną ir nuotaiką. Piešinių simbolika gali padėti suprasti vaiko jausmus, atpažinti charakterio savybes ir suprasti psichologines problemas.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Paklaustas, nuo kelių metų vaiko piešiniai kažką reiškia ir galima juose įskaityti jo būseną, A. Segal sako: „Nuo pat mažens. Svarbu yra stebėti, ar vaiko piešiniai keičiasi. Pavyzdžiui, jeigu berniukas nuolatos piešia mašinėles ir jo piešiniai yra įprasti, tai tie piešiniai mums informacijos apie pasikeitimus vaiko vidiniame pasaulyje gali nesuteikti. Jeigu vaikui kažkas nepavyksta ir jis linkęs iš karto sunaikinti tą kūrinį, tai gali būti, pavyzdžiui, perfekcionizmo požymis, kuris nebūtinai reiškia gerą bruožą, nes tai rodo, kad vaikui nebus lengva. Bet tuo pačiu tai gali ir nieko nereikšti.
Piešimas gali būti ir puikus nusiraminimo būdas, - kad galėtum piešti ir spalvinti, reikia atsisėsti patogiai, susikaupti. Tai yra veikla, kuri užima kažkiek laiko, ji nėra trumpalaikė. Jo teigimu, didelio skirtumo, kokias piešimo priemones rinktis - pieštukus, flomasterius, kreideles, dažus - nėra.
Kaip bendrauti su piešiančiu vaiku?
Svarbu gerbti vaiką ir netrukdyti jam atsiskleisti. Net jei matote keverzonę, pasidomėkite ja nuoširdžiai: ką vaikas nupiešė, ką jis apie tai pasakoja? Kalbėkitės su vaiku apie jo piešinius, neinterpretuokite jų patys, klauskite įvairiausių klausimų, leiskite vaikui pavadinti nupieštus dalykus ir sukurti apie juos istorijas. Ilgainiui vaiko pasisakymai ilgės ir darysis turtingi detalių. Taip pat, galite pastebėti, kad vaikas tą patį piešinį po kelių dienų ims aiškinti kitaip, vadinasi, jo pasaulio matymas pasikeitė.
Venkite kritikuoti vaiko piešinius, neleiskite sau suplėšyti ar išmesti vaiko darbelio, nes jame yra daug daugiau nei vien spalvos, linijos ir figūros. Jame - vaiko mintys, jausmai, išgyvenimai ir asmenybė. Nesiūlykite vaikams piešimo technikų, kurias yra įvaldęs suaugęs žmogus. Leiskite vaikui tyrinėti priemones ir atrasti kūrybiškų būdų jomis naudotis. Toks suaugusiųjų komentarų nenukreiptas piešimas virsta dideliu nuotykiu ir vaikui, ir stebinčiam suaugusiajam.
Vaikams svarbu veikti ką nors su suaugusiaisiais kartu. Palaikykite vaikui kompaniją jo piešimo kampelyje, tai stiprina jūsų tarpusavio ryšį. Jei matote, kad vaikas yra liūdnas ar prislėgtas, pakvieskite jį piešti.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Birutės Pūkelevičiūtės kūryba vaikams: spalvinimo galimybės
Birutė Pūkelevičiūtė (1923-2007) - iš Kauno, iš Žaliakalnio, kilusi išeivių aktorė, režisierė, suaugusiųjų ir vaikų rašytoja, su kurios skambiomis eiliuotomis pasakomis užaugo ne viena Amerikoje gyvenusi lietuvių karta. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Pūkelevičiūtės eiliuotoji kūryba vaikams buvo atrasta ir tėvynėje. Drąsiai galima konstatuoti, kad Pūkelevičiūtės eiliuotos pasakos yra lietuvių vaikų poezijos aukso fondas šalia Vytės Nemunėlio, Leonardo Žitkevičiaus, Salomėjos Nėries, Kazio Binkio, Kosto Kubilinsko ir kt.
Pūkelevičiūtės poetiniai tekstai vaikams išaugo iš mėgstamos teatrinės veiklos, iš Žirginėlių plokštelių leidybos, paskatinusios atsigręžti į mažuosius. Iš pradžių poetė visų knygelių, sudėtų į vieną knygą, leidybos finansavimą bandė gauti iš JAV LB Kultūros tarybos, bet gavo neigiamą atsakymą: stora knyga būtų finansiškai nuostolinga. Pūkelevičiūtė nusprendė pati išleisti knygeles po vieną - nedidukę, patrauklią, su spalvinimo galimybe (buvo naudojamos tik dvi spalvos), nebrangią.
Kūrybos vaikams nėra daug - šešios nedidukės knygelės: Daržovių gegužinė, Peliukai ir plaštakės, Kalėdų dovana (visos 1973), Klementina ir Valentina (1974), Skraidantis paršiukas (1974), Rimas pas Kęstutį (1975), eiliuota komedija Aukso žąsis (1965). Menine verte išsiskiria Skraidantis paršiukas, Klementina ir Valentina, Kalėdų dovana ir Rimas pas Kęstutį.
Rašytoja savo knygose labai mėgo įvairovę. Tai labai ryšku ir vaikų knygelėse, kurių kiekvieną stengėsi išleisti vis kitaip: net dvi iš jų iliustravo pati; iliustracijoms parinko lėles, pasiuvo joms istorinius drabužius; prašė, kad vaikai rašytų laiškus, pridėjo laiško pavyzdį ir atsakymą knygelėje Daržovių gegužinė. Viena iš priežasčių, skatinusių išsiskirti, buvo ta, kad lietuviškas knygas reikėjo leisti Amerikoje, kur knygų vaikams rinka, įvairovė didžiulė.
Pūkelevičiūtės kūriniuose veikėjai dažnai patenka į kitą realybę per filmą, sapną ir kt. Knygoje Klementina ir Valentina autorė ragina vaikus padėti veikėjai Klementinai susigaudyti tarp realybės ir filmo. Į eiliuotus pasakų tekstus autorė žaismingai įterpia linksmas daineles, kartais net ne vieną. Tai dažna teatrinė priemonė, Pūkelevičiūtės perkelta į literatūros tekstą.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Savo knygelėse autorė moko vaikus, suteikia jiems naudingų žinių. Eiliuotoje pasakoje Klementina ir Valentina vištytė Klementina, norėdama nusipirkti bilietą, netikėtai susiduria su dažnam vaikui aktualia problema: „Davė kinui man mamytė / Sidabrinį, gražų litą. / Imk sau pusę, duok man kitą… / Tiktai - kaip jį padalyti? / Kaip, pelyte, padaryti / Dvi puses iš vieno lito? / Gal tu moki, gal gali tu?“
Sportas spalvinimo puslapiuose: tema, įkvepianti aktyvumui
Sportas - tai ne tik fizinė veikla, bet ir puiki tema spalvinimo paveikslėliams. Sporto šakos ir priemonės spalvinimui gali būti įvairios ir įdomios. Štai keletas idėjų:
- Populiariausios sporto šakos: Futbolas, krepšinis, tenisas, plaukimas, gimnastika, lengvoji atletika.
- Žiemos sporto šakos: Slidinėjimas, čiuožimas, ledo ritulys, biatlonas.
- Ekstremalus sportas: Banglenčių sportas, riedlenčių sportas, BMX dviračių sportas.
- Sporto priemonės: Kamuoliai, raketės, lazda, pačiūžos, dviračiai.
Spalvindami sporto paveikslėlius, vaikai ne tik lavina savo įgūdžius, bet ir susipažįsta su įvairiomis sporto šakomis, sužino apie sporto įrangą, atranda naujų pomėgių.
Sportas stiprina raumenis, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, didina ištvermę ir energiją. Sportas mažina stresą, gerina nuotaiką, didina pasitikėjimą savimi. Sportas moko bendradarbiauti, būti komandos dalimi, gerbti varžovus, laikytis taisyklių. Sportas ugdo discipliną, atsakomybę, gebėjimą siekti tikslų.
Kaip skatinti vaiko susidomėjimą sportu per spalvinimą
Spalvinkite kartu: Praleiskite laiką su vaiku spalvindami paveikslėlius kartu. Tai puiki proga pabendrauti, pasidalinti mintimis ir idėjomis. Kalbėkite apie sportą: Spalvindami kalbėkite apie įvairias sporto šakas, sportininkus, varžybas. Pasakokite apie sporto naudą sveikatai ir gerai savijautai. Žaiskite sportinius žaidimus: Po spalvinimo surenkite mini varžybas arba žaidimus, susijusius su pasirinkta sporto šaka. Apsilankykite sporto renginiuose: Jei turite galimybę, nuveskite vaiką į sporto varžybas ar kitus sporto renginius.
Emocijų ugdymas per meną
Mūsų laikais, kai vaikams lengvai prieinamas smurtas bei agresija TV laidose ir kompiuteriniuose žaidimuose, emocinis vaikų ugdymas tampa itin aktualus. Pastebėta, kad vaikų, kurių ugdyme nesaikingai dalyvauja technologijos, o ne gyvas bendravimas su tėvais, emocinės sferos vystymasis itin atsilieka.
Augdami vaikai mokosi pirmiausia iš savo tėvų, kopijuoja jų elgesį. Todėl labai svarbu, kad tėvai patys sugebėtų pažinti savo emocijas, jas įvardinti ir apie jas kalbėti. Reikia su vaiku kalbėtis ir apie tai, kaip jis jaučiasi (bandyti „nuskaityti“ jo jausmus), nes mažiems vaikams patiems sunku tai padaryti. Svarbu atsiminti, kad nėra blogų emocijų (pyktis, gėda, kaltė, liūdesys - normalios emocijos, kurias visi kartais patiriame). Tiesiog kartais jos reiškiamos netinkamu būdu.
Svarbiausios, bazinės emocijos yra pyktis, baimė, liūdesys, džiaugsmas, nuostaba ir pasibjaurėjimas. Jų pažinimui galima pasitelkti ir pagalbines priemones - knygeles ir žaidimus apie emocijas. Pradėkite nuo gyvų žmonių veidų ar nuotraukų, tinka ir dailininko nupiešti kokybiški piešiniai, atspindintys žmonių emocines būsenas. Kartu su tėveliais galima analizuoti pasakas bei vaikiškus animacinius filmukus, jų herojų jausmus, elgesio motyvus, priežastis ir pasekmes.
Tėvų užduotis - išmokyti vaiką, ko daryti negalima, kai jis jaučia stiprią emociją (pavyzdžiui, kai pykstu, negaliu trankyti daiktų, spjaudytis, mušti draugų; kai bijau šuns, negaliu nuo jo bėgti…). Svarbu savo pavyzdžiu rodyti ir aptarti su vaiku, kaip socialiai priimtinu būdu susitvarkyti su savo jausmais.
Pykčio valdymas per piešimą
Pyktis - natūrali žmogaus emocija. Vaikai, kaip ir suaugusieji, išgyvena pykčio emociją. Tačiau suprasti ir valdyti šią emociją, ypač vaikams, gali būti sudėtinga užduotis. Labai svarbu pripažinti, kad vaikų pyktis nėra savaime blogas. Svarbiausia yra pykčio išraiška ir valdymas. Tad suaugusieji, gali padėti vaikams atpažinti bei tinkamai išreikšti pyktį.
Dailės terapija yra vienas geriausių pykčio valdymo metodų vaikams. Tai leidžia vaikams išreikšti savo emocijas per kūrybines veiklas, tokias kaip tapyba, piešimas, lipdymas iš molio. Pasiūlykite vaikui nupiešti savo emocijas, nulipdyti iš molio ar plastilino situacijas, kuomet vaikas supyko. Suteikite vaikui kuo daugiau laisvės kuriant: pieškite pirštais, kempinėle, lipdykite koliažus iš žurnalų ir pan.