Stresas - neišvengiamas šiuolaikinio gyvenimo palydovas. Nuolatinis skubėjimas, dideli reikalavimai darbe, finansiniai sunkumai ir neramumai pasaulyje prisideda prie padidėjusio streso lygio. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra stresas, kokios jo priežastys ir pasekmės, kaip jis veikia skirtingas žmonių grupes ir kokios yra veiksmingos streso valdymo strategijos.
Streso Paplitimas Pasaulyje ir Lietuvoje
Pastaraisiais metais streso lygis visame pasaulyje išaugo. „Gallup“ instituto atliktoje apklausoje „Pasaulio emocinės sveikatos būklė 2025 m.“ nustatyta, kad 39 proc. suaugusiųjų visame pasaulyje teigė išvakarėse turėję daug rūpesčių, o 37 proc. nurodė patyrę stresą. Ypač daug taip atsakiusių respondentų gyveno nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse. Nors nerimo lygis visame pasaulyje vidutiniškai šiek tiek sumažėjo ir grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį, jis tebėra 5 procentiniais punktais didesnis nei 2014 m.
Lietuvoje taip pat stebima panaši tendencija. Platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad didesnė dalis Lietuvos gyventojų jaučia padidėjusią psichologinę įtampą, stresą ir nerimą. Nors situacija geresnė nei 2022 m., kai Rusijai užpuolus Ukrainą net 87 proc. apklaustųjų teigė patiriantys padidėjusį stresą, šių metų rezultatai rodo vėl padidėjusius įtampos, streso ir nerimo rodiklius lyginant su praėjusiais metais - nuo 53 proc. iki 65 proc.
Pagrindinės Streso Priežastys
Stresą gali sukelti įvairūs veiksniai, tiek asmeniniai, tiek išoriniai. Apklausos rodo, kad pagrindinės streso priežastys Lietuvoje ir pasaulyje yra šios:
- Darbas: Su darbu susijusios problemos, tokios kaip didelis darbo krūvis, neapibrėžtumas, profesinio saugumo stoka ir įtempti santykiai su kolegomis ar vadovais, yra viena dažniausių streso priežasčių. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau profesinių atsakomybių turi žmonės ir kuo aukštesnes pajamas gauna, tuo streso dėl darbo jie patiria daugiau.
- Karas ir geopolitinė situacija: Karas Ukrainoje ir kiti neramumai pasaulyje kelia didelį nerimą ir stresą. Šią priežastį nurodo didelė dalis respondentų, ypač po 2022 m.
- Politinė įtampa: Vidinės politinės įtampos ir visuomenės susiskaldymas taip pat gali būti streso šaltinis. Apklausos dalyviai tampa jautresni ne tik pasaulinėms aktualijoms, bet ir vidinėms politinėms įtampoms.
- Finansiniai rūpesčiai: Kainų augimas, infliacija, skurdas ir finansinis nestabilumas taip pat prisideda prie streso lygio didėjimo.
- Asmeninis gyvenimas: Asmeninio gyvenimo aplinkybės, tokios kaip santykių problemos, artimųjų ligos ir kitos asmeninės problemos, taip pat gali sukelti stresą.
Streso Poveikis Žmogaus Organizmui
Stresas veikia ne tik emocinę savijautą, bet ir fizinę sveikatą. Ilgalaikis stresas gali sukelti įvairių sveikatos problemų:
Taip pat skaitykite: Apklausų iššūkiai ir galimybės
- Miego sutrikimai: Stresas dažnai sukelia nemigą ir kitus miego sutrikimus.
- Širdies ir kraujagyslių ligos: Stresas gali padidinti kraujo spaudimą, cholesterolio lygį ir širdies plakimą, o tai gali padidinti širdies ligų riziką.
- Virškinimo problemos: Stresas gali sutrikdyti virškinimą, sukelti skrandžio skausmus, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.
- Odos problemos: Stresas gali pabloginti odos būklę, sukelti spuogus, egzemą ir kitas odos ligas.
- Imuninės sistemos susilpnėjimas: Ilgalaikis stresas gali susilpninti imuninę sistemą, todėl žmogus tampa labiau pažeidžiamas infekcijų.
- Psichikos sveikatos problemos: Stresas gali sukelti nerimą, depresiją ir kitas psichikos sveikatos problemas.
Stresas Skirtingose Žmonių Grupėse
Stresas skirtingai veikia skirtingas žmonių grupes. Apklausos rodo, kad:
- Moterys: Moterys dažniau nei vyrai praneša išgyvenančios liūdesį, nerimą ir fizinį skausmą. Psichologė Vilma Šimaitienė atkreipė dėmesį, kad padidėjusį nerimo, įtampos, streso lygį labiau jaučia moterys nei vyrai.
- Jaunesni žmonės: Jaunesnio amžiaus respondentai (25-35 metų) labiau linkę nerimauti ir jaučia didesnį stresą. Juos neramina darbas, nestabilumas jame, darbo krūvis ir didelis tempas.
- Vyresni žmonės: Remiantis apklausos rezultatais, didžiausią politinės įtampos poveikį patiria 56 metų ir vyresni, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. O net 35 proc. pensinio amžiaus respondentų įvardijo politinę įtampą kaip pagrindinę prastos psichologinės savijautos priežastį.
- Žemesnio išsilavinimo žmonės: Mažiausiai nerimauja ir stresą jaučia vidurinio išsilavinimo neturintys žmonės. Pastebima, kad kuo išsilavinimas didesnis, tuo streso lygis dėl karo didesnis.
- Mažesnes pajamas gaunantys žmonės: Kaip rodo apklausa, daugiausiai įtampos jaučia mažiausiai, iki 300 eurų uždirbantys gyventojai.
- Vadovai ir tarnautojai: Smulkūs verslininkai labiausiai nerimauja dėl ateities, o vadovaujančias pareigas užimantys žmonės ar tarnautojai jaučia stresą dėl darbo, nestabilumo darbe, darbo krūvio.
Streso Valdymo Strategijos
Norint sumažinti streso lygį ir pagerinti savijautą, svarbu taikyti veiksmingas streso valdymo strategijas. Štai keletas patarimų:
- Reguliarus poilsis ir pertraukėlės darbe: Svarbu reguliariai ilsėtis ir daryti trumpas pertraukėles darbe, kad atsipalaiduotumėte ir atgautumėte energiją.
- Fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas padeda sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir sustiprinti sveikatą.
- Atsipalaidavimo metodai: Atsipalaidavimo metodai, tokie kaip meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir masažas, padeda sumažinti stresą ir įtampą.
- Bendravimas su šeima ir draugais: Bendravimas su artimaisiais padeda sumažinti stresą ir pasijusti geriau.
- Kokybiškas laisvalaikis ir miegas: Svarbu skirti laiko mėgstamai veiklai ir gerai išsimiegoti.
- Ateinančios dienos planavimas: Ateinančios dienos planavimas padeda sumažinti nerimą ir jaustis labiau kontroliuojant situaciją.
- Kreipimasis į specialistą: Jei jaučiate, kad stresas jus užvaldo ir negalite su juo susidoroti patys, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Tyrimas rodo, kad 40 proc. gyventojų yra linkę kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą, jei jaučia stresą, įtampą, nerimą.
- Darbo sąlygų gerinimas: Darbdaviai turėtų pasirūpinti darbuotojų psichologine sveikata, gerinti darbo sąlygas, mažinti darbo krūvį ir užtikrinti darbo stabilumą.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra veiksmingas streso valdymo būdas. Mokslininkai nustatė, kad sumažėjęs nerimas ir padidėjusi psichologinė gerovė iškart po programos prognozuoja mažesnį streso lygį po trijų mėnesių. KET programa remiasi keturiais pagrindiniais streso valdymo elementais: atsipalaidavimu, psichologiniu atsiskyrimu nuo darbo, meistriškumo pojūčio stiprinimu ir kontrolės jausmo didinimu.
Taip pat skaitykite: Apklausa apie elgesio ir emocijų sutrikimus
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie pilietišką elgesį