Apie netinkamą savo vaikų elgesį sužinome itin greitai, kai jie pradeda lankyti darželį ar mokyklą. Jei jis yra nedėmesingas, negali ramiai sėdėti pamokoje, užgauna kitus - tėvai apie tai yra informuojami. Bet daug mažiau kalbama apie situacijas, kai vaikas susiduria su emociniais sunkumais - užkalbintas jis išrausta, mikčioja, kai yra pakviestas atsakinėti, kramto nagus ar vengia kitų žmonių. Visose šiose situacijose gali padėti vaikų emocinio raštingumo ugdymas. Emocijų raiška ir suvokimas yra esminė dalis vaiko asmenybės vystymosi procese. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tėvai gali padėti savo vaikams ugdyti emocinį raštingumą, kad jie galėtų geriau suprasti save ir kitus, valdyti savo jausmus ir kurti sveikus santykius.
Tėvų vaidmuo ugdant emocijų raiškos įgūdžius
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Ne kartą girdėta frazė „tėvai - didžiausi mokytojai“ šiuo atveju yra labai teisinga. Tėvai vaidiną itin svarbų vaidmenį mokant vaikus socialinių įgūdžių, emocijų raiškos, savęs supratimo. Emocijos ir jausmai yra komplikuotas dalykas, tai labai abstrakti koncepcija. Net ir suaugusiam dažnai yra sunku apibūdinti, koks jausmas būti liūdnam ar išsigandusiam. Net ir probleminį vaiko elgesį reikėtų pradėti spręsti nuo emocijų pažinimo. Vaikai, kurie supranta savo emocijas, norėdami į save atkreipti dėmesį rečiau rodo agresiją, pykčio protrūkius. Tie, kurie gali pasakyti „aš pykstu ant tavęs“ rečiau trenkia kitam ir dažniau konfliktą bando išspręsti taikiai.
Emocijų atpažinimas ir įvardijimas
Pirmas žingsnis emociniame ugdyme - tai gebėjimas atpažinti ir įvardinti emocijas. Dažnai mažiems vaikams sunku suprasti, ką jie jaučia, ir dar sunkiau tą išreikšti žodžiais. Tėvai gali padėti, mokydami vaikus atpažinti ir įvardyti jų jausmus. Kad vaikai išmoktų pasakyti, kaip jaučiasi, pirma jie turi išmokti emocijų pavadinimus, plėsti žodyną. Ikimokyklinio amžiaus vaikai jau turi išmokti ir atpažinti, ką reiškia būti linksmam, piktam, nuliūdusiam ar išsigandusiam. Vyresni vaikai gali mokytis sudėtingesnių žodžių, tokių kaip nusivylimas, susinervinimas, susirūpinimas.
Patarimas: Kai vaikas patiria emocijas (liūdesį, pyktį, džiaugsmą), padėkite jam suprasti, kas tai yra. Vienas iš būdų padėti vaikams atpažinti savo emocijas - tėvams įvardinti jas garsiai.
Pavyzdžio rodymas
Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, ypač tėvus. Jei norite, kad jūsų vaikai išmoktų valdyti savo emocijas, svarbu rodyti gerą pavyzdį. Parodykite, kaip jūs pats tvarkotės su savo jausmais, kaip reaguojate į stresines situacijas ar konfliktus. Vaikai itin atidžiai stebi savo tėvus, mato, kaip jie tvarkosi su savo emocijomis. Būdami sumanūs stebėtojai, jie greitai įsisavina, ką suaugusieji daro supykę, kaip reaguoja į laimingas ar nemalonias žinias, kaip reiškia džiaugsmą, o gal stengiasi paslėpti nepasitenkinimą. Vaikai taip pat mato, kada jų tėvai vengia rodyti emocijas - dėl gėdos ar kitų priežasčių.
Taip pat skaitykite: Kaip žaidimai padeda ugdyti emocijas
Praktika: Kai susiduriate su sunkumais, pasidalinkite su vaiku savo jausmais ir parodykite, kaip juos valdote.
Kalbėjimas apie jausmus
Naudokite emocijų pavadinimus buitinėje kalboje. Rodykite savo pavyzdžiu, kaip galima išreikšti jausmus: „Aš nuliūdau, nes tu nepasidalinai savo žaislu su draugu, manau, jis taip pat nuliūdo“. Atkreipkite vaiko dėmesį, kai pastebite, kad jis jaučia tam tikrą jausmą: „Atrodai tikrai laimingas, kad važiuosime pas senelius“, „Panašu, kad nerimauji dėl rytojaus kontrolinio“. Su vaikais galima aptarti, kaip jaučiasi įvairių knygų ar filmų veikėjai. Skaitant galima padaryti pauzę ir paklausti: „Kaip manai, kaip dabar jaučiasi šis veikėjas?“.
Emocijų valdymo strategijos
Svarbu ne tik suprasti emocijas, bet ir išmokti jas valdyti. Vaikai kartais gali patirti stiprias emocijas, kurias sunku suvaldyti. Ugdyti vaikų emocinį raštingumą reikia visą vaikystę ir paauglystę. Jie turi išmokti, kad nepriklausomai nuo to, ar jie supyko, trenkti, ar kitaip skaudinti kito negalima. Vietoje to, reikėtų mokyti vaikus būdų, kaip išspręsti konfliktą, suvaldyti kilusias emocijas. Pavyzdžiui, galima paraginti vaiką pasijautus nemaloniai padaryti pertraukėlę, pakeisti aplinką, išeiti pasivaikščioti, susirasti tylią vietą ir nurimti.
Vertinga pamokyti, kaip įveikti liūdesį. Dažnai vaikai nežino, ką daryti kai jaučiasi liūdni, todėl jie gali tapti agresyvūs arba siekti kitų dėmesio nepriimtinais būdais. Kartu paieškokite sprendimo būdų: gal padės piešimas, knygelės paskaitymas ar pažaidimas su augintiniu. Kai vaikas suklys, sulaužys kokį daiktą iš pykčio ar pasiduos nepasiekęs tikslo - laikykite tai proga pasimokyti patys, kaip kitą kartą padaryti kitaip.
Empatijos ugdymas
Empatija - tai gebėjimas suprasti kitų jausmus. Tai itin svarbus įgūdis, kuris padeda vaikams kurti sveikus santykius su kitais. Tėvai gali skatinti empatiją per pokalbius ir pavyzdžius, padedant vaikams suprasti, kaip jaučiasi kiti žmonės.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Praktika: Kai vaikas susiduria su situacija, kurioje kitas asmuo patiria emocijas, aptarkite su juo, ką gali jausti tas žmogus. Pavyzdžiui: „Kaip manai, ką jaučia tavo draugas, kai jam neleidžia žaisti?" Kalbėdami apie žmonių jausmus, tėvai taip pat moko atžalas empatijos.
Ko nederėtų sakyti vaikams
Yra keletas dalykų, kurių vaikams sakyti nederėtų. Reikėtų nepamiršti, kad, vaikai sužino apie emocijas matydami, kaip tėvai reaguoja į jų nuotaikas. Vaikas, kurio tėvai sako: „Nustok verkti! Dideli berniukai neverkia!“, mokosi, kad emocijos turėtų būti paslėptos, užgniaužtos viduje. Taip pat nutinka, kai tėvai atkreipia dėmesį į vaikų nerimą sakydami: „Nesijaudink, nėra ko nerimauti" - atžalos gali suprasti, kad jų rūpesčiai yra nesvarbūs, nereikšmingi.
Emocijų neigimas ir užslopinimas - rizikingas elgesys
Kartais tėvai gali netyčia skatinti vaikų emocijų slopinimą, sakydami frazes kaip „nebūk liūdnas“, „nereikia bijoti“ ar „neverta pykti“. Tokios frazės siunčia signalą, kad tam tikrų jausmų reikia vengti ar juos ignoruoti. Tai gali paskatinti vaiką slopinti emocijas, o tai vėliau gali sukelti emocinių problemų.
Patarimas: Vietoj to skatinkite vaiką jausti visas emocijas, net jeigu jos nepatogios.
Kantrybė ir palaikymas
Vaikų emocinis ugdymas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Tėvams reikės daug kantrybės, kad padėtų vaikams įsisavinti emocijų valdymo įgūdžius. Svarbu nuolat palaikyti vaikus, rodyti supratimą ir padėti jiems mokytis iš savo patirčių.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Patarimas: Skirkite laiko vaikų emocijų aptarimui. Klausykitės jų nuomonės ir išgyvenimų be vertinimo.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaidmuo
Laura Bučnė, Vilniaus Kolegijos, vaikystės pedagogikos IV kurso studentė, atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti vaikų emocijų raiškos ir suvokimo ugdymo ypatumus. Tyrimo duomenys rodo, kad emocijų suvokimą ir raišką svarbu ugdyti, nes tai:
- Skatina labiau pažinti save.
- Padeda lengviau ir efektyviau spręsti iškilusias problemas.
- Lengvina bendravimą ir bendradarbiavimą su kitais žmonėmis.
- Suteikia daugiau galimybių suprasti kitą.
- Padeda efektyviau laikytis susitarimų, žaidimų taisyklių.
- Padeda suvaldyti kylančias emocijas.
Tyrimas taip pat atskleidė, į ką atsižvelgiama vertinant savęs ir kitų pažinimo, atsakingo elgesio sritį:
- Vaikas atpažįsta nuotraukose emocijas ir jas įvardija.
- Vaikas geba atpažinti savo ir kitų emocijas.
- Vaikas geba padėti kitam suvaldyti neigiamas emocijas.
- Vaikas geba numatyti emocijų valdymo strategijas.
- Vaikas naudoja kūno kalbą išreikšdamas savo emocijas.
Dažniausiai pasirenkami pozityvaus ryšio kūrimo su ugdytiniais būdai:
- Kalbėjimas su kiekvienu vaiku individualiai.
- Įsitraukimas į vaikų žaidimus.
- Empatiškas reagavimas į kiekvieną situaciją.
- Pozityvus vaikų motyvavimas.
Emocinės kompetencijos ugdymas dažniausiai integruojamas į šias kompetencijas:
- Komunikavimo kompetencija.
- Kultūrinė kompetencija.
- Kūrybiškumo kompetencija.
- Pažinimo kompetencija.
- Pilietiškumo kompetencija.
- Skaitmeninė kompetencija.
- Socialinė, sveikos gyvensenos kompetencija.
Kasdienėje rutinoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikų emocijų raiška ir suvokimas ugdomas:
- Ryto ratas/vakaro ratas.
- Laisvas laikas (laisvas žaidimas).
- Laikas lauke.
- Pedagogo organizuotos veiklos.
- Poilsio/miego laikas.
- Maitinimasis.
- Visur ir visada.
Fizinė aplinka, skatinanti vaikų emocinio intelekto ugdymą, kuriama:
- Grupėje yra išskirta atskira emocinio tobulėjimo ir/ar nusiraminimo erdvė.
- Grupėje yra daug smalsumą žadinančių priemonių, žaislų ir žaidimų.
- Grupėje yra neperteklinis kiekis priemonių ir žaislų.
- Grupėje yra atskira erdvė pasislėpti nuo garsų.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų savireguliacijos ugdymo būdai:
- Grupės susitarimų priminimas.
- Struktūruotų žaidimų organizavimas.
- Vaidybinių žaidimų organizavimas.
- Nusiraminimo/poilsio erdvės grupėje naudojimas.
Vaiko emocinė aplinka kuriama:
- Prieraišaus santykio kūrimas su vaiku.
- Socialinių situacijų skatinimas (bendravimas su bendraamžiais, įstaigos bendruomene, tėvais).
- Pozityvaus mikroklimato kūrimas.
- Geras santykis tarp bendradarbių.