Įvadas
Emocijos vaidina esminį vaidmenį mūsų psichologinėje gerovėje, turėdamos įtakos mūsų elgesiui, sprendimų priėmimui ir bendrai savijautai. Šiame straipsnyje nagrinėjama emocijų reguliacijos svarba, remiantis naujausiais tyrimais, ir pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip valdyti emocijas siekiant pagerinti psichologinę būklę. Straipsnyje remiamasi įvairių organizacijų tyrimais ir pateikiamos įžvalgos apie emocijų svarbą tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje.
Emocijų reguliacija ir psichologinė gerovė
Emocijų suvokimas ir sąmoningumas
Emocijų reguliacija yra gebėjimas valdyti ir kontroliuoti savo emocijas. Tai apima emocijų atpažinimą, supratimą ir tinkamą jų išreiškimą. Jogos praktikos metu žmogus mokomas atpažinti savo emocijas, stebėti jas be vertinimo. Tai skatina sąmoningumą (mindfulness), kuris padeda priimti racionalius sprendimus. Emocijų reguliavimas yra susijęs su geresne psichologine sveikata, stipresniais tarpasmeniniais santykiais ir didesniu atsparumu stresui.
Jogos ir meditacijos įtaka emocijų reguliavimui
Joga ir meditacija jau šimtmečius naudojamos kaip priemonės fizinei ir psichinei gerovei stiprinti. Pastaraisiais metais moksliniai tyrimai vis labiau pabrėžia jų poveikį emocijų reguliavimui. Joga, apjungianti fizinius pratimus, kvėpavimo kontrolę ir meditaciją, sukuria unikalią erdvę, kurioje žmogus gali išmokti valdyti savo emocijas, sumažinti stresą ir pagerinti psichologinę būklę. Sąmoningas kvėpavimas, dažnai naudojamas jogos meditacijos metu, aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri ramina kūną ir protą. Neurovaizdinimo tyrimai rodo, kad reguliari meditacija stiprina prefrontalinę smegenų žievę, atsakingą už emocijų kontrolę ir sprendimų priėmimą.
Moksliniai tyrimai apie emocijų reguliavimą
Daugybė mokslinių studijų patvirtina, kad joga ir meditacija daro teigiamą poveikį emocijų reguliavimui. Pavyzdžiui, 2018 m. atliktas tyrimas, publikuotas žurnale Frontiers in Psychology, parodė, kad reguliari jogos praktika sumažina kortizolio - streso hormono - kiekį organizme. Tai padeda sumažinti nerimą ir stiprina gebėjimą ramiai reaguoti į stresines situacijas.
Emocijos ir darbas
Emocinio darbo svarba organizacijose
Emocinis darbas, kaip jausmų ir raiškos reguliacija, yra kritinis daugumos darbų aspektas, bendraujant su kolegomis, klientais ir visuomene. Plečiantis aptarnavimo sferai ir konkurencijai tarp šių paslaugų teikėjų, emocijų reguliavimas darbovietėje tampa vis svarbesniu.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Emocinio darbo strategijos ir jų poveikis
Emociniam darbui priklauso emocijų stiprinimas, suvaidinimas ar užgniaužimas. Emocinį darbą sudaro: išorinė vaidyba - emocijų užgniaužimas ir kitos emocijos suvaidinimas bei vidinė vaidyba - tikras emocijos pakeitimas tam, kad pasirodytų tinkama emocija. Atliekami tyrimai, kurie atskleidžia emocinio darbo strategijų (vidinio ar išorinio emocinio darbo) tiesioginę įtaką emociniam išsekimui, norui išeiti iš darbo, net psichikos sutrikimų dažniui. Tyrimo rezultatai parodė, kad emocinis darbas pasireiškia prieš išėjimą iš darbo ir, kad strategija, kurią pasirenka darbuotojas, prisideda prie išėjimo iš darbo. Išorinė vaidyba, per emocinį išsekimą, siejasi su ketinimu išeiti iš darbo ir, per emocinį išsekimą ir ketinimus išeiti iš darbo, su išėjimu iš darbo. Be to, vidinė vaidyba turėjo neigiamą efektą tiek ketinimams, tiek pačiam išėjimui iš darbo. Svarbu paminėti, kad asmenys, kurie užsiima išorine vaidyba ir emociškai išsenka, nebūtinai yra prastesni darbuotojai - jie gali būti geri darbuotojai, kurie naudoja netinkamą emocijų reguliacijos strategiją.
Psichosocialinės darbo sąlygos ir emocinė gerovė
Kontrolės-reikalavimų-paramos modeliu paremtuose tyrimuose maža kontrolė savo darbui, autoriteto neturėjimas daromiems sprendimams, mažas įgūdžių diskretiškumas ir darbo įtampa (aukštų reikalavimų ir nedidelės kontrolės kombinacija) siejami su tokiais faktoriais kaip depresija, nerimas, nuovargis, nepasitenkinimas darbui ir perdegimas. Ypač tarp darbuotojų, kurie dirba su klientų aptarnavimų susijusius darbus, su distresu ir depresija siejami: emociniai reikalavimai, darbo konfliktai, nesaugumas darbe, vadovavimo stiliai, organizacinis teisingumas ir klimatas bei grąsinimai ir smurtas darbe.
Namų aplinka ir emocinė gerovė
Namų svarba psichologinei gerovei
Remiantis kasmetinio tyrimo apie gyvenimą namuose duomenimis, 28 proc. Lietuvos gyventojų namai nuteikia siekti sėkmės gyvenime. Todėl labai svarbu suprasti, kaip galime pagerinti savo namų aplinką, kad juose jaustumėmės lyg šventovėje, teikiančioje užuovėją nuo išorinio pasaulio šurmulio. Naujausias IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ atskleidė, kad 44 proc. apklaustųjų idealius namus sieja su vieta, kurioje gali atgauti jėgas ir pasislėpti nuo išorinio pasaulio. Jei namuose mes jaučiamės saugiai ir komfortiškai, tuomet būsime kur kas labiau pasiruošę ir veikloms už namų sienų. Namai šiuo atveju apima ne tik fizinę vietą, bet ir santykius juose, jei gyvename ne vieni. Beveik kas trečias Lietuvos gyventojas teigia, kad tvarkingi ir švarūs namai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, siekiant palaikyti gerą psichinę savijautą namuose.
Tvarkos įtaka emocinei būklei
Net 40 proc. teigia, kad jausdami kontrolę, nejučia nusiraminame. Dar daugiau - apleidžia jausmas, kad turime dar kažką padaryti, juk viskas ir taip gerai, tvarkinga. Neapibrėžtumas lydi mus visą gyvenimą, tačiau kartais jis mus tiesiog užlieja. Jei šio jausmo tampa perpildyta visa diena, savaitė ir mėnesis, tai gresia virsti nemaloniu nuolatiniu nerimu. Tvarkos palaikymas namuose gali atstatyti šį vidinį kontrolės poreikį. Todėl patarimas pradėti dieną nuo paklotos lovos turi gilesnę prasmę. Tvarka, kai daiktai turi savo vietas ir yra greitai pasiekiami ilgai nesikapstant sandėliuke, padeda pajusti kontrolę ir malonumą, jog namai rūpinasi manimi, o ne aš jiems tarnauju. Deja, tyrimo „Gyvenimas namuose“ duomenimis, kas ketvirtam Lietuvos gyventojui pajusti kontrolę namuose trukdo jausmas, kad namų ruošos ir kiti darbai niekada nesibaigia.
Patarimai, kaip susikurti emociškai palankią namų aplinką
IKEA Interjero dizaino skyriaus vadovė Eimantė Nemanė teigia, kad namų aplinka tiesiogiai veikia mūsų gyvenimą net ir už jų ribų, todėl labai svarbu atrasti būdą susikurti tokią aplinką, kurioje jausimės laimingi. Norintiems imtis permainų namuose jau šį pavasarį, bet nežinantiems, nuo ko pradėti, interjero dizainerė pataria: „Pirmiausia peržiūrėkite visus turimus daiktus ir įvertinkite, ko iš jų tikrai reikia, o ko jau kurį laiką nenaudojate ir galite atsisveikinti, surasdami naujus namus. Naudokite vietą taupančias dėžutes. Kitas žingsnis - daiktus išrūšiuoti pagal funkcijas ir rasti tinkamų sprendimų jiems laikyti. Nepamainomos tam yra įvairios dėžutės. Jos leidžia grupuoti daiktus stalčiuose, lentynose, spintelėse, sutaupyti vietos ir lengviau viską rasti. Be to, sudėjus daiktus į dėžutes, namai atrodys tvarkingiau, nei laikant buteliukus ir kitas smulkmenas tiesiog ant paviršių. Atskiros vietos nusipelno net ir mažiausios smulkmenos. Negiliose, iš skaidraus plastiko pagamintose dėžutėse jas visada matysite, kai prireiks. O skyrus šiek tiek laiko ir atradus vietą visiems daiktams, vėliau kils mažiau neigiamų emocijų jų ieškant ir reikės rečiau tvarkytis. Atraskite daugiau vietos daiktams laikyti. Neišnaudotos erdvės virš durų ir langų - puiki vieta papildomoms lentynėlėms. Tuščiame kambario kampe ar nišoje po nuožulniomis lubomis galbūt tilps nedidelė stalčių komoda, o prie laisvos sienos - dar viena lentyna. Ieškant daugiau vietos daiktams laikyti, pravers ir kompaktiškas vežimėlis, telpantis ten, kur kiti baldai netilptų.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Kaip pradėti?
Norint pajusti jogos ir meditacijos naudą, nebūtina būti ekspertu. Štai keletas patarimų pradedantiesiems:
- Pradėkite nuo trumpų, 10-15 minučių trukmės meditacijos seansų.
- Rinkitės paprastas jogos asanas, kurios nereikalauja didelio fizinio pasirengimo.
- Ieškokite profesionalaus jogos instruktoriaus, kuris padėtų teisingai atlikti pratimus.
- Praktikuokite reguliariai - net trumpi užsiėmimai kelis kartus per savaitę gali duoti pastebimų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
tags: #emociju #svarba #psichologinei #gerovei