Įvadas
Neurozės, pasireiškiančios nuotaikos nepastovumu, yra sudėtingas reiškinys, turintis įtakos asmens emocinei būklei, elgesiui ir bendrai savijautai. Šiame straipsnyje gilinamasi į įvairias neurozių formas, nuotaikos svyravimų priežastis ir galimus ryšius su vaizduotės sutrikimais, tarpasmeniniais santykiais ir kitais psichikos sveikatos aspektais.
Depresija: ilgalaikė bloga nuotaika ar vaizduotės padarinys?
Depresija dažnai suvokiama kaip ilgalaikė bloga nuotaika. Tačiau, pasak pateiktos informacijos, bloga nuotaika, trunkanti ilgiau nei mėnesį, gali būti nestabilios psichikos ir vaizduotės padarinys. Klasikinės depresijos simptomai atsiranda po manijos periodo, sukeliantys psichinės pusiausvyros nestabilumą, kuris laikui bėgant bando save kompensuoti. Šis nestabilumas turi nuspėjamus dėsningumus, kurie palaipsniui atsiranda esant tam tikroms išorinėms aplinkybėms.
Klasikinės medicinos požiūris į depresiją
Klasikinė medicina dažnai manipuliuoja simptomatika, skirdama antidepresantus, kurie stimuliuoja serotonino, dopamino ir noradrenalino veiklą. Taip pat naudojama elektros traukulių ir šviesos terapija, pacientai gydomi psichoterapija. Nors vaistai gali suvaldyti stiprią depresiją, liga dažnai pasikartoja ir smogia dar stipriau. Be to, antidepresantų vartojimas nėra saugus būdas šalinti psichologinius sutrikimus, nes gali atsirasti kitokių psichikos sutrikimų, dažnas savižudiškas elgesys. Netgi „liaudies medicinos“ metodai, pasikalbėjimai ir psichoanalizės neduoda jokio tvirto, ilgalaikio efekto. Esant tokiai situacijai, vieni vaistai pakeičiami kitais, terapijos keičiamos alternatyviomis, tačiau pagerėjimas vyksta tik laikinai, kol neišsenka neuromediatorių atsargos.
Kodėl ne visi serga depresija?
Ne visų tipų ir psichologinių būsenų žmonės serga depresija - vienus tipus ši liga kamuoja labai stipriai, kitų ji nepaliečia. Depresija yra viena iš seniausių žmonijos ligų, kuri neaplenkė ir mūsų protėvių, gyvenusių prieš dabartinį žmogų. Tokie žmonių priešistoriniai tipai kaip homo erectus, homo heidelbergensis, homo helmei, kurie gyveno prieš ir prie tarpinio žmogaus, nortono tipo (homo neanderthal), turėjo įgimtą depresiją. Tuometinio priešistorinio protėvio ką tik susiformavusi psichika negalėjo būti stabili dėl socialinio, techninio ir gyvybės saugumo nestabilumo. Tuo metu visuomenė nebuvo nei saugi, kultūringa ir susivokianti, o agresyvus elgesys buvo reikalingas norint išgyventi bendruomenėje. Stabiliai psichikai pasiekti reikėjo daug aukštesnės kultūros.
Vaizduotė ir psichikos stabilizavimas
Žmogus, kaip vienintelė gyvūnų rūšis, turi psichiką, tačiau su skirtingomis pasireiškimo galimybėmis: pas vienus žmones ji nestabili, pas kitus kintanti, dar pas kitus - nekintanti. Žmogus vienintelis turi vaizduotę, kuri yra įvairių kokybių, jos gali būti įgimtos arba įgytos. Vaizduotė turi specifinius procesus, humorą ir ironiją, kurių pagalba apdorojami duomenys, kurie yra nelogiški, prieštarauji vieni kitiems ir nėra suderinami. Psichika, pasiremdama vaizduote, stabilizuoja nuotaiką ir intelektą.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistažolės padeda nuo neurozės
Patyčios, humoras ir depresija
Priešistorinė vaizduotė turėjo naują bendravimo savybę - bendravimo patyčias, kurios užima ketvirtadalį grynosios vaizduotės, kuri bazuojasi dešiniajame smegenų pusrutulyje. Konkrečiai patyčių sutrikimas vaizduotėje yra Depresija. Esant sustiprintai patyčių gamybai, tiesiogiai keičiasi humoro ir ironijos pasireiškimo stiprumas. Kuo didesnės patyčios tuo labiau pasikreipia humoras ar ironija ir atvirkščiai. Depresiją turintis žmogus turi didesnį už vidutinį humorą ir stiprias patyčias. Jeigu elgesyje didėja patyčios, humoras ir ironija, atitinkamai stiprėja depresija, kuri gali būti skirstoma į lengvą, vidutinę ir stiprią. Lengvos formos depresija nėra liga, greičiau įprastas žmogaus elgesys. Vidutinė depresija jau yra laikoma liga, pats žmogus mato savo problemą. Stipri depresija yra labai sunki liga, kartais prilygstanti stipriai šizofrenijai, kuomet žmogus praranda savikontrolę, kuri dažnai pasireiškia agresyviu fiziniu ir psichologiniu smurtu. Tuomet liga pradeda valdyti patį žmogų. Stiprios depresijos atveju, patyčių ir humoro lygis būna pats aukščiausias.
Tipų teorija ir depresija
Kuriant tipų teoriją buvo nustatytas žmogaus humoro ir psichikos ryšys. Stabili psichika turi arba mažą, arba vidutinį humoro lygį. Nestabilioje psichikoje, kurioje humoras yra didesnis už vidutinį, pradeda reikštis viena iš jo savybių - juokas arba ironija. Didesnis humoras už vidutinį lemia nestabilią psichiką ir neproporcingą intelekto naudojimą. Žmogus, vienintelis iš visų gyvūnų šioje žemėje, turi psichinius sutrikimais. Kiti gyvūnai turi tik tam tikras neurozės formas, kurios yra susijusios tik su nuotaikos ir dėmesio sutrikimais. Sunkėjant depresijai, pusiausvyra tarp juoko ir ironijos darosi neproporcinga. Depresija paveikia nuotaiką ir žmogaus fiziologiją, todėl jai stiprėjant sutrinka miegas, nuotaika, apetitas ir t.t. Bet daugiausiai pasikeičia pati asmenybė ir jos bendravimas.
Jeigu dabartinė psichologija depresiją supranta kaip nuotaikos sutrikimą, tai tipų teorija ją supranta kaip vaizduotės sutrikimą. Depresija ir šizofrenija yra vaizduotės sutrikimai, kurie asmenybę adaptuoja prie netinkamų sąlygų, į kurias įeina tiek fizinis, tiek psichologinis diskomfortas, pavyzdžiui, netinkami tarpusavio tipų santykiai, kolektyvas, gyvenamoji aplinka, veikla, gyvenimo būdas. Kaip matome, didėjant humoro savybėms ir pakintant jų pusiausvyrai, didėja depresija ir patyčios. Todėl žmogus įgauna geresnį prisitaikymą prie blogų psichologinių sąlygų. Didelis humoras kompensuoja prieštaravimus, didelės patyčios padaro žmogų labiau bendraujantį ir geriau apsiginantį. • Pasyvios psichikos žmonės, priklausomai nuo depresijos laipsnio, daug juokiasi, aktyvios psichikos žmonės - ironizuoja.
Tipai ir polinkis į depresiją
Polinkis į depresiją yra paveldimas, todėl tipai, kurie turi paveldėtą polinkį į šizofreniją, depresija neserga. Žmogaus psichika yra labai stabili, todėl norint pereiti į depresiją, reikia turėti tam tikras sąlygas. Iš septynių genotipų į depresiją polinkį turi tik penki genotipai: Nortono, Bronsono, Ramzio, Platono ir Darvino (moteriškoji pusė). Nortono ir ramzio tipui silpna depresija yra įgimta, o Platono ir Bronsono tipams depresija pasireiškia prie blogų asmenybės formavimosi sąlygų. Šiems tipams depresija išnyksta, jeigu išnyksta veiksniai sukeliantys depresiją, šių tipų žmonės iš lengvos depresijos pereina į optimizmą. Platono tipo visuomenėje, ramzio tipas turi labai sunkią depresiją, išimtiniais atvejais galima vidutinė depresija. Blogi tipų santykiai galioja tada, kai yra du nesuderinami tipai (nesutinkantys asmenybės elementai).Tai puikiai matosi humoro šou sferoje.
Psichozės, haliucinogenai ir pogimdyvinė depresija
Žmogus, turintis stiprią depresiją, esant trumpalaikėms sąlygoms, nuo kurių didėja humoras, gali patirti cikliškas psichozes. Priepuoliai gali įvykti ir konflikto metu, taip pat jeigu ekstravertas labai mažai bendrauja su žmonėmis. Depresijos psichozes gali sukelti vaizduotę veikiantys haliucinogenai, apsinuodijimas vaistais ir maistu, kai cheminės medžiagos ilgai veikia centrinę nervų sistemą.
Taip pat skaitykite: Vegetacinės neurozės diagnostika
Pogimdyvinė depresija yra laikina psichozės būsena, kurią moteris patiria atsiradus įvairiems sunkumams, atsirandantiems po gimdymo. Gimdanti moteris patiria labai didelius sąrėmių skausmus, ilgalaikę nemigą, o susikuriantys fiziologiniai ir psichologiniai sunkumai trikdo vaizduotės darbą, o tai didina humorą ir patyčias. Turint vidutinę ir sunkią depresiją, didėjant sunkumams, moteris naudoja humorą ir neigiamą nuotaiką, todėl viršinus psichikos ir dėmesio kompensacinę ribą, vaizduotė perdega ir prasideda psichozės procesas. Tam, kad tai neįvyktų, reikia žinoti moters psichikos būklę, o būsimoji gimdyvė turi fiziškai ir psichologiškai ruoštis gimdymui.
Valgymo sutrikimai ir išvaizdos depresija
Dar viena depresijos forma yra valgymo sutrikimai. Dažniausiai valgymo sutrikimai, anoreksija ir bulimija, atsiranda dėl depresijos, bet būna atvejų, kai griežtos dietos, svorio metimo fanatizmas, ilgi ir dažni gydomieji badavimai gali iššaukti depresiją. Noras atrodyti liekniau gali iškreipti vizualinę sistemą ir pažeisti vaizduotę, todėl anoreksija sergančiam žmogui savo kūno vertinimas sutrinka. Išvaizdos depresija dažnai nutinka žmonėms, kurie siekia būti panašūs į animacinius veikėjus, vaikystėje naudotus žaislus arba įvairias garsenybes.
Religinio pobūdžio depresija
Ši depresija yra pavojinga tiems tipams, turintiems intuicijos elementą, kuris valdo intuiciją. Kitaip tariant, žmogus, kurio intuicija (cheminė atmintis) yra asmenybės pagrindas, negali slopinti intuicijos ir užsiimti idealizmu, subjektyviu idealizmu, religija, NSO, sąmokslo teorijomis, kurios turi mistinį, neįrodytą pagrindą.
Seksualinio pobūdžio depresija
Kaip bebūtų keista, tačiau paveldima fiziologija nevaidina galutinio vaidmens žmogaus seksualumo apraiškose. Žmogaus seksualumas, kitaip tariant lytis, yra valdoma psichikos, kurią sudaro vaizduotė. Žmogaus psichika (vaizduotė) žmogui sukuria išorinį ir psichologinį lytinį elgesį: manieras, mimiką, eiseiną ir lytinį suvokimą.
Kiti psichikos sutrikimai
Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.
Taip pat skaitykite: Vaikų neurozių gydymas
Demencija - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir psichikos sutrikimai
Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne). Toliau nurodytas ketvirtas kodas, skirtas kodams F10-F19:.0 ūmi intoksikacija Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūmiu medžiagos farmakologiniu poveikiu. Ilgainiui ūmios intoksikacijos sukelti sveikatos sutrikimai praeina. .1 žalingas vartojimas Tai psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai. .2 priklausomybės sindromas Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo. .3 abstinencijos būklė Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo. .4 abstinencijos būklė su delyru Tai būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena (žr. .3) yra komplikuota delyru, aprašytu F05.-. Gali būti ir traukulių. .5 psichozinis sutrikimas Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės. Šiam sutrikimui būdingos haliucinacijos (dažniausiai klausos, tačiau gali būti ir kitų jutimo organų), klaidingi pažinimai, kliedesiai (dažnai paranoidinio arba persekiojimo pobūdžio), psichomotorinio aktyvumo sutrikimai (sujaudinimas arba stuporas) ir nenormalus afektas, kuris gali svyruoti nuo intensyvios baimės iki ekstazės. .6 amnezinis sindromas Tai sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu. .7 rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga.
Šizofrenija ir kiti psichoziniai sutrikimai
Šis skyrius apima svarbiausią šios grupės sutrikimą šizofreniją, šizotipinį sutrikimą, nuolatinius kliedesinius sutrikimus ir didesnę grupę ūminių bei praeinančių psichozinių sutrikimų. Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti.
Trumpalaikė psichozė
Tai psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė
Psichozę gali sukelti narkotinės medžiagos ar alkoholis. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
Organinė psichozė
Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė
Ši psichozės forma trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
Depresinė psichozė
Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais.
Neurozės formos## Neurastenija: Padidėjęs Nervingumas
Neurastenija - liguista psichinė būsena, kurios požymiai yra padidėjęs nervingumas, jautrumas, nesugebėjimas valdytis, emocijų nevaldymas. Žmogus per daug jautriai reaguoja į išorinius įspūdžius. Jį pradeda jaudinti ir nervinti įvairios gyvenimo smulkmenos, kurioms anksčiau neteikdavo dėmesio. Neurastenijos būklei būdingas protinis ir fizinis nuovargis, kurio nepašalina nei poilsis, nei pramogos, nei miegas.
Isterija: Emocijų Nepastovumas
Isterija pasireiškia judesių, jutimų, psichikos sutrikimais. Sergantieji isterija yra labai jautrūs, nepastovios nuotaikos. Ligoniai esti labai įtaigūs, nes aplinkos dirgikliai juos labai stipriai veikia. Sergantieji greitai netenka pusiausvyros, susijaudina, audringai reaguoja į menkiausius nemalonumus, garsiai rauda, blaškosi. Isterija gali pasireikšti net paralyžiumi, kurtumu, aklumu.
Įkyrių Būsenų Neurozė (Obsesinis-Kompulsinis Sutrikimas)
Įkyrių būsenų neurozė arba obsesinis-kompulsinis sutrikimas pasireiškia įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Asmuo jaučia impulsus, bei stimulus, kurie jam atrodo visiškai svetimi. Atlikdamas šiuos veiksmus asmuo nepatiria jokio malonumo. Nors asmuo ir stengiasi atsispirti įkyrioms mintims, tačiau to padaryti nesugeba.
Prieblandinė Sąmonės Būsena
Dėl psichinės sveikatos sutrikdymo asmuo gali patirti simptomus ir emocijas, kurios moksliškai įvardijamos kaip prieblandinė sąmonės būsena. Prieblandinės sąmonės būsenai būdinga visiškai sutrikusi orientacija aplinkoje, haliucinacijos, ūmus vaizdinis kliedesys, pykčio, baimės ir liūdesio afektai, labai didelis susijaudinimas.
Kliedesiai: Liguistos Mintys
Kliedesys priklauso mąstymo turinio sutrikimui. Kliedesiu vadinamos liguistos mintys, kurios neatitinka tikrovės, taip pat klaidingi įsitikinimai ir samprotavimai, kurie užvaldo asmens psichiką, lemia jo elgesį ir nepasiduoda koregavimui.
Haliucinacijos: Nesamų Potyrių Jautimas
Haliucinacijos pasireiškia ir sveikam žmogui, dažniausiai prieš įmingant ar nubundant, taip pat labai susijaudinus. Tačiau dažniausiai haliucinacijas patiria psichikos ligomis sergantys asmenys. Jos pasireiškia tuomet, kai esti nuolatinė psichotraumuojanti situacija ir visa psichika būna nukreipta į ją.
Somatizacijos Sutrikimas
Pacientai, kuriems pasireiškia somatizacijos sutrikimas, dažnai neprisimena ankstesnių simptomų, juos gali neigti. Toks atminties sutrikimas vadinamas simptomų amnezija. Juos galima nustatyti įvertinus įrašus ligos istorijose.
Nediferencijuotas Somatoforminis Sutrikimas
Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas diagnozuojamas, kai vienas ar keli tyrimais nepaaiškinami somatiniai negalavimai trunka mažiausiai 6 mėnesius, negalima nustatyti kito somatoforminio sutrikimo ar somatinės ligos.
Konversinis Sutrikimas
Konversinio sutrikimo koncepcija atėjo iš XIX a. pabaigos, XX a. pradžios neurologų Charcot, Breuer ir Freud darbų. Šis sutrikimas žinomas ir kitu, isterinės neurozės, pavadinimu, kuris buvo labai dažnai vartojamas. Terminas „konversija“ reiškia hipotetinį psichologinio konflikto pasikeitimą į somatinį simptomą, dažnai simboline prasme.
Hipochondrija
Hipochondrija yra nepagrįstas susirūpinimas savo sveikata ir nerealus įsitikinimas, kad somatiniai požymiai bei simptomai yra sunkios somatinės ligos priežastis. Šių įsitikinimų raminant nepavyksta pakeisti. Nuraminti gali reguliarūs somatinės būklės tyrimai, kiti neinvaziniai tyrimai.
Bendruomenės slaugytojo vaidmuo
Siekiant užtikrinti tinkamą psichikos sutrikimų turinčių asmenų gyvenimo kokybę bendruomenėje, būtina įvertinti ir apibrėžti, kokie yra šių žmonių svarbiausi poreikiai. Šiems jų poreikiams tenkinti būtina įvertinti bendruomenės slaugytojos vaidmenį, šeimos narių, bei kitų sričių specialistų pagalbos reikalingumą. Bendruomenės slaugytoja psichikos sutrikimų turinčius asmenis turi mokyti sveikatos mokymo, tenkinti jų svarbiausius poreikius. Todėl bendruomenės slaugytoja turi išmanyti ne vien tik kaip slaugyti pacientą ar šeimą, bet ir kaip dirbti su visa bendruomene.
Tyrimai ir analizė
Relevance subject. The first health protection is nursing. These secures people health and sick people nursing. When the healing is not effective - the health support is. This includes the doctor’s sets medical treatments. Working with patients whose have psychical health troubles we teach them healthy lifestyle. We have studied 34 patients with psychical health troubles. We did questionnaire analysis for tenders’ needing and health teaching. The first - the tender took important place at the nursing part. The second - the tender has a lot of information for all problems and she can protect from disease, stabilize or restore the health. Tenders’ are tteaching for healthy lifestyle, how to avoid from disease complication.
Prevencija
Siekiant išvengti psichikos ligų reikia žinoti jų priežastis, aplinkos poveikį, atsparumą ligai, ligos eigą ir galimą jos išeitį ar baigtį. Psichikos ligų metu sutrinka žmogaus psichika, kas pasunkina galimybę prisitaikyti gyvenime, nes liga trukdo logiškai mąstyti, kritiškai įvertinti savo ligą.
tags: #neurozes #forma #nuotaikos #nepastovumas