Depresijos ir Nerimo Diagnostikos Metodai: Išsamus Vadovas

Įvadas

Depresija ir nerimas - tai dvi dažniausiai pasitaikančios psichikos sveikatos problemos šiuolaikiniame pasaulyje, paveikiančios milijonus žmonių. Depresija, kurią dažnai lydi nerimas, nebėra tik bloga nuotaika ar tingulys, bet rimta liga, turinti biologinį pagrindą ir reikalaujanti tinkamos diagnostikos bei gydymo. Dėl didelio paplitimo ir galimų sunkių pasekmių, svarbu suprasti, kaip šios būklės diagnozuojamos ir kokie gydymo būdai yra prieinami. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė ir pradėta terapija, tuo didesnė tikimybė, kad pacientas pasveiks, liga nesikartos ir neįgaus sunkios formos.

Šiame straipsnyje aptarsime depresijos ir nerimo diagnostikos metodus, atsižvelgiant į skirtingus požiūrius - nuo klinikinių simptomų įvertinimo iki šiuolaikinių psichodiagnostikos priemonių ir gydymo būdų. Straipsnyje pateikiama informacija apima depresijos apibrėžimą, simptomus, tipus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes, siekiant suteikti skaitytojams išsamų supratimą apie šias psichikos sveikatos problemas.

Depresija: Apibrėžimas ir Simptomai

Medicinos ir psichiatrijos požiūriu, depresija yra įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys (sindromas). Pagrindiniai depresijos simptomai yra:

• Prislėgta nuotaika: Liūdesys, „gyvenimo pilkumas", neaiškaus ilgesio jausmas, kartais jaučiamas krūtinėje. Sergant tam tikro tipo depresija, pagrindinis nemalonus pojūtis dažnai apibūdinamas kaip „tuštumos jausmo" išgyvenimas. Stiprus liūdesys ir prislėgta nuotaika, kurie tęsiasi ilgesnį laiką. Tai yra ne tiesiog prasta nuotaika, kuri gali būti išsprendžiama po kelių dienų, bet gilus beviltiškumo jausmas, kuris paveikia žmogaus mąstymą, požiūrį ir kasdienę veiklą.
• Malonumo jausmo praradimas: Nebeteikia malonumo ta veikla, kuri seniau būdavo maloni.
• Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas: Nuolatinis nuovargis, jaučiamas, kad „nekyla rankos" veiklai.
• Kiti simptomai: Nemiga, dirglumas, vengimas bendrauti, fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo" pojūtis arba nerimo epizodai, kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas, sunku susikaupti veiklai, pesimistinis ateities įsivaizdavimas, polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę, apetito netekimas, svorio kritimas, potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.

Šių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį.

Depresijos Tipai ir Priežastys

Psichikos sveikatos specialistai klasifikuoja depresijas pagal vyraujančius simptomus, jų sunkumą ir pasikartojimų dažnumą. Pagal vyraujančias priežastis, depresijos skirstomos į:

Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu

• Endogeninę depresiją: Sąlygota daugiau vidinių, biologinių priežasčių. Būdinga tai, kad depresija sergančių yra tarp paciento giminių, depresija prasideda jaunystėje (iki 25 metų). Sutrikimui būdingas judesių bei mąstymo sulėtėjimas, apetito sumažėjimas. Neretai pasitaiko, kad praeityje yra buvę ir priešingų depresijai nuotaikos epizodų, pasireiškusių liguistai pakilia nuotaika, perdėtu aktyvumu.
• Egzogeninę depresiją: Sąlygota daugiau išorinių, psichologinių bei socialinių priežasčių. Rutuliojasi žmogui patiriant stresą (stiprų, staigų ir netikėtą arba ilgalaikį, sekinantį). Prieš išsivystant aiškiai egzogeninio tipo depresijai, pacientą dažnai vargina ilgalaikis nerimas.
• Depresiją sergant kitomis psichikos ligomis: Depresija yra kito psichikos sutrikimo simptomų visumos dalis (pvz., po ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu ir kvaišalais, sergant šizofrenijos grupės sutrikimais).

Svarbu suprasti, kad depresija dažnai pasireiškia dėl neuromediatorių, tokių kaip serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas, disbalanso smegenyse.

Nerimas ir jo Diagnostika

Nerimas, kaip ir depresija, yra dažna psichikos sveikatos problema, tačiau jis pasireiškia per dideliu susirūpinimu, baime ir neramumu. Nerimo sutrikimai gali būti įvairūs, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą, socialinio nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą ir fobijas.

Nerimo Simptomai

Nerimo simptomai gali būti tiek psichologiniai, tiek fiziniai:

• Psichologiniai simptomai: Nuolatinis nerimas ir įtampa, sunkumai susikaupti, dirglumas, neramumas, baimė ir panika.
• Fiziniai simptomai: Padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, raumenų įtampa, galvos skausmai, virškinimo problemos, nuovargis.

Nerimo Diagnostikos Metodai

Nerimo diagnostika apima:

• Klinikinį interviu: Gydytojas ar psichologas kalbasi su pacientu apie jo simptomus, gyvenimo įvykius ir šeimos istoriją.
• Psichologinius testus ir klausimynus: Naudojami standartizuoti klausimynai, tokie kaip Becko nerimo skalė (BAI) arba Generalizuoto nerimo sutrikimo 7 klausimų testas (GAD-7), kurie padeda įvertinti nerimo sunkumą.
• Fizinius tyrimus: Atliekami siekiant atmesti kitas medicinines priežastis, galinčias sukelti nerimo simptomus.

Depresijos ir Nerimo Diagnostikos Metodai

Depresijos ir nerimo diagnostika yra kompleksinis procesas, apimantis kelis etapus:

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil

1. Klinikinis Įvertinimas:
   • Anamnezė: Gydytojas psichiatras renka informaciją apie paciento nusiskundimus, psichikos būklę, sutrikimų bei gyvenimo istoriją. Svarbu atsiminti, kad pacientai dažnai ne pabrėžia savo blogą dvasinę būklę, o skundžiasi įvairiais kūno negalavimais.
   • Psichikos Būklės Įvertinimas: Stebima paciento elgesys, nuotaika, mąstymas ir kognityvinės funkcijos.
2. Psichologiniai Testai ir Klausimynai:
   • Beko Depresijos Klausimynas (BDI) ir Burnso Depresijos Skalė: Tai yra savęs įvertinimo klausimynai, padedantys nustatyti depresijos sunkumo lygį. Juos galima rasti internete.
   • PANAS (Pozityvių ir Negatyvių Emocijų Skalė): Nustato emocinį balansą ir tendencijas.
3. Psichodiagnostika:
   • Psichodiagnostika yra išsamus procesas, naudojamas psichiatrų ir psichologų, siekiant įvertinti paciento mąstymo procesus ir emocinę būklę. Gydytojas psichiatras ar psichologas konsultacijos metu gali skirti atlikti šį ištyrimą, kuris yra neatsiejama bet kokio klinikinio vertinimo dalis.
   • Mąstymo Procesų Ištyrimas: Psichologinis ar psichiatrinis vertinimas, skirtas įvertinti žmogaus mąstymo būdą, logiką, nuoseklumą, greitį ir galimus sutrikimus. Padeda diferencijuoti psichikos sutrikimus (pvz., šizofreniją, depresiją su psichoziniais simptomais, demenciją).
   • Emocinis Ištyrimas: Psichologinis vertinimas, skirtas nustatyti asmens emocinę būklę, emocijų reguliavimo gebėjimus, emocinius sutrikimus ar psichologines traumas. Tyrimo metodai gali būti įvairūs (pvz.: Becko depresijos ir nerimo skalės - padeda įvertinti emocinę būklę ir polinkį į depresiją ar nerimą, PANAS (Pozityvių ir negatyvių emocijų skalė) - nustato emocinį balansą ir tendencijas. Emocinis ištyrimas dažniausiai atliekamas psichologinių konsultacijų, psichoterapijos pradžioje arba įtarus emocinius sutrikimus (pvz., depresiją, nerimą, PTSS, bipolinį sutrikimą). Emocinės būklės įvertinimas. Tyrimai siekia nustatyti paciento emocinio stabilumo lygį, depresijos požymių buvimą, jaučiamą pyktį ir kitas emocijas.
4. Diferencinė Diagnostika:
   • Svarbu atmesti kitas medicinines būkles, kurios gali imituoti depresijos ar nerimo simptomus (pvz., skydliaukės problemos, vitaminų trūkumas).
5. Specialisto Konsultacija:
   • Jei įtariama depresija ar nerimas, būtina kreiptis į gydytoją psichiatrą arba psichologą, kuris gali tiksliai diagnozuoti ir paskirti tinkamą gydymą. Nederėtų depresijos tipo „diagnozuotis“ be specialisto konsultacijos - pagal žurnaluose ar internete surastus testus, pažįstamų pasakojimus ir pan.

Gydymo Metodai

Depresijos ir nerimo gydymo metodai parenkami atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus ir vyraujančius simptomus. Pagrindiniai gydymo būdai yra:

1. Psichoterapija:
   • Kognityvinė Terapija: Siekiama keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Daug tyrimų patvirtino kognityvinės psichoterapijos efektyvumą, kartais net pranokstantį antidepresantų poveikį, silpnai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti.
   • Nedirektyvi (Humanistinė) Psichoterapija: Remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
   • Tarpasmeninė Psichoterapija: Pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą. Gali būti labai efektyvi esant socialinei dezadaptacijai.
   • Psichoterapija ypač efektyvi esant lengvai arba mažajai depresijai, pasireiškiančiai bloga nuotaika ir kai kuriais somatiniais negalavimais, tačiau esant kartu vegetaciniams ir miego sutrikimams, vis dėlto geresnių rezultatų pasiekiama, kai ji derinama su medikamentiniu gydymu.
   • Dabartinėje visuomenėje psichoterapija yra pripažintas pagalbos metodas esant įvairiems psichikos sutrikimams. Visa informacija, kurią psichoterapeutas sužino seansų metu, yra griežtai konfidenciali ir lieka paslaptyje. Kiekvienam žmogui būna situacijų, kai jam reikia pagalbos.
2. Medikamentinis Gydymas (Farmakoterapija):
   • Antidepresantai (AD): Skiriami pacientams, sergantiems lengva, vidutine ir sunkia depresija.
     • Tricikliai Antidepresantai (TCA): (pvz., amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas) - gerai ištirti, žinomas jų veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Tai palyginti pigūs vaistai, tačiau jų vartojant dažnai pasireiškia nemalonių šalutinių poveikių.
     • Selektyvieji Serotonino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SSRI): (citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas) - sąlyginai nauja AD grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys.
   • Kurį vaistą pasirinkti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas. Kai depresijos farmakoterapija nepakankamai efektyvi, skiriama antidepresantų derinių ar gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.
3. Elektros Impulso Terapija (EIT):
   • Ši terapijos rūšis depresiniams sutrikimams gydyti ypač dažnai buvo taikoma psichiatrijoje 1930-1950 m., vėliau ilgą laiką ji buvo nemėgstama dėl pačios procedūros ypatumų. Pastaruoju metu susidomėjimas šiuo gydymo metodu vėl atgimė.
   • EIT dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios.
   • EIT renkamasi tada, kai esant neefektyviai medikamentinei terapijai prarandamas laikas, kuris gali lemti ligonio gyvybę (kai šis atkakliai atsisako maisto, yra didelis savižudybės pavojus).
   • Absoliučių kontraindikacijų EIT nėra, tačiau ją skiriant būtina paisyti sąlyginių kontraindikacijų.
   • EIT veikimo mechanizmas galutinai nenustatytas. Turima duomenų, kad ji aktyvina dopaminerginę sistemą, veikia serotonino, noradrenalino receptorių sistemas; hormonų ir medžiagų apykaitą. Dėl to pagerėja nuotaika, padidėja motorinis aktyvumas.
4. Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS):
   • Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija.
   • Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą. Labai svarbu, kad ją atliekant nereikia anestezijos ir nuskausminimo, ji atliekama ambulatoriškai, nesutrinka kognityvinės ligonio funkcijos.
   • Procedūros metu magnetiniai impulsai daro poveikį smegenų bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių pokyčius. Taip normalizuojama biocheminė pusiausvyra smegenyse ir šalinami neuromediatorių disfunkcijos sukelti psichikos sutrikimai.
   • Panašų poveikį turi ir elektroimpulsų terapija, tačiau magnetinis impulsas puikiai praeina pro kaukolės kaulus ir gali geriau paveikti reikiamas smegenų struktūras, o elektros impulsui sklisti gali kliudyti didelė kaulinio audinio varža.
   • TMS saugumas ir greitas poveikis visų pirma buvo pritaikytas gydant depresiją ankstyvu pogimdyminiu laikotarpiu, kai dėl placentos pasišalinimo sukelto neuromediatorių sutrikimo didelei daliai pagimdžiusių moterų atsiranda depresijos simptomų, o ilgalaikio gydymo medikamentais norima vengti.
5. Šviesos Terapija:
   • Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija.
   • Rudenį, pailgėjus tamsiam paros laikui, dalį pacientų ima varginti bloga nuotaika, mieguistumas dieną, padidėjęs apetitas bei kūno masė. Tokių ligonių kraujyje nustatoma didesnė melatonino koncentracija. Ilgėjant šviesiai paros fazei, simptomai susilpnėja.
   • Fototerapijos metu ligonis kasdien, geriausia rytais, dalyvauja šviesos terapijos seansuose, trunkančiuose apie 60 min. Dėl šviesos poveikio mažėja melatonino koncentracija kraujyje, daugėja serotonino ir dopamino.
6. Miego Deprivacija:
   • Gydant ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, tai kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja. Būklei pagerėjus, rekomenduojama šį metodą taikyti du kartus per mėnesį.
   • Teigiamas miego deprivacijos efektas ypač pastebimas esant melancholinei (net prilygsta antidepresantų poveikiui) bei adinaminei depresijai. Mažesnis poveikis esant asteninei ir/ar nerimastingai depresijai, taip pat negauta teigiamo efekto “maskuotos” depresijos metu.
   • Miego deprivacija mažina depresiją bei didina gydymo antidepresantais veiksmingumą, tuo suteikdama galimybę labai sumažinti farmakologinių preparatų dozes.
7. Kiti metodai:
   • Paprastoji Jonažolė (Hypericum Perforatum): Vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai.
   • Reguliarūs Fiziniai Pratimai: Arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina ligonių, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę.
   • Relaksacijos Technikos (RKT): Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti RKT. Šis metodas apima psichinę bei raumenų relaksaciją, pasiekiamą kvėpavimo judesiais (santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo turėtų būti 1:2), kai pamažu pereinama prie diafragminio kvėpavimo (kvėpavimo pilvu).
   • Šeimos Konsultavimas: Gydymo programa ir sveikimo motyvacijos formavimas visai šeimai. Psichosocialinė reabilitacija.
   • Muzikos, Dailės, Judesio, Maisto Gaminimo Terapija, Kaniterapija (Šunų Terapija): Taikomi metodai priklauso nuo besikreipiančių asmenų poreikių ir specialistų teorinės orientacijos.

Svarbu Žinoti

• Depresijos gydymas yra ilgalaikis procesas, kurio trukmė skaičiuojama mėnesiais ar net metais.
• Tinkamą gydymo metodą parenka bei gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į paciento depresijos ypatumus.
• Didžiausioje ir plačiausią psichiatrijos paslaugų spektrą Lietuvoje siūlančioje ligoninėje teikiama pagalba visais įmanomais psichikos ligos periodais: tiek pirmą kartą pasireiškus simptomams ir siekiant nustatyti tikslią diagnozę, tiek norint sugrįžti į pilnavertį gyvenimą po jau pažengusios ligos ar esant jos atkryčiams.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai

tags: #depresijos #ir #nerimo #diagnostinis