Įvadas
Emocijos yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis, padedančios mums orientuotis pasaulyje, reaguoti į įvykius ir megzti ryšius su kitais. Tačiau stiprios ar nevaldomos emocijos gali sukelti stresą, nerimą ir netgi neigiamai paveikti mūsų sveikatą bei santykius. Todėl emocijų valdymas yra svarbus įgūdis, leidžiantis mums išlaikyti pusiausvyrą ir gyventi visavertį gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias emocijų valdymo technikas, kurios padės jums geriau suprasti savo jausmus, juos kontroliuoti ir tinkamai išreikšti.
Emocijų Paleidimo Technika
Viena iš efektyvių emocijų valdymo technikų yra emocijų paleidimas. Ši technika remiasi idėja, kad emocijos yra energija, kuri gali užstrigti mūsų kūne ir sukelti diskomfortą. Paleidžiant emocijas, mes leidžiame šiai energijai išsiskirti ir atkurti vidinę pusiausvyrą.
Kaip Paleisti Emocijas?
Pažiūrėkite į mažus vaikus, jie paleidžia emocijas daug lengviau, nei suaugę. Ši technika susideda iš kelių paleidimo būdų. Kai paprašoma paleisti jausmą, tai paleiskite jį taip pat lengvai, kaip paleistumėte tušinuką iš delno. Atsakę „dabar“ atsipalaiduokite ir paleiskite. Darykite tai bent 5 dienas du kartus dienoje - ryte ir vakare, ir stebėkite, kaip tai įtakoja jus ir jūsų gyvenimą.
Sėkmingų Žmonių Patirtis
Travis Bradberry, Jean Greaves ir Patrick Lencioni sėkmingai darbuojasi emocinio intelekto lavinimo srityje. Visi jie drauge pripažįsta, kad savęs valdymas yra be galo svarbus.
Efektyvios Emocijų Valdymo Technikos
Taisyklingas Kvėpavimas
Jei esate kaip dauguma žmonių, kvėpuojate trumpais įkvėpimais ir pilnai neužpildote savo plaučių - ir net to nepastebite. Kai būsite apimti streso ar stiprių emocijų, susikaupkite ir giliai kvėpuokite, orą įkvėpdami pro nosį, kol pajusite, kad pilvas išsipučia, ir lėtai iškvėpdami per burną. Kvėpavimas prisiderina prie mūsų vidinės būsenos, todėl susijaudinę kvėpuojame greitai ir paviršutiniškai (t.y. mažai įkvepiame ir iškvepiame), o atsipalaidavę - kvėpuojame lygiai, giliai ir lėtai. Tačiau kvėpavimą gana lengvai galime kontroliuoti sąmoningai tuo pačiu keisdami ir savo vidinę būseną (tiek fizinę, tiek ir emocinę).
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Emocijos prieš Protą
Galbūt ne visada tai suprantate, bet daugybę kartų jūsų emocijos nuvedė jus viena kryptimi, kai racionalus protas norėjo eiti visai kitur. Padalykite popieriaus lapą į dvi dalis. Kairiojoje pusėje surašykite, ką jums liepia daryti jūsų emocijos, dešiniojoje - ką protas. Po to paklauskite savęs dviejų svarbių klausimų: kur jūsų emocijos aptemdo protą ir kur jūsų protas ignoruoja jūsų emocijas? Emocijos jums pridarys bėdų, jei leisite joms jus vesti nepaisant proto, tačiau jūsų racionalus protas gali sukelti lygiai tiek pat problemų, jei būsite kaip bejausmis robotas.
Tikslų Pasidalinimas
Pasakokite kitiems apie savo tikslus.
Skaičiavimas iki Dešimties
Kai jausitės, kad pradedate nervintis ar pykti, sustokite ir giliai įkvėpkite, iškvėpdami pradėkite skaičiuoti. Kvėpuokite ir skaičiuokite tol, kol pasieksite dešimt.
Apsvarstymas
Skirkite laiko problemoms spręsti. Gana dažnai papildoma diena, savaitė ar mėnuo reikalingi tam, kad apsvarstytumėte visą situaciją, prieš priimdami sprendimą, ir tai yra viskas, ko reikia, kad išlaikytumėte kontrolę. Viskas, ko reikia, yra tiesiog palaukti prieš pradedant veikti.
Pokalbis su Išmanančiu Savęs Valdymą
Pasikalbėkite su išmanančiu savęs valdymą.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Šypsena ir Juokas
Šypsokitės ir juokitės.
Vidinės Kalbos Kontrolė
Egzistuoja stiprus ryšys tarp to, ką galvojate ir kaip jaučiatės fiziškai ir emociškai. Nemažą laiko dalį kalbėjimas su savimi yra pozityvus ir padeda jums išgyventi dieną („Geriau pradėsiu rengtis susirinkimui“, „Labai laukiu vakarienės mieste“). Jūsų kalbėjimas su savimi sumažina jūsų galimybę save valdyti tuomet, kai tampa neigiamas. „Aš visada“ arba „aš niekada“ pakeiskite į „aš kartais“. Teisiančius sakinius, tokius kaip „aš idiotas“, pakeiskite į adekvatesnius, tokius kaip „aš suklydau“.
Vizualizacija
Prieš einant miegoti vakare, tiesiog užmerkite akis ir įsivaizduokite save situacijose, kur jums sunkiausiai sekasi valdyti savo emocijas. Sutelkite dėmesį į detales, kurios trukdo jums išlaikyti kontrolę; susitelkite į vaizdus ir garsus, kuriuos patirtumėte, jei iš tiesų būtumėte ten, ir tai darykite tol, kol jūs iš tiesų pajusite tas pačias emocijas. Vėliau įsivaizduokite save elgiantis taip, kaip norėtumėte elgtis (tarkim, nusiraminti ir pasitikinčiai savimi dalyvauti pristatyme, ramiai bendrauti su jus iš kantrybės vedančiu žmogumi ir pan.).
Miego Reikšmė
Savęs valdymas reikalauja kantrybės, lankstumo ir budrumo - visų dalykų, kuriems yra būtinas geras nakties miegas.
Susitelkite į savo laisves, o ne apribojimus
Kai susitelkiate į apribojimus, tai tik demoralizuoja ir padeda išnirti neigiamiems jausmams, patvirtinantiems jūsų bejėgiškumą.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Būkite sinchroniški
Pasikalbėkite su žmogumi, kuris nėra emociškai įsitraukęs į jūsų problemas
Kai iškils sudėtinga situacija, pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite ir jaučiatės saugiai, tačiau jis nėra asmeniškai įsitraukęs į jūsų padėtį.
Iš kiekvieno sutikto išmokite po pamoką
Rūpinkitės savo emocine higiena
Priimkite, jog pokyčiai yra neišvengiami
Pripažinkite sau, kad net ir stabiliausi, patikimiausi jūsų gyvenimo aspektai nėra visiškai priklausomi nuo jūsų. Skirkite laiko kas savaitę sudaryti sąrašą dalykų, kurie, tikėtina, gali pasikeisti. Palikite vietos šalia, kad galėtumėte užsirašyti galimus veiksmus, jei pokytis išties įvyks. Tuomet susirašykite idėjas, kaip galite pasirengti pokyčiui. Kokie yra ženklai, numatantys galimą pokytį? Ar yra kas nors, ką galėtumėte padaryti, kad pokytis nebūtų toks skaudus?
Emocijos ir Kūnas
Emocijos nusėda skirtingose kūno vietose. Kiekvieną akimirką mūsų galvose sukasi įvairios mintys. Mintys, žinia, yra tam tikra energijos rūšis, kuri sukelia emocijas. Pavyzdžiui, jei dažnai kyla mintys, susijusios su baime, išgyvenama baimės emocija ir baimės energija kaupiasi mūsų organizme. Baimė turi neigiamos energijos ženklą, kuri mūsų organizme pasireiškia kaip diskomfortas, skausmas, organų sutrikimai ar net ligos. Jei dažnai patiriame pyktį, kenčia inkstai, jei kritikuojame kitus, kenčia kepenys, tulžis, jei trūksta artimųjų palaikymo ir paramos, skauda nugarą, jei per daug prisiimame atsakomybės, darbų ir pareigų, jaučiame įtampą pečių juostoje. Jei neišsakome, ką galvojame, neišreiškiame savęs, turime gumulą gerklėje, o vėliau - ir skydliaukės problemas. Jei „nesuvirškiname“ esamos situacijos, nerimaujame dėl ateities ir bijome ką nors keisti, turime skrandžio, virškinimo sutrikimų. Kai išgyvename dėl artimųjų, kamuoja širdies ligos ir t. t. Šiuolaikinė medicina jau pripažįsta, kad stresas, nuolatinės blogos emocijos neigiamai veikia žmogaus organizmą. Kaip jau minėta, kiekviena mūsų emocija yra susijusi su konkrečiu kūno organu - tai tarsi projekcija atitinkamoje organizmo vietoje. Iš kitos pusės, žinant žmogaus ligas, nusiskundimus, galima labai daug ką pasakyti apie jo charakterį, požiūrį ir vertybes.
Emocinis Kūnas
Nustatyta, kad per dieną mus aplanko apie 60 tūkst. įvairių minčių. Vienos mintys tarsi užsikabina ir pasilieka, o kitos ateina ir išeina beveik nepastebėtos. Kaip teigia šiuolaikinis mokslas, o ir patys galime pastebėti, lengviausiai įsileidžiame mintis, kurios atitinka esamą nuotaiką, emocinę būseną. Tačiau minčių sukurtos emocijos taip pat yra energija, kuri kaupiasi mumyse sudarydama emocinį krūvį, vadinamąjį emocinį kūną. Geros emocijos stiprina mūsų kūną, o prastos silpnina ir, kaip iškraipyta energija, kelia mums diskomfortą. Kaip šiukšlės, nešvarumai mūsų aplinkoje, taip ir neigiamų emocijų energija yra teršalas organizme. Jeigu esame linkę tvarkyti savo aplinką ir rūpintis fizinio kūno higiena, reguliariai praustis, tada, siekdami aukštesnio emocinio intelekto, turėtume išsivalyti ir emocines šiukšles, kurios kaupiasi per patyrimus ir emocinius išgyvenimus nuo pat gimimo. Asmeniškai man artima idėja, kad didžiąją dalį sukaupto emocinio krūvio, užkoduoto šiuolaikiniu genų terminu, kiekvienas atsinešame iš anksčiau, iš praeitų gyvenimų. Visos tos vaikystės traumos, emocinės patirtys, išgyvenimai, nuoskaudos, klaidingi įsitikinimai, mano nuomone, yra mums duoti kaip ženklai, nuorodos, pamokos, kurias turėsime gyvenimo eigoje išmokti, kad jaustumės geriau, galėtume gyventi taikoje ir ramybėje su savimi ir kitais.
Nuskausminimo Būdų Įvairovė
Dažnai tenka sutikti žmonių, kurie, prisimindami skaudžias vaikystės patirtis ir kitus išgyvenimus, tarsi supranta savo charakterio ypatumus, atpažįsta savo kasdienes mintis, emocijas ir jų padiktuotus elgesio modelius, tačiau niekaip negali pakeisti savęs, jaučiasi tarsi užburtame rate ir nežino, kaip iš to išeiti. Laimė, yra veiksmingų ir saugių būdų atsikratyti visų sukauptų emocinių šiukšlių, trukdančių džiaugtis gyvenimu. Pastaruoju metu savo seminaruose ar per asmenines konsultacijas pristatau ir praktiškai išmokau dalyvius visiškai saugiai ir labai greitai atsikratyti sukaupto emocinio krūvio taikant emocijų paleidimo techniką. Kodėl tai saugu? Todėl, kad čia nėra jokio šalutinio poveikio ir jokios magijos. Viską sąmoningai, laisva valia atlieka pats žmogus. Nereikėtų painioti emocijų išlaisvinimo, paleidimo su jų slopinimu. Tik nereikėtų painioti emocijų išlaisvinimo, paleidimo su jų slopinimu. Jei skausmą, diskomfortą ar ligą slopiname vaistais, alkoholiu, nikotinu ar narkotikais, tai nėra išsivadavimas. Tokios priemonės apmalšina emocinio krūvio keliamą skausmą ir gal kiek pagerina savijautą, tačiau problemos neišsprendžia. Kadangi vaistai ar svaigalai veikia greitai ir nereikalauja didesnių pastangų, dažnas to ir griebiasi. Sumanesni supranta, kad tai saviapgaulė ir ieško kitokių, sveikesnių būdų. Vieni sportuoja, kiti užsiima kūryba (piešia, lipdo, mezga, siuvinėja…), treti nusiraminimo ieško gamtoje, muzikoje, aromaterapijoje ir pan. Ir tai yra labai gerai - tai tikrai atpalaiduoja, ramina, „nuleidžia garą“ ir „sumažina slėgį“. Bet, mano nuomone, tai labiau veikia kaip dėmesio nukreipimas, kurio metu gauname naujos energijos, papildomą teigiamų emocijų dozę, bet paprastai tai nėra neigiamo emocinio krūvio atsikratymas ir išgijimas.
Skausmas - tarsi snaudžiantis katinas
Edgartas Tilley knygoje „Naujoji žemė“ sukauptą neigiamą emocinę energiją vadina skausmo kūnu, kuris, pasak jo, kaip snaudžiantis katinas laukia progos papildyti savo jėgas, kai vėl išalksta. O tai reiškia, kad situacijos neigiamoms emocijoms išgyventi kartosis ir kartosis. Kol tas katinas gyvens mumyse, teks jį maitinti. Iš savo patirties žinau, kad norint pajusti vidinę ramybę, anksčiau ar vėliau tenka išsivalyti, paleisti ankstesnių patirčių, išgyvenimų sukauptą naštą - neigiamą energiją. Ir verta tai padaryti pačiu efektyviausiu ir saugiausiu būdu. Man teko sutikti ne vieną „stebukladarį“, žadantį greitus sielos ir kūno išgydymo rezultatus. Tačiau iš tiesų saugiai atsikratyti neigiamo emocinio krūvio - tai prisiimti visą atsakomybę už save, o ne aklai atsiduoti į kitų rankas. Nebūti naiviam tikintis, kad kas nors už mane tai padarys ir mane išgydys, o suprasti, kad savo skausmą, nerimą, stresą ar ligą susikūrei pats ir pats už ją esi atsakingas. Todėl ir pagrindinį darbą teks atlikti pačiam. Kitas žmogus gali tik parodyti, išmokyti, kaip tai padaryti, padėti tai padaryti, bet niekas nepadarys to už tave.
Emocijų Paleidimo Technika Praktikoje
Emocijų paleidimo technika remiasi principu: pastebėti, pajusti diskomfortą kūne, vizualizuoti jį, suprasti, su kokia emocija bei mąstymo ir elgesio modeliu jis susijęs, padėkoti jam ir mintimis leisti pasišalinti, kitaip tariant, paleisti. Stebėjimas yra esminis dalykas norint paleisti emocijas. Mes gi žinome: kur dėmesys - ten teka energija. Stebėjimas yra esminis dalykas šiame procese. Mes gi žinome: kur dėmesys - ten teka energija. Jei jums ką nors dabar skauda, pabandykite pastebėti tą skausmą, įvertinti jo intensyvumą balais. Galbūt jūsų skausmas panašus į ką nors, į kokį nors daiktą, gal turi spalvą, formą? Jei bandote atsakyti į šiuos klausimus, vadinasi, jūs stebit tą skausmą ir visą dėmesį nukreipiate į tą vietą. Dabar lieka skausmui (o gal jūs įsivaizduojate, kad tai yra peilis, ar adata, ar dar kas nors), padėkoti, kad buvo, kad padėjo atkreipti dėmesį į save, kad padėjo suprasti, dėl ko jis atsirado pas jus, dėl kokių klaidingų minčių, įsitikinimų ir veiksmų jis dirba savo darbą- kelia jums skausmą, padėkoti ir priimti sprendimą atsisveikinti su juo, paleisti. Ką reiškia priimti sprendimą paleisti? Manęs dažnai to klausia. Iš tiesų ne visi nori su skausmu atsisveikinti. Pavyzdžiui, skausmas labai parankus, kai norima padejuoti ir tokiu būdu atkreipti į save dėmesį, vengiant ką nors daryti ir teisinantis, kad dabar negaliu, nes man skauda. Vienos emocijų paleidimo sesijos metu mergina vengė paleisti skausmą pečių juostoje, nes buvo įsitikinusi, kad jis naudingas, nes kai skauda, tai jai primena, kad ir vėl pasirinko netinkamą darbą. Taip, jis signalizuoja, kad daroma kažkas ne taip, bet tai yra sukaupta neigiama energija, emocinis krūvis, kuris yra kūne, ir jo atsikračius, paleidus jį, nebereikės vėl ir vėl išgyventi situacijų, aplinkybių, kurios, kaip veidrodis, parodo, kas mumyse gyvena, koks klaidingas mąstymo ir elgesio virusas sėdi viduje. Jei paleisi, rasi geresnį darbą arba pamilsi esamą, o jei laikysi, jei ne darbdavys, tai koks nors šeimos narys sukurs tau panašią situaciją, kad skausmas pasikartotų.
Emocijų Paleidimo Būdas Pagal Sedonos Metodą
Šis emocijų paleidimo būdas aprašytas knygoje „Sedonos metodas“. Prieš gerą dešimtmetį autorė dar teoriškai nežinojo šio metodo, bet, pasirodo, labai metodiškai taikė jo principus bendraudama su sūnumi. Pasidalinsiu viena istorija, kuri, manau, padės aiškiau perprasti šio metodo principą.
Prisimenu, kai sūnus buvo darželinuko amžiaus, jam, kaip ir dažnam vaikui, kai reikėdavo eiti miegoti, pasirodydavo „ožiukai“. Taip mes vadindavome tą man nepatinkantį sūnaus elgesį - nenorą eiti miegoti, kai namuose dar gana aktyviai „verda gyvenimas“. Kai aš priguldavau šalia jo, kad pasekčiau pasaką ir padėčiau jam užmigti (dažniausiai manęs dar laukdavo kiti reikalai ir norėdavau tą procesą paskubinti), atkeliaudavo pas vaiką „ožys“. Kartą sūnelio paklausiau: „Kas tau neleidžia nusiraminti?“ Jis atsakė: „Ožiukas.“ Aš paklausiau: „Kur jis yra?“ Ir jis atsakė, kad guli lovoj šalia jo. Paklausiau: „Ar gali to ožiuko paprašyti, kad išliptų iš tavo lovos?“ Jis atsakė: „Galiu.“ Po akimirkos klausiu: „Na, kur dabar yra ožiukas?“ Jis sako: „Va ten, ant kilimo, vidury kambario.“ Aš atsikėliau, atsistojau ant kilimo krašto, rodau pirštu į vidurį ir klausiu: „Čia?“ Jis patvirtindamas linktelėjo.
Tuomet aš pakėliau koją ir lyg smūgiuodama kamuolį, spyriau ir tariau „Čiuožk iš čia, ožy!“ „Ne, mamyte, negalima taip!“ - prišokęs prie manęs sušuko sūnus. Jis pasilenkė žemyn ir lengvu rankos mostu, lyg švelniai pastumdamas tarė: „Eik, ožiuk, eik!“ Taigi pirmiausia mes identifikavome emocinio diskomforto priežastį - tą vidinį erzelį, kurį sūnus įvardijo ir pavadino ožiuku. Antra dalykas, kurį padarėme: vizualizavome tą ožiuką ir nustatėme jo buvimo vietą. Trečias žingsnis: man pasiūlius sūnus priėmė sprendimą atsisveikinti su juo ir išprašė (šiuo atveju iš savo lovos). Ketvirta, kai aš nelabai draugiškai su tuo ožiuku norėjau atsisveikinti, sūnus išmintingai pataisė mane gražiai paprašydamas jį išeiti. Čia svarbu atkreipti dėmesį ir suprasti, kad jeigu norėsime atsisveikinti su skausmu ar diskomfortu per prievartą, greičiausiai nepavyks. Sukauptos neigiamos emocinės energijos, to snaudžiančio katino, lengviau atsikratysime su dėkingumu, su meile, švelniai paleisdami, kitaip tariant, blogį neutralizuodami gėriu. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keistai, bet išbandę šį metodą praktiškai suprasite, kad tai paprastas, mažas jūsų pačių kuriamas stebuklas, padedantis jaustis vis geriau ir geriau. Ir tai daryti taps vis paprasčiau - juk ir vairuoti automobilį, vien žinant principus ir taisykles teoriškai, yra sudėtinga, kol neįgundi. Bet to tikrai galima ir verta išmokti. Jei neigiamos emocinės energijos prikaupta daug, jai paleisti prireiks didesnių pastangų. Būna ir taip, kad ji pasišalina tik peržengus tam tikrą skausmo ribą, kurią vienam pačiam pereiti ypač sunku.
Emocinis Intelektas ir Emocinė Brandą
Emocijos lydi mus kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką, tačiau jas suprasti, valdyti ir tinkamai reikšti kartais ypač sunku. Emocijos padeda geriau pažinti kitus, o gyvenimas įgauna daugiau spalvų. Pradėkite nuo klausimų: „Kokie penki dalykai man labiausiai patinka kituose žmonėse? Kokie penki dalykai kituose mane labiausiai erzina?“ Atsakėte? Puiku! Kiekvieną akimirką, kai bendraujame su kitais ar tiesiog būname vieni, įvairiais būdais reaguojame į aplinką. Padažnėjęs kvėpavimas, širdies plakimas, ašaros, nevaldomas juokas, pykčio proveržiai, nekalbadieniai. Taip, kalbu apie emocinį intelektą. Nors iš tiesų man labiau patinka emocinė branda arba gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas, tinkamai reaguoti į aplinkinių poelgius, suvokti jų emocijas, kurti ir palaikyti ilgalaikius santykius su kitais žmonėmis. Jau seniai žinome, kad intelekto koeficientas neatspindi visų mūsų gebėjimų. Neretai teigiama, kad apie 80 proc. Emocinio intelekto vystymui svarbios keturios kompetencijos: savęs suvokimas, kitų suvokimas, savęs valdymas ir santykių su kitais valdymas (pirmieji jas išskyrė ir aprašė Danielis Golemanas, Richardas Boyatzis ir Annie McKee).
Atvira Limbinės Sistemos Kilpa
Kiekvieno iš mūsų emocinė patirtis ir gebėjimas valdyti savo emocijas, tinkamai jas reikšti yra skirtingi. Mūsų smegenys turi unikalią ypatybę, kurią mokslininkai vadina atvira limbinės sistemos kilpa. Tikriausiai žinote, kad limbinė sistema yra smegenų dalis, atsakinga už mūsų emocijas ir emocines reakcijas (dėl to neretai šią smegenų dalį vadiname tiesiog emocinėmis smegenimis). Priešingai nei vadinamosios roplių (pailgosios) smegenys, kurios atsakingos už visas mūsų gyvybines funkcijas ir veikia uždaros kilpos principu, atviros kilpos sistemos procesai priklauso ir nuo išorės. Paprastai kalbant, jei greta mūsų yra žmogus, kurio padidėjęs kraujo spaudimas, tai niekaip nepaveiks mūsų pačių kraujo spaudimo. Tačiau pamėginkite išbūti susiraukęs tarp besijuokiančių žmonių. Jeilio universiteto Vadybos mokyklos atliktas tyrimas parodė, kad džiaugsminga nuotaika gali plisti (ir plinta) lengvai tarsi virusas ir tam padeda būtent atvira limbinės sistemos prigimtis.
Emocinių Smegenų Dominavimas
Dar viena priežastis, dėl kurios kartais sudėtinga suvaldyti savo emocijas, taip pat susijusi su mūsų smegenimis. Stephenas Neale’as, Lisa Spencer-Arnell ir Liz Wilson savo knygoje dalijasi tyrimu, kurio metu mokslininkai pritaikė naujausias technologijas ir ištyrė smegenų dalių aktyvumą. Pasirodo, emocinėse smegenyse vienu metu veikia iki 6 mlrd. nervinių ląstelių, o mąstančiose smegenyse (vėliausiai evoliuciškai susiformavusioje mūsų smegenų dalyje, kuri atsakinga už mąstymą) vienu metu veikia tik apie 100 nervinių ląstelių. Tai reiškia, kad emocinės smegenys su mąstančiomis sujungtos tarsi plačia magistrale, o atvirkštinė jungtis yra lyg siauras takelis. Be to, emocijoms apdoroti ir intuityviems sprendimams priimti svarbūs von Economo neuronai, randami tik dviejose nedidelėse smegenų žievės dalyse ir sudarantys tik maždaug 1 proc. visų neuronų.
Emocinių Kompetencijų Stiprinimas
Tai ką gi daryti, kad bent mūsų gebėjimas valdyti emocijas nors šiek tiek sustiprėtų? Pirmas žingsnis stiprinant emocinę kompetenciją yra savo emocinių ir fizinių būsenų bei reakcijų stebėjimas. Stebėkite, kokių emocijų kyla dieną, ryte vos nubudus, per susirinkimą, kai kas nors pagiria, o gal kai paskambina nepatenkintas klientas arba susiginčijate su kolega. Ir atvirkščiai - pastebėkite, ką kūnas atskleidžia apie jūsų emocijas, pavyzdžiui, kalbėdamas su vadovu pajuntate užspaustą gerklę ar prieš svarbų pasisakymą imate jausti pilve kažkokį gniužulą. Ką signalizuoja šie kūno ženklai? Baimę? Pyktį? Taip pat stebėkite, kaip jūsų kūno laikysena, elgesys, žodžiai keičia jūsų savijautą. Labai įdomus dalykas - kai elgiamės taip, tarsi būtume laimingi (pavyzdžiui, juokiamės), mūsų savijauta iš tiesų pagerėja. Britų psichologas Richardas Wisemanas aprašė eksperimentą, kurio metu 26 tūkst. dalyvių buvo atsitiktine tvarka suskirstyti į grupes ir turėjo kasdien atlikti įvairias užduotis, stiprinančias laimingumo jausmą. Užduotys buvo kelių tipų: vienos susijusios su maloniais prisiminimais arba galvojimu apie gerus dalykus, o kitos grupės užduotis buvo kasdien šypsotis po keletą sekundžių.
Emocijų Sukėlėjų Identifikavimas
Kai pradedate pastebėti savo emocijas, pamėginkite įvardyti, kas jums jas sukelia. Jaučiate baimę prieš lipdamas ant scenos skaityti pranešimo? Kas jums kelia šią baimę - bijote pasirodyti neišmanėlis, nenorite susimauti, o gal baiminatės pamiršti esminius kalbos argumentus? Prisiminkite užduotį, kurią atlikote pradžioje. Peržvelkite abu sąrašus: kas jums patinka kituose ir kas jus kituose labiausiai erzina. Gali būti, kad jums patinka kituose tie dalykai, kurie patinka ir jumyse, o erzina visiškai priešingi. Bet gali būti ir taip, kad kituose jus erzina tai, kas jums nepatinka jumyse… Kartais žiūrint į kitus lengviau pamatyti save - tarsi žiūrėtum į veidrodį (tik ne visada lengva ir paprasta pripažinti tai, ką matai jame). Pasistenkite įvardyti tikrąsias priežastis, kodėl jus erzina vienas ar kitas dalykas. Negalite pakęsti, kai kas nors kitas vėluoja, o kai taip įvyksta, tiesiog sprogstate iš pykčio? Sustokite trumpam ir paklauskite savęs, kas kelia tą pyktį. Gali būti, kad pats esate itin punktualus žmogus ir neįsivaizduojate, kad gali būti kitaip. Svarbiausia šiame etape - tiesiog konstatuoti, kaip yra, ir nevertinti. Nėra gerų ar blogų emocijų. Būkite kuo objektyvesni. Ko gero, čia yra sunkiausia dalis. Bet juk puikiai žinote, kad atitinkamas reagavimas į tam tikrus dirgiklius yra įpročio dalykas. Tačiau įpročius galime keisti.