Įvadas
Emocinis aplinkos suvokimas yra esminis žmogaus gebėjimas suprasti ir interpretuoti emocijas, kurias išreiškia aplinkiniai, bei atitinkamai reaguoti į jas. Šis suvokimas leidžia mums kurti ir palaikyti socialinius ryšius, efektyviai bendrauti ir orientuotis įvairiose situacijose. Tačiau kartais šis gebėjimas gali susilpnėti, o tai gali turėti įtakos asmeniniam ir socialiniam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, dėl kurių gali susilpnėti emocinis aplinkos suvokimas, ir išnagrinėsime galimas pasekmes.
Emocinio Aplinkos Suvokimo Susilpnėjimo Priežastys
Emocinio aplinkos suvokimo susilpnėjimas gali būti nulemtas įvairių veiksnių, pradedant psichologinėmis problemomis ir baigiant griežtu auklėjimu.
Psichologinės Priežastys
Visiems žmonėms būdingas polinkis į situacijas, keliančias stiprius emocinius išgyvenimus, reaguoti puolant į kokį nors užsiėmimą, darbą, tvarkymąsi, užuot leidus sau išjausti ir išgyventi. Tai viena iš geriausių „psichinės gynybos“ formų. Ji būdinga tvirtiems, atsakingiems, organizuotiems žmonėms, kurie gyvenime yra „garvežiai“ - ima ant savo kupros sunkiausią krūvį ir kantriai, nemurmėdami tempia tiek, kiek reikia. Panašus polinkis į tvarką ir švarą būdingas gydytojams, mokytojams, inžinieriams, vadovams ir kt. Visi žinome, kad jais galime pasikliauti, jie visuomet padaro tai, ką pažada. Po perdėtu tvarkingumu gali slėptis didelis nerimas ir nesaugumas. Atrodo, kad aplinkui pernelyg daug chaoso, neapibrėžtumo. Konkreti tvarka, seka, eiliškumas tarnauja kaip galimybė sukontroliuoti nesukontroliuojamus dalykus. Žmogiškos emocijos atrodo pernelyg miglotos, neaiškios, neapibrėžtos, į pedantizmą linkę žmonės jomis negali remtis. Tarpusavio santykiai kelia abejones: jų nepačiupinėsi, neišmatuosi. Konkretūs nurodymai, taisyklės, schemos - jas gali kontroliuoti ir valdyti. Tai padeda susikurti iliuziją, kad gali valdyti ir erdvę, ir laiką ir žmones. Kai atsiduriame nemalonioje situacijoje ar iškyla sunkumų, patiriame vienokius ar kitokius intensyvius išgyvenimus. Ne visus juos norime ir galime suvokti. Su ta kita, „išstumtąja“ jausmų dalimi tenka tvarkytis mūsų pasąmonei. Tuomet ir ima reikštis įvairiausios psichinės gynybos formos nuo jų formos. Dažniausiai augdami jau būname spėję išsiugdyti tam tikrą, tik mums būdingą strategijų rinkinį. Jei žmogus linkęs į obsesijas arba įkyrumus, jie sustiprėja. Jei linkęs pulti į beviltiškumą - suserga depresija, jei panikuoti - atsiranda panikos atakos, jei „mestis į veiksmą“ - atsiranda neadekvatūs veiksmai ar įvairiausios veiklos rūšys: papildomi darbai, mokslai ir įsipareigojimai. Priklausomybėmis sergantys žmonės pradeda gerti ir t.t.
Griežtas Auklėjimas ir Vaikystės Patirtys
Manoma, kad tokiam sutrikimui atsirasti didelę įtaką gali turėti pernelyg griežtas auklėjimas, fizinės bausmės, perdėtas ar net sadistiškas reikalavimas laikytis švaros vaikystėje, kuomet vaikas dar fiziologiškai nėra pajėgus tai padaryti. Patirta trauma dėl nuolatinio gėdijimo, išlieka kaip vidinė, „išvirkščioji“ perdėtai tvarkingų ir švarių žmonių elgesio pusė. Jų gyvenimą nuodija giliai slepiama nuoskauda ir pažeminimas bei savęs kaip nešvaraus, niekam tikusio ar net nenormalaus, suvokimas. Kartu kyla neįsisąmoninto pykčio ir noro atkeršyti savo skriaudikams banga. Nuo tokių išgyvenimų ginamasi perfekcionizmo ir pedantizmo siekimu, išsekinant save ir savo artimuosius ar bendradarbius. Nors išoriškai atrodo tvarkingi, pasitempę, kiek nutolę, formalūs, nuobodūs ir šaltoki, linkę moralizuoti, jie gali turėti savo „alter ego“ - visiškai priešingą fasadinei asmenybės dalį. Pvz.: kokį nors nemalonų įprotį ar silpnybę: pvz.: vaikšto riebaluotais plaukais arba laiko savo naudotų kojinių maišelį švarių baltinių spintoje ir pan. Tai tarsi būdas pasipriešinti persekiojančiam objektui (juk jie tampa savotiškais savo perdėto tvarkingumo įkaitais).
Įkyrumai ir Obsesinis-Kompulsinis Sindromas
Kokie dar įkyrūs, pasikartojantys veiksmai mus gali apimti tokiais atvejais? Įkyrios mintys, vadinamos obsesijomis, gali pasireikšti pačia įvairiausia forma, pvz.: ar užrakintos durys, ar išjungtos dujos, ar tikrai švariai nuplautos rankos. Jos sukelia dvasinį diskomfortą ir liguistą poreikį viską nuolat tikrinti bei perdaryti po kelis ar net keliolika kartų. Kartais tai būna labai skaudžios, neramios ir sunkios mintys: baimė, kad atsitiks kokia nors nelaimė ar kad pats žmogus padarys kažką baisaus savo artimiesiems ar sau. Įdomiausia, kad pats žmogus patiria savo mintis kaip svetimas - ne jo, lyg jam prievarta primestas. Būtent dėl to senovėje buvo manoma, kad piktoji dvasia apsėdo žmogų, nuo žodžio apsėsti ir kilo sutrikimo pavadinimas. Kompulsijos - pasikartojantys veiksmai arba ritualai: poreikis skaičiuoti pravažiuojančias mėlynas mašinas, šaligatvio plyteles, laiptų pakopas ir pan. Prieš miegą daiktus sudėlioti ir sulankstyti tik tam tikra tvarka, nusirengiant ir apsirengiant tris kartus pasižiūrėti per kairį petį ir t.t. Pats žmogus supranta, kad tai beprasmiška, tačiau jis negali nieko veikti toliau, kol teisingai neatliks šio ritualo, o atlikęs patiria palengvėjimą - lyg permaldavęs, atitolinęs jam ar jo artimiesiems iškilusią grėsmę. Daugelis iš mūsų tris kartus pabeldžiame į medį, jei pasakome savo norą ir trokštame, kad jis toliau pildytųsi, apeiname gatvę, kurią perbėgo juoda katė ir pan. Jis tampa psichikos sveikatos sutrikimu, vadinamu obsesiniu - kompulsiniu sindromu, kuomet pvz. dėl įkyraus rankų plovimo ar baimės, kad durys neužrakintos, o lygintuvas neišjungtas žmogus nebegali išeiti iš namų, dirbti, užsiimti įprasta veikla. Tada reikėtų nedelsti ir ieškoti pagalbos. Lengvesniais atvejais pasireiškia vidutinis nerimo ir lengvos depresijos lygis. Deja, patys mes jo negalime išmatuoti, todėl reikia kreiptis pagalbos į specialistą (psichiatrą, psichoterapeutą arba psichologą).
Taip pat skaitykite: Sprendimai esant nuovargiui, susilpnėjusiam imunitetui ir lėtiniam skausmui
Kaip Sau Padėti
Ar įmanoma kaip nors padėti sau, kol tie veiksmai dar netapo liguistais? Šie žmonės būna linkę persidirbti, nemoka rūpintis savimi ir ilsėtis. Kadangi kiekviena situacija, kur nėra aiškių schemų, taisyklių ar veiksmo kelia didelį nerimą, tenka iš naujo, lyg sudėtingo meno mokytis atsipalaidavimo, poilsio ir paprasto žmogiško mėgavimosi maloniais dalykais. Prisiminti, jog santykiai su artimaisiais taip pat yra darbas ir jam reikia skirti pakankamai laiko. Gerai tinka joga, meditacija, baseinas ir kitos atsipalaidavimo technikos. Gyvenanti su tokiu žmogumi gali būti saugu, tačiau ir labai nelengva. Šie žmonės tam tikra prasme renkasi sirgti neuroze tam, kad apsaugotų artimuosius nuo savo pykčio ir išsaugotų santykius. Susirūpinti vertėtų, kai toks elgesys tampa nelanksčiu, tvarkai paaukojami žmogiški santykiai, ji tampa kančia pačiam žmogui ar jo artimiesiems.
Situacijos ir Psichoterapeutės Komentarai
Plačiau apie tai - situacijos.
Pirma Situacija
Moteris grįžusi iš darbo užuot pasisveikinusi su vyru, vaikais ir juos apkabinusi ar persimetusi keliais žodžiais apie tai, kaip prabėgo diena, bėga nusivalyti makiažo. Tai ji turi atlikti ne bet kaip, o tik tam tikra tvarka, kelis kartus iš eilės. Baigusi puola plauti grindis, valyti dulkes ir rikiuoti puodukus lentynose, ir tik po to jau gali sukaupti dėmesį ties aplinkiniais.
Psichoterapeutės komentaras: Kodėl ji taip elgiasi? Kažkas iš vidaus ją stumia ir ji nepajėgia tai jėgai atsispirti, nors ir suvokia situacijos absurdiškumą ir dėl to jaučia gėdą. Moteris anksti išmoksta, kaip svarbu būti „gera mama“ ir „rūpestinga žmona“, tačiau arusi visą dieną darbe grįždama namo tetrokšta ištiesti kojas ir ramiai pažiūrėti mėgiamą TV serialą. Tačiau ją pasitinka išsiilgę vaikų veidukai ir neramiai mindžiukuojantis alkanas sutuoktinis. Staiga ji pasijunta įsiutusi, nes nebeturi jėgų ir yra išsekusi, bet juk pykti yra negražu, nemoteriška, todėl ji eina valyti makiažo ir tvarkyti virtuvės bei plauti grindų. Tokiu būdu ji išlošia šiek tiek laiko sau ir simboline prasme „išvalo“ savo vidų nuo „neigiamų emocijų“ bei „susitvarko“ su savo bejėgiškumu ir nepasitenkinimu.
Antra Situacija
Vyras vos įžengęs į namus po darbo, „per jėgą“, surauktu veidu pabučiavęs žmoną į skruostą, griebia skudurėlį dulkėms valyti ir rūsčiu veidu eina tikrinti sienų bei grindų švaros. Tikrina, kol suranda bent menkiausią naują dėmelę ar įbrėžimą. Tuomet sušaukia namiškius ir jiems tenka iškentėti jo pykčio, kaltinimų laviną.
Taip pat skaitykite: Šizofrenijos ir regėjimo sąsajos
Psichoterapeutės komentaras: Šis vyras darbe buvo priverstas prisiimti daugybę įsipareigojimų, taikstytis su augančiais reikalavimais ir jį apima panika, nes visko įvykdyti tiesiog fiziškai nebeįmanoma. Be to, jis priverstas nuolaidžiauti vadovams, kuriuos laiko neišmanėliais, bet kas dieną nuolankiai priima jų kritiką. Jo manymu, jis taip stengiasi tam, kad galėtų pastatyti šeimai namą ir išmokėti paskolą. Remiantis pasąmonės logika, jis užgaulioja ir niekina ne savo žmoną ir vaikus, bet silpnesnius už save, t.y. elgiasi su namiškiais taip, kaip trokšta pasielgti su direktorių valdyba, tik nedrįsta. Tuo pačiu jis jiems perkelia savo savijautą ir perduoda nežodinę žinutę: „nejaugi nematote, koks aš pažeidžiamas, persitempęs, esu ant ribos, daugiau tiesiog nebepakelsiu“. Jo pykčio priepuoliai dėl tariamos betvarkės nukreipti į žmoną ir vaikus iš tiesų yra skirti įtampai bei pykčiui išlieti.
Rekomendacijos
- Ne jūs vienas atsakingas už pasaulio problemas. Pirmiausiai privalote pasirūpinti savimi, tuomet šalia jūsų kiti galės jaustis saugiai ir patogiai. Jei prisiimsite atpirkėjo kryžių, anksčiau ar vėliau palūšite slegiami nepakeliamos naštos.
- Meilė tvarkai yra geras dalykas, tačiau tik iki tam tikros ribos. Ji peržengiama, kai ne jūs imate tvarkyti namus, bet jūsų įprotis tvarkosi su jumis kaip su savo daiktu.
- Išmokite planuoti ne tik darbus, bet įtraukti į darbotvarkę laisvas, poilsiui ir atsipalaidavimui skirtas valandas, neužmirškite įtraukti ir laiką miegui, valgymui bei „dykaduoniavimui“.
- Išmokite mėgautis ne vien tik pasiekimais, rezultatais, įspūdžio stiprumu, bet ir paprastų žmogiškų santykių teikiamais malonumais: dyko buvimo drauge, gulėjimo ant sofutės, katino glostymo, mezgimo ar kt. Juk žmogus negali vien tik įkvėpinėti, ateina laikas ir iškvėpimui.
- Jei nepadeda, pradėkite lankyti jogos, meditacijos, autotreningo kursus.
- Jei jaučiate, kad kyla nerimas, įtampa ar užplūdo įkyrios mintys, minutėlę stabtelėkite, užmerkite akis ir pasakykite sau: „Daryk tai, ką darai, tik leisk sau jaustis truputėlį ramiau“, galite pakartoti tai kelis kartus.
- Pyktis nėra blogas dalykas - jis padeda mums tvirtai stovėti ant žemės, ginti savo ribas. Pykti yra žmogiška.
Įžymybių Pavyzdžiai
Ne viena pasaulio įžymybė įtampą, nerimą ir stresą taip pat malšina palaikydami tvarką ir švarą. Garsus futbolistas David Beckham mėgsta idealią švarą ir tobulą tvarką. Jam patinka, kai viskas sudėliota poromis, jei ant stalo yra trys knygos, jis tuoj pat vieną paims arba pridės. Dainininkas Justin Timberlake neslepia, kad jam patinka tvarkingomis eilėmis surikiuoti daiktai, o šaldytuve maisto produktai turi būti sudėlioti tam tikra tvarka. Dėl to jis nuolat pykstasi su savo gyvenimo drauge. Aktorius Leonardo di Caprio turi pasitelkti dideles valios pastangas, kad nekreiptų dėmesio, kur stato kojas. Jis nuo pat vaikystės stengdavosi apeiti šaligatvio vietas, kur yra prilipusi kramtomoji guma.
Intelekto Sutrikimas ir Emocinis Suvokimas
Intelekto sutrikimas - tai būklė, kai asmuo turi žemesnį nei vidutinį intelektinį gebėjimą, kuris daro įtaką jo gebėjimui mokytis, spręsti problemas ir kasdieniame gyvenime veikti savarankiškai. Šis sutrikimas paprastai diagnozuojamas vaikystėje ir gali būti įvairaus laipsnio - nuo lengvo iki sunkaus. Intelekto sutrikimai gali turėti įtakos žmogaus adaptaciniams įgūdžiams, socialinei sąveikai, kalbai ir elgesiui.
Priežastys
Intelekto sutrikimo priežastys gali būti įvairios, tačiau dažnai tai yra genetiniai, biologiniai arba aplinkos veiksniai:
- Genetiniai veiksniai: Kai kurie intelekto sutrikimai yra paveldimi ir gali būti susiję su genetiniais sutrikimais, tokiais kaip Dauno sindromas, Fragile X sindromas ar fenilketonurija.
- Prenataliniai veiksniai: Nėštumo metu pasireiškusios komplikacijos, pvz., infekcijos, prasta mityba ar piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi.
- Perinataliniai veiksniai: Gimdymo metu patirtos komplikacijos, pvz., deguonies stoka (hipoksija), galvos trauma ar neišnešiotumas, gali padidinti intelekto sutrikimo riziką.
- Aplinkos veiksniai: Kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje patirtos infekcijos, pvz., meningitas ar encefalitas, gali paveikti smegenis ir intelekto vystymąsi.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
- Jei pastebite, kad vaikas atsilieka nuo bendraamžių kalbos, socialinių ar kitų gebėjimų vystymosi srityse.
- Jei vaikas susiduria su sunkumais mokykloje ir iškyla poreikis specialiai švietimo programai.
- Jei kyla elgesio problemų ar sunkumų kasdienėse veiklose, kurias sunku įveikti be pagalbos.
- Jei reikia pagalbos diagnozuojant arba sudarant pagalbos planą.
Šizofrenija ir Emocinis Suvokimas
Šizofrenija serga maždaug 1 proc. Remiantis moksliniais duomenimis, šizofrenija yra polietiologinė liga. Nėra vieno pripažinto ir pakankamai pagrįsto šizofrenijos etiologijos mechanizmo.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Paveldimumas
Artimų giminaičių bei dvynių tyrimai parodo, kad paveldimumas turi didelę reikšmę. Jei šeimoje yra sergančių, rizika susirgti labai padidėja, o monozigotiniam dvyniui ji yra 47 proc. Tarp sch sergančių brolių ir seserų 2-8 proc., kai vienas iš tėvų serga sch- 12 proc., dizigotinio sergančiojo sch dvynio- 12-17 proc., kai abu tėvai serga sch- 40 proc. Paveldimumas nėra pagal tipišką Medelio dėsnį. Tai apsprendžia keletą genų (manoma, kad per kelis recesyvinius genus, kurių vienas apsprendžia pažeidžiamumą dėl ligos, o kitas paskatina pirmojo ekspresiją. Sch sergančiųjų šeimose dažnai būna sch, šizotipiniu sutrikimu sergančių asmenų, tiesa 60- 85 proc.
Neuromediatoriai
Sch išsivystymui svarbūs neuromediatoriai. Esant psichozėms išryškėja dop sistemos aktyvumas. Pomirtinis sch sirgusiųjų tyrimas parodo, kad bataliniuose ganglijuose bei limbinėje sistemoje yra didesnis D2 receptorių skaičius. Šiuo principu pagrįsti neuroleptikų kaip D2 blokerių gydomasis poveikis. Dopamino koncentracija galvos smegenyse yra taip pat nevienodas. Manoma, kad dopamino sumažėjimas galvos smegenų žievėje sukelia negatyvius simptomus, o jo padidėjimas požievyje- pozityvius simptomus. Taip pat svarbus NA, 5-HT, GASR rp. vaidmuo.
Dopaminerginė Sch Teorija
Šizofrenijoje yra sumažėjęs dopaminerginis aktyvumas mezokortikiniame kelyje (iš gumburo vetrotegmentalinių branduolių į smegenų žievę, daugiausiai- į prefrontalinę žievę, atsakingas už negatyvius simptomus) palyginti su norma. Tuo metu, kai kitame dopaminerginiame kelyje -mezolimbiniame (eina iš gumburo ventralinės tegmentalinių branduolių į limbinės sistemos nucleus acumbens, amygdala- atsakingas už pozityvią simptomatiką)-padidėjęs. Dar yra tubero-infundibulinis kelias (iš pagumburio į hipofizę- per D2 blokavimą sukelia prolaktino išskyrimą). Dar yra iš substantia nigra į nucleus caudatus -> putamen (neostriatum) (nigrostriatinis kelias- atsakingas už motorines funkcijas, yra ekstrapiramidinės sistemos dalis). Šie keliai svarbūs suprasti APV veikimą bei šalutinį poveikį- EPS, antrinę negatyvią simptomatiką sukeltą APV, hiperprolaktinemiją.
Smegenų Struktūros Pokyčiai
Ryškių galvos smegenų struktūr. pokyčių nebūna. Atsiradus KT bei BMR , pastebėta kad 10-50 proc. pacientų yra išsiplėtę šoniniai ir trečiasis skilveliai, o 10-35 proc. yra smegenų žievės atrofija. G.b. smegenėlių kirmino atrofija, limbinės sistemos atrofija, ypač migdolinių kūnų, hipokampo, bazalinių ganglijų.
Infekcinė Teorija
Infekc. teorija taikoma dėl sch sergančių gimimo sezoniškumo tendencijų. Amerikoje sch sergantys dažniau yra gimę nuo sausio iki balandžio, o pietų pusrutulyje- birželį- rugsėjį. Manoma, kad nėštumo I trimestre patiriamas didesnis sezoninis virusinių infekcijų pavojų, kas gal sutrikdyti vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymąsi. Manoma, kad lėtai veikiantys neurotropiniai virusai- esant paveldėtai rizikai susirgti, jie veikia kaip provokuojantis nepalankus aplinkos veiksnys. Žinoma, kad Herpes simplex virusas gali sukelti psichoze, labai panašias į Sch.
Nervų Sistemos Vystymosi Sutrikimas
Sch sergantiems pacientams būdingi įvairūs funkciniai smegenų veiklos sutrikimai, neryški neurologinė simptomais (pvz. funkciniai kaktinės smegenų dalies veiklos sutrikimai). Tai rodytų, kad esant sunkiam paveldimumui ir papildomiems nepalankiems aplinkos veiksniams (infekcija, somatinės ir psichologinės traumos) sutrinka CNS vystymasis ir subtilių smegenų funkcijų struktūravimasis, pažeidžiamas smegenų neuroplastiškumas. Nėštumo ir gimdymo komplikacijos padidina riziką susirgti sch suaugus.
Psichologinės Šizofrenijos Teorijos
Įvairios psichoterapijos mokyklos įvairiai aiškina sch priežastis. Psichoanalitikai teigia, kad pagrindinis sch defektas yra Ego dezorganizacija, dėl kurios sutrinka realybės suvokimas ir vidinių impulsų kontrolė. Paulis Federnas teigia, kad sch sergantis pacientas nesugeba atskirti savęs nuo objekto, naudoja intensyvius projekcijos mechanizmus. Manoma, kad sch prasideda paauglystėje, nes kaip tik tada nepakankamai susiformavęs ego susiduria su ypač dideliais išoriniais reikalavimais, būtinybę kontroliuoti vidinius impulsus ir nepriklausomybę ir nepajėgia su šiais naujais reikalavimais susidoroti. S. Freudo įsitikinimu, sch sergantys regresuoja į pirminio narcizimo būseną, vyksta ego dezintegracija, tarsi grįžtama į laikotarpį iki ego. Biheivioristai sch vertina kaip neteisingai susiformavusius elgesio stereotipus. Taip pat neįrodyta, kad šizofrenijos išsivystymui turi įtakos sergančiųjų šeimos modelis.
Šiuolaikiniai Neurofiziologiniai Tyrimai
Anatominiai nenormalumai, surasti skirtingose smegenų srityse, siejasi su šizofrenijos teigiamais simptomais (Barta ir al., 1990; Shenton ir al., 1992; Bogerts ir al., 1993; Wible ir al., 1995) ir neigiamais simptomais (Buchanan ir al., 1993). Pagal sudėtingų instrumentinių tyrimų parodymus rodančių gliukozės metabolizmo ir kraujotakos intensyvumo pakitimus, (pvz. funkcinis BMR), teigiami simptomai yra dažnai siejami su temporalinės skilties disfunkcija. Tokia disfunkcija galbūt yra susieta su nenormalia fosfolipidų medžiagų apykaita (Fukuzako ir al., 1996). Dezorganizuota kalba (kas atspindi dezorganizuotą mąstymą) siejami su nenormalumais smegenų srityse, susijusiose su kalbos reguliavimu (McGuire ir al., 1998). Neigiami ir kognityviniai simptomai, ypač susieti su valia ir planavimu, yra paprastai siejami su prefrontalinės skilties disfunkcija (Capleton, 1996; Abbruzzese ir al., 1997; Mattson ir al., 1997). Tai galbūt susiję su sumažėjusiu neuronų tankumu (Selemon ir al. 1998), ir gali būti labiau paplitę tarp pacientų, su teigiama paveldimumo anamneze. (Sautter ir al., 1995).
Tačiau, pacientų simptomų susiejimas su smegenų sritimis yra sudėtingas ir kintamas. Nepaisant didelių pastangų atrasti šizofrenijos neuropatologinį pagrindą, jokie 100 proc. Tačiau, šiuo metu studijuojami įvairūs nenormalumai temporohipokampinėje ir frontalinėje srityse. Tai 2 smegenų sritys, kurių funkcija, labiausiai tikėtina, pakinta. Įrodyta, kad nėra jokios neuronų žūties dėl trauminių, degeneracinių procesų ar infekcijos. Tačiau, neuronų apoptozė, nebuvo atmesta.
Šizofrenijos Simptomai
Sch yra lėtinis psichozinis sutrikimas, pasižymintis charakteringų požymių ir simptomų kompleksu. Sch diagnozuojama, kai yra būdingas mąstymo, valios ir afekto sutrikimų derinys. Nėra nė vieno simptomo ar požymio, kuris būtų išimtinai būdingas tik sch. Kliedesių ir suvokimo sutrikimų būna ir prie organinių, tam tikrų asmenybės sutrikimų metu, taigi sch neturi patognomoninių simptomų. Sch diagnozuoti reikalinga ne tik psichikos būklę įvertinti, bet svarbu ir ligos anamnezė, simptomų kaita ir eiga, būtina atsižvelgti ir į kultūrinę aplinką, religinius įsitikinimus, pasaulėžiūrą. 1955 m.
Pastaruoju metu vis labiau įsigali simptomų skirstymas į pozityvius ir negatyvius, arba produkcinius ir deficitinius. Kartais išskiriama ir trečia- dezorganizacijos- simptomų grupė.
- Pozityvūs simpt. tai reiškiniai, kurie atsiranda papildomai ir anksčiau asmeniui nebuvo būdingi. Tai haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys, neadekvatus afektas.
- Negatyvūs simpt. susilpnėjusios arba išnykusios kai kurios funkcijos ir savybės: blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, nesugebėjimas prisižiūrėti, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas.
Klinikinis Simptomai
Sch būdingas ir būtinas trijų psichikos sferų sutrikimas: mąstymo, emocijų valios (sch triada). Šių trijų psichikos sferų sutrikimus dažniausiai lydi sucvokimo sutrikimai, kartais galimas ir katatoninis sindromas. Ypač dažnos būna klausos (verbalinės) haliucinacijos. Jų turinys g.b. labai įvairus (įsakymai, komentarai, pranašystės ir kt.) Ligai progresuojant tikrosios klausos haliucinacijos transformuojasi į pseudohaliuciancijas. Be klausos haliucinacijų g.b. regos, uoslės, skonio, lytos. Ligos debiutui džn. Ligoniai subjektyviai skundžiasi bloga atmintimi, tačiau tai- dėl dėmesio koncentracijos sutrikimų (aprozeksijos). Pasitaiko ir hiperprozeksija- liguistas dėmesio sukoncentravimas į kokias nors nereikšmingas detales (pvz. ligonis į klausimus neatsako, bet jo dėmesį patraukia pvz. dulkės ant stalo ar siūlas ant grindų). Sch sergančiųjų sąmonė būna nesutrikusi (išsk. oneiroidinės katatonijos atvejus). Ligoniai orientuojasi laike, vietoje ir savyje, nors kartais būna haliucinacinė- kliedesinė dezorientacija (pvz.
#
tags: #susilpnejes #emocinis #aplinkos #suvokimas #viskas #atrodo