Šiuo metu vis dažniau diskutuojama, kas yra svarbiau - intelektas (IQ) ar emocinis intelektas (EQ). Nepaisant to, kad emocinio intelekto sąvoka yra gana jauna ir pradėta plačiau naudoti tik XX a., jos reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje nuolat auga. Šiame straipsnyje panagrinėsime emocinio intelekto gebėjimų modelį, jo sudedamąsias dalis ir įtaką žmogaus gyvenimui.
Kas Yra Emocinis Intelektas?
Emociniu intelektu laikomas žmogaus gebėjimas priimti, pažinti ir kontroliuoti savo patiriamas emocijas bei gebėjimas perprasti kitų žmonių emocijas. Emociškai išprusęs žmogus įprastai nebijo prisiimti atsakomybės, lengvai pakelia stresą ir kritinėse situacijose išlieka ramus. Jis taip sugeba derinti tikslų siekimą ir rūpinimąsi kitais žmonėmis, jis geba įsijausti į kitų žmonių situaciją ir stengiasi juos suprasti.
Teigiama, kad intelektualiniai žmogaus gebėjimai mūsų sėkmei turi tik 15 % įtakos, o visą likusią dalį - 85% sudaro emocinis intelektas. Įvairių tyrimų duomenimis vaikų IQ turi mažą įtaką jų karjerai. Nors mokslininkai neturi vienareikšmiško požiūrio, ar emocinį intelektą galima lavinti, mes esame linkę laikytis požiūrio, kad visko galima išmokti. Įtaką emociniam intelektui daro socialinė patirtis ir besikeičiančios gyvenimo sąlygos. Tam tikrų bendravimo ir tarpusavio santykių modelio išmokstama tėvų namuose, visa kita - mūsų asmeninė patirtis. Į pagalbą taip pat skuba bendravimo psichologijos mokslas, kūno kalbos menas ir kt.
Lyčių Stereotipai ir Emocinis Intelektas
Kai kalbama apie intelektą ir emocinį intelektą, dažnai vadovaujamasi stereotipais, kad vyrų aukštesnis IQ, o moterų EQ. Tačiau realybė yra visai kitokia. Nepaisant to, kad moterys yra laikomos emocionalesnėmis, įvairių tyrimų duomenimis teigiama, kad vyrų ir moterų emocinis intelektas nesiskiria. Lyčių skirtumas lemia tik tai, kiek ir kokį dėmesį vyrai ir moterys skiria emocijoms.
Moksliškai įrodyta, kad emocinio intelekto lygis priklauso nuo žmogaus amžiaus. Emocinio intelekto vystymuisi labai svarbus tėvų palaikymas ir teigiama socialinė aplinka. Įrodyta, kad tėviška šiluma yra tiesiogiai susijusi su emocinio intelekto lygiu. Emocinis intelektas dažnai siejamas su intravertiškumu ir ekstravertiškumu. Manoma, kad EQ yra susijęs su ekstraversija, gebėjimu atvirai reikšti savo jausmus ir pasitikėjimu savimi. Tuo tarpu EQ neigiamai siejamas su neurotiškumu - kuo žmogus neurotiškesnis, tuo žemesnis jo EQ. Tačiau tai nėra taisyklė. Vyrauja teorija, kad kuo dažniau žmogus susiduria su negatyviomis emocijomis, tuo daugiau jis įgyja įgūdžių su jomis susidoroti.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Žmogaus ir Gyvūnų Emocijos: Ar Yra Skirtumų?
1872 m. žymus mokslininkas Č. Darvinas savo knygoje rašė, kad gyvūnų ir žmonių emocijos atlieka dvi pagrindines funkcijas - išgyvenimo ir prisitaikymo. Emocijos suteikia energijos ir motyvuoja veikti (išsigandęs gyvūnas bėga), taip pat signalizuoja, suteikia tam tikros informacijos (pastebėjęs pavojų gyvūnas informuoja kitus savo gaujos narius, kad artinasi pavojus, pvz., liūtas). Darvino aprašomas gyvūnų elgesys ir emocijų vaidmuo gyvūno gyvenime neatskleidžia jokios paslapties ir mūsų nestebina. Gamtoje viskas atrodo savaime suprantama ir logiškais dėsniais pagrįsta. Keistumo jausmas kyla tuomet, kai mus, žmones, Darvinas lygina su gyvūnais ir randa tiek daug prisitaikymo prie aplinkos būdo, emocinių išraiškų ir netgi bendruomeninių santykių panašumų.
Kodėl stebimės? Ar dėl to, kad šios įžvalgos taip neišvengiamai priverčia pasižiūrėti į save iš šalies (kaip pirmą kartą save išvydus per televiziją), o gal dėl to, kad taip sunku pripažinti savo gyvūniškąją prigimtį? Tuomet kyla noras neigti panašumą. Pavadinti emocijas neracionaliomis, gyvūniškojo pasaulio rudimentais. Juk mums, žmonijai, būdingos aukštesnės egzistencijos formos, o protas veda mus išlikimo, adaptacijos, augimo, civilizacijos link. O kas, jeigu protas be emocijų nefunkcionalus? Kas, jeigu emocijos yra racionalios ir turi savo taisykles? Juk išsilavinimą įgauname ne tik dėl savo intelektinių gebėjimų, bet ir todėl, kad jaučiame didelę motyvaciją, norą, jausmą, kad sunku, bet sugebėsime… Tikriausiai todėl, kad sutelkę valią sugebame nukreipti savo pastangas į studijas. O kai nepasiseka išlaikyti egzamino, sugebame sutelkti jėgas, padrąsinti save ir mėginti dar kartą. Vargu ar būtų reikalingi dideli mąstymo gebėjimai, jeigu nesugebėtumėme jų panaudoti.
Emocijos Skirtingose Situacijose
Skirtingos emocijos reiškiamos ir reikalingos skirtingose situacijose. Jos yra kontroliuojamos protu. Kartais netgi suplanuojamos (penktadienį eisiu į vakarėlį, nes ten bus daug draugų - smagu). Taigi proto ir jausmų tandemas - sveikai besivystančios asmenybės prisitaikymo gyvenime įrankis. Jį turi visi, tačiau ne visi moka juo naudotis.
Pažvelkite į šią situaciją: važiuojate automobiliu ir staiga baigiasi benzinas. Kaip elgsitės, jei automobilyje esate vienas, ir kaip - kai vežate keleivius (jums svarbius, bet neartimus žmones, pvz., klientą, dėstytoją, viršininką)? Ar šiose skirtingose situacijose jūsų emocinė reakcija skirsis? Tikėtina, kad taip. Antroje situacijoje tikriausiai susilaikysite nuo keiksmų, atviros savigraužos arba kaltinimų. Tikriausiai neleisite sau garsiai surikti arba trinktelėti į vairą kumščiu… Kodėl? Juk nepatogu prieš žmones, - atsakysite. Ir dar todėl, kad prieš sureaguodamas pagalvosite.
4 Svarbūs Emocinio Intelekto Gebėjimai
Emocinio intelekto terminą 1990 metais įvedė P. Salovey ir J. Mayer. Kartu pradėjo kurti emocinio intelekto modelį ir matavimo metodus. Salovey ir Mayer modelis laikomas vienu tikriausiu ir labiausiai emocinio intelekto terminą atitinkančiu modeliu. Mat tam, kad galėtų vadinti intelektu, turėjo pateisinti intelekto apibrėžtį. Intelektas apibrėžiamas kaip gebėjimas suvokti, suprasti ir naudoti simbolius, t.y. abstrakčiai mąstyti. Pavyzdžiui, verbalinis intelektas gali būti apibrėžiamas kaip gebėjimas suvokti, suprasti ir vartoti žodžius; erdvinis intelektas - kaip gebėjimas suvokti, suprasti ir operuoti erdvės objektais ir pan. Taigi atitinkamai emocinis intelektas - suvokti, suprasti ir naudoti emocinę informaciją. Kalbama apie sugebėjimą. Ne visi vienodai sugebame suvokti emocijas - ką reiškia, kai draugas susiraukia klausydamas jūsų pasakojimo? Ar jis supyko, o gal susirūpinęs klauso, ką papasakosite toliau, o gal nesuprato jūsų norėtos pasakyti minties? Tokios situacijos interpretavimo tikslumas labai priklauso nuo to, kaip sugebėsite identifikuoti ir suvokti emocijas. Taigi supratimas ir panaudojimas pirmiausia priklauso nuo emocijų suvokimo.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Kaip pamatuoti tokius gebėjimus? MSCEIT (Mayer, Salovey, Caruso Emotional Intelligence Test) - tai intelekto testas, kuriuo matuojami emociniai gebėjimai: gebėjimas tiksliai identifikuoti emocijas; gebėjimas emocijas panaudoti mąstant; gebėjimas suprasti emocijas; gebėjimas valdyti emocijas. Trumpai juos apžvelkime.
1. Emocijų Stebėjimas ir Nustatymas
Emocijos yra informacijos apie aplinkinį pasaulį šaltinis. Nesvarbu, ar tai mūsų vidinis pasaulis ar socialinė aplinka. Sugebėjimas suvokti savo ir kitų žmonių emocijas yra reikalingas tam, kad galėtumėme keistis svarbia informacija, komunikuoti ir tinkamai prisitaikyti. Tikslus savo emocijų suvokimas - tai gebėjimas stebėti savo emocijas situacijoje, jas pavadinti. Nepasisekęs pardavimas. Kaip dabar jaučiuosi? Supykęs, liūdnas, o gal džiaugiuosi. Kodėl taip jaučiuosi? Savo emocijų suvokimas yra labai susijęs su sugebėjimu jas reikšti. Žmonės skiriasi pagal tai, kaip sugeba išreikšti savo emocijas, nuotaiką, būseną. Jeigu nesugebame tinkamai pranešti apie savo jausmus, tikėtina į juos niekas ir neatsilieps.
Jeigu viduje pykstu, kad draugė viešai paskelbė informaciją apie mane, kurios aš nenorėjau viešinti, ir aš to jai nepasakysiu, tikėtina ateityje ji vėl panašiai elgsis. Taip pat tikėtina, kad dar labiau pyksiu ir galbūt pratrūkęs, pakeltu tonu pasakysiu, ką manau apie tokį jos elgesį. Kaip sugebėsiu išspręsti konfliktą priklausys ir nuo to, ar tiksliai galėsiu įžvelgti draugės reakcijas - ar ji supyko dėl tokios mano reakcijos, o galbūt nuliūdo ir pasakė: „Tikriausiai niekada man nieko nepasakosi“, - o tai reiškia „bijau prarasti tavo pasitikėjimą“. Kuo tiksliau pavyks identifikuoti emocijas - savo ar kitų - tarpasmeninėse situacijose, tuo tiksliau vėliau galėsite jas suprasti ir panaudoti.
Klausimai sau, kurie gali padėti identifikuoti emocijas: ar gerai aš suvokiu savo emocijas? Ar suvokiau, kai įvyko situacija? Kaip jaučiuosi dabar? Kiek emocionalus buvau? Ar išreiškiau savo jausmus kitiems? Ar išreiškiau tikruosius savo jausmus ar bandžiau juos nuslėpti?
2. Emocijų Naudojimas Mąstant
Emocijos mūsų dėmesį nukreipia į reikšmingus įvykius, paruošia tam tikram veiksmui ir padeda sutelkti dėmesį problemos sprendimą ar tikslo siekimą. Pavyzdžiui, liko savaitė iki kursinio darbo pateikimo. Dar nepradėjau rašyti, laikas spaudžia, nerimauju. Ši situacija tikriausiai pažįstama daugeliui studentų… Nerimas šiuo atveju yra labai svarbus signalas, kad laukti negalima, reikia imtis darbo. Jeigu ir toliau tinginiausiu, tikėtina, kad rezultatai bus prasti, bet kai tik identifikuoju savo jausmą ir imuosi veiklos, mano nerimas sumažėja. Nerimas yra reikšminga emocinė informacija, kuri signalizuoja, kad turiu nukreipti dėmesį į problemos sprendimą. Sugebėjimas stebėti savo ir kitų jausmus bei panaudoti juos mąstant padeda tinkamai tvarkytis sudėtingose situacijose ir kūrybiškai spręsti problemas.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Cornellio universiteto psichologė Alice Isen atliko tyrimą, kuriame dalyvavo medicinos specialybės studentai - praktikantai ir daktarai. Tyrėja įteikdavo daktarui arba medicinos studentui po dovanėlę prieš jiems atliekant paciento diagnozę. Tyrėja pastebėjo, kad daktarai, gavę dovanėlę, greičiau ir atidžiau diagnozuodavo. Be to, laimingi daktarai pacientams suteikdavo daugiau ir išsamesnių konsultacijų negu tie, kurie dovanėlių negavo. A. Isen tyrimo rezultatus aiškina taip: dovanėlė pakelia žmogui nuotaiką, o gerai nusiteikia žmonės linkę labiau padėti, būti dosnūs. Be to, geros nuotaikos žmonės kūrybiškiau sprendžia problemas.
Tyrimai patvirtina, kad skirtingos emocijos ir nuotaikos skirtingai veikia mūsų mąstymą. Jeigu esame geros nuotaikos, esame labiau linkę generuoti naujas, įdomias idėjas. Pozityvi nuotaika skatina kurti, spręsti induktyvias problemas (pavyzdžiui, sukurti naują rinkodaros planą). Jeigu esame blogos nuotaikos, geriau sprendžiame deduktyvias problemas, labiau sutelkiame dėmesį į detales (pavyzdžiui, lengviau randame klaidų finansinėje ataskaitoje). Tai, kas sieja emocijas ir mąstymą, yra ne emocinis intelektas. Emociškai protingi esame tuomet, kai tinkamai panaudojame savo emocijas, nuotaikas tinkamoje situacijoje.
Klausimai, padėsiantys tinkamai panaudoti emocijas situacijose: ar man padėjo ar trukdė tie jausmai, kuriuos išgyvenau? Ar mano nuotaika padėjo sutelkti dėmesį į problemas ar vertė jų vengti? Ar mano nuotaika padėjo suprasti kito žmogaus poziciją? Ar sugebėjau pasijausti taip, kaip ir kitas žmogus? Kiek dėmesio skyriau kilusioms problemoms? Ar stengiausi pajusti emocijas, ar jų vengiau?
3. Emocijų Supratimas
Emocijos nėra atsitiktinės. Jos turi priežastis ir funkcionuoja pagal tam tikras taisykles, kurias verta suprasti. Žinios apie emocijas ir jų keitimosi taisykles rodo tai, koks turtingas yra mūsų emocijų žodynas ir kaip mes sugebame paaiškinti įvairius emocinius scenarijus. Čia svarbu suprasti, ką kokia emocija reiškia konkrečioje situacijoje, ir sugebėti ją pavadinti, pvz., jeigu kolega supyko ir metė telefoną į sieną, tikėtina, kad jis yra labai įniršęs ir tikriausiai mėgindamas tokiu metu jį apkabinti galiu būti šiurkščiai atstumtas… Kaip pavadinti tokią draugo emociją? Nerimaujantis? Pyktelėjęs, piktas, o gal įniršęs? Tai, kaip plačiai sugebu naudotis emociniu žodynu, rodo, kaip suprantu esamą emociją (nesvarbu, savo ar kitų). Sugebėjimą suprasti taip pat rodo tai, kaip sugebu numatyti, prognozuoti kitų bei savo emocijas, taip pat suprasti įvairius emocinius scenarijus.
Įsivaizduokite, jog esate mokytoja(s). Rytoj turėsite atiduoti ištaisytus kontrolinius darbus. Visa klasė parašė gerai, tik du mokiniai gavo dvejetus. Kaip jie jausis? Supykę, nustebę, nudžiugę, o gal nusiminę? Sudėtinga pasakyti. Tačiau jeigu žinote, kad vienas tų mokinių mokėsi dvi dienas prieš kontrolinį ir mano gerai parašęs, o kitas tinginiavo ir nieko nesitiki, tuomet numatyti jų emocines reakcijas paprasčiau. Kuo tiksliau prognozuosite kitų emocines reakcijas, tuo geriau mokėsite tinkamai pats sureaguoti ir valdyti savo bei kitų emocijas.
Klausimai, padėsiantys suprasti emocijas: kodėl taip jaučiausi? Kas lėmė, kad taip pasijutau? Kaip jausiuosi ateityje? Kaip jautėsi kiti situacijos dalyviai? Dėl kokių priežasčių?
4. Emocijų Valdymas
Kadangi emocijos suteikia informaciją, reikia išmokti ją tinkamai panaudoti formuojant mąstymą ir elgesį. Todėl reikia išlikti atviram visiems emociniams patyrimams ir pasirinkti protingą strategiją, kaip valdyti savo jausmus ir veikti kitų jausmus. Išlikti atviram savo ir kitų emocijoms ne visada yra paprasta. Ne kiekvienas mokame stipriai apsidžiaugti susitikęs arba atvirai liūdėti atsisveikindamas. Ne visada ir reikia. Kartais parodyti šypseną, kai norisi verkti, naudinga. Pavyzdžiui, išlydint artimą žmogų į tolimą kelionę, dėl kurios jis labai džiaugiasi. Tikėtina, jam nebus taip malonu išvažiuoti, jeigu matys kūkčiojantį draugą. Šiuo atveju svarbus sugebėjimas pasirinkti emociją pagal situaciją.
Jeigu galime valdyti emocijas, suderinti protą ir jausmus, mes turime daugiau galimybių priimti tinkamus sprendimus gyvenime (kokią specialybę pasirinkti, už ko ištekėti, ką vesti ir pan.) ir geriau prisitaikyti gyvenime. Pagrindinis uždavinys - nenuslopinti ir neišlieti emocijų, bet atspindėti, integruoti ir panaudoti mąstant kaip vertingą informacijos šaltinį ir įkvėpimą priimant protingus sprendimus.
Klausimai, padėsiantys valdyti emocijas: kokios įvykio raidos norėjau? Kas įvyko? Ką dariau? Kaip pavyko? Ar buvo kitoks, geresnis būdas pasielgti? Kodėl nepasielgiau geriau? Ar buvau patenkintas rezultatu? Ar kitas žmogus buvo patenkintas rezultatu? Ką galėjau padaryti kitaip?
Kaip Matuoti Emocinį Intelektą?
Emocinis intelektas (EI) laikomas svarbiu tiek darbiniu, tiek asmeninių santykių gebėjimu. Mūsų laikais jis dažnai vertinamas net labiau nei loginis. Tačiau kaip išmatuoti žmogaus emocinį intelektą? Psichologė Hillary Elfenbein iš Vašingtono universiteto siūlo plačią EI sampratą: tai gebėjimas efektyviai elgtis tiek su savo, tiek su kitų emocijomis. Mokslininkės darbas daugiausia skirtas tiems, kurie dirba su personalo atranka, tačiau jos pasiūlytas modelis tinka ir kasdieniam gyvenimui. Anot psichologės, kai kalbame apie EI matavimą, galima išskirti tris pagrindines kryptis: savęs vertinimą, gebėjimų testus ir stebėtojų įvertinimus.
- Populiariausias, bet apgaulingas būdas - tiesiog paklausti žmogaus, koks jo emocinis intelektas. Deja, kuo mažesnis tikrasis EI, tuo sunkiau jį objektyviai įvertinti. Žmonės linkę save idealizuoti - ypač kai nuo rezultato priklauso darbas ar reputacija. Žmogaus nuomonė apie savo emocinį intelektą dažnai labiau atspindi pasitikėjimą savimi, o ne realius gebėjimus.
- Kita kryptis - elgesio pagrindu sudaryti testai. Jais vertinama, kaip žmogus atpažįsta emocijas iš veido išraiškų, meno kūriniuose ar situacijose. Pavyzdžiui, žmogui duodamas paveikslėlis ir klausiama, kokią emociją jis įžvelgia.
- Pagaliau galime stebėti kitų elgesį ir nuspręsti, ar jie emociškai sumanūs. Šis metodas, pasirodo, gana patikimas - žmonės linkę sutikti dėl kitų EI vertinimų. Stebėjimo būdas paprastai koreliuoja tiek su testais, tiek su savęs vertinimu. H. Elfenbein rekomenduoja išmintingai derinti skirtingus būdus pagal situaciją.
Populiarūs Emocinio Intelekto Testai
Siekiant įvertinti emocinio intelekto lygį, atsirado daugybė skirtingų vertinimų. Dažniausiai naudojami self-reporting testai, nes juos lengviausia administruoti ir įvertinti. Atlikdami tokius testus, respondentai atsako į klausimus ar teiginius vertindami savo elgesį. Kita vertus, gebėjimų testai apima tai, kad žmonės reaguoja į situacijas ir įvertina savo įgūdžius.
- „Mayer-Salovey-Caruso“ emocinio intelekto testas (MSCEIT) yra gebėjimais pagrįstas testas, matuojantis keturias Mayerio ir Salovey EI modelio šakas. Testo dalyviai atlieka užduotis, skirtas įvertinti jų sugebėjimą suvokti, atpažinti, suprasti ir valdyti emocijas.
- Emocinių ir socialinių kompetencijų aprašas (ESCI) remiasi senesniu instrumentu, vadinamu savęs vertinimo klausimynu.
Kaip Patobulinti Savo Emocinį Intelektą?
Būti emociškai protingu yra svarbu, bet kokius veiksmus galite atlikti, kad pagerintumėte savo socialinius ir emocinius įgūdžius?
- Klausykite: Jei norite suprasti, ką jaučia kiti žmonės, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį. Skirkite laiko klausytis, ką žmonės bando jums pasakyti tiek žodžiu, tiek neverbališkai. Kūno kalba gali turėti daug reikšmės.
- Įsijauskite: Emocijų supratimas yra kritinis dalykas, tačiau taip pat turite mokėti įsiauti į kažkieno batus, kad iš tikrųjų suprastumėte jų požiūrį. Praktikuokite įsijausti į kitus žmones. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės jų situacijoje.
- Reflektuokite: Gebėjimas samprotauti emocijomis yra svarbi emocinio intelekto dalis. Apsvarstykite, kaip jūsų pačių emocijos įtakoja jūsų sprendimus ir elgesį. Kodėl šis žmogus jaučiasi taip? Ar yra kokių nors nematytų veiksnių, galinčių sukelti šiuos jausmus? Kuo jūsų emocijos skiriasi nuo jų emocijų?
- Mąstymas prieš reagavimą: Emociškai protingi žmonės žino, kad emocijos gali būti galingos, bet ir laikinos. Kai įvyksta labai įkrautas emocinis įvykis, pavyzdžiui, susipykstate su bendradarbiu, emociškai protingas atsakymas būtų šiek tiek palaukti ir nurimti.
- Geresnis savęs suvokimas: Emociškai protingi žmonės ne tik gerai numano apie tai, kaip gali jaustis kiti žmonės, bet ir puikiai moka suprasti savo jausmus.
Emocinio Intelekto Privalumai ir Iššūkiai
Emocinis intelektas gali būti naudojamas įvairiai jūsų kasdieniniame gyvenime. Emocinis intelektas yra būtinas geram tarpusavio bendravimui. Kai kurie ekspertai mano, kad šis gebėjimas yra svarbesnis nustatant gyvenimo sėkmę nei vien intelekto koeficientas.
Žmonės, turintys mažiau emocinių įgūdžių, dažniausiai ginčijasi, turi žemesnės kokybės santykius ir turi silpnus streso įveikimo įgūdžius. Tačiau su labai aukštu emociniu intelektu taip pat gali kilti ir iššūkių.
tags: #gebėjimų #modelis #emocinis #intelektas