Psichiatrijos pažanga nuolat plečia mūsų supratimą apie žmogaus psichiką ir jos sutrikimus. Tiksli ir nuolat atnaujinama terminija yra būtina sąlyga efektyviam komunikavimui ir pažangai šioje srityje. "Enciklopedinis psichiatrijos terminų žodynas" - tai išsamus leidinys, skirtas ne tik psichiatrijos specialistams, bet ir plačiajai visuomenei, siekiančiai geriau suprasti psichikos sveikatą.
Žodyno Poreikis ir Istorija
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, psichiatrijos terminologija nuolat vystosi. Iki šiol turėtas "Trumpas psichiatrijos terminų žodynas", išleistas 1996 m., nebeatitiko augančių profesinės medicinos literatūros poreikių. Matant didėjantį susidomėjimą psichiatrijos dalykais tarp medikų, teisininkų, socialinių darbuotojų ir visuomenės, buvo nuspręsta sukurti išsamesnį ir enciklopedinį leidinį.
Žodyno Autoriai ir Jų Indėlis
Enciklopedinio psichiatrijos terminų žodyno autoriai - prof. Jonas Šurkus, doc. Aldona Lapytė ir dr. Valentinas Mačiulis. Šis 424 puslapių leidinys apima daugiau kaip dešimt tūkstančių įvairių psichiatrijos terminų.
- Profesorius Jonas Šurkus - vienas iš iniciatorių, deja, netrukus miręs, tačiau įkvėpęs tęsti darbus.
- Docentė Aldona Lapytė - prisidėjo kaip puiki psichiatrė klinikistė, konsultantė ir korektorė.
- Gydytojas psichiatras, Vilniaus universiteto (VU) partnerystės profesorius Valentinas Mačiulis - pagrindinis autorius, užbaigęs žodyną po kolegų netekties.
V. Mačiulis mena, kad idėja parengti išsamų enciklopedinį žodyną kilo vos išleidus pirmąjį žodynėlį. Jam davus pažadą savo mokytojui J. Šurkui, tai tapo didžiuliu stimulu tęsti darbus.
Kūrimo Procesas: Iššūkiai ir Bendradarbiavimas
Naujajam žodynui parengti prireikė beveik dvidešimties metų. Pasak V. Mačiulio, panašaus žodyno iki šiol neturi ir kaimyninės Baltijos šalys, lenkai ir baltarusiai.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
„Ketverius ar penkerius metus po darbo sėdėdavau iki išnaktų. Tik 2005 m. atsirado žodyno „griaučiai“. Tuomet prasidėjo bendradarbiavimas su Lietuvių kalbos komisija, kuri iš pradžių turėjo daug pastabų dėl terminų, jų lietuviškumo, kitų dalykų. Komisija žodyną peržiūrėjo du kartus. Po kiekvieno vertinimo mūsų namų darbai trukdavo dar po dvejus ar trejus metus“, - mena V. Mačiulis.
Profesorius neslepia - darbas buvo sunkus ir alinantis, net jam, užsispyrusiam žemaičiui, nesyk buvo nusvirusios rankos. „Kartą nebaigtą žodyną buvau atidėjęs net pusantrų metų. Tačiau sąžinėje kirbėjo duotas pažadas mokytojui J. Šurkui. Galop supratau, kad privalau rasti jėgų tęsti darbus. Net jausdamasis išsekęs, žodyną baigiau“, - pasakoja autorius.
V. Mačiulis yra dėkingas Lietuvių kalbos komisijai, ypač - kalbininkei Danguolei Straižienei, kuri negailėjo triūso taisydama lietuvių kalbą, pabrėždama jos grožį. Ji sukirčiavo terminus, skaitė korektūras. Profesorius taip pat norėtų padėkoti Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės viešųjų ryšių specialistei Janinai Utkuvienei, kuri daug prisidėjo atlikdama įvairius techninius darbus.
Žodyno Turinys ir Ypatybės
Visi žodyne pateikiami terminai yra sukirčiuoti, išmesti nebereikalingi, pasenę terminai. Rengėjams teko surasti lotynų kalbos specialistų, kurie peržiūrėtų iš šios kalbos kilusius terminus, o tiems, kurie ne graikų ar lotynų kilmės, suteiktų ir lotyniškus pavadinimus.
Nors, pasak profesoriaus, didžioji dalis terminų kilę iš lotynų ar graikų kalbų, žodyne stengtasi pateikti ir lietuviškus atitikmenis, kur įmanoma, terminus sulietuvinti. „Mums buvo svarbu, kad kiekvienas terminas būtų savas, suprantamas. Turime gerbti savo gimtąją kalbą. Pasenę, nebesiūlomi vartoti terminai neteikti ir kaip sinonimai“, - pabrėžia V. Mačiulis.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Jo teigimu, žodyne galima stebėti ir tai, kaip psichiatrijoje keitėsi įvairūs terminai, kaip vieni ar kiti sutrikimai, sindromai buvo vadinami anksčiau ir kaip - dabar. „Visa tai įvardyta ir aprašyta, todėl galima atsekti kiekvieno termino istorinę kilmę“, - sako V. Mačiulis.
Be to, į žodyną įtraukta nemažai naujų sąvokų, jis papildytas naujausiomis psichiatrijos mokslo žiniomis. Teikdami terminų apibrėžtis, žodyno autoriai stengėsi laikytis ne tik Lietuvių kalbos komisijos reikalavimų, bet ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų.
Žodyne nurodomi tik dažniau vartojami sinonimai, nors psichiatrijos rašytinėje vartosenoje jų labai gausu. Kai įmanoma, pagrindiniu siūloma laikyti ne lotyniškos ar graikiškos kilmės, o lietuvišką terminą.
Kam Skirtas Šis Žodynas?
Šis leidinys pirmiausia svarbus psichiatrijos specialistams - gydytojams, slaugytojams, taip pat kitų sričių medikams. Išsamesnio žodyno ypač reikėjo teisės specialistams, kurie vertina žmogaus psichiką tiek teismo procesuose, tiek tirdami įvairias bylas ar spręsdami žmogiškojo paklydimo priežastis, teisinę atsakomybę skirdami bausmes, vertindami asmens veiksnumą ir pakaltinamumo aspektus.
Tačiau susidomėjimas psichiatrija jau seniai peržengė profesines ribas ir nuolat auga, apie įvairius psichikos procesus, sutrikimus rašo žurnalistai, rašytojai. Tai rodo, kad nusimanyti apie psichiatriją svarbu ne tik psichologams, socialiniams pedagogams, teisininkams, bet ir platesnei visuomenei.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
Psichiatrijos Raida Lietuvoje
Žodyne taip pat aprašyta psichiatrijos raida, jos ištakos Lietuvoje. „Daugelis turbūt nežino, kad pirmoji špitolė, kalbant dabartine kalba, psichiatrijos ligoninė, Vilniuje įkurta dar 1635-aisiais. Ji veikė pastate, kuris yra „Kempinski“ viešbučio kieme. Taigi galime pasigirti tuo, kad žmonės nuo psichikos sutrikimų mūsų šalyje gydyti dar tada, kai kitur apie tai dar nebuvo galvojama“, - pabrėžia prof. V. Mačiulis.
Žodyno Svarba ir Prieinamumas
Profesorius džiaugiasi, kad visų specialistų pastangų dėka pavyko parengti žodyną, apginti jį Lietuvių kalbos komisijoje. Tuomet dviejų tūkstančių egzempliorių tiražu jį išleido leidykla „Presvika“.
Profesoriaus teigimu, žodynas naudingas ne tik įvairių sričių specialistams, bet ir bendram išsilavinimui. Jame - viskas, kas yra psichiatrijoje, viskas - apie žmogų, jo dvasines problemas. „Manau, šį leidinį reikia turėti kiekvienam save inteligentu laikančiam žmogui. Žinios apie žmogaus psichiką - tai neatsiejama bendros mūsų tautinės kultūros dalis“, - sako V. Mačiulis.
Pasak jo, žodyne aprašytos įvairiausios žmogaus būklės, ydos, kalbos sutrikimai, terminai, reikalingi pedagoginėje psichiatrijoje, sociologijoje, teisėje, medicinoje, žurnalistikoje ir t. t. Čia galima rasti psichiatrijoje vartojamus terminus bei jų aprašymus. „Psichikos sutrikimų yra labai daug. Besinaudojantys žodynu ras jame aprašytas psichikos ligas, jų simptomus. Čia - ir visos žmogiškosios ydos, įkyrybės, baimės, įvairios psichozės, neurozinės būklės. Kiekvienam reiškiniui reikėjo atrasti atskirą definiciją, apibūdinimą“, - kalba profesorius.
Jo teigimu, leidinį dar galima įsigyti Lietuvos knygynuose.
tags: #enciklopedinis #psichiatrijos #terminu #zodynas