Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje, kuriai būdingi nuolatiniai pokyčiai, nauji socialinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo reiškiniai, šeima išlieka vienu svarbiausių socialinių institutų. Keičiasi požiūris į šeimą, atsiranda naujos formos: egalitarinės šeimos, nesusituokusiųjų poros, partnerystėje gyvenantys asmenys, tos pačios lyties šeimos, vieniši tėvai ir kt. Šiandien šeima apibrėžiama kaip asmenų bendrija, kurią sieja giminystės, tarpusavio priklausomybės, atsakomybės ir globos saitai, patvirtinti įstatymine ar socialiai pripažinta tvarka. Vis dėlto, globalizacija ir individualizacija poindustrinėse visuomenėse kartais lemia atsidavimo šeimai mažėjimą. Šiandienos požiūrį į šeimą formuoja kintantys vyro ir moters socialiniai vaidmenys, pereinant nuo tradicinio modelio, kai vyras yra šeimos maitintojas, o moteris rūpinasi vaikais ir namų ruoša, prie egalitarinio modelio, kai abu partneriai yra ekonomiškai aktyvūs, dalijasi namų ruošos darbais ir vaikų priežiūra, kartu priimdami sprendimus. Demokratinėse valstybėse visi šeimos nariai - tėvas, motina ir vaikas - yra lygūs piliečiai, turintys vienodas teises. Šiame kontekste tampa itin svarbu suprasti, kaip šeima veikia vaiko socializaciją.
Socializacijos Svarba Vaiko Raidai
Socializacija yra procesas, kurio metu vaikas tampa visuomenės nariu, perimdamas visuomenės normas, dėsnius ir gyvenimo būdą. Tai aktyvus procesas, kuriame vaikas dalyvauja bendraudamas su kitais. Vaikystėje socializacija yra intensyviausia, nes vaikas įgyja pagrindinius socialinius įgūdžius. Sociologas L. Bromas teigia, kad pagrindiniai socializacijos uždaviniai vaikystėje yra kalbos įgūdžių formavimas, asmenybės formavimasis ir pagrindinių normų bei vertybių įsisavinimas.
Socializacija yra būtina vaiko raidai, nes padeda jam integruotis į visuomenę, formuoti asmenybę ir išmokti elgesio normų. Tai mokymosi procesas, kurio metu individai integruojasi į esamą visuomenę, įsisavindami joje vyraujančius kultūrinius normatyvinius standartus. Nors socializacijos procesas vyksta visą žmogaus gyvenimą, esminė individo struktūra susiformuoja vaikystėje, ir šiuo periodu išmoktos normos bei vertybės išlieka gan stabilios visą suaugusio žmogaus gyvenimą.
Šeimos Įtaka Vaiko Socializacijai
Poveikį vaiko socializacijos procesui daro daug institutų (šeima, mokykla, bendraamžiai, darbas, religija, visuomenės informavimo priemonės ir kt.), tačiau svarbiausias vaidmuo visgi tenka šeimai. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme teigiama, kad šeimoje formuojasi vaiko charakterio savybės ir moralė, nuo šeimos daugiausia priklauso interesų kryptingumas ir augančio žmogaus polinkiai, o šeimos atmosfera gali sudaryti sąlygas visapusiam vaiko vystymuisi. Kiekvienas žmogus tampa žmogumi, asmenybe, tik gyvendamas tarp kitų žmonių, taip gyvendami apsupti kitų asmenybių mes perimame savo dvasines vertybes, aplinkos suvokimą, suprantame koks elgesys yra teisingas ar neteisingas. Visi žmonės priklauso įvairioms visuomenėje egzistuojančioms grupėms, tačiau pati svarbiausia ir pirma grupė, kurioje pradeda dalyvauti vaikas yra jo šeima. Kiekvienas naujagimis į pasaulį ateina lyg švari, balta lenta į kurią reikia įrašyti daug informacijos. Nei vienas kūdikis ateidamas į pasaulį neatsineša jokios socialinės patirties, susikurtų vertybių ar jau įgytų įgūdžių. Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaikas junta stiprų poreikį bendrauti su tėvais, aplinkiniais žmonėmis, todėl šeimos įtaka vaiko asmenybei neginčytina. Vaikas kasdien regi aplink save realią tikrovę ir pats joje dalyvauja. Kasdien nuo ryto iki vakaro šeima - tėvų, vyresniųjų brolių, seserų, senelio ar močiutės asmenyje - prieš vaiko akis atskleidžia pačius įvairiausius elgesio pavyzdžius, savotišką žodžių, gestų, manierų puokšte. Taip sąveikaudamas vaikas yra įtraukiamas į socialinius santykius, mokomas elgesio normų, vertybių, kurie ir sudaro asmenybės esmę. Šiaip jau visi poreikiai, kurie yra tenkinami šeimoje, iš esmės, gali būti ir patenkinti už šeimos rybų, tačiau tik šeima gali visus šiuos poreikius sujungti ir patenkinti kompelksiškai.
Žmogaus asmenybės vystymuisi reikalingas abiejų tėvų buvimas ir auklėjimas, tam, kad vaikas būtų išauklėtas ir jos asmenybė išsivystytų pilnavertiškai, jam reikalingas visapusiškas auklėjimas, kuriam reikia abiejų lyčių ir abiejų tėvų vaidmenų. Šeima yra viena svarbiausių aplinkų vaiko gyvenime, šeimoje vystosi vaiko asmenybė, jo požiūris, įgūdžiai. Šeimoje vaikas taip pat mokosi ir apie suaugusiųjų santykius, mokosi mylėti, gerbti, užjausti. Mama ir tėtis vaikui yra svarbiausi žmonės pasaulyje, o šeima ir namai - saugiausias prieglobstis.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Šeima yra svarbus veiksnys, formuojantis vaiko asmenybę. Ji yra artimiausia bendruomenė, kuri yra veiksmingiausias socializacijos proceso komponentas. Be šeimos, svarbia socialine edukacine institucija bendruomenėje ilgus šimtmečius buvo ir tebėra Bažnyčia.
Šeimos Formos ir Socializacija
Šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja įvairios šeimos formos, o kiekviena jų gali skirtingai veikti vaiko socializaciją. Egalitarinėje šeimoje, kur abu tėvai dalijasi atsakomybe ir vaidmenimis, vaikas mokosi lygybės ir bendradarbiavimo. Nesantuokinės šeimos ar vienišų tėvų šeimos gali susidurti su papildomais iššūkiais, tačiau vaikai iš tokių šeimų dažnai išsiugdo didesnį savarankiškumą ir atsakomybę. Svarbiausia, kad bet kurios formos šeima užtikrintų vaikui saugią ir palaikančią aplinką.
Lyčių Socializacija Šeimoje
Jau ankstyvoje vaikystėje vaikai išmoksta jų lytį atitinkančius elgesio modelius, kurių įgyvendinimo iš jų tikisi visuomenės nariai. Ankstyvame socializacijos proceso etape, kurio metu mergaitės išmoksta moteriškus vaidmenis, o berniukai - vyriškus, pagrindinis vaikų socializacijos veiksnys yra jų tėvai. Pagal patriarchalinėje visuomenėje vyraujančias kultūrines normas ir vertybes moters ir vyro vaidmuo bei statusas skiriasi. Pavyzdžiui, moteris yra matoma kaip vaikų augintoja, o vyras - šeimos materialinių išteklių tiekėjas; moteris yra orientuojama į šeimą, o vyras orientuojamas į visuomeninį gyvenimą.
Kadangi pagrindinė vaiko veikla yra žaidimai, žaislai yra ypatingai svarbūs vaiko socializacijos procese. Paprastai tėvai sūnui perka tokius žaislus, kurie laikomi tinkamais berniukui (pavyzdžiui, mašinėles, šautuvus, kamuolius, kaladėles), o dukrai duoda žaislus, kurie vertinami kaip mergaitiški (pavyzdžiui, lėles, lėlių namus, žaislinius indelius, žaislines virykles). Akivaizdu, kad berniukams duodami žaislai reikalauja daugiau erdvės, negu žaislai, su kuriais žaidžia mergaitės. Dar daugiau, berniukų žaislai skatina juos išeiti į kiemą, į lauką, kai tuo tarpu mergaitėms perkami žaislai paprastai yra skirti naudoti namuose. Todėl suaugusi moteris gali būti labiau linkusi tapti namų šeimininke, nei dirbti apmokamą darbą, siekti profesinės karjeros ar įsitraukti į aktyvią politinę veiklą.
Tėvai gali skatinti normatyvinius standartus atitinkantį vaiko elgesį ir slopinti veiklą, kuri neatitinka kultūriškai apibrėžtų lyčių vaidmenų. Tai daroma naudojant apdovanojimo-bausmės mechanizmą. Mūsų visuomenėje mergaitėms suteikiama mažiau laisvės nei berniukams, ir jos yra griežčiau baudžiamos už nepaklusnumą.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Skyrybų Įtaka Vaiko Socializacijai
Tačiau neretai atsitinka, kad šeimos išyra ir vaiko pasaulis sugriūna. Kai skiriasi tėvai - miršta jų santuoka. Tai labai skaudi netektis. Tačiau suaugusių žmonių pasaulis turi daugiau atramos taškų - darbas, draugai, tikėjimas, kūryba, kiti prasmingi užsiėmimai, viltis rasti naują artimą ryšį. Ne mažiau skaudžiai skyrybas išgyvena vaikai. Vaikams skyrybų metu griūna visas tėvų duotas ir sukurtas pasaulis, kuriame jie išaugo. Jo negalima pakeisti jokiais kitais ryšiais. Galima tik pasirūpinti, kad vaikas liktų su jausmu, jog yra mylimas, kad turi ir turės abu tėvus, nors ir gyvensiančius atskirai.
Būtent išsiskyrimas su vienu iš tėvų ir yra labiausiai vaiką traumuojantis įvykis skyrybų metu, dažnai vaikai galvoja, kad tėvas, kuris išėjo ar kurį teko palikti - niekada jo nebemylės, jie nebepalaikys jokio ryšio, nesimatys ir nebendraus. Būtent dėl šių priežąsčių skiriantis vaikui būtina paaiškinti, kad skiriasi tik tėvai, o ne tėvai su vaiku, ir kad vaikas dėl skyrybų nėra kaltas, kad jis bus toks pat mylimas kaip ir anksčiau.
Bendravimo su motina ir tėvu niekuo negalima pakeisti. Vaikas esti saugus ir ramus tik tada, kai greta jaučia tėvus. Nepatenkintas bendravimo poreikis kenkia tiek psichiniam, tiek fiziniam vaiko brendimui. Nepakankamas bendravimas su tėvais vėliau gali sukelti nejautrumą, šiurkštumą, išankstinį nepasitikėjimą pasauliu.
Pozityvioji Socializacija ir Šeima
Pozityvioji socializacija - tai pozityvių veiksmų politika. Pozityvių veiksmų politika, daugelyje valstybių dar įvardijama kaip pozityvaus diskriminavimo politika, suprantama, kai silpnesniems socialinių grupių atstovams teikiama pirmenybė lavinantis, įsidarbinant, įsigyjant būstą, paskolas ir kt.
Viena vedančiųjų pozityviosios socializacijos mokslininkių Lietuvoje - G. Kvieskienė akcentuoja pozityvių veiksmų politikos (pozityviosios socializacijos scenarijų) svarbą, kuris skirtas koreguoti socializacijos subjektų elgseną, siekiant įtvirtinti kultūros pozityviuosius komponentus ir sudaryti užkardą visuomenei nepriimtinų šios kultūros elementų pasekmėms bei nurodo, kad sumaniąją socializaciją dažniausiai valdo socialinės srities profesionalas, siekiant užtikrinti sėkmingą gyvenimo scenarijų.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
Kompleksinėmis šeimos įgalinimo paslaugomis buvo siekta įvairių rizikos veiksnių silpninimą ir pašalinimą bei apsauginių faktorių, tokių kaip: tėvų kompetencijos, vaiko (jaunuolių) problemų sprendimo įgūdžių ar bendruomenės palaikymo stiprinimą. Svarbu pažymėti, kad tėvų (ar globėjų) įgalinimas vaidina labai svarbų vaidmenį, nes tėvai yra pagrindiniai asmenys, kurie gali padėti vaikams (jaunuoliams) pasikeisti.
Pabrėžiant pozityviosios socializacijos ir bendravimo bei bendradarbiavimo sąsajas, išskiriami pagrindiniai pozityviosios socializacijos kriterijai: diagnostika; partnerystės schema, grįsta vertybinėmis nuostatomis, kaip, pvz., socialine atsakomybe); įgyvendinimas ir monitoringas. Visos keturios dalys pradedamos diagnostika ir užbaigiamos monitoringu, sudaro vientisą sistemą, įtraukiančią savikontrolę bei savalaikį funkcionavimą.
Švietimo Įtaka Socializacijai
Švietimas atlieka svarbų vaidmenį vaiko socializacijos procese. Mokyklose ir darželiuose vaikai mokosi bendrauti su kitais, laikytis taisyklių, gerbti kitų nuomonę ir įgyja socialinių įgūdžių. Ikimokyklinis ugdymas yra svarbus etapas vaiko socializacijoje. Ikimokyklinėse įstaigose vaikai mokosi bendrauti su bendraamžiais, dalintis, spręsti konfliktus ir įgyja kitų socialinių įgūdžių.
Socialinio Pedagogo Vaidmuo
Socialinis pedagogas yra vienas pagrindinių pozityviosios socializacijos vadovų, socialinės pagalbos proceso koordinatorius ir iniciatorius.
tags: #vaiko #svarbiausia #socializacija #seima