Įvadas
Epilepsija - tai neurologinė liga, pasižyminti pasikartojančiais centrinės nervų sistemos priepuoliais, t. y., nenormaliais smegenų elektriniais iškrūviais. Ši liga gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms ir turėti įtakos jų fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei. Svarbu suprasti epilepsijos priežastis, simptomus, tipus ir gydymo būdus, siekiant užtikrinti tinkamą ligos valdymą ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.
Kas yra epilepsija?
Epilepsija - tai lėtinė smegenų liga, kuriai būdingi savaiminiai ir kartotiniai priepuoliai, kurie neturi aiškios juos sukeliančios priežasties. Priepuoliai atsiranda dėl staigių ir stiprių elektrinių iškrūvių galvos smegenų žievės neuronuose, kurie trumpam paveikia žmogaus išvaizdą ar veiksmus. Tai gali pasireikšti kaip staigus, nevalingas, laikinas elgesio pakitimas, apimantis sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius.
Kai aiškiai nustatoma traukulių priežastis (pvz.: karščiavimas, trauma ar apsinuodijimas), būklė vadinama epilepsiniu sindromu. Tai dažniausias lėtinis nervų sistemos sutrikimas. Epilepsija dažniausiai susergama iki trisdešimties metų.
Epilepsijos priežastys
Epilepsija yra multietiologinis simptomų kompleksas, kurį gali sukelti įvairūs veiksniai. Apie 30-35 % epilepsijų galima nustatyti veiksnius, sukėlusius struktūrinį centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimą. Tai vadinamos simptominės epilepsijos. Dažniausios simptominės epilepsijos priežastys:
- Smegenų traumos
- Smegenų augliai
- Insultas
- Infekcijos, pažeidžiančios smegenis
- Prenataliniai ir gimimo sužalojimai (dėl genetinių mutacijų ar aplinkos veiksnių)
Apie 65-70 % epilepsijų šiuolaikiniais tyrimo metodais nenustatoma jokios specifinės etiologijos. Jos vadinamos idiopatinėmis ir greičiausiai siejamos su genetiniu polinkiu. Genetiniai veiksniai svarbūs visų epilepsijos formų išsivystymui, tik jie nevienodai reikšmingi atskiroms ligos formoms.
Taip pat skaitykite: Meilės santykiai ir depresija
Epilepsijos simptomai
Traukulinių ir kitokių priepuolių klinikinė išraiška priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. Epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo priepuolio tipo. Priepuoliai skiriasi priklausomai nuo epilepsijos rūšies, nuo to kurioje smegenų vietoje vyksta iškrovos. Kai kurie žmonės patiria trumpus sąmonės sutrikimus, o kitiems gali prasidėti stiprūs traukuliai, kurių metu trūkčioja vienas ar daugiau raumenų.
Pagrindiniai epilepsijos simptomai:
- Traukuliai (kūno dalių įsitempimas arba trūkčiojimas)
- Sąmonės praradimas
- Sutrikusi orientacija
- Keistas elgesys
- Neadekvačios emocijos
- Trumpalaikiai sąmonės netekimo epizodai (absansai)
- Kiti jutimų sutrikimai
Epilepsija gali pasireikšti ir keisto elgesio priepuoliais bei neadekvačiomis emocijomis. Svarbu atpažinti įvairias epilepsijos formas, nes labai dažnai neatpažįstamos tos epilepsijos formos, kurios pasireiškia be traukulių bei į alpimą panašių sąmonės sutrikimų.
Epilepsijos tipai
Epilepsijos priepuoliai klasifikuojami pagal Tarptautinės lygos prieš epilepsiją patvirtintą Tarptautinę epilepsinių priepuolių klasifikaciją (TEPK). Pagal ją priepuoliai skirstomi į židininius (dalinius) ir generalizuotus.
Židininiai (daliniai) priepuoliai
Židininiai priepuoliai kyla nedidelėje galvos smegenų srityje. Jų metu sąmonė gali išlikti (paprastieji židininiai priepuoliai) arba sutrikti (sudėtingieji židininiai priepuoliai).
Taip pat skaitykite: Vadovo depresijos požymiai ir sprendimai
- Paprastieji židininiai priepuoliai: Jų metu sąmonė išlieka. Gali pasireikšti motoriniais, jutiminiais, autonominiais arba psichiniais fenomenais.
- Sudėtingieji židininiai priepuoliai: Šie traukuliai sutrikdo sąmonę ir po traukulių priepuolio neretai esti atminties sutrikimas (amnezija). Jų metu neretai stebimi automatizmai - nekontroliuojami judesiai (čepsėjimas, rijimas, čiupinėjimasis, betikslis ėjimas ar beprasmis daiktų kilnojimas, spardymasis ir pan.).
- Antriniai generalizuoti traukuliai: Šie traukuliai pasireiškia, kai elektrinis aktyvumas išplinta ir apima visas galvos smegenis.
Generalizuoti priepuoliai
Generalizuoti priepuoliai prasideda abiejuose smegenų pusrutuliuose vienu metu. Skiriami šie generalizuotų priepuolių tipai:
- Absansai: Jie dažnesni vaikams. Sutrinka sąmonė. Paprastai žmogus atrodo lyg užsisvajojęs, staiga pašauktas nereaguoja, o atsipeikėjęs neatmena, kas buvo priepuolio metu. Gali būti besitęsiantis mirkčiojimas, kiti smulkūs judesiai.
- Miokloniniai traukuliai: Mioklonijos - trumpi, žaibiški viso kūno ar jo dalių trūktelėjimai. Primena išgąstingą krūptelėjimą, gūžtelėjimą pečiais, spyrį.
- Atoniniai traukuliai: Jų metu raumenys staiga suglemba ir negali išlaikyti kūno padėties.
- Generalizuoti toniniai - klonininiai traukuliai: Patys intensyviausia traukuliai. Prasideda kūno raumenų įsitempimu ir kritimu. Žvilgsnis nukrypsta ir fiksuojamas aukštyn, tiesiai ar į šoną. Vyzdžiai išsiplečia ir nustoja reaguoti į šviesą, atsilošia galva, įsitempia rankos ir kojos. Dėl raumenų spazmo trinka kvėpavimas, pamėlsta veidas, dantys stipriai sukandami. Nevalingai pasišlapinama ar pasituštinama.
Taip pat skiriami atskiri epilepsijos sindromai (Rolando epilepsija, jaunuolių miokloninė epilepsija, Lennox-Gastaut sindromas, Rasmusseno sindromas ir kiti).
Epilepsijos diagnostika
Gydytojai diagnozuoja epilepsiją apklausdami pacientą, artimuosius, kurie matė epilepsijos priepuolį, ištirdami pacientą neurologiškai.
Pagrindiniai epilepsijos diagnostikos metodai:
- Kraujo tyrimai (siekiant įsitikinti, jog nėra tam tikrų cheminių medžiagų pakitimų)
- Elektroencefalografija (EEG) (registruojamas smegenų elektrinis aktyvumas)
- Vaizdiniai galvos smegenų tyrimai (kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija)
Epilepsijos gydymas
Didžiajai daliai sergančiųjų epilepsijos priepuoliai nutraukiami vartojant vaistus. Paprastai vaistas pradedamas skirti mažesnėmis dozėmis ir dozė didinama, jei reikia, kol pasiekiama efektyvi traukulių kontrolė. Vaistų, skirtų epilepsijai gydyti negalima nutraukti staiga, jie, esant reikalui, yra nutraukiami palaipsniui.
Taip pat skaitykite: Manijos priežastys ir simptomai
Kiti epilepsijos gydymo būdai:
- Chirurginis gydymas (pašalinama smegenų sritis, atsakinga už epilepsijos priepuolius)
- Stambaus nervo (nervus vagus) stimuliacija (stimuliatorius implantuojamas po raktikauliu)
Pirmoji pagalba ištikus epilepsijos priepuoliui
Ištikus traukulių priepuoliui, svarbiausia apsaugoti ligonį nuo susižalojimo.
- Ligoniui nukritus, būtina jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais jis gali susižaloti.
- Nieko negalima kišti į burną.
- Pasibaigus priepuoliui, reikia patikrinti, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis, todėl būtina atlaisvinti kvėpavimo takus.
- Kol atgaus sąmonę ligonį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį (ant šono).
- Negalima palikti ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją.
Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė, jei kyla temperatūra. Jei priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį - tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiąjai bei kūdikiui.
Epilepsija ir gyvenimo kokybė
Epilepsija sergantys žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, jei laikosi gydytojų rekomendacijų. Tačiau svarbu atsižvelgti į tam tikrus apribojimus ir atsargumo priemones:
- Vengti potencialiai grėsmingų gyvybei situacijų (nesimaudyti vonioje ar kitame vandens telkinyje vieniems; nedirbti aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais; netinkamas ir darbas naktimis)
- Moterims, ketinančioms susilaukti kūdikio, apie ligą reikia iš anksto pasitarti su ginekologu ir neurologu, nes jau prieš planuojamą nėštumą ir visu jo laikotarpiu gali tekti koreguoti gydymą vaistais.
- Epilepsija sergantiems asmenims gali būti taikomi vairavimo apribojimai.
Svarbu žinoti, kad epilepsija sergantys žmonės jokiu būdu neturėtų būti atstumtieji. Taigi neleiskite, kad visuomenėje sklandantys mitai Jus suklaidintų.
Epilepsija ir asmenybės sutrikimai
Ilgai sergant epilepsija, atsiranda tam tikrų charakterio ypatumų (smulkmeniškumas, pedantiškumas, įkyrumas), būdingi nuotaikos svyravimai, galimas suvokimo funkcijų blogėjimas. Epilepsija sergantys asmenys patiria įvairias ligos sukeltas psichosocialines pasekmes.
Mirtinumas sergant epilepsija
Žmonės sergantys epilepsija, miršta 2,3 karto dažniau nei bendra populiacija. Dažniausiomis su epilepsija susijusiomis priežastimis yra laikoma Status epilepticus, ilgiau kaip 5 min. Besitęsiantis epilepsijos priepuolis, ir SUDEP (angl. Sudden unexpected death in epilepsy), staigi netikėta mirtis esant epilepsijai. Kas penkta suaugusiojo, sergančio epilepsija mirtis yra SUDEP.
Tyrimai rodo, kad epilepsija sergantys pacientai dažniau linkę į savižudybę. Tarp rizikos veiksnių yra chirurginis gydymas, traukulių nebuvimas ilgą laiką, ypač kai jie yra labai dažni, ir gretutinės psichikos ligos: didžioji depresija, nerimo ir depresijos sutrikimai, asmenybės sutrikimai, narkomanija ir kt.
tags: #epilepsija #sergantis #asmenybes #sutrikimas