Depresija - tai rimta psichikos sveikatos problema, kuri gali paveikti bet ką, nepriklausomai nuo jų pareigų ar socialinės padėties. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip depresija gali pasireikšti vadovams, kokios yra to priežastys, pasekmės ir kaip galima spręsti šią problemą.
Įvadas į Depresiją
Depresija, dar žinoma kaip didžioji depresija arba klinikinė depresija, yra dažnas nuotaikos sutrikimas. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, patiria nuolatinį liūdesio ir beviltiškumo jausmą, praranda susidomėjimą veikla, kuri jiems anksčiau patiko, tampa apatiški, sutrinka jų miegas bei susiaurėja interesų ratas. Jie dažnai skundžiasi jėgų stoka, neviltimi, prasmės nematymu bei dėmesio koncentracijos sutrikimu. Be emocinių problemų, kurias sukelia depresija, asmenys taip pat gali turėti fizinių simptomų, tokių kaip galvos skausmas, raumenų bei kaulų skausmas, virškinimo trakto sutrikimai. Depresija yra viso kūno susirgimas, kuris gali paveikti nuotaiką, mintis ir fizinę gerovę.
Depresija ir Liūdesys: Esminiai Skirtumai
Liūdesys yra emocija, kurią patiria kiekvienas žmogus įvairiais gyvenimo momentais. Nesvarbu, ar tai būtų darbo netekimas, santykių pabaiga, ar mylimo žmogaus mirtis - liūdesį dažniausiai sukelia tam tikra konkreti situacija, asmuo ar įvykis. Depresijos atveju, tokio „trigerio“ nereikia. Depresiją išgyvenantis žmogus jaučiasi liūdnas ar beviltiškas dėl visko. Patirdami liūdesį, žmonės gali jaustis prislėgti dieną ar dvi, tačiau vis tiek mėgautis paprastais dalykais, kaip mėgstama knyga ar TV laida, maistas ar laikas su draugais. Kai žmogus patiria liūdesį, sukeltą tam tikro įvykio, jis vis tiek gali išlaikyti įprastą miego ritmą bei išlikti motyvuotas kasdienėje veikloje bei turėti įprastą apetitą. Liūdėdamas žmogus gali jausti apgailestavimą ar sąžinės graužatį dėl to, ką pasakė ar padarė, tačiau nepatiria nuolatinio menkavertiškumo ar kaltės jausmo, kaip sergantys depresija.
Gerai Funkcionuojanti Depresija: Paslėptas Pavojus
Gerai funkcionuojanti depresija dar vadinama „besišypsančia depresija“ arba distimija. Tai sudėtingas depresinis sutrikimas, neturintis įprastų išoriškai matomų depresijai būdingų simptomų. Gerai funkcionuojančia depresija sergantys žmonės paprastai gali pasigirti gerais pasiekimais darbo ar mokslo srityje. Jų viešai matomas profesinis ir socialinis gyvenimas atrodo geras, o apie ligą neretai neįtaria net patys artimiausi žmonės. Ši depresijos forma labiau būdinga moterims bei paaugliams. Distimija diagnozuojama tada, kai žmogų vargina nuolatinė slogi nuotaika, kuri trunka mažiausiai porą metų. Žmogus jaučia bendrą nuovargį, beviltiškumo jausmą.
Kaip Atpažinti Gerai Funkcionuojančią Depresiją?
Atpažinti šią depresijos formą gali būti sudėtinga, tačiau yra keletas požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
Taip pat skaitykite: Robotikos Akademijos Vadovas: Technologijų Priklausomybė
- Sunkumai ryte. Paprastas išlipimas iš lovos gali tapti sunkiai įveikiamu iššūkiu, kaip ir nuėjimas į dušą ryte. Pastebima, kad kriauklėje pradėjo nuolat kauptis nešvarūs indai ir niekaip negalima prisiversti susitvarkyti namų.
- Vaidinamas gyvenimas. Žmogus eina į darbą, sveikinasi ir šypsosi aplinkiniams. Kolegos ir artimi žmonės mano, kad jam viskas sekasi puikiai, jo darbą vertina gerai. Sulaukiama komentarų, kad puikiai tvarkosi su įvairiomis situacijomis. Tačiau viduje norisi vienintelio dalyko - susisukti į kamuoliuką ir pasislėpus nuo visų pabūti vienumoje ar pamiegoti. Tačiau negalima sau to leisti. Jaučiamasi taip, lyg vaidintumėte savo gyvenimą.
- Kritika ir nepakantumas. Išgyvenant gerai funkcionuojančią depresiją, vidinis kritikas paprastai labai suaktyvėja. Pradedama pastebėti, kad vadovas - asilas, draugai daro nesąmones ir erzina, o antroji pusė - apskritai nepakenčiama. Atrodo, kad daugelis supančių žmonių ir įvykių pradeda erzinti. Negatyvios mintys nuolat sukasi galvoje ir jaučiama, kad nepavyksta išvengti šio chroniško negatyvumo.
- Prarastas džiaugsmas. Dalykai, kurie anksčiau teikdavo džiaugsmą ir pasitenkinimą, nebesukelia teigiamų emocijų. Ir net atvirkščiai - pradedama vertinti juos kaip nemalonias prievoles, kurių bandoma visomis išgalėmis išvengti.
- Dirglumas. Galbūt pastebima, kad pratrūkstama dėl visiškų smulkmenų.
- Nuolatinis nerimas. Pergyvenama, kad pasirinkta neteisinga studijų kryptis, ne tas darbas, ne tas gyvenimo partneris. Nerimaujama, kaip atiduosite paskolą, kas laukia jūsų vaikų, kai jau nebegalėsite jais rūpintis ir t.t.
- Perdėtas darbštumas. Ar net kai grįžtama namo po sekinančios dienos - pirmiausia puolate tvarkytis ir tik tada galvojama apie poilsį? Ar erzina lėtas gyvenimo tempas ir nieko neveikimas? Ar jaučiamasi diskomfortiškai, kai aplinkybės verčia tiesiog pabūti ramiai ir patinginiauti, nes sulėtinus tempą nemalonios mintys ir jausmai ima viršų?
Gerai Funkcionuojančios Depresijos Pavojai
Neįsigilinus gali atrodyti, kad gerai funkcionuojanti depresija nekelia jokio rimto pavojaus. Juk tokią depresijos formą išgyvenantis žmogus gali dirbti ir pasiekti gerų rezultatų, nekelia problemų aplinkiniams. Tačiau tai lygiai tokia pati sekinanti, pavojinga ir sudėtinga liga, kaip ir kitos depresijos formos.
- Pirmiausiai todėl, kad gerai funkcionuojanti depresija gana lengvai gali pereiti į kitokią, visiškai sekinančią depresijos formą.
- Taip pat, negydant distimijos, šalia gali išsivystyti ir kiti su depresija gana glaudžiai susiję sutrikimai, kurie dar labiau pablogina bendrą būklę, pavyzdžiui, nerimo sutrikimas, panikos atakos. Yra aiškios distimijos sąsajos su padidėjusiu polinkiu į savižudybes.
- Be to, galiausiai, gali atsirasti ir negatyvūs tvarkymosi su depresija mechanizmai, pvz. piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis.
Papildomas šios ligos pavojus slypi tame, kad ją sunku diagnozuoti. Esant akivaizdžios depresijos formoms - sergantis daugeliu atveju gali sulaukti pagalbos, net jei pats aktyviai jos neieško. Tuo tarpu gerai funkcionuojanti depresija - nepastebima. Ją nelengva identifikuoti net gydytojams ir kitiems specialistams, kai tuo tarpu sergančio žmogaus būklė iš tiesų gali būti labai sudėtinga ir pavojinga.
Vadovų Depresija: Specifinis Aspektas
Vienas iš paplitusių klaidingų įsitikinimų apie depresiją - tai, kad ji visada yra matoma aplinkiniams. Tačiau realybė dažnai gali būti kitokia - ypač vadovaujančias pozicijas užimančių asmenų atveju. Ne vienas vadovas, sergantis depresija, išoriškai puikiai funkcionuoja darbo aplinkoje, demonstruoja profesionalumą susitikimuose, generuoja idėjas ir priima sprendimus, o jo kolegos ir komandos nariai net neįtaria, kad jis išgyvena vidines kančias. Šis reiškinys, kartais vadinamas „aukšto funkcionavimo depresija“ (angl. high-functioning depression), yra ypač paplitęs tarp aukštas pareigas užimančių asmenų, kurie yra įpratę dėvėti „sėkmingo profesionalo“ kaukę. Vadovas gali atrodyti produktyvus ir sėkmingas iš išorės, tačiau viduje gali jaustis visiškai išsekęs, tuščias ir beprasmis. Depresijos simptomų maskavimas yra viena iš priežasčių, kodėl vadovų depresija dažnai diagnozuojama vėliau, kai liga jau būna labiau pažengusi.
Depresijos Paplitimas Tarp Vadovų
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulinis depresijos paplitimas siekia apie 16%. Vien Europoje 30,3 milijono žmonių serga depresija, o 6,9% populiacijos per metus patiria bent vieną depresijos epizodą. Tyrimų duomenimis, depresijos paplitimas vadovų ir aukštas pareigas užimančių asmenų tarpe gali būti dar didesnis, tačiau dažnai lieka nepastebėtas ir negydomas.
Veiksniai, Padarantys Vadovus Pažeidžiamesnius Depresijai
Įmonių ir organizacijų vadovai, veikiami didelio darbo krūvio ir nuolatinės atsakomybės, susiduria su padidėjusia depresijos rizika dėl kelių veiksnių:
Taip pat skaitykite: DSM-5: Kas naujo?
- Psichosocialinis stresas, kylantis iš atsakomybės vadovauti, priimti strateginius sprendimus ir veikti esant nuolatiniam spaudimui. Toks ilgalaikis stresas gali paveikti prefrontalinę žievę (sprendimų priėmimo sritį) ir hipokampą (atsakingą už atmintį ir mokymąsi).
- Ribotas kolegų palaikymas, konkurencinė aplinka ir socialinės izoliacijos rizika dėl darbo intensyvumo. Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija yra vienas svarbiausių depresijos rizikos veiksnių, o vadovai dažnai patiria vadinamąjį „vienišumo viršūnėje“ sindromą.
- Asmenybės bruožai, tokie kaip savikontrolė, atkaklumas, motyvacija, kurie trukdo pripažinti sunkumus ir kreiptis pagalbos. Stigma taip pat išlieka reikšminga kliūtis - aukštas pareigas einantys asmenys dažnai baiminasi būti vertinami kaip silpni ar nekompetentingi.
Nepastebėtos Vadovų Depresijos Kaina
Ekonominiu požiūriu, depresija darbo vietoje sukelia didžiulę naštą. Vien JAV 2000 metais depresijos ekonominė našta buvo įvertinta 83,1 mlrd. JAV dolerių, iš kurių:
- 5,4 mlrd. JAV dolerių (7%) susiję su savižudybėmis
- 26,1 mlrd. JAV dolerių (31%) tiesiogiai susiję su medicininėmis išlaidomis
- 51,5 mlrd. JAV dolerių (62%) dėl sumažėjusio produktyvumo ir neatvykimo į darbą atvejų
Psichikos sveikatos sutrikimai, įskaitant depresiją, sudaro net 30-50 % visų nedarbingumo laikotarpių darbe.
Vadovo Depresijos Poveikis Organizacijai
Vadovai, kuriuos veikia didelis stresas ir psichologinė įtampa, dažnai priima prastesnius sprendimus, mažėja jų veiklos efektyvumas, o stresas neretai perduodamas komandai. Taip prasideda organizacinė grandininė reakcija - vadovo depresija lemia prastesnius rezultatus, o šie dar labiau sustiprina spaudimą, gilindami psichologines problemas.
Kaip Padėti Vadovui, Sergančiam Depresija?
Jei pastebėjote, kad vadovas ar kolega jaučia depresijos simptomus, svarbu nedelsiant imtis veiksmų. Štai keletas patarimų:
- Būkite atviri ir palaikantys. Išsakykite savo nerimą, papasakokite daugiau apie šią ligos formą ir paskatinkite kreiptis pagalbos.
- Sukurkite atvirą atmosferą darbo vietoje. Skatinkite atvirumą, mažinkite stigmą ir kurkite pagalbos sistemas, atitinkančias vadovų darbo kontekstą bei jų psichologinius poreikius.
- Pasiūlykite pagalbą. Jei vadovas jaučiasi prislėgtas, pasiūlykite pagalbą atliekant tam tikras užduotis ar deleguojant darbus.
- Paskatinkite kreiptis į specialistus. Paraginkite vadovą pasikalbėti su šeimos gydytoju, psichologu ar psichoterapeutu, kuriuo jis pasitiki.
Depresijos Gydymo Strategijos
Depresijos gydymo strategijos priklauso nuo jos sunkumo. Jeigu depresija lengva, galima taikyti gydymą tik psichoterapija, tačiau jei depresija yra vidutinė ar sunki, geriausias rezultatas pasiekiamas, kai taikomas kompleksinis gydymas derinant medikamentinį gydymą su psichoterapija.
Taip pat skaitykite: A. Mockus apie depresijos centrą
Psichoterapija
Psichoterapija yra svarbi depresijos gydymo dalis. Jos metu žmonės lanko grupinę ir individualią terapiją. Taip pat vyksta ir kiti užsiėmimai: šokio judesio terapija, meno terapija, relaksacijos, meditacijos, o tamsiuoju metų laiku naudojama ir šviesos terapijos lempa.
Medikamentinis Gydymas
Esant poreikiui skiriamas ar koreguojamas ir medikamentinis gydymas. Antidepresantai gali padėti reguliuoti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus.
Kitos Gydymo Priemonės
Taip pat reikia nepamiršti reguliaraus fizinio aktyvumo, kurio efektyvumas įrodytas daugelio tyrimų. Svarbu ir subalansuota mityba, psichoaktyvių medžiagų nevartojimas, padeda meditacija. Visi minėti faktoriai yra svarbūs ir po gydymo, kad depresijos epizodai nepasikartotų. Taip pat svarbus darbo ir poilsio režimas, geras miegas, reikia rasti laiko ir savo pomėgiams.
Gydymas Dienos Stacionare
Nuo praėjusių metų dėl nemokamo depresijos gydymo galima kreiptis į Vilniaus „Asmens sveikatos klinikoje“, Žalgirio g. 90, veikiantį Suaugusiųjų psichoterapijos dienos stacionarą. Jame nemokamas paslaugas gali gauti pacientai, kurie yra apdrausti PSD ir turi gydytojo psichiatro ar bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojo, įgijusio teisę taikyti psichoterapijos metodą, siuntimą. Suaugusiųjų dienos stacionare yra taikomas kompleksinis psichikos ligų gydymas, didelis dėmesys skiriamas psichoterapinei pagalbai. Gydymas čia trunka trisdešimt darbo dienų, o esant poreikiui už gydymosi laikotarpį išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.
Gydymui Atspari Depresija: Nauji Metodai
Kai kuriais atvejais depresija gali būti atspari įprastiniam gydymui. Tokiais atvejais gali būti taikoma transkranijalinė magnetinė stimuliacija (TMS). Šios procedūros metu pacientas būna sąmoningas, viršugalvyje pridedama elektromagnetinė ritė, sukurianti elektromagnetinį lauką. Jis stimuliuoja specifinį smegenų regioną, atsakingą už nuotaiką. Kartojant šią procedūrą, galima išgydyti sudėtingą depresijos formą.
Depresija Po Gimdymo
Pastaruoju metu skiriama daug dėmesio depresijos po gimdymo svarbai. Depresija po gimdymo - tai depresija, atsiradusi pogimdyviniu laikotarpiu. Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida. Diagnozavus pogimdyvinius psichikos sutrikimus, įskaitant depresiją po gimdymo, gali būti skiriama ambulatorinė reabilitacija, kuri be sveikatą stiprinančių procedūrų apima ir medicinos psichologo konsultacijas. Taip pat, esant poreikiui, gali būti skiriamas ir stacionarinis gydymas.