Žmogaus smegenys - sudėtingiausia ir kūrybingiausia pasaulio pažinimo sistema. Neuromokslas nuolat atskleidžia naujų duomenų apie smegenų veiklą, tačiau kartu gausu ir mitų, kurie vis dar gyvuoja žiniasklaidoje, knygose ir straipsniuose. Neuromokslininkas Davidas Lindenas šiuos mitus vadina „neuroskiedalais“. Šiame straipsnyje panagrinėsime populiariausius mitus apie smegenis, atskleisime streso poveikį smegenims ir pateiksime strategijas, kaip valdyti stresą.
Populiariausi mitai apie žmogaus smegenis
Driežas jūsų galvoje negyvena
Ar girdėjote, kad jūsų poreikiai slypi senovinėse smegenų dalyse, paveldėtose iš priešistorinių roplių? Arba apie „racionalias smegenis“, kurios randasi virš „driežo smegenų“? Ši istorija apie žmogaus viduje slypintį roplį, įvyniotą į racionalumo skraistę, neva paaiškina, ką reiškia būti moraliu, sveiku žmogumi.
Mintis, kad žmogaus protas yra mūšio laukas tarp aistros ir racionalumo, kilo dar senovės Graikijoje. Ji išpopuliarėjo tyrinėjant smegenis XX amžiaus viduryje, kai mokslininkai mėgino suprasti smegenų funkciją lygindami žmogaus smegenis su kitų gyvūnų smegenimis - ir tai dariai tiesiog vizualiai. Tačiau naujausi neuromokslo duomenys akivaizdžiai rodo, kad smegenys neevoliucionuoja sluoksniais, tarsi ant iškepto pyrago dar būtų uždedama vyšnia. Vietoje to, visų žinduolių ir netgi stuburinių smegenys vystosi vienodai. O vienintelis gyvūnas, kuris turi driežo smegenis, yra driežas.
Kairysis smegenų pusrutulis neatsakingas už logiką, dešinysis - už kūrybingumą
Nei vienas smegenų pusrutulis ar dalis nėra atsakinga už polinkį į meną, matematinę logiką ar kitą psichologinę funkciją. Beveik kiekvieną veiksmą ir kiekvieną potyrį apdoroja neuronai, kurie yra pasiskirstę po visas smegenis.
Viena smegenų dalis - smegenų žievė - iš tiesų susideda iš dviejų pusrutulių, tačiau jie yra sujungti požievinėmis dalimis, kurios sudaro likusias smegenis. Todėl netiesa, kad kai kurie neuronai kairėje smegenų dalyje sukuria kompiuterių inžinierių, o kai kurie, esantys dešinėje, sutveria poetą. Kai kurios funkcijos iš tiesų vykdomos viename smegenų pusrutulyje - pavyzdžiui, už kalbinius gebėjimus yra atsakingas kairysis pusrutulis - tačiau tai susiformuoja ilgainiui ir ne pas visus žmones.
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
Kortizolis nėra vien streso hormonas, o serotoninas - vien laimės
Dažnai manoma, kad žmogaus smegenys pačios pasako, kada jas apima stresas - kai arterijas užpildo kortizolis - o neuronai ima dalintis serotoninu, kad sukurtų laimės jausmą. Tačiau iš tiesų nei vienas hormonas neturi vienos psichologinės paskirties, o visos cheminės medžiagos, kurios sukelia tam tikrą būseną, veikia kartu.
Pavyzdžiui, kortizolis padidina gliukozės kiekį kraujotakoje, kad suteiktų staigų ir didelį energijos antplūdį žmogaus ląstelėse. Tai nutinka, kai žmogus jaučia to poreikį, nepriklausomai nuo to, ar jį veikia stresas, ar ne. Smegenys liepia antinksčiams išskirti kažkiek kortizolio prieš sportuojant ar pabundant ryte, kad žmogus gautų energijos. Kortizolis gali būti išskiriamas streso metu, tačiau jis nėra „streso hormonas“.
Lygiai taip pat serotoninas nėra „laimės hormonas“. Jis turi daugybę funkcijų. Pavyzdžiui, žmogaus organizme serotoninas reguliuoja pagaminamų riebalų kiekį. Smegenyse serotoninas padeda nustatyti, kiek organizmas gauna ir kiek sunaudoja energijos. Jis leidžia eikvoti energiją, net jei negaunamas joks atlygis - o tai leidžia žmogui tyrinėti, ieškoti ir būti smalsiam. Serotoninas taip pat padeda kitiems neuronams perduoti informaciją, kad būtų sukurtos mintys, jausmai, suvokimas ir veiksmai.
Matote ne vien akimis, girdite ne vien ausimis, o jaučiate ne vien oda
Pagalvokite apie tai, kai paskutinį kartą plovėte veidą. Jūsų oda jautė raminantį, šiltą vandenį. Ar tikrai? Žmogaus oda negali jausti šlapumo. Tad kas čia vyksta? Jūsų smegenys paslapčia derina keletą informacijos šaltinių, įskaitant lietimą, temperatūrą ir žinias iš ankstesnių potyrių - kad sukurtų sušlapimo pojūtį.
Visi žmogaus pojūčiai iš tiesų yra sukuriami smegenyse, o ne tiesiog aptinkami jutiminių organų. Jūs nematote savo akimis, jūs matote savo smegenimis - remiantis tuo, kas yra jūsų smegenyse ir jutimine informacija, atkeliaujančia per akių tinklainę.
Taip pat skaitykite: Da Vinči: universalus genijus
Lygiai taip pat jūs girdite smegenimis, kurios sukuria garsus pagal duomenimis, gaunamus per ausis. Panašiai yra sukuriami kvapo, skonio, lietimo ir kiti pojūčiai. Dėl tos pačios priežasties lipant laiptais į viršų širdis ima dažniau plakti, o giliai įkvėpus išsiplečia plaučiai.
Smegenys ne reaguoja į aplinką, o…
Bėgant dienai atrodo, kad jūsų smegenys nuolatos reaguoja į aplink vykstančius dalykus. Jūs pamatote mielą šuniuką ir nusišypsote. Draugas pasako sugėdinančią pastabą, ir jūs paraustate. Jūsų odą praduria švirkšto adata ir pajuntate skausmą. Tačiau jūsų smegenų neuronai nebūna vienoje vietoje dar iki kam nors jų neužvedant.
Vietoje to, jūsų smegenys nuolatos spėlioja, kas gali nutikti kitą akimirką - ir lygina šiuos spėjimus su jutiminiais duomenimis, kuriuos gauna iš išorinio pasaulio bei organizmo viduje. Šie spėjimai yra tarsi sėklos, kurios iššaukia veiksmus ir potyrius.
Tiesą sakant, smegenys iššaukia veiksmus ir potyrius dar negavus duomenų iš akių, ausų, nosies ir kitur. Jūsų smegenys nereaguoja į išorinį pasaulį - jos amžinai spėlioja tarsi būrėja, įsivaizduodama, kaip atrodys jūsų pasaulis, kaip jūs reaguosite ir kuo būsite. Iš jutiminių organų gaunama informacija tik patvirtina šiuos spėjimus arba juos pakoreguoja, o šis procesas yra vadinamas „mokymusi“. Viso šio spėliojimo proceso pajusti neįmanoma. Jis toks greitas ir sklandus, kad atrodo, jog jūs reaguojate.
Veidrodiniai neuronai nėra ypatingos ląstelės, kuriančios empatiją
Prieš keletą dešimtmečių kai kurie mokslininkai pastebėjo neuronus, kurie atrodė simetriški. Jų aktyvumas padidėja, kai atliekate tam tikrus veiksmus - pavyzdžiui, mojuojate ranka, arba stebite, kai kas nors kitas atlieka panašų veiksmą. Dėl tokio savo unikalaus elgesio šie neuronai buvo pavadinti „veidrodiniais neuronais“. Tačiau iš tiesų jie yra įprasti neuronai, kurie susiję su jau minėtu spėliojimu.
Taip pat skaitykite: Kaip gydoma bulimija
Kiekvieną akimirką jūsų smegenų spėlionės prasideda tyliais paliepimais judinti kūno dalis: pavyzdžiui, pakoreguoti širdies ritmą, sutraukti žarnas, gaminti hormonus ar pakelti ranką. Šių paliepimų kopijos yra siunčiamos į jutimines sistemas, kad jos taptų spėlionėmis to, ką matote, girdite ar jaučiate - jeigu judate.
Šie paliepimai kartais įvykdomi, o kartais ne - tačiau jie yra svarbi gebėjimo suvokti, tame tarpe ir kitų žmonių veiksmus, dalis. Todėl tie patys neuronai, kurie priverčia jus pamojuoti draugui sveikinantis, lygiai taip pat padeda jums suvokti, kai kitas žmogus iškelia ranką į orą ir tokiu būdu su jumis sveikinasi. Tai nėra „atkartojimas“, o įprasto smegenų prognozavimo proceso dalis.
Smegenys nesaugo prisiminimų
Smegenys nesaugo prisiminimų taip, kaip kompiuteris saugo failus - kad juos pritraukus būtų galima ištraukti. Jūsų smegenys atkuria prisiminimus pagal poreikį, naudojantis elektros impulsais ir cheminėmis medžiagomis. Šį procesą mes vadiname „prisiminimu“, tačiau jis labiau primena „atkūrimą“. Ir kiekvieną kartą, kai prisiminimai yra atkuriami, jie atkuriami naudojant skirtingus neuronus. Juos taip pat veikia dabartinė situacija - todėl kiekvienas atkūrimas gali skirtis tam tikromis detalėmis.
Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko atpažinimas teismo proceso metu yra nepatikimas įrodymas. Prisiminimai labai lengvai kinta. Vieno tyrimo metu, kuriame dalyvavo nuteistieji, vėliau buvo išteisinti dėl naujų DNR įrodymų, 70 procentų kaltinamųjų buvo nuteisti remiantis liudytojų parodymais.
Smegenys negali sukurti naujų ląstelių?
Šis mitas iš dalies yra teisingas (todėl tai tėra tik pusiau mitas). Kai kurios smegenų dalys negali sukurti naujų smegenų ląstelių - tačiau kai kurios gali. Viena tokių dalių yra hipokampas, kuris yra svarbus mokantis, atsimenant, reguliuojant suvalgomo maisto kiekį bei atliekant kitas biologines funkcijas.
Įdomu tai, kad dauguma kitų gyvūnų gali atsiauginti naujus neuronus visose smegenų dalyse. Tad kodėl negalime mes? Kai kurie mokslininkai svarsto, kad tai galbūt yra „kaina“, kurią mokame už savo ilgaamžiškumą. Ilga gyvenimo trukmė reikalauja patikimos atminties. Smegenims reikia būdo, kaip galėtų atkurti praeities įvykius, įvykusius ne tik prieš kelias dienas ar savaites, bet ir prieš daugelį metų. Nauji neuronai yra skirti išmokti naujiems dalykams bei sukurti naujiems prisiminimams, o ne atkurti senus prisiminimus.
Streso poveikis smegenims
„Perdegimas nėra vien tik jūsų galvoje. Jis aktyvina gilias streso grandines smegenyse ir gali užtvindyti kūną tokiais hormonais kaip kortizolis ir adrenalinas“, - sako Hayley Nelson, neuromokslininkė ir Aiškinamosios elgsenos bei kognityvinės neuromokslų akademijos įkūrėja. Trumpuoju laikotarpiu tai gali paaštrinti koncentraciją ir paruošti jus veiksmui. Tačiau kai stresas tęsiasi, jis gali pabloginti atmintį ir mokymąsi, sutrikdyti miegą, silpninti imunitetą ir ilgainiui net sumažinti smegenų tūrį. „Todėl taip svarbu kuo anksčiau atpažinti ir tvarkyti perkrovos jausmą“, - pabrėžia dr. H.Nelson.
Psichologė E. Masalskienė teigia, kad smegenyse yra du emocijų keliai - trumpasis ir ilgasis. Trumpuoju keliu impulsai keliauja neužsukdami į smegenų žievę, tad sąmoningumas čia nedalyvauja - reaguojame reaktyviai, kaip gyvūnai. Tuo tarpu ilgasis emocijų kelias užsuka į smegenų žievę, tad tokiu atveju reaguojame sąmoningai.
Kai susiduriame su įvykiu, kuris gali sukelti bet kokią emocinę reakciją, mūsų smegenys iškart į tai sureaguoja. Pajutus grėsmę, nerviniai impulsai keliauja dviem keliais: trumpuoju keliu impulsas nunešamas nerviniais keliais į vietą, vadinamą gumburu. Jis veikia tarsi smegenų dispečerinė. Čia įvyksta išsišakojimas ir impulsas nukeliauja toliau. Tuo pačiu metu signalas keliauja ir ilguoju emocijos keliu: impulsas nueina į pakaušyje esančią regos sensorinę sritį, o tada į kairę kaktos pusę, priekakčio skiltį, kuri yra atsakinga už valingą sprendimų priėmimą ir šių sprendimų įgyvendinimą.
Trumpuoju ir ilguoju emocijų keliais impulsai eina skirtingą laiką - ilgasis kelias nueinamas lėčiau, tad sąmoningai sureaguoti į grėsmę užtrunka ilgiau, nei impulsyviai pajusti baimę. Nors tokie smegenų procesai, reaguojant į įvairias emocijas, yra normalūs, pernelyg dažnai patiriamas stresas ir nemokėjimas su juo tvarkytis gali apsunkinti kasdienybę.
Strategijos, kaip valdyti stresą
Štai kokias strategijas psichologai taiko patys, kai jaučia, kad praranda kontrolę:
- Sudarykite prioritetų sąrašą. Kai ant jūsų pečių daug darbų, gali kilti pagunda atlikti kelis dalykus vienu metu. Vis dėlto daugiafunkcis darbas dažnai atsisuka prieš jus, nes smegenys iš tikrųjų nemoka daugiafunkciškai dirbti. Iš tiesų jūs tiesiog greitai perjungiate dėmesį tarp užduočių, o tai eikvoja psichinę energiją. Susitelkite į vieną dalyką vienu metu - 20-25 minutes giliai dirbkite su viena užduotimi, o tada darykite 5 minučių pertrauką. Tai taupo kognityvinę energiją ir didina efektyvumą. Užrašykite visus savo darbus, tada pažymėkite vieną ar du, kuriems reikia skubiausio dėmesio. Tas paprastas prioritetizavimo veiksmas suteikia aiškumo ir palengvėjimo.
- Perfrazuokite neigiamas mintis. Kartais, kai jaučiamės perkrauti, emocijos greitai virsta neigiamomis mintimis. Pastebėję tokią savikritiką, pabandykite pakeisti mintį į labiau pozityvią. Pavyzdžiui, sau kartokite: „Tai sudėtinga, bet aš galiu įveikti sunkumus“ arba „Tai užtruks, bet pradėsiu nuo pirmo žingsnio.“ Teigiamos mintys yra susijusios su geresne psichologine ir fizine savijauta.
- Nusistatykite aiškias ribas. Aiškios ribos savo laikui, dėmesiui ir pastangoms - vienas veiksmingiausių būdų valdyti stresą. Ribos - tai tarsi linija smėlyje, padedanti nustatyti realias dalyvavimo bet kokioje veikloje ar santykyje galimybes. Laikydamiesi ribų, saugote savo psichinę sveikatą ir sumažinate streso jausmą. Nustatykite, kokius darbus jūs realiai galite atlikti, o kurių - ne, kad išvengtumėte per didelio įsipareigojimų kiekio. Tai gali reikšti „ne“ pasakymą arba paprastą informavimą, kad tam tikru metu jūs nepasiekiamas. Taip pat svarbu riboti laiką su žmonėmis, kurie išsekina emocinę energiją ar sukelia nemalonių jausmų, bei valdyti naujienų ar socialinių tinklų vartojimą.
- Deleguokite darbus, kai tik galite. Perkrova dažnai kyla dėl per dažno ‘taip’ arba bandymo viską padaryti vienam. Todėl, nusprendę, ką galite ir ko negalite atlikti, paprašykite kitų pagalbos. Deleguojant svarbu pasitikėti žmogumi, aiškiai komunikuoti ir nesistengti sekti jo darbą, tikrinti jį. Vietoje abstraktaus prašymo reikėtų tiksliai paaiškinti, ko tikitės, pateikti svarbią informaciją, o tada atsitraukti ir leisti žmogui atlikti užduotį. Delegavimas - tai ne atsakomybės atsisakymas, o pastangų paskirstymas, kad jūsų smegenys galėtų susitelkti į kitus dalykus.
- Švęskite mažas pergales. Kai užduotys atrodo milžiniškos, mažų laimėjimų įvertinimas gali padėti išlaikyti motyvaciją ir sumažinti stresą. Pergalė gali būti tokia: „Parašiau pirmo skyriaus juodraštį" arba „Pagaliau paskambinau - atlikau tą darbą, kurio vengiau“. Garsiai įvardykite šiuos momentus arba juos užsirašykite, kad smegenys sustiprintų progresą. Pozityvus pastiprinimas motyvuoja judėti toliau. Tai taip pat padidina dopamino - „geros savijautos“ cheminės medžiagos - lygį, kas gerina nuotaiką ir susitelkimą.
- Skirkite minutę atsipalaidavimui. Norint greitai suvaldyti stiprų streso užplūdimą, padeda kelios minutės kvėpavimo ar įsižeminimo pratimų. Tai suaktyvina „poilsio ir virškinimo“ nervų sistemos atsaką ir nuramina kovok-bėk reakciją. Rekomenduojama 5-4-3-2-1 įsižeminimo metodą: įvardykite penkis dalykus, kuriuos matote, keturis, kuriuos galite paliesti, tris, kuriuos girdite, du, kuriuos užuodžiate, ir vieną, kurį galite paragauti. Pradėkite nuo kelių lėtų įkvėpimų. Taip pat praktikuokite kvėpavimą „dėžute“: įkvėpkite 4 sekundes, sulaikykite 4, iškvėpkite 4, sulaikykite 4 - ir kartokite keturis kartus. Tai reguliuoja autonominę nervų sistemą ir siunčia smegenims „saugumo“ signalus. Šiuos pratimus galite atlikti tiek tada, kai jus užklumpa stresas, tiek kasdien profilaktiškai. Nuoseklus mažų streso valdymo įpročių kartojimas treniruoja smegenis greičiau atsigauti.
- Skirkite laiko nerimauti. Nors tai gali skambėti keistai, suplanuoti „nerimo laiką“ gali padėti sumažinti pastovų galvojimą apie problemas. Kasdien vakare skirkite 15 minučių nerimui ir galimiems sprendimams užrašyti. Jei nerimastingos mintys kyla anksčiau dieną, priminkite sau: „Tuo pasirūpinsiu per nerimo laiką.“ Tai padeda sukurti aiškias psichologines ribas ir dienos metu išlaikyti dėmesį.
- Sąmoningumo praktikos. Vienas iš savipagalbos būdų yra sąmoningumo praktikos ar pratimai, kurie treniruoja mūsų sąmoningumą. Dėmesingumo praktikos remiasi budistinėmis tradicijomis. Visose meditacinėse praktikose svarbiausi du dalykai - sustojimas ir refleksija. Po pauzės, kurios metu rekomenduojama sutelkti dėmesį į pojūčius, protas nurimsta. Tuomet galime įsisąmoninti mintis, emocijas, impulsus ir susieti juos tiek su tuo, kas iš tikrųjų vyksta realybėje, tiek ir su tuo, ko mes norime. Tokius lavinančius sąmoningumo pratimus galite daryti ir namuose. Atlikite pratimą: atsisėskite tiesiai, užsimerkite ir pajuskite tas kūno dalis, kurios remiasi į pagrindus (kojas, nugara). Pasekite kvėpavimą. Pastebėkite ir kitus kūno pojūčius, vidinius ar išorinius procesus. Po truputį kelkite dėmesį į viršų, nuo kojų link galvos. Girdėkite garsus. Atkreipkite dėmesį į mintis ir emocijas. Po truputį atsimerkite, padėkokite sau.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei išbandėte šias strategijas, bet vis tiek nevaldote streso ar jis trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Psichologas ar kitas specialistas gali rekomenduoti psichoterapiją, vaistus arba abu kartu - kad padėtų jums veiksmingai susidoroti su stresu ir užkirsti kelią jo pasikartojimui.
Įdomūs faktai apie smegenis
Be mitų ir streso valdymo strategijų, verta žinoti ir keletą įdomių faktų apie žmogaus smegenis:
- Mūsų smegenų kraujagyslių ilgis yra daugiau nei 100.000 mylių.
- Mūsų smegenyse iš viso yra net 75 proc.
- Smegenys naudoja 20 proc. kraujo ir 20 proc.
- Žmogaus smegenys vaizdą nustato per 1/75 sekundės. Tačiau nereiškia, kad taip ir yra.
- Žmogaus smegenys gali laikyti daugiau nei 2,5 mln.
- Vidutiniškai žmogus per savo gyvenimą naudoja tik 10 proc.
- Smegenys panašios į raumenis - kuo labiau jos lavinamos, tuo didesnės.
- Didžiausias smegenų „donoras“ - Mankato vienuolių ordinas Minesotoje.
- Geriausias būdas lavinti smegenis - užsiimti nauja veikla.
- Didžiausias pasaulyje intelekto koeficientas priklauso japonams (ten jis vidutiniškai siekia 111).
- Kuo žmogus labiau išsilavinęs, tuo mažesnė smegenų ligų tikimybė.
- Jeigu žmogaus smegenys būtų kompiuteris, jis gali atlikti 38 tūkst.