Įvadas
Psichikos sveikatos sutrikimai yra opi visuomenės sveikatos problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ši problema susijusi su stigma, diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimais. Šiame straipsnyje nagrinėjama psichikos sveikatos sutrikimų statistika Lietuvoje, stigma ir diskriminacija, su kuria susiduria šie asmenys, bei žmogaus teisių pažeidimai ir integracijos iššūkiai.
Nerimą kelianti statistika
Statistiniai duomenys atskleidžia nerimą keliančią situaciją Lietuvoje. 2022 m. duomenimis, 1 iš 8 Lietuvos gyventojų buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Tačiau tikėtina, kad tikrasis šių sutrikimų mastas yra dar didesnis, nes daugelis žmonių vengia kreiptis pagalbos dėl stigmos ir diskriminacijos baimės. Nuo 2016 m. iki 2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais padidėjo 28 proc. Moterų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais yra apie 1,6 karto didesnis nei vyrų.
Pandemija taip pat turėjo didelės įtakos psichikos sveikatai. Lietuvoje apie dukart padidėjęs bendras visuomenės streso lygis, išaugęs nerimo, pykčio, liūdesio jausmų paplitimas.
Lietuva įvardijama kaip viena didžiausioje rizikoje esančių šalių pagal jaunimo mirtingumo dėl tyčinių susižalojimų (savižudybių) skaičių, kuris kasmet sudaro daugiau nei 20 proc. nuo visų 15-29 metų amžiaus asmenų mirčių. Jaunų žmonių psichikos sveikatos statistika atskleidžia, jog Lietuvoje kelis kartus per savaitę sveikatos sutrikimus jaučia 50 proc. merginų ir 27 proc. penkiolikmečių vaikinų. Jie patiria daug skirtingų emocinių, psichologinių bei socialinių dirgiklių: patiria patyčias arba patys tyčiojosi iš kitų mokymosi institucijose ir internete, jaučia įtampą ir irzlumą, spaudimą dėl krūvio mokykloje ir t.t.
Stigma ir Diskriminacija: Didžiulės Kliūtys
Stigma ir diskriminacija yra didžiulės kliūtys psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims. Pernai Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu atliktame visuomenės nuomonės tyrime psichikos sutrikimų turintys asmenys buvo įvardyti kaip labiausiai diskriminuojama visuomenės grupė mūsų šalyje. Beveik 70 proc. lietuvių mano, kad turintys psichikos sutrikimų asmenys yra pavojingi. Šios neigiamos nuostatos lemia diskriminaciją įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant darbą, būstą, švietimą ir sveikatos priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Statistikos priklausomybės apibrėžimas
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė įsitikinusi, jog šių asmenų diskriminacija prasideda nuo juos pavadinti vartojamų sąvokų ir baigiasi teisiniuose dokumentuose. Labai svarbu išsiaiškinti vartojamas sąvokas: psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Raidos sutrikimas (proto negalia) - būklė, kuri nekinta visą gyvenimą. Psichikos sveikatos problemų turėjusio asmens protiniai gebėjimai nėra prarasti, priešingai, istorija pateikia daug žymių žmonių pavyzdžių, pavyzdžiui, Einšteino. TLK klasifikacijoje vartojamas terminas „sutrikimas“ apima daug platesnį spektrą nei psichikos liga. Psichikos sutrikimas nereiškia, kad asmuo negali savarankiškai priimti sprendimų - yra neveiksnus ar nesuvokia savo veiksmų, yra nepakaltinamas.
Specialistė atkreipia dėmesį į sąvokas, nes kai jos painiojamos, suniveliuojami labai skirtingas sveikatos būkles turintys asmenys. Tai, kad mums kartais sunku suprasti žmogaus poelgį, nesuteikia teisės to nesuvokimo nurašyti psichikos ligai. Kalbant apie asmenį, sergantį psichikos liga, kai dėl ligos yra stipriai sutrikusi jo adaptacija, darbingumas ir pan., turėtų būti vartojama sąvoka psichosocialine negalia.
K. Levickaitė teigia, jog mūsų mąstymo ydingumas verčia mus skubėti klijuoti psichikos ligų etiketes. Žinomiems nusikaltėliams (Jonaitienei, Breivikui) dauguma norėjo priklijuoti psichikos ligonio, nepakaltinamo žmogaus etiketę. Tačiau daugybė psichiškai sveikų žmogų kasdien smurtauja, vyrai muša savo žmonas.
Mokslinių tyrimų duomenimis, stigma ir diskriminacija pripažįstami kaip rimti rizikos veiksniai, nulemiantys psichikos sutrikimų turinčių asmenų negalią. Šiandien šių veiksnių mažinimas yra viena pagrindinių psichosocialinės reabilitacijos užduočių. Tačiau klaidinga būtų priskirti šios problemos sprendimą tik psichikos sveikatos apsaugos sistemai.
Žmogaus teisių pažeidimai
Psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys dažnai susiduria su žmogaus teisių pažeidimais. Pasak pašnekovės, diagnozės nustatymas nėra pagrindas pažeisti žmogaus teises. Jie turi tas pačias teises, jie turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Žmogaus teisių pažeidimai susiję su stigma.
Taip pat skaitykite: Kas yra DSM?
Neegzistuojantis žmogus - nepakaltinamas asmuo - tai žmogus, kuris darydamas nusikaltimą dėl psichikos sveikatos būklės nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti ir tai yra pripažinta teismo. Lietuvoje gyvena 6 tūkst. teisiškai neveiksniais pripažintų asmenų. Dažniausiai sprendimas dėl žmogaus neveiksnumo priimamas vieną kartą ir nėra keičiamas.
Pasak K. Levickaitės, Lietuvoje neveiksnus žmogus, kaip teisinis subjektas, visiškai išnyksta, todėl grupė aktyvistų siekia, kad atsirastų sąvoka dalinis neveiksnumas. Mūsų šalyje yra 6 tūkst. neegzistuojančių žmonių. Daugeliu atveju asmenys, kurie yra pripažinti neveiksniais, praranda teisę priimti bet kokius netgi pačius elementariausius sprendimus, taip pat įgyvendinti pagrindines žmogaus teises. Tikrai yra nemažai atvejų, kai vaikai, norėdami gauti tėvų turtą, paverčia juos neveiksniais. Tačiau čia ne tiek žmogiško faktoriaus (visuomet bus žmonių, kurie norės pasinaudoti įstatymų spragomis), kiek įstatymų problema. Gali būti, kad žmogus kokio psichikos sutrikimo metu išneša daiktus iš namų, tuomet reikėtų apriboti jo teisę sudaryti sandorius, bet kodėl jis negali tuoktis ar balsuoti? Negalima nutrinti visų žmogaus teisių.
Neveiksnus žmogus turi turėti globėją. Dažniausiai mūsų šalyje globėju būna koks nors to žmogaus neveiksnumu suinteresuotas asmuo. Būtų gerai, kad žmogus galėtų pats parašyti, kas galėtų būti jo globėjas. Pavyzdžiui, žmogus jaučia, kad jam stiprėja Alzheimerio liga, jis tikrai pajėgus nuspręsti, kas gali būti jo globėjas, kai liga sužalos jo atmintį. Šiuos pakeitimus bandoma šiuo metu įdiegti, tačiau nėra lengva, nes sąvoka „neveiksnus“ yra įtraukta į daugelį Lietuvos įstatymų.
Sistema žiauri jų atžvilgiu. Psichikos sutrikimų turintys asmenys - specifinė pacientų grupė, kurių siekis apginti savo teises ir interesus kartais gali būti traktuojami kaip ligos požymis, jų skundai netiriami rimtai, o tai atveria kelius pažeidimams ir įsišaknijančiai ydingai praktikai. Gaji ydinga praktika neigti žmogaus teisių pažeidimus, pacientų nusiskundimus „nurašant“ psichikos sutrikimui. Institucijose nuolat pažeidžiamas ligonių orumas.
Integracijos iššūkiai
Psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys susiduria su dideliais integracijos iššūkiais. Dabar yra nuostata, jeigu žmogus turi psichikos sutrikimų - jis turi būti gydomas ligoninėje ar gyventi socialinės globos įstaigose. Jie galėtų gauti pagalbą bendruomeninio tipo centruose. Žmonėms, turintiems proto ir psichikos negalią, visi eiliniai dalykai - kas susiję su turtu ar valstybinėmis institucijomis - yra sudėtingi. Taip jie atsiduria užribyje. Būtų geriau, jei būtų panaikintos socialinės globos įstaigos. Europoje jau kurį laiką kalbama apie neefektyvias institucijas, kurios turėtų būti išformuotos. Labai rekomenduojama, kad naujos ES narės neinvestuotų pinigų į institucijas, vietoj to formuotų bendruomenines paslaugas. Pavyzdžiui, gyvena keli asmenys būste, gauna socialinio darbuotojo paslaugas. Tai puiki integracija, tikra, ne popierinė. O dabar mūsų šalyje, užuot kūrus gerą sistemą, buvo stiprinamos senos ydingos sistemos.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Mūsų šalyje gyvena 250 tūkst. neįgalių suaugusių asmenų. Iš jų 32 tūkst. turi psichikos ar proto negalią. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje veikė 38 stacionarios globos įstaigos neįgaliesiems, jose gyvena 6 tūkst. neįgalių suaugusių asmenų, iš jų daugiau nei pusė turi psichikos negalią, proto negalią - 35,4 proc. Lieka apie 13 proc. be konkrečios diagnozės, prieš kurį laiką jie būtų pavadinti „pedagogiškai apleistais“ žmonėmis, tokių yra 600.
Globos namuose gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų asmenų, jų ryšiai su vietos bendruomene riboti, socialiniai įgūdžiai silpni, galimybės integruotis į visuomenę - minimalios. Šiose įstaigose paslaugos nėra organizuotos pagal individualius vaiko ar suaugusiojo, turinčio negalią, poreikius, jose vyrauja institucinė kultūra - nuasmeninimas, griežta tvarka bei taisyklės, grupinė priežiūra ir kt. Galimybės integruotis minimalios. Mes nekalbam apie tų institucijų sugriovimą, kalba apie tų asmenų paslaugų gavimą bendruomenėje.
Pasak K. Levickaitės, galima pamatyti žinučių apie vienų globos namų gyventojų važinėjimus į kitus tokio paties tipo globos namus. Ir tai yra integracija? Dabar integruojasi neįgalūs asmenys su pabėgėliais Rukloje, logika tokia - neišnaudojamos ten esamos patalpos. Dėl patalpų gal ir gerai sugalvota, bet jei mąstytume apie psichikos sutrikimus turinčių žmonių integraciją - tai tragedija.
Psichikos sveikatos diena ir ateities perspektyvos
Psichikos sveikatos diena, minima kiekvienais metais spalio 10 d., tai pasaulinė iniciatyva, kuria siekiama didinti informuotumą apie psichikos sveikatos problemas ir skatinti psichikos gerovę. Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema yra „Psichikos sveikata visiems: psichikos sveikatos paslaugų stiprinimas“.
Ši diena primena apie kolektyvinę atsakomybę stiprinti emocinę sveikatą, mažinti stigmą ir užtikrinti, kad pažeidžiamos visuomenės grupės ir nepakankamai aprūpinti gyventojai gautų jiems reikalingą paramą. Skatindami atvirus pokalbius ir kviesdami asmenis teikti pirmenybę savo psichikos gerovei, galime dirbti kartu kurdami įtraukesnę ir palankesnę visuomenę.
Norint pagerinti psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų padėtį Lietuvoje, būtina imtis šių veiksmų:
- Mažinti stigmą ir diskriminaciją: Šviesti visuomenę apie psichikos sveikatos sutrikimus ir skatinti supratimą bei toleranciją.
- Gerinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę: Užtikrinti, kad visi, kuriems reikia pagalbos, galėtų ją gauti laiku ir efektyviai.
- Užtikrinti žmogaus teises: Ginti psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų teises ir orumą.
- Skatinti integraciją į visuomenę: Kurti bendruomenines paslaugas ir programas, kurios padėtų žmonėms su psichikos sveikatos sutrikimais gyventi visavertį gyvenimą.
- Politinė valia: Lietuvoje labai reikia politinės valios.
Įtraukusis ugdymas ir jo iššūkiai
Įtraukiojo ugdymo paskirtis yra pasiekti, kad vaikai su negalia nebepatirtų socialinės segregacijos specialiosiose mokyklose ir taip visam gyvenimui nebūtų pasmerkti socialinei atskirčiai, tačiau mokytųsi su visais vaikais bendrojo ugdymo aplinkose gaudami jiems reikalingą paramą ir taip turėtų šansus tapę suaugusiais gyventi visuomenėje lygiai su visais. Naujausia statistika rodo, kad santykinai, lyginant su bendra vaikų populiacija, vaikų su negalia yra labai mažai, o jų skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse auga labai lėtai. Prie to neabejotinai prisidėjo švietimo praktikoje paplitęs specialiųjų ugdymosi poreikių terminas, kuris tapatinamas ir painiojamas su negalios sąvoka. 2024 metais Lietuvoje įsigaliojo nauja Švietimo įstatymo redakcija, kuria panaikintos diskriminacinės nuostatos, leidusios bendrojo ugdymo mokykloms nepriimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dėl tariamo ar tikro ugdymo sąlygų mokykloje nepritaikymo. 29-uoju įstatymo straipsniu įtvirtinta mokinių, įskaitant ir turinčių specialiųjų poreikių, teisė mokytis mokykloje, gyvenant jai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Jei mokykla negali patenkinti visų priimto mokytis mokinio ugdymosi poreikių ar neįmanoma užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo ugdytis, siūlomas tinkamas sąlygų pritaikymas ugdytis toje pačioje arba kitoje bendrojo ugdymo mokykloje. Reikšmingus Švietimo įstatymo pakeitimus sąlygojo tarptautiniai Lietuvos valstybės įsipareigojimai tarptautinei žmogaus teisių teisei, konkrečiai, Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijai. Neabejotinai, didžiulį postūmį davė žmonių su negalia organizacijų, įskaitant šeimų, auginančių vaikus su negalia, organizacijų vykdyta advokacija dėl įtraukiojo ugdymo, susitelkus kartu su akademijos ekspertais.
Įtraukusis ugdymas yra kildinamas iš aukščiau minėtos Konvencijos ir joje nustatytos vaikų su negalia teisės mokytis bendrojo ugdymo aplinkose kartu su visais vaikais. Tačiau Lietuvoje įtraukiojo ugdymo sąvoka tiesiogiai susiejama su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Čia iškyla reikšminga terminų painiava, kadangi per se įtraukusis ugdymas yra nukreiptas į vaikus su negalia, kurie nuo senų laikų patiria socialinę atskirtį juos mokant atskirtose nuo bendrojo ugdymo mokyklų aplinkose, dar kitaip - specialiosiose mokyklose. Dėl tokios atskirties šių vaikų visaverčio gyvenimo visuomenėje šansai stipriai sumažėja. Tuo tarpu segregacijos grėsmės vaikams su sutrikimais ar mokymosi sunkumais praktiškai niekada nebuvo.
Lietuvos oficialiosios statistikos portalas pateikia visų trijų specialiųjų ugdymosi poreikių grupių mokinių ugdymosi Lietuvos švietimo įstaigose skaičius. Atskyrus visas tris grupes ir pritaikius antrinę duomenų analizę galima nesunkiai įžvelgti tam tikras tendencijas. Šios analizės būdu gauta reikšmė R parodo augimo tendenciją. 1-ame paveiksle pateikti duomenys rodo, kad bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse mokiniai su negalia sudaro tik 1,5 proc. visų Lietuvos moksleivių, iš viso - 4 090. Didžiąją dalį mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro vaikai su emociniais, elgesio ir kitais sutrikimais - tai 10,5 proc. Pav. 1. 2-paveiksle Švietimo valdymo informacinėje sistemoje patiektų duomenų analizė leidžia matyti, kad bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse daugiausia mokosi mokiniai, kurių ugdymosi poreikiai nedideli arba vidutiniai. Mokinių su nedideliais ugdymosi poreikiais skaičius reikšmingai mažėja, tačiau reikšmingai auga mokinių su vidutiniais arba dideliais ugdymosi poreikiais skaičius. Pav. 2. Iš viso mokinių su negalia Lietuvoje yra 2,95 proc. visų Lietuvos vaikų, tai yra 10 306 mokiniai. Pav. 3. Paveiksle pateikti analizės duomenys patvirtina, kad mokinių su negalia skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse auga nežymiai. Kita vertus, vaikų su negalia skaičius labiausiai auga bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose lavinamosiose klasėse.
Švietimo praktikoje, tarp mokytojų, švietimo specialistų bei vaikų be negalios tėvų, dažnai pastebimas klaidingas negalios ir specialiųjų ugdymosi poreikių terminų sutapatinimas. Toks negalios ir elgesio (kartu ir bendravimo, emocijų ar kitų) sutrikimų tapatinimas parodo, kad specialiųjų ugdymosi poreikių terminai yra painiojami. Tai prisideda ir prie neigiamų negalios stereotipų stiprinimo, kartu ir prie pasipriešinimo įtraukiojo ugdymo siekiui, vaikų su negalia mokymuisi bendrojo ugdymo erdvėse. Oficialiosios statistikos portale pateikti skaičiai rodo, kad mokinių su negalia Lietuvos mokyklose yra vos keli nedideli procentai.
Mokiniams su elgesio ir emocijų sutrikimais reikalinga psichologinė ir kita pagalba. Tuo tarpu mokiniams su negalia labiausiai reikalingas tinkamas ugdymo sąlygų pritaikymas. Tam reikalinga gerai pažinti vaiko su negalia savybes, poreikius, gebėjimus. Geriausiai pažinti vaiką sekasi tik esant glaudžiam tėvų, specialistų, mokytojų ir paties vaiko dialogui. Reikalinga tolesnė analizė siekiant atpažinti realios įtraukties praktikas mokyklose. Tam reikia nepainioti ir atskirti specialiųjų poreikių ir negalios sąvokas. Be to, būtina suprasti ir kitas - integracijos ir įtraukties - sąvokas. Integracija yra laikytina siekiu pritaikyti vaiką su negalia prie tipinių aplinkų ir ugdymo metodų, o tai dažniausiai lemia nesėkmę ir nusivylimą. Įtrauktis, priešingai, yra laikytina siekiu pritaikyti ugdymo aplinkas prie vaiko su negalia savybių gerai pažįstant jo/jos poreikius, aprūpinant vaiką ir pedagogą visa būtina vaikui reikalinga parama, pritaikant bendravimo priemones ir ugdymo medžiagą pagal vaiko poreikius. Tik iš esmės pritaikius ugdymo sąlygas galima tikėtis vaikų su negalia siekiančių bendrųjų ugdymo standartų, įskaitant įvairias ugdymo galimybes jiems.
ES tendencijos ir Lietuvos situacija
Europoje, kaip ir Lietuvoje, stebimos ryškėjančios gyventojų senėjimo tendencijos, kurias lemia mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Ši demografinė transformacija kelia naujų iššūkių sveikatos priežiūros sistemoms, ypač psichikos sveikatos srityje.
Remiantis 2019 m. Europos sveikatos apklausos duomenimis, prieš COVID-19 pandemiją, depresijos lygis Europoje skyrėsi tarp šalių. Prancūzijoje depresijos lygis buvo aukščiausias - apie 11 proc. gyventojų patyrė depresijos simptomus.
Įdomu, kad didžiausias depresijos lygis buvo Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse. Pietų ir Rytų Europoje depresija rečiau pasitaikė tarp jaunesnių žmonių, tačiau dažnesnė tarp 70 metų ir vyresnių asmenų. Pavyzdžiui, Portugalijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje depresijos lygis tarp vyresnio amžiaus asmenų viršijo 15 proc.
Lietuvoje depresijos lygis tarp senjorų (8,6 proc.) buvo panašus į Latvijos rodiklius (9 proc.), tačiau mažesnis nei Estijoje (13,8 proc.). Apklausos duomenimis, vyresnio amžiaus moterys dažniau sirgo depresija nei vyresnio amžiaus vyrai. Taip pat nustatyta, kad depresija labiau linkę sirgti europiečiai, kurie pranešė apie prastą sveikatą.
Psichikos sveikatos iššūkiai senėjančioje Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, senėja populiacija, o tai sukelia didesnį lėtinių ligų paplitimą. Širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys bei cukrinis diabetas tampa vis dažnesni. Nors kai kurie gyventojai vis labiau renkasi sveikesnį gyvenimo būdą, ne visi turi vienodas galimybes pasinaudoti sveikatos paslaugomis.
Lietuvos sveikatos priežiūros sistema nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems. Tačiau išlieka nemažai iššūkių, tokių kaip finansavimas, specialistų trūkumas ir infrastruktūros atnaujinimas. Psichikos sveikatos klausimai taip pat tampa vis svarbesni, ypač po COVID-19 pandemijos, kuri išaugino streso, nerimo ir depresijos atvejų skaičių.
Gyventojų gyvenimo trukmė Lietuvoje pamažu didėja, tačiau tarp vyrų ir moterų vis dar yra skirtumų. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekia apie 74 metus, o moterų - 81 metus. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje, sudarančia apie 50% visų mirčių.
Tyrimai rodo, kad depresija ir nerimas dažnai diagnozuojami jaunimo tarpe. Tai gali būti susiję su įvairiomis socialinėmis problemomis, ekonominėmis krizėmis bei pandemijos pasekmėmis. Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, depresijos lygis jaunimo tarpe buvo mažiausias - 4,5 proc., tuo tarpu Latvijoje - 5,4 proc., o Estijoje - 6,6 proc.
Profilaktinė medicina tampa vis labiau vertinama, o žmonės aktyviau rūpinasi savo fizine forma. Taip pat pastebime, kad žmonės aktyviau rūpinasi savo fizine forma. Sportas ir fiziškai aktyvus laisvalaikis tampa vis populiaresni, o tai teigiamai veikia bendrą sveikatos būklę. Psichikos sveikatos klausimai taip pat lieka aktualūs. Tačiau džiugina tai, kad vis daugiau žmonių pasiryžta kalbėti apie šias problemas ir kreipiasi pagalbos į specialistus. Technologijų pažanga sveikatos sektoriuje taip pat keičia situaciją. Be to, auga sąmoningumas apie sveiką mitybą. Daugiau žmonių renkasi ekologiškus produktus ir sveikesnius maisto pasirinkimus. Tačiau, nepaisant teigiamų pokyčių, Lietuvoje išlieka ir nemažai iššūkių. Lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei diabetas, paplitimas vis dar didelis. Galiausiai, prieinamumo klausimas sveikatos paslaugoms išlieka aktualus.
Sveiko senėjimo strategijos ir rizikos faktoriai
Europos ir pasaulio organizacijose formuojamos “Sveiko senėjimo” strategijos, kurios pagal Pasaulio sveikatos organizaciją apima funkcinio pajėgumo, užtikrinančio gerovę vyresniame amžiuje, ugdymo ir palaikymo procesą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių (60+) gyvena vieni. Vienas iš penkių neturi į ką kreiptis pagalbos ištikus bėdai, o socialinio įsitraukimo rodikliai yra triskart mažesni, nei Europos vidurkis.
Higienos instituto duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimai 2018m. užėmė pirmą vietą po kraujotakos sistemos ligų 65m. ir vyresnių moterų grupėje, o depresijos simptomus jaučia kas penktas vyresnio amžiaus žmogus. Psichikos sveikatos sutrikimų rizikos faktoriai yra įvardyti moksliniuose tyrimuose, tarp jų ir lėtinės ligos, neįgalumas, prastas miegas, nevisavertė mityba, alkoholio vartojimas, vienišumas ir socialinė izoliacija. Dalis šių rizikos faktorių galėtų būti išvengiami, sutelkus sveikatos bei socialinės apsaugos resursus, vykdant išplėstines ir inovatyvias prevencijos programas bei užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą.
Savižudybių statistika ir depresijos simptomai
Statistika negailestingai teigia, kad tarp Europos šalių Lietuvoje vis dar didžiausias savižudybių skaičius. Šalyje vis daugėja psichikos sutrikimų ir ligų atvejų. Moterų psichinė sveikata 1,5 karto labiau pažeidžiama nei vyrų.
Depresijos simptomai:
Tai labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Depresijai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas. Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo). Depresijos apimti žmonės netenka susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau buvo malonūs.
Kiti galimi depresijos simptomai:
- Liūdesys (depresinis liūdesys gali pasireikšti kartu su beviltiškumu ir tuštumo jausmu. Galite pastebėti, jog nepriklausomai nuo jūsų pastangų, tiesiog negalite sukontroliuoti savo negatyvių minčių.
- Kaltė (sunkia depresija sergantys žmonės gali jaustis beverčiai ir bejėgiai.
- Dirglumas (dėl šio simptomo galite jaustis pikti, nekantrūs ar neramūs.
- Psichiniai simptomai (jei sunkiai susikaupiate, priimate sprendimus ar atsimenate detales, tai galėtų būti depresijos požymiai.
- Energijos praradimas (jei jums depresija, gali būti, jog visą laiką jausitės pavargę.
- Susidomėjimo praradimas (paplitęs depresijos simptomas yra nesidomėjimas maloniais dalykais, tokiais kaip seksas, hobiai ar socialiniai ryšiai.
- Apetito pokyčiai (dėl depresijos galima pradėti valgyti per daug arba per mažai. Įspėjamuoju ženklu galima laikyti kūno masės padidėjimą daugiau nei 5 proc.
- Mintys apie savižudybę (noras save žaloti yra rimtas depresijos simptomas ir į jį būtina žiūrėti rimtai.
Pagalba ir parama
Psichikos sveikatos sutrikimai - tai rimti susirgimai, kuriuos būtina gydyti. Psichologo, psichiatro konsultacija Jonavos r. psichikos sveikatos centre, adr.Žeimių g. Pedagoginė psichologinė tarnyba teikia nemokamas paslaugas Jonavos rajono asmenims nuo 3 iki 18 metų (turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, jei mokosi), adr. Kauno g. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras, teikia nemokamas paslaugas krizę išgyvenantiems žmonėms (smurto aukos ir kt.), adresas: Vasario 16-osios g. (8-349)54722; El. p. Prie Neries Anoniminių alkoholikų grupė, adr. J. Basanavičiaus g.
tags: #statistikos #departametas #elgesio #ir #emociju #sutrikimai